- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 2-16-664/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00702-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- A. P., R. P.
- Atsakovas
- S. Ž.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų A. P. ir R. P. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo S. Ž. priešieškinį A. P. ir R. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. 5792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną;Priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. 8546,52 Eur nuostolių atlyginimo – už nekokybiškai atliktus pamatų, stogo ir sienų įrengimo darbus;Priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymoPriteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2013 metų pradžioje nusprendė statytis gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi žinojo, jog S. Ž., kuris yra ieškovės A. P. netikras dėdė (A. P. motinos L. Ž. jau mirusio vyro brolis), užsiima mediena ir statybos darbais, nusprendė kreiptis į jį pagalbos. Tų pačių metų kovo mėnesio pradžioje abu nuvažiavo pas atsakovą aptarti statybos darbų ir medienos pirkimo klausimų. Atsakovas sutiko pastatyti medinį namą ieškovams sutuoktiniams P. nuosavybės teise priklausančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, jog namą pastatys iki 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesio. Ieškovai nurodo, jog tuo metu jie jau turėjo namo projektą, nors jis dar nebuvo patvirtintas. Su atsakovu S. Ž. buvo apskaičiuota ir aptarta, kiek reikės medienos, kitų statybinių medžiagų, kiek kainuos darbai. Buvo susitarta, jog namas bus statomas iš pirmarūšės medienos. Ieškovai nurodo, jog matę atsakovo S. Ž. sodyboje sukrautus rąstus nuo 22 iki 35 diametro. Atsakovas pažadėjo, jog iš šios medienos bus padaryti gaminiai ir bus statomas namas. Viso namui pastatyti, pasak atsakovo, reikėjo 120 kubų medienos: 80 kubų rąstinės medienos ir 40 kubų įvairiems gaminiams: medinės detalės tašiniam stogui, dalylentėms, grindims. Kadangi namui statyti būtiną medieną reikėjo tinkamai paruošti: išdžiovinti, vežti į džiovyklą, supjaustyti, surūšiuoti ir tai užtrunka, todėl atsakovas S. Ž. paprašė už medieną pinigus (avansą) pervesti iš anksto. Už 40 kubų medienos, skirtos minėtiems gaminiams (medinėms stogo sijoms, dailylentėms, namo grindims), iš ieškovės A. P. sąskaitos 2013 m. kovo 27 d. atsakovui buvo pervesta 20 000 litų. Už kitas statybines medžiagas, tame tarpe ir už 80 kubų rąstinės medienos, skirtos namo sienoms (pirmam ir antram aukštams), atsakovui buvo sumokėta vėliau darytais pavedimais per banką, nurodant paskirties grafoje „skola“ (nes taip pageidavo atsakovas), t.y: 1)2013-04-16 pavedimu pervesta 5740 litų, 2) liepos mėn. pavedimais pervesta 3500 litų ir 3500 litų, 3) rugpjūčio mėn. 10-11d. pavedimais pervesta 3000 litų ir 2000 litų, o taip pat asmeniškai atsakovui į rankas 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje perduodant 5000 Lt. statybinėms medžiagoms, skirtoms pamatų liejimui. Tuo tarpu pinigai už darbą atsakovui S. Ž. buvo mokomi perduodant juos asmeniškai atsakovui į rankas, ką gali patvirtinti ieškovų nurodyti liudytojai.
Atsakovui ir jo samdomiems darbuotojams pradėjus dirbti ieškovų sklype, ieškovai atsakovui asmeniškai į rankas grynais pinigais sumokėjo:
-2013 m. gegužės mėnesio pradžioje – 18 000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 5213,16 Eur) – ši suma sumokėta už gyvenamojo namo pamatų išliejimą (iš jų 5.000 Lt. už įvairias statybines medžiagas (cementą, žvyrą ir pan.) ir 13.000 Lt. už darbą);
- 2013-07 (apie)-15 d. - 10 000.00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2896.20 Eur)- už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-08 (apie) - pirma mėnesio pusę - 7 000 Lt. (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur.) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-09 (apie)-10 d.- 7 000,00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013 m. gruodžio mėnesį prie Šv. Kalėdas – 12.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 3475,44 Eur) - perdavė asmeniškai už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2014-02 (apie) 15 d.- 5 000. 00 Lt (nuo 2015-01-01 -1148.10 Eur) - už atliktus darbus renčiant antro aukšto sienojus;
-2014 m. balandžio mėnesį – 10.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 2896,20 Eur) – už atliktus darbus ir naujų darbininkų suradimui.
Ieškovas nurodo, jog perduodant 2013-07-15 asmeniškai atsakovui pinigus - 10000 litų, dalyvavo jo vaikystės draugas R. J., perduodant 2013 rugpjūčio mėn. asmeniškai atsakovui pinigus 7000 litų matė ieškovė A. P., perduodant 2013-09-10 atsakovui pinigus matė draugas Ž. D., kaip 2013 m. gruodį, prie Kalėdas atsakovui į rankas ieškovas padavė 12 000 litų už statybos darbus matė ieškovės A. P. motina L. Ž., 2014-02-15 asmeniškai atsakovui pinigus 5000 litų ieškovas atvežė pats ir to niekas nematė. Kaip ieškovas atsakovui S. Ž. 2014 m. balandžio mėnesį perdavė už statybos darbus 10 000 litų matė ieškovo R. P. motina A. P..
Taip pat 2013 m. spalio 26 d., atsakovui S. Ž., už darbų atlikimą, pasirašant pirkimo - pardavimo sandorį, buvo perleistas automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt.
Atsakovui S. Ž. pavedimu per banką buvo pervesti pinigai už medžiagas, o tiesiogiai grynais pinigais buvo mokoma už darbą. Išskyrus tuomet, kai grynais pinigais buvo sumokėta 5.000 Lt. už statybines medžiagas skirtas pamatų įrengimui.
Ieškovai nurodo, jog viso atsakovui S. Ž. už gyvenamojo namo statymą 2013 m. kovo mėnesio-2014 m. balandžio mėnesio laikotarpyje buvo sumokėta 119.740 Lt. ( po 2015-01-01 – 34.679,10 Eur), iš kurių už darbą – 82.000 Lt. (23.748,84 Eur). Todėl atsakovo pateiktą priešieškinį dėl neva už atliktus statybos darbus likusios nesumokėtos 6781 Eur skolos solidaraus priteisimo iš ieškovų A. P. ir R. P., ieškovai prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai nurodo pilnai atsiskaitę su atsakovu ir nėra jam skolingi.
Ieškovai nurodo, jog atsakovui S. Ž. iš dalies atlikus sutartus statybos darbus, t.y. įrengus medines namo sienas, buvo pareikalauta pateikti pinigų priėmimo kvitus pagal gautus grynuosius pinigus už darbą ir apmokėtas PVM sąskaitas-faktūras už medieną pagal aukščiau minėtus atliktus bankinius pavedimus. Tačiau jokių buhalterinių dokumentų atsakovas ieškovams nepateikė.
Ieškovai nurodo, jog su atsakovu buvo tartasi ir dėl tašinio stogo, tačiau atsakovas 2014 m. balandžio mėnesį tik sumetė lotas, sudėjo, surėmė gegnes, užtempė ant 65 procentų stogo plėvelę ir pabėgo. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, negali pabaigti darbų, o medienos, kuria jis pažadėjo atvežti už 20 000 Lt., nėra. Atsakovas pažadėjo pinigus grąžinti, tačiau iki šiol negrąžina.
Nors ieškovams reikalaujant atsakovas nepateikė medienos įsigijimo dokumentų, ginčo dėl 80 kubų rąstinės medienos, skirtos namo sienoms pristatymo ieškovai neturi, tačiau atsakovas neįvykdė žodinio susitarimo dėl 40 kubų medienos (skirtos įvairiems gaminiams: medinės detalės tašiniam stogui, dailylentėms, grindims) pristatymo, už kurią jam iš ieškovės A. P. sąskaitos 2013 m. kovo 27 d. buvo pervesta 20 000,00 Lt (nuo 2015-01-01 - 5 79140 Eur) sumoje.
Ieškovai nurodo, jog namo statybos eigos procese paaiškėjo, kad atsakovo S. Ž. atlikti statybos darbai atlikti nekokybiškai: atsakovo atvežta ir naudota mediena yra prastos kokybės, mažų matmenų, vietomis sudurstyta iš įvairių likučių, todėl namo aukščiai visur yra skirtingi, sienos nėra lygios, vietomis kreivos, dalis medienos buvo pažeista medienos kenkėjų, pamėlynavusi. Ieškovai kreipėsi į statybų ekspertus, kad būtų pateikta išvada dėl to, ar statybos darbai buvo atlikti kokybiškai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pamatų, sienų ir stogo įrengimo ekspertizės (išvados) Nr. 15-09/03 matyti, jog gyvenamojo namo rąstinės sienos sumontuotos nekokybiškai, nesilaikant projekto reikalavimų, montavimo darbų kokybė netenkina LR Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose nurodytų šių esminių statinio reikalavimų (sienų konstrukcijos netenkina STR l.0l.0l(l):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, nes netenkinamas sienų konstrukcijų tinkamumo ribinio būvio rodiklis, kuomet neleistinos konstrukcijos deformacijos trukdo normaliam statinio naudojimui; lauko sienų būkle netenkina STR 2.01.0l(6):2008 „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 ir 1 1.4 p. reikalavimų dėl statinio atitvarų šilumos izoliacinių savybių). Apžiūros metu nustatyti pamatų ir stogo medinių konstrukcijų defektai ir teiktos rekomendacijos jų pašalinimui. Remiantis atliktos vizualinės apžiūros ir pateikto techninio projekto duomenimis bei vadovaujantis STR 30101: 2005 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ ir STR 10506: 2010 „Statinio projektavimas" patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. 2015-03-10 kainų lygiu, paskaičiuota, kad nustatytų defektų pašalinimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 7 577.07 eurų. Iš ekspertės G. L. 2016 m. liepos 18 d. ekspertizės akto Nr. 16/07-04 matyti, jog buvo patvirtinti visi trūkumai, kurie buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertizės aktu, tačiau papildomai buvo nustatytas ir apskaičiuotas lauko sienų apšiltinimas bei apkalimas dalylentėmis. Pagal ekspertizės aktą, defektų pašalinimui, reikalinga 8546,52 Eur.
Tokiu būdu, ieškovai nurodo patyrę žalą ne tik dėl negautos medienos 5 792,40 Eur. (20 000 Lt) sumoje, bet ir dėl nekokybiškai atsakovo S. Ž. atliktų statybos darbų (pamatų, sienų, stogo). Atsakovas neginčija, jog šalys buvo sudariusios žodinę sutartį dėl namo statybos, tačiau tik ieškovai A. P. ir R. P. šią sutartį vykdė sąžiningai, laiku ir tinkamai, o atsakovas S. Ž. pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovų ieškininiai reikalavimai turi būti tenkintini, o atsakovo S. Ž. priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino ir papildomai nurodė, jog pokalbis su atsakovu S. Ž. dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų vyko 2013 m. kovo mėnesį atsakovo sodyboje Ignalinos rajone, o šio gyvenamojo namo pamatus Kauno rajone atsakovas S. Ž. pradėjo kasti 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje ir baigė gegužės mėnesio pradžioje. Šio gyvenamojo namo statybos darbus atsakovas S. Ž. vykdė nuo 2013 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2014 m. balandžio mėnesio. Nors leidimas statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2013 m. spalio 29 d., tačiau gyvenamojo namo projektas tvirtinimui buvo priduotas 2013 m. liepos mėnesį. Ieškovas R. P. nurodė, jog projektą rengęs architektas paaiškinęs ieškovams, kad statyti galima pradėti ir neturint išduoto leidimo, nes dokumentai priduoti tvirtinimui. Rašytinės sutarties dėl namo statybos ieškovai su atsakovu S. Ž. nesudarinėjo, nes atsakovas buvo ieškovės A. P. giminaitis ir ieškovai juo pasitikėjo, kadangi pastarasis kitų giminaičių buvo apibūdintas kaip sąžiningas, darbštus žmogus. Taip pat ieškovas R. P. nurodė, jog namo statybų priežiūrą vykdė jis pats. Vasaros metu ir kai geras oras praktiškai jis kasdien važiuodavo į statybvietę. Kai būdavo blogas oras, bet darbai vis tiek buvo vykdomi, ieškovas R. P. atvykdavo kas antrą dieną, apžiūrėdavo ką atsakovas padarė ir vakarais. Be to ir pats atsakovas S. Ž. dalyvavo visame namo projektavime, jis pats asmeniškai ne vieną kartą bendravo ir techninius reikalus aptarė su architektais.
Ieškovų nuomone, tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiformavę prievoliniai santykiai kilę iš vartojimo rangos sutarties. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą:
a) darbai atliekami fiziniam asmeniui;
b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio
poreikiams tenkinti;
c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.
Nagrinėjamu atveju santykiai, susiklostę tarp šalių visiškai atitinka Kasacinio teismo suformuotą praktiką ir atitinka rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą. Užsakovas yra fizinis asmuo, kuris statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, darbai buvo atliekami Ieškovams, kaip fiziniams asmenims, Ieškovai darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, darbus atliko rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, t.y. atsakovas. Ieškovai nurodo, kad atsakovas S. Ž. jiems prisistatė kaip verslininkas, kuris užsiima medinių namų statyba, medienos verslu ir turi labai daug patirties šioje srityje. Tai, jog atsakovas S. Ž. yra verslininkas, įrodo ir tai, kad, internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt nuo 2008-06-12 registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas - direktorius bei vienintelis įmonės akcininkas nurodytas S. Ž., t.y. atsakovas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis nurodyta mediena ir jos gaminiai, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi būti traktuojamas kaip verslininkas. CK 6.256 straipsnio 4 dalimi skolininko, kuris yra įmone (verslininkas), sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. O tai, kad atsakovas S. Ž. nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30).Taigi, nagrinėjamų atveju akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (LRCK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (LRCK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (LR CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Atsakovas S. Ž. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat priešieškinį, kuriuo prašo teismo:
Priteisti atsakovui S. Ž. iš ieškovų A. P. ir R. P. solidariai 6995,29 Eur skolos ir penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;Priteisti atsakovui S. Ž. iš ieškovų A. P. ir R. P. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. Ž. patikslino priešieškininį reikalavimą, mažindamas prašomos priteisti solidariai iš ieškovų skolos dydį nuo 6995,29 Eur iki 6781 Eur.
Atsakovas nurodė, jog 2013 metų sausio mėnesį jam paskambino giminaitė (mirusio brolio žmona), ieškovės mama L. Ž. ir papasakojo, jog jos dukra A. P. ir jos vyras R. P. ruošiasi statyti gyvenamąjį namą Kauno rajone bei paklausė ar atsakovas S. Ž. neapsiimtų pastatyti šio namo. S. Ž. nurodo paaiškinęs L. Ž., jog jis nėra statybininkas profesionalas. L. Ž. nieko plačiau apie ruošiamasi statyti namą papasakoti negalėjo, todėl paprašė leidimo perduoti S. Ž. telefono numerį žentui R. P., kad šis paskambintų. S. Ž. sutiko su juo pabendrauti. 2013 m. vasarį atsakovui paskambino ieškovas R. P.. S. Ž. nurodo telefonu R. P. paaiškinęs visą situaciją, t.y., kad jis šiuo metu dirba. Kalbėta buvo tik teoriniu lygmeniu, nes R. P. nurodė neturintis jokio namo projekto, tik įsivaizdavo, jog namas turėtų būti medinis, matmenys 15 ant 20. 2013 metų kovo mėnesį abu ieškovai atvyko pas atsakovą į sodybą. Ieškovai nurodė, jog neturi namo projekto, šiuo klausimu kreipsis į Kaune esančią projektuotojų įmonę, tačiau jau dabar nori Kauno rajone statyti medinį namą bei pasiūlė atsakovui užsiimti šio namo statyba. S. Ž. sutiko, kadangi jo labai prašė ir giminaitė L. Ž., ir patys ieškovai, be to, tuo metu jis neturėjo jokio darbo. S. Ž. nurodo, jog su juo buvo tartasi kaip su fiziniu asmeniu, kaip su giminaičiu. Išsiklausinėjęs kokio aukščio, dydžio namo ieškovai nori, atsakovas pabraižė ant balto lapo preliminarius matavimus. Ieškovai pageidavo kaimiško tipo medinio namo. Atsakovas S. Ž. nurodo, jog jis nėra minėjęs ieškovams, kad jis yra profesianalus statybininkas, atsakovas nurodo, jog jo specialybė yra veterinarijos gydytojas, jis tik dirbęs įmonėje su miškais, dirbo su transportu (pakrovimas, iškrovimas).
Kadangi su A. P. atsakovą sieja artimi giminystės ryšiai, jos sutuoktinis R. P. žinojo, jog atsakovas sugeba atlikti tokį darbą, nes matė atsakovo sodyboje paties S. Ž. savarankiškai pasistatytą namą. S. Ž. nurodo siūlęs viską apskaičiuoti ir surašyti sutartį, bet R. P. to daryti nenorėjo, nurodė, jog viską spręs žodžiu darbų eigoje. Atsakovas nurodo, jog pagrindinius darbo aspektus (darbų apimtų, pirktinas statybines medžiagas ir kt.) atsakovas aptarinėjo su ieškovu R. P., ieškovė A. P. šiuose pokalbiuose nedalyvaudavo (kartais atvažiuodavo su R. P. pažiūrėti statybos eigos), tačiau piniginės lėšos, skirtos statyboms, buvo pervedamos būtent iš ieškovės A. P. sąskaitos.
S. Ž. priėmė ieškovų pasiūlymą atlikti statybos darbus kaip fizinis asmuo. Tarp ieškovų A. P. ir R. P. bei atsakovo S. Ž. faktiškai susiklostė statybos rangos teisinis santykis. Buvo susitarta dėl esminių aplinkybių, reikalingų darbams atlikti:
- atsakovas ieškovų lėšomis parūpina statyboms reikalingas medžiagas, t.y. atsakovas nurodo R. P., kokių reikia medžiagų, o ieškovai jas nuperka pats arba perduoda atsakovui pinigus, skirtus toms medžiagoms įsigyti;
- ieškovai apmoka atsakovui protingą vidutine rinkos kainą už atliktus darbus dalimis. t.y. apmokėjimai atliekami už atliktus konkrečius darbus, nenustatant darbų atlikimo termino (sutarta, kad darbai bus atliekami pagal atsakovo galimybes, nes jis nėra statybininkas-profesionalas).
Kadangi nei žodinio susitarimo metu , nei pradėjus statybos darbus, ieškovai dar neturėjo parengto gyvenamojo namo projekto, todėl, atsakovo teigimu, nebuvo įmanoma visko tiksliai apskaičiuoti. Ieškovo R. P. prašymu atsakovas apskaičiavo, kad medinio namo statybai reikės maždaug apie 120 m³ rąstinės medienos ir sutarė, jog šios medienos įgijimu, jos pristatymu pasirūpins S. Ž., o R. P. perves pinigus už šios medienos įgijimą ir jos pristatymą į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas S. Ž. nurodo, jog ši mediena buvo įsigyta už 2013 m. kovo 27 d. atsakovui pervestus 20.000 Lt, ir buvo ruošiama statybai (rąstai buvo nužievinami, apipjaustomi ir nušlifuojami) atsakovo sodyboje. Jokio susitarimo, jog minėti pinigai (20 000 Lt) skiriami tik įgyti daliai medieosi, iš kurios turi būti gaminami medžio dirbiniams: dailylentėms, stogui, vidiniams apdailos darbams-nebuvo. 2013 m. kovo mėnesį dar nebuvo pradėti jokie statybos darbai, nebuvo pamatų ir sienų, tad apie dailylentes negalėjo būti ir kalbos. Už iš ieškovų pavedimu gautą 20 000 Lt. sumą buvo pirkta rąstinėms sienoms skirta mediena, kuri yra panaudota ieškovų namo statybai. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš jo 5792,40 Eur (20 000 Lt.) nuostolių atlyginimo už, pasak ieškovų, nepristatytą medieną, turi būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog tarp jo ir ieškovų buvo sudaryta žodinė sutartis tik dėl namo pamatų išliejimo ir sienų surentimo. Susitarimo dėl stogo uždengimo nebuvo. S. Ž. nurodo iš karto paaiškinęs ieškovams, jog jis nėra stogdengys, todėl tokio darbo atlikti neapsiėmė. Stogo gegnes atsakovas sudėjo tik todėl jog buvo priverstas tai padaryti, nes ieškovas R. P. nurodė, kad tik tuomet pilnai atsiskaitys su atsakovu, tačiau net ir šio pažado neįvykdė.
2013 m. balandžio mėn. R. P. informavo atsakovą, kad namo projektas dar neparengtas. Ieškovas pateikė atsakovui atskirą lapelį, kur buvo primesti pamatų gylis, plotis ir aukštis. Ieškovas R. P. paprašė, kad atsakovas juos pastatytų. Statant pamatus, atsakovas susidūrė su statybas trikdančiomis problemomis: nebuvo trifazės elektros linijos (nors buvo tartasi priešingai), todėl viską teko atlikti rankiniu būdu, o tai be abejonės stabdė darbą, vietoj žadėto tinkamo apgyvendinimo atsakovui teko gyventi palapinėje, be vandens ir normalaus poilsio, taigi - baisiomis ir varginančiomis sąlygomis. R. P. visa tai aiškino lėšų trūkumu ir žadėjo situaciją išspręsti, kai tik gaus pakankamai pinigų, pardavęs butą.
Iš atsakovui į banko sąskaitą pervedamų pinigų, faktiškai viską teko išleisti statybinių medžiagų pirkimui, t.y. pamatų įrengimui atsakovas parūpino 60 m³ žvyro, 98 maišus cemento, akmenų, lentas, vinis, kasimo priemones, maišymo betonui inventorių, apmokėjo transporto paslaugas.
Įrengus namo pamatus, 2013 m. birželio viduryje, atsakovas S. Ž. nurodo gavęs kitą – sienų projektuką, kuriame buvo nurodyti rąstų ilgiai, kur yra kiaurymė, kur langas, kur durys. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. pageidavo, jog namo statyba būtų pradėta kuo greičiau, į atsakovo sodybą kovo mėnesį atgabenta medieną (jau tinkamai paruoštą), buvo pradėta gabenti į R. P. priklausiantį žemės sklypą. Nors elektros vis dar nebuvo ir gyvenimo sąlygos nepagerėjo, atsakovas sutiko tęsti statybos darbus. Atsakovas įspėjo R. P., kad statybos tokiomis sąlygomis bus lėtos, nes nebus galimybės pasisamdyti pagalbinių darbininkų, tačiau R. P. tai nerūpėjo, jis užsiiminėjo savais reikalais (automobilių prekyba) ir statybomis mažai domėjosi.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog jis dirbo kaip fizinis asmuo. Medienos atvežimui buvo samdomas transportas. Iš S. Ž. sodybos atgabentą medieną priėmė pats ieškovas R. P.. Namo sienų statyba užtruko. Du kartus prie atsakovo buvo atvažiavęs projektuotojas ir jis pasakė“: tu pastatyk mes nufotografuosime sienas, o paskui mes baigsim pririšti“. Tai patvirtina, jog namas buvo pradėtas statyti realiai be projekto, o pastarasis buvo sudarytas ir pakoreguotas priklausomai nuo realiai atliktų darbų.
Visus dokumentus, kuriuos atsakovas nurodo gavęs pirkdamas statybines medžiagas, statybos priemones, atidavė ieškovui R. P..
Atsakovas S. Ž. teigia, kad už atliktą darbą faktiškai nebuvo mokama, ieškovai apmokėdavo tik tam tikras būtinas išlaidas (kartais už kurą, kartais už maistą). Ne gana to, atsakovas panaudojo statyboms kai kurias savo medžiagas - pavyzdžiui lentas, kurių atsargas turėjo iš anksčiu. Dėl to, kad negaudavo pinigų už atliekamus darbus, atsakovas nutraukė darbus ir išvyko į namus. Tuomet R. P. pasiūlė atsakovui perleisti automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip padengti dalį įsiskolinimo. Atsakovas, neturėdamas pasirinkimo, su tokiu R. P. pasiūlymu sutiko ir, perėmė minėtą automobilį už įsiskolinimą, kurio kaina tuo metu buvo 13 000 Lt. Po šio sandorio atsakovas sugrįžo prie statybų ir toliau tęsė darbus, o R. P. kartkartėm atvykdavo, apžiūrėdavo atliktus darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė.
Atsakovas pažymi, jog ieškovai A. ir R. P. atvykdami į statybvietę ir apžiūrėdami atsakovo S. Ž. atliekamus ir jau atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui nereiškė ir, neva, pastebėtų trūkumų ištaisyti nereikalavo. Priešingai - į atsakovo reiškiamas pastabas dėl tam tikrų statybos darbų aspektų (statybos buvo pradėtos dar nesant namo projekto, taigi - nesant aiškaus galutinio rezultato vaizdo, bei pažadėjus užtikrinti, bet neužtikrinus svarbių darbo sąlygų ir įrankių; ieškovai reikalavo visapusiškai taupyti, neskyrė statyboms pakankamai lėšų, neatsižvelgdami į tai, kaip įtakojama kokybė ir pan.), ieškovai nereaguodavo. Atsakovas nurodo, jog jis neginčija 2016 m. liepos 18 d. ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nustatytų statybos darbų trūkumų bei jų ištaisymo kaštų 8546,52 Eurų sumoje, tačiau yra įsitikinęs, kad nurodyti gyvenamojo namo statybos darbų trūkumai didžiąja dalimi buvo įtakoti pačių ieškovų R. P. ir A. P. netinkamo ir aplaidaus požiūrio į namo statybas bei jų finansavimą, todėl prašo ieškovų reikalavimą (dėl nuostolių priteisimo) atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus, jog dėl nustatytų darbų trūkumų visgi yra atsakovo kaltės, prašo atsižvelgti į tai, jog dalį šios sumos sudaro PVM mokestis, kuris iš atsakovo neturėtų būti priteistinas, o priteistina tik 4938,55 Eurų suma.
Kai sutarti statybos darbai buvo baigti (išlieti pamatai ir sudėti namo sienojai) ir atsakovas pasiūlė ieškovui R. P. viską apskaičiuoti ir galutinai atsiskaityti, R. P. nurodė atsakovui S. Ž., kad atsiskaitys su juo tik tuomet, kai pastarasis sudės stogo gegnes. Atsakovas nurodo, jog jis neturėjo kitos išeities, tik sutikti su R. P. sąlygomis ir atgauti nors dalį pinigų, tačiau ir sudėjus namo stogo gegnes ieškovas mokėti atsisakė, pareiškė, kad atsakovui turėjo pakakti pinigų ir už medžiagas ir už darbus, tai jis neva nebeturi mokėti daugiau. Tuomet atsakovas išvyko į namus ir tuo bendravimas su giminaičiais baigėsi.
Atsakovas, dirbdamas R. P. namo statybvietėje, buvo susiradęs ir pagalbininkų (taip pradžioje buvo sutarta su R. P.). Nepaisant to, jog su R. P. buvo žadėjęs apmokėti už pagalbinių darbininkų darbą, kiek žinoma atsakovui, šie pagalbininkai taip pat negavo jokio atlygio.
Atsakovas sutinka ir pažymi, jog per visą statybų laiką iš ieškovų už įgytas statybines medžiagas ir už atliktus statybos darbą gavo iš viso 50 740 Lt, įskaitant ir perduoto automobilio vertę, t.y. : 37. 740 Lt piniginių lėšų, sumokėtų pavedimais per banką ir 13. 000 Lt. vertės automobilį. Šios sumos užteko ne visoms statybinėms medžiagoms įsigyti (kaip minėta, buvo panaudota ir atsakovo mediena), iš tų pinigų buvo apmokėtos ir kitos būtiniausias išlaidos. Dėl atsakovui už darbą ir įgytas statybines medžiagas pervedimų per banką sumokėtų sumų ginčo nekyla, kyla ginčas dėl ieškovų nurodomų, neva asmeniškai atsakovui į rankas perduotų piniginių lėšų 2013 m. gegužės – 2014 m. balandžio mėnesiais, kuriuos ieškovas grindžia liudytojų parodymais. Atsakovas nurodo, jog jis šių piniginių lėšų nėra gavęs.
Atsakovas nurodo, jog ieškovai su atsakovu pilnai neatsiskaitė iki šios dienos. Pateikdamas priešieškinį, atsakovas atliko preliminarius darbų ir medžiagų kainų paskaičiavimus, naudodamasis SISTELA sąmatų sudarymo programa 2013 metų kovo mėn. kainomis, t.y. buvusiomis rinkos kainomis iki statybos darbų pradžios. Kaip matyti iš pridedamų sąmatų, atsakovo atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kainos iš viso sudarė 159046 Lt su PVM, t.y. viso 46063 Eur. Kadangi atsakovui buvo duodami pinigai reikiamų medžiagų pirkimui, tai medžiagų kaina ir pagalbinių mechanizmų kaina skaičiuotina su PVM, o atsakovo atliktų dabų kaina skaičiuotina be PVM, nes atsakovas nėra PVM mokėtoju. Pagal pridedamą Objektinę sąmatą matyti, kad darbų kaina be PVM sudarė 40.899 Lt, o sunaudotų medžiagų kaina be PVM sudarė 53.249 Lt, pagalbinių mechanizmų kaina be PVM sudarė 4.605 Lt. Tai, kartu sunaudotų medžiagų ir mechanizmų kainos su PVM sudarė 70.003 Lt (53.249+4.605+21%). Faktiškai už atliktus statybos darbus ir medžiagas, 2013 metų kainomis ieškovai turėjo sumokėti atsakovui iš viso: 110892 Lt (40899 + 70003), arba 32.117 eurų. Iš šios sumos atėmus - 50.740 Lt, kuriuos atsakovas gavo iš ieškovų, susidaro 60.152 Lt suma, kurią atsakovui liko skolingi ieškovai. Atlikus civilinėje byloje 2016 m. liepos 18 d. ekspertizę, aktu Nr. 16/07-04 buvo nustatyta, kad S. Ž. atliktų darbų ir medžiagų kaina sudaro 38 812,15 Eur su PVM, socialiniu draudimu ir kitais mokesčiais. Kadangi S. Ž. atliko darbus privačiai, tai remiantis ekspertize, S. Ž. priklausanti suma be PVM ir kitų mokesčių sudarytų 21 476,29 Eur. Atsižvelgdamas į ekspertizės akte padarytas išvadas, į tai, jog atsakovas statybos darbus vykdė savo giminaičiams kaip fizinis asmuo, į ieškovų pavedimais jam sumokėtą pinigų sumą, atsakovas patikslino pateiktą priešieškinį ir prašo teismo priteisti iš ieškovų A. P. ir R. P. solidariai 6781 Eur skolos (21476,29 Eur atlikto darbo ir statybinių medžiagų vertė-14695,32 Eur ieškovų sumokėta pinigų suma = 6780,97 Eur skola) vertė ir penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad jis yra ieškovo R. P. draugas, jie kartu mokėsi nuo pirmos klasės. Jo santykiai su ieškovu R. P. ir jo žmona ieškove A. P. yra geri. Atsakovo nepažįsta. Liudytojas R. J. nurodo, jog jo draugas R. P. Kauno rajone statėsi namus ir jam ne kartą skundėsi, kad jo netenkina statomo namo darbų kokybė. 2013 m. vasaros viduryje, berods liepos mėnesio 10 ar tai 15 d., tikslaus laiko neatsimena, kartu su R. P. važiavo pažiūrėti prie statomo namo ir liudytojas nurodo matęs, kaip R. P. atsakovui, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino, žino tik, kad jis yra meistras, perdavė apie 10 000 litų ar tai 12 000 litų smulkiomis kupiūromis. Liudytojas nurodo, jog prie jo pinigų niekas neskaičiavo, jis tiksliai nematė, kiek ten buvo pinigų, tačiau važiuojant į statybvietę, R. P. jam pasakęs, kad veža tokią pinigų sumą meistrui už darbą. R. J. nurodo, jog pinigus R. P. perdavė atsakovui pavėsinėje, o liudytojas tuo metu buvo lauke ir jis negirdėjo apie ką jie tuo metu kalbėjo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. D. parodė, kad jis pažįsta ieškovą R. P. ir jo žmoną, kadangi jis su R. P. kartu ilgą laiką sportavo. Tarpusavio santykiai yra normalūs. Atsakovo liudytojas nurodo nepažįstantis, jį matantis pirmą kartą. Ž. D. paaiškino, jog 2013 m. rugsėjo mėnesį, apie mėnesio vidurį, jis su R. P. sportavo klube ir šis pasiūlė jam nuvažiuoti prie R. P. namo, sakė, kad turi paduoti pinigus. Nuvažiavus į Kauno rajoną prie statomo namo, jį apžiūrėjo, namas buvo pastatytas iki pusės. Tada nuėjo iki pavėsinės. Pavėsinėje sėdėjo atsakovas, kuris ir vykdė statybos darbus. R. P. pavėsinėje išsitraukė pinigus ir garsiai juos perskaičiavo, buvo 7000 litų. Pinigai buvo 20, 50 ir 100 Lt. kupiūromis Ką R. P. ir atsakovas kalbėjosi tarpusavyje, Ž. D. nurodo neatsimenantis, nes praėjo daug laiko. Atsakovas paėmęs pinigus kažką užsirašė sąsiuvinyje, sakė, kad moka už padarytus darbus.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. G. parodė, kad ieškovą R. P. ir jo žmoną A. P. jis pažįsta apie penkis metus. Atsakovą S. Ž. mato antrą kartą. Pirmą kartą atsakovą matė kai R. P. jam perdavinėjo pinigus 2013 metų pavasarį apie gegužės mėnesį. R. P. sakė, kad tie pinigai skirti už namo pamatus. Liudytojas nurodo sėdėjęs mašinoje, o išlipęs R. P. ant automobilio kapoto skaičiuodamas dėjo pinigus. Viso buvo apie 12-13 000 litų. Šiuos pinigus R. P. perdavė atsakovui, o pastarasis įsidėjo juos į kažkokią tai papkę. Apie ką jie tarpusavyje tuo metu kalbėjo E. G. nurodo negirdėjęs. Tik iš R. P. žodžių jis sužinojęs, kad pinigai buvo atiduoti meistrui už namo pamatus.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad ieškovė A. P. yra jo sesuo. A. Ž. nurodo, jog sesers A. P. paprašytas jis 2014 m. vasarą (birželio-liepos mėnesiais), mėnesį laiko dirbo prie ieškovų statomo namo, t.y. šlifavo namo sienojus iš vidaus ir iš lauko pusės, A. Ž. nurodo, jog jis neturi patirties statybose, jis yra baldžius. Atvažiavęs į statybos vietą matė, jog yra daug nebaigtų darbų: nebuvo nupjauti rąstų kampai, nebuvo užbetonuotos grindys, dalis rastų sudėti nenušlifuoti. A. Ž. už darbą mokėjo sesuo A. P..
Teismo posėdžio metu apklausus teismo ekspertę G. L., pastaroji nurodė, jog vadovaudamasi Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi, remdamasi teismo ekspertizės atlikimui pateikta bylos medžiaga, statinio, t.y. gyvenamojo namo, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, byloje atliko statybos techninę ekspertizę. Šios ekspertizės įžanginėje ir tiriamojoje dalyse nurodyta į kokius klausimus atsakydama ekspertė, kokia medžiaga vadovavosi ir kokių metodų pagalba buvo atliekamas šis tyrimas. Ekspertė paaiškino, jog 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04, išvadose, surašydama atsakymą į trečią klausimą (dėl darbų trūkumų pripažinimo esminiais), padarė stilistinę klaidą, kuri sukėlė šalims klausimų. Ekspertė nurodo, jog išvada į trečią klausimą (dėl darbų trūkumų pripažinimo esminiais) yra aiškiai išdėstyta ir ekspertizės tiriamojoje dalyje, ji turi būti suprantama taip:“ UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 m. rugsėjo mėnesį atliktame ekspertizės akte Nr. 15-09/03 nurodyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumai, nelaikytini esminiais, dėl kurių/kurių neištaisius, pastato negalima naudoti pagal paskirtį“. Ekspertė paaiškino, jog visi nustatyti trūkumai yra pataisomi, ištaisomi ir po jų pašalinimo, namas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakydama į ieškovų atstovės klausimą dėl gyvenamojo namo statybai panaudotos medienos, ekspertė paaiškino, jog visi paskaičiavimai ir paaiškinimai kiek ir kokios rūšies medienos buvo panaudota statant minėtą gyvenamąjį namą yra nurodyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ir akcentuoti ekspertizės išvadose. Ekspertė nurodė, jog apskaičiuodama namo statybai panaudotos medienos kiekį ir panaudotos medienos kategoriją, atliktų statybos darbų kiekį, jų trūkumus (broką), rėmėsi: 1) teismo ekspertizės atlikimui pateikta bylos medžiaga: UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu statinio projektu, byloje esančia atsakovo sąmata, kurioje naudojantis SISTELA sąmatų sudarymo programa, buvo preliminariai paskaičiuotos atliktų darbų ir medžiagų kainos, 2) taip pat vizualiai apžiūrėjus statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakydama į ieškovų atstovės klausimą, ekspertė paaiškino, jog byloje esanti 2015-08-13 atsakovo S. Ž. sąmata buvo tik vienas iš dokumentų, kuriuos ekspertė analizavo atlikdama ekspertizę, tačiau šioje sąmatoje nurodyti darbai, statybinių medžiagų kiekiai ir kainos tyrimo metu ekspertės buvo pertikrinti bei patikslinti ir pakoreguoti. Ekspertė nurodė, jog jos nuomone, atsakovo S. Ž. pateikta sąmata, nors ir sudaryta naudojant kompiuterinę programą, nėra profesionali, turinti akivaizdžių trūkumų.
Ieškinys tenkinamas dalinai. Priešieškinys tenkinamas.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad remiantis 2015 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, A. P. ir R. P. nuosavybės teise priklauso 3,6032 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas-2012-08-10 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 7KV-3535 (II t., b.l. 2-3). Iš teismui pateiktų penkių mokėjimo nurodymų ir A. P. Swedbank AB sąskaitos išrašų matyti, jog A. P. laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. iš Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė S. Ž. į Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairias pinigines sumas:
Dokumento pavadinimasDataSumaNurodyta paskirtisBylos tomas, Bylos lapasBanko sąskaitos išrašas2013-03-2720 000 Lt. (5792 Eur)Už medienąI t., b.l. 50Mokėjimo nurodymas Nr. 12013-04-165 740 Lt. (1662,41 Eur)skolaI t., b.l. 45Mokėjimo nurodymas Nr. 1922013-07-193 500 Lt. (1013,67 Eur)skolaI t., b.l. 46,III t., b.l. 31Mokėjimo nurodymas Nr. 1932013-07-203 500 Lt. (1013,67 Eur)skolaI t., b.l. 47,III t., b.l. 31Mokėjimo nurodymas Nr. 1952013-08-103 000 Lt. (868,68 Eur)skolaI t., b.l. 48Mokėjimo nurodymas Nr. 1962013-08-112 000 Lt.(579,24 Eur)skolaI t., b.l. 49
Teismui pateiktame 2013 m. -07-01 – 2013-07-31 A. P. „Swedbank“ AB sąskaitos išraše užfiksuota, kad A. P. pervedė S. Ž.: 2013-07-19 - 3500 Lt. (mokėjimo paskirtis-skola) ir 2013-07-20 - 3500 Lt. sumą (mokėjimo paskirtis-skola) (III t., b.l. 31)., o 2014 m. spalio 20 d. „Swedbank“ AB A. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, jog 2013 m. kovo 27 d. į S. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 20 000 Lt (5792 Eur) suma, paskirtyje nurodoma „už medieną“ (I t., b.l. 50). 2015 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ Utenos filialo pateiktoje pažymoje įtvirtinta, jog 2013 m. spalio 26 d. S. Ž. įgijo automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 59).
Teismui pateiktame 2013 m. spalio 29 d. išduotame leidime Nr. LNS-24-131029-01185 nurodyta, jog leidimas išduotas statytojui R. P., statyti naują statinį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą: vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nr. 18/13, parengtą 2013 m. (II t., b.l. 10-11). 2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas statinio projektas: vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nr. 18/13, parengtas 2013 m. (II t., b.l. 12-134).
Teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ daliniame (pamatų, sienų ir stogo įrengimo) statomo gyvenamojo namo, Esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertui pateikta užduotis - patikrinti minėtame gyvenamajame name pamatų, sienų ir stogo įrengimo darbų kokybę, pateikti rekomendacijas dėl defektų taisymo ir paskaičiuoti defektų ištaisymo sąnaudas. Akte konstatuota: 1) gyvenamojo namo rąstinės sienos sumontuotos nekokybiškai, nesilaikant projekto reikalavimų, montavimo darbų kokybė netenkina LR Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose nurodytų šių esminių statinio reikalavimų: a) sienų konstrukcijos netenkina STR 1.01.01.(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, nes netenkinamas sienų konstrukcijų tinkamumo ribinio būvio rodiklis, kuomet neleistinos konstrukcijos deformacijos trukdo normaliam statinio naudojimui; b) lauko sienų būklė netenkina STR 2.01.01(6):2008 „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 ir 11.4 punktų reikalavimų dėl statinio aitvarų šilumos izoliacinių savybių. 2) Apžiūros metu nustatyti pamatų ir stogo medinių konstrukcijų defektai ir rekomendacijos jų pašalinimu.3)Remiantis atliktos vizualinės apžiūros ir pateikto techninio projekto duomenimis bei vadovaujantis STR 3.01.01:2005 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ ir STR 1.05.06:2010 „:Statinio projektavimas“, 2015-03-10 kainų lygiu, paskaičiuota, kad nustatytų defektų pašalinimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 7577,07 Eur (I t., b.l. 171-192). 2015 m. rugpjūčio 13 d. S. Ž. sudarytoje ir teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje (sudaryta pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas) ir objektinėje sąmatoje nurodyta, jog statybos montavimo darbų kaina – 159 046,03 Lt. (46 062.91 Eur) (I t., b.l. 96, 97, 99-103). 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137) konstatuota: 1) S. Ž. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmata 2013 metų kovo mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis pagal pateiktą 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statybos projektą gyvenamajam namui, statomam sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) – 38 812,15 Eur. Iš kurių: pamatai-10.686,33 Eur., namo rąstinių sienų įrengimas – 22991,39 Eur., stogo konstrukcijų įrengimas – 5134,44 Eur (statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04, 4.3. priedas, akto l. 158,159,160); 2) gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 84,35 m3 - sienų rąstai, 0,56 m3 - tąšeliai, lentos ir kt; 5,16 m3 - stogo gegnės; 5,56 m3 - pirmojo aukšto perdangos sijos; apie 60 proc. medienos rąstų priskirtina C, D bei CD kategorijoms ir iš viso panaudota medienos apie 95,63 m3, įvertinant medienos išeigą; 3) UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 m. rugsėjo mėnesį atliktame ekspertizės akte Nr. 15-09/03 nurodyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumai, nelaikytini esminiais, dėl kurių/kurių neištaisius, pastato negalima naudoti pagal paskirtį; 4) privaloma ištaisyti visus UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 m. rugsėjo mėnesį atliktame ekspertizės akte Nr. 15-09/03 nurodytus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumus, būtina laikytis akte nurodytų rekomendacijų (ištaisymo būdų) ir, kaštai yra 8546,52 Eurų statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04, 4.3. priedas, akto l. 161,162); 5) Statytojai R. P. ir A. P. negalėjo statyti gyvenamojo namo ūkio būdu (tai yra nepasamdę atestuotų/kvalifikuotų specialistų ar įmonės), bei nesant techninio prižiūrėtojo. Tokiu atveju už darbų kokybę atsako patys statytojai; 6) Visi statybos teisės aktai (Statybos įstatymo nuostatos, reglamentai ir kt.) galiojo ir privalėjo būti taikomi minėto rastinio gyvenamojo namo statybai 2013-2014 metų laikotarpyje bei šiuo metu, yra tie, kurie išsamiau nurodyti www.vtpsi.lt. (III t., b.l. 118-137).
Teismui pateiktoje 2012 m. rugsėjo 3 d. pinigų dovanojimo sutarties kopijoje nurodyta, jog L. Ž. padovanojo A. P. 50 000 Lt. (III t,., b.l. 14). 2012 m. rugsėjo 3 d. pinigų dovanojimo sutarties kopijoje nurodyta, jog J. D. padovanojo A. P. 50 000 Lt. (III t,., b.l. 15), 2013 m. gegužės 17 d.notariškai patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtinta, jog A. P. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt. (III t., b.l. 17-24).
2016 m. rugsėjo 20 d. valstybės įmonės Registrų centro išraše įtvirtinta, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , įregistruota 2008-06-12 (duomenys neskelbtini), įmonės veiklą apima 31 punktai veiklos, kurių tarpe : miškininkystė ir medienos ruoša, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba. Įmonė nuo 2009-08-03 įgijo likviduojamos įmonės statusą. Nuo 2008-06-12 vienintelis įmonės akcininkas yra S. Ž., o nuo 2009-08-06 S. Ž. paskirtas įmonės likvidatoriumi (IV t., b.l. 60,65-67). 2015 m. lapkričio 18 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pažymoje Nr. 16 nurodyta, jog S. Ž. vardu įregistruotos technikos nėra (III t., b.l. 61). 2015 m. lapkričio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (7.52)D10-1962 įtvirtinta, jog 2013 laikotarpyje S. Ž. draudžiamų pajamų neturėjo, o 2014 metų laikotarpyje draudžiamų pajamų dydis buvo 5056,49 Lt. (III t., b.l. 62-63). 2015 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 85, nurodyta, kad 2015-06-15 – 2015-08-14 laikotarpyje S. Ž. gautos pajamos vidutiniškai 280 Eur į mėnesį (I t., b.l. 95). 2016 m. rugsėjo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymoje Nr. (24.43)IG1-107, nurodyta, jog S. Ž. 2013 metų laikotarpyje buvo įsigijęs šiuos verslo liudijimus: 2013 m. kovo mėn. 25-29 dienomis ir 2013 m. balandžio 24-26,29,30 dienomis , veikla: medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške (IV t., b.l. 61). 2015 m. lapkričio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymoje Nr. D16-87, nurodyta, jog S. Ž. įsigijęs verslo liudijimą, per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 apdraustųjų asmenų neturėjo (III t., b.l. 66). 2015 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ Utenos filialo pateiktoje pažymoje įtvirtinta, jog laikotarpyje nuo 2013-03-01 iki 2014-12-30 S. Ž. vardu skirtingais laikotarpiai buvo registruotos 9 transporto priemonės(III t., b.l. 56-60).
Teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 1 d. notariškai patvirtiname liudytojos L. Ž. apklausos protokole, įtvirtinta, jog L. Ž. parodė, jog jau daug metų gyvena Airijoje. 2013 m. gruodžio mėnesį (tikslios datos nepamena) grįžo švęsti žiemos šventes į Lietuvą . Likus kelioms dienoms iki Šv. Kalėdų, svečiavosi pas savo dukrą A. P. ir jos sutuoktinį R. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojusi, jog dukra su žentu statosi namus, o šių namų statybos darbus vykdo liudytojos L. Ž. mirusio vyro (iš antros santuokos) brolis S. Ž., panoro apžiūrėti statomą namą ir susitikti su seniai nematytų S. Ž.. Susitikimas įvyko prie Šv. Kalėdas, adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant liudytojai, S. Ž., A. P. ir R. P., S. Ž. užsiminė R. P., kad jam už padarytus darbus, kaip buvo tartasi, reikia sumokėti 12 000 litų, nurodant, jog pinigus reikia perduoti iki S. Ž. išvažiuos į (duomenys neskelbtini). Tuomet R. P. išsiėmė iš striukės kišenės piniginę, iš kurios išsiėmė nemenką pluoštą pinigų ir juos perdavė S. Ž.. S. Ž. garsu perskaičiavimo pinigus, sumoje 12 000 litų, dėdamas juos ant stalo, betarpiškai matant liudytojai ir girdint. Pinigai buvo perduoti įvairiomis kupiūromis (II t., b.l. 4-6). Teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 1 d. notariškai patvirtiname liudytojos A. P. apklausos protokole įtvirtinta, jog A. P. nurodė, jog 2014 m. balandžio mėnesį (tikslios datos neprisimena) jos sūnus R. P. atvyko pas liudytoją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė paskolinti pinigų statyboms. Sūnus R. P. nurodė, jog jam reikalinga 10 000 litų ir kad pinigus jis turi perduoti S. Ž. už atliktus statybos darbus. Liudytoja nurodo, jog S. Ž. ji pažįsta, nes jis yra jos marčios A. P. motinos L. Ž. mirusio antrojo vyro brolis. Kadangi namuose ji turėjo tokią pinigų sumą, sutiko ją paskolinti sūnui R. P.. Paduotus pinigus įvairiomis kupiūromis (po 50,10, 200 litų) R. P. įsidėjo į vyrišką juodos spalvos rankinę. Liudytoja nurodo, jog norėjo apžiūrėti statomą namą, todėl vyko kartu su R. P. prie statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, dėl smarkaus lietaus galimybės išlipti iš automobilio ir apžiūrėti statybų, nebuvo. Prie automobilio priėjo S. Ž. ir įlipo į automobilį priekinio keleivio vieton. Liudytoja nurodo mačiusi, kaip sūnus R. P. iš tos pačios vyriškis juodos spalvos rankinės išėmė liudytojo apskolintus pinigus iri juos perdavė S. Ž.. S. Ž. garsu perskaičiavo pinigus, sumoje 10 000 litų, dėdamas juos ant automobilio priekinės panelės. Su kokiu automobilių R. P. vežė liudytoją prie statybų, ji pasakyti negali, nes neskiria transporto priemonių markių ir modelių. Minėtą skolą sūnus R. P. liudytojai A. P. jau yra gražinęs. (II t., b.l. 7-9).
2014 m. lapkričio 4 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovui S. Ž. priklausantis turtas 20 000,00 Lt. (5792,40 Eur) sumoje (I t., b.l. 8-9, 17). 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi, tenkinant atsakovo S. Ž. prašymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuojant ieškovams A. P. ir R. P. priklausantis turtas (kilnojamas/nekilnojamas turtas) 17 377 Eur sumai (I t., b.l. 111-113, 119, III t., b.l. 45)). 2015 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-941-212/2015), ieškovės A. P. skundas atmestas ir palikta galioti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartis (atskirojo skundo byla Nr. 2-366-664/2015, b.l. 112-115).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7KV-3535 pagrindu A. P. ir R. P. nuosavybės teise įgijo 3,6032 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2012-08-10 pirkimo-pardavimo sutartis (II t., b.l. 2-3). Nusprendę jame statytis namą, ieškovai A. P. ir R. P., ieškovės motinai L. Ž. patarus, 2013 m. pradžioje kreipėsi į ieškovės A. P. giminaitį (ieškovės motinos mirusio vyro brolį) atsakovą S. Ž., su prašymu pastatyti jiems medinį gyvenamąjį namą (2013 m. vasario mėnesį R. P. bendravo su R. Ž. telefonu, o 2013 m. kovo mėnesį abu ieškovai atvyko pas S. Ž. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)).
Šalys patvirtina ir neginčija fakto, jog 2013 m. kovo mėnesį ieškovai A. P. ir R. P. su atsakovu S. Ž. žodžiu susitarė, kad S. Ž. pastatys ieškovams medinį namą, sklype adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovai teigia, jog žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad atsakovas S. Ž. iki 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesio atliks visus namo statybos darbus: išlies pamatus, suręs medinius sienojus ir uždengs tašinį stogą, o atsakovas S. Ž. tvirtina, jog buvo tartasi tik dėl gyvenamojo namo pamatų išliejimo ir rąstinių sienojų surentimo, dengti gyvenamojo namo stogą jis nesutikęs, be to, nebuvo tartasi dėl konkretaus darbų atlikimo termino, tačiau tai nėra šios bylos ginčo esmė (šalys nekildina ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl darbų atlikimo terminų ir sutarties dėl stogo uždengimo darbų apimties), todėl teismas plačiau šių aplinkybių neanalizuoja.
Remiantis šalių parodymais, ieškovų A. P. ir A. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo pradėti 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje. Leidimas statybai LNS-24-131029-01185 išduotas 2013 m. spalio 29 d. (II t., b.l. 10-11, 12-134). Namo statybos techninė priežiūra nebuvo vykdoma.
Šalys patvirtina faktą, jog žodinio susitarimo metu buvo sutarta, kad medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos medienos (apie 120 m3) įsigijimu, jos paruošimu pasirūpins atsakovas S. Ž.. Šalys (ieškovai ir atsakovas) patvirtina faktą, jog šios tarp šalių sudarytos žodinės sutarties pagrindu, laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. iš ieškovės A. P. Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. Ž. į Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos piniginės lėšos: 2014 m. spalio 20 d. „Swedbank“ AB A. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, jog 2013 m. kovo 27 d. į S. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 20 000 Lt (5792 Eur) suma, paskirtyje nurodoma „už medieną“ (I t., b.l. 50), 2013 m. -07-01 – 2013-07-31 A. P. „Swedbank“ AB sąskaitos išraše užfiksuota, kad A. P. pervedė S. Ž.: 2013-07-19 3500 Lt. (mokėjimo paskirtis-skola) ir 2013-07-20 – 3500 Lt. sumą (mokėjimo paskirtis-skola) (III t., b.l. 31)., o 2014 m. spalio 20 d. „Swedbank“ AB A. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, jog 2013 m. kovo 27 d. į S. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 20 000 Lt (5792 Eur) suma, paskirtyje nurodoma „už medieną“ (I t., b.l. 50). Viso pervesta 37 740 Lt. (nuo 2015-01-01 - 10.929,67 Eur) suma.
Taip pat ieškovai nurodė ir atsakovas patvirtino faktą, jog kaip atlygis už statybos darbus atsakovui S. Ž. buvo perduotas automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt. 2015 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ Utenos filialo pateiktoje pažymoje įtvirtinta, jog 2013 m. spalio 26 d. S. Ž. įgijo automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 59).
Tarp šalių kilęs ginčas dėl 2013 m. kovo 27 d. iš ieškovės A. P. sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervestos 20.000 Lt. (5792 Eur) paskirties. Ieškovai nurodo, jog žodinio susitarimo su atsakovu S. Ž. metu buvo sutarta, jog šie pinigai yra skiriami už 40 m³ medienos, iš kurios turėjo būti pagaminti įvairūs medžio dirbiniai: dalylentės, medinės stogo konstrukcijos, įsigijimui, tačiau šios medienos (ar jos dirbinių) ieškovai nėra gavę Tuo tarpu atsakovas S. Ž. nurodo, jog pagal šalių žodinį susitarimą, ieškovų 2013-03-27 pavedimu gauta 20 000 Lt. suma buvo skirta ir tiesiogiai panaudota medienai, skirtai rąstinėms namo sienoms, įsigyti. Ši mediena panaudota ieškovų namo statybai.
Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovų atsiskaitymo su atsakovu už atliktus statybos darbus. Ieškovai nurodo, jog atsakovui ir jo samdomiems darbuotojams pradėjus dirbti ieškovų sklype, ieškovai atsakovui asmeniškai į rankas grynais pinigais sumokėjo:
-2013 m. gegužės mėnesio pradžioje – 18 000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 5213,16 Eur) – ši suma sumokėta už gyvenamojo namo pamatų išliejimą (iš jų 5.000 Lt. už įvairias statybines medžiagas (cementą, žvyrą ir pan.) ir 13.000 Lt. už darbą);
- 2013-07 (apie)-15 d. - 10 000.00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2896.20 Eur)- už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-08 (apie) - pirma mėnesio pusę - 7 000 Lt. (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur.) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-09 (apie)-10 d.- 7 000,00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013 m. gruodžio mėnesį prie Šv. Kalėdas – 12.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 3475,44 Eur) - perdavė asmeniškai už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2014-02 (apie) 15 d.- 5 000. 00 Lt (nuo 2015-01-01 -1148.10 Eur) - už atliktus darbus renčiant antro aukšto sienojus;
-2014 m. balandžio mėnesį – 10.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 2896,20 Eur) – už atliktus darbus ir naujų darbininkų suradimui.
Šių piniginių lėšų perdavimą ieškovai įrodinėja liudytojų parodymais, tvirtindami, jog: perduodant 2013-07-15 asmeniškai atsakovui pinigus - 10000 litų, dalyvavo ieškovo vaikystės draugas R. J., perduodant 2013 rugpjūčio mėn. asmeniškai atsakovui pinigus 7000 litų matė ieškovė A. P., perduodant 2013-09-10 atsakovui pinigus (7000 Lt. sumoje) matė ieškovo draugas Ž. D., kaip 2013 m. gruodį, prie Kalėdas atsakovui į rankas ieškovas padavė 12 000 litų už statybos darbus matė ieškovės A. P. motina L. Ž., kaip ieškovas atsakovui S. Ž. 2014 m. balandžio mėnesį perdavė už statybos darbus 10 000 litų matė ieškovo R. P. motina A. P.. 2014-02-15 asmeniškai atsakovui pinigus 5000 litų ieškovas atvežė pats ir to niekas nematė. Ieškovai nurodo, jog pilnai atsiskaitė su atsakovu ir už jo pirktas statybines medžiagas ir už atsakovo atliktus statybos darbus. Pretenzijų dėl šių atsakovui išmokėtų piniginių lėšų ieškovai nereiškia. Tuo tarpu atsakovas S. Ž. nurodo, jog šių ieškovų nurodomų piniginių lėšų, mokamų atsakovui tiesiogiai į rankas, jis nėra gavęs. Atsakovas tvirtina, jog ieškovai liko jam skolingi už atliktus statybos darbus, todėl remdamasis 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės aktu Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137), kuriame nustatyta, jog S. Ž. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmata 2013 metų kovo mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis pagal pateiktą 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statybos projektą be PVM yra 21476,29 Eur (be PVM) bei atsižvelgdamas į jam ieškovų statybos darbų atlikimo metu perduotas pinigines lėšas - 14695,32 Eur sumoje (mokėjimo pavedimai – 50740 Lt ir 13 000 Lt. perduoto automobilio vertė), patikslino savo priešieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš ieškovų 6781 Eur skolą.
Šalys patvirtina faktą, jog remdamiesi tarp šalių sudaryta žodiniu sutartimi, atsakovas S. Ž. laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio išliejo gyvenamojo namo pamatus, surentė gyvenamojo namo sienojus, sudėjo lotas, stogo gegnes bei dalinai jas uždengė stogo plėvele.
Ieškovų užsakymu 2015 m. rugsėjo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktame daliniame (pamatų, sienų ir stogo įrengimo) statomo gyvenamojo namo, Esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte konstatuota, jog, patikrinus minėtame gyvenamajame name pamatų, sienų ir stogo įrengimo darbų kokybę, rasti gyvenamojo namo rąstinės sienos sumontavimo, pamatų ir stogo medinių konstrukcijų defektai, kurių pašalinimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 7577,07 Eur (I t., b.l. 171-192). Bylos nagrinėjimu metu atsakovo prašymu teismo paskirtos 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 konstatuota, jog UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 m. rugsėjo mėnesį atliktame ekspertizės akte Nr. 15-09/03 nurodyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumai, nelaikytini esminiais, tačiau juos privaloma ištaisyti, o jų pašalinimo kaštai yra 8546,52 Eurų (III t., b.l. 118-137). Šalys neginčija 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nustatytų statybos darbų trūkumų ir jų pašalinimų kaštų.
Tarp šalių kilęs ginčas, dėl to, kas šiuo atveju kaltas dėl statybos darbų trūkumų (broko). Ieškovai, atsižvelgdami į 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nustatytus statybos darbų trūkumų šalinimo kaštus (8546,52 Eurų), prašo priteisti šią sumą iš atsakovo S. Ž., kuris tiesiogiai atliko šiuos nekokybiškais pripažintus darbus, tuo tarpu atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog gyvenamojo namo statybiniai trūkumai (kurių nei dydžio, nei jų šalinimo kaštų atsakovas neginčija) didžiąja dalimi buvo įtakoti pačių ieškovų R. P. ir A. P. netinkamo ir aplaidaus požiūrio į namo statybas bei jų finansavimą, todėl prašo ieškovų reikalavimą (dėl nuostolių priteisimo) atmesti kaip nepagrįstą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.
Ieškovai tvirtina, jog tarp ieškovų ir atsakovo buvo susiformavę prievoliniai santykiai kilę iš vartojimo rangos sutarties, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (LRCK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (LRCK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (LR CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, kadangi ieškovai, kaip užsakovai yra fiziniai asmenys, kurie statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, o darbus atliko atsakovas (rangovas), kuris verčiasi tam tikru verslu. Tai, jog atsakovas S. Ž. yra verslininkas įrodo ir tai, kad, internetiniame puslapyje www.rekvizitat.lt nuo 2008-06-12 registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas — direktorius bei vienintelis įmonės akcininkas nurodomas S. Ž., o įmonės veiklos sritis nurodyta mediena ir jos gaminiai, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi būti traktuojamas kaip verslininkas. CK 6.256 straipsnio 4 dalimi skolininko, kuris yra įmone (verslininkas), sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovas S. Ž. gavęs pinigines lėšas tiek iš ieškovės, tiek iš jos sutuoktinio, organizavo statybos darbus, medienos pirkimą, vežimą, tinkamos medienos parinkimą statybai ir kitus darbus, ne kartą pats asmeniškai bendravo su architektais, todėl darytina išvada, jog atsakovas faktiškai vertėsi medienos ir jos gaminių verslu. Nors atsakovas formaliai nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualia veikla verstis statybos darbais, tačiau faktiškai vertėsi statybos verslu. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties. Ieškovai nurodo, jog su atsakovu nesudarė rašytinės rangos sutarties, kadangi pasitikėjo juo dėl šalis siejančių giminystės ryšių, be to, kitų giminaičių jis buvo pristatytas kaip patikimas, sąžiningas ir darbštus žmogus.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog ieškovai į jį kreipėsi su prašymu pastatyti jiems medinį gyvenamąjį namą kaip į fizinį asmenį, ieškovės A. P. giminaitį (dėdę), kurį jiems rekomendavo ieškovės A. P. motina L. Ž. (atsakovo mirusio brolio žmona). Atsakovas nurodo, jog iki 2013 metų kovo mėnesio, kai abu ieškovai atvyko pas atsakovą susipažinimui ir aptarimui dėl statybos darbų, jis ieškovo R. P. nepažinojo ir sutikęs nebuvo. S. Ž. nurodė, jog savo sodyboje yra pasistatęs sau medinį namą, tačiau tokio pobūdžio verslu neužsiima. Pagal specialybę jis yra veterinarijos gydytojas ir ieškovams niekada neminėjo, kad jis yra profesionalus statybininkas. Atsakovas S. Ž. patvirtino, jog jis vertėsi medienos ruoša, malkų gamyba, tačiau niekada nesivertė namų statyba. Ieškovų pasiūlymą atlikti statybos darbus priėmė kaip fizinis asmuo, prašomas giminaičių, todėl mano, kad tarp jo ir ieškovų faktiškai susiklostė statybos rangos teisinis santykis. S. Ž. nurodo siūlęs viską apskaičiuoti ir surašyti sutartį, bet R. P. to daryti nenorėjo, nurodė, jog viską spręs žodžiu darbų eigoje. Žodžiu šalys susitarė, kad atsakovas nurodys R. P., kokių reikia medžiagų, o ieškovai jas nupirks patys arba perduos atsakovui pinigus, skirtus toms medžiagoms įsigyti bei apmokės atsakovui protingą vidutinę rinkos kainą už atliktus konkrečius darbus dalimis.
Teismas pažymi, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas turi ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių (CPK 185 straipsnio 1 dalis), į kurias turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį (CK 6.193 straipsnis). Sutartis aiškinama vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, t. y. aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji abiejų sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas įpareigoja visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, turi analizuoti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ar kitokiais šalių veiksmais. Dėl to atsižvelgtina į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų pasirašytus dokumentus, šalių tarpusavio susirašinėjimą ir tarp jų susiklosčiusius santykius.
Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo rangos sutarties samprata – pagal šią sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Tam, kad prekių ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje būtų pripažintas verslininku, jo veikla (kaip ją bepavadinsi, t. y. ekonominė, ūkinė-komercinė, individualioji, arba tiesiog verslas) turi atitikti tris esminius kriterijus: tokia veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos. Teiginį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas S. Ž. laikytinas verslininku, ieškovai grindžia tuo, jog: 1) jiems susidarė įspūdis, kad atsakovas yra asmuo, išmanantis statybos verslą; 2) nuo 2008-06-12 registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas — direktorius bei vienintelis įmonės akcininkas nurodomas S. Ž., o įmonės veiklos sritis nurodyta mediena ir jos gaminiai, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi būti traktuojamas kaip verslininkas.
Šalys neginčija faktinių aplinkybių (tai patvirtino ir ieškovai, ir atsakovas), jog į atsakovą S. Ž., su prašymu pastatyti jiems medinį namą kreipėsi kaip į fizinį asmenį, ieškovės A. P. giminaitį (dėdę), o ne likviduojamos įmonės statusą turinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą (vienintelį akcininką ir likvidatorių). Kreiptis į atsakovą ieškovams rekomendavo ieškovės A. P. motina L. Ž., kuri S. Ž. ieškovams apibūdino kaip atsakingą ir patikimą giminaitį (ieškovės motinos vyro brolį), turintį darbo patirties su mediena ir galintį pastatyti medinį namą. Ir ieškovai, ir atsakovas patvirtina, jog rašytinės rangos sutarties jie nesudarinėjo, nes santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu, kurį apsprendė šalis siejantis giminystės ryšys.
Iš teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 20 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008-06-12 (duomenys neskelbtini). Pastraipoje apie įmonės veiklą, yra nurodytos net 31 įmonės veiklos sritys, jų tarpe: miškininkystė ir medienos ruoša, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamyba. Nuo 2009-08-03 įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą. Nuo 2008-06-12 vienintelis įmonės akcininkas yra S. Ž., o nuo 2009-08-06 S. Ž. paskirtas įmonės likvidatoriumi (IV t., b.l. 60,65-67). Kaip matyti iš pateikto išrašo, duomenų, jog uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (kurios vieninteliu akcininku bei likvidatoriumi yra atsakovas S. Ž.) veiklos sritis būtų gyvenamųjų namų statyba – nėra. Be to, įmonė nuo 2009-08-03 įgijo likviduojamos įmonės statusą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, tai yra kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-393/2010). Teismui nepateikta jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, po 2009-08-03 likviduojamos įmonės statuso įgijimo, iš viso vykdė kokią nors veiklą. Tuo tarpu, teismui pateiktoje 2016 m. rugsėjo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymoje Nr. (24.43)IG1-107, nurodyta, jog S. Ž. 2013 metų laikotarpyje buvo įsigijęs du verslo liudijimus: 2013 m. kovo mėn. 25-29 dienomis ir 2013 m. balandžio 24-26,29,30 dienomis, ir tik šiai veiklai: medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške (IV t., b.l. 61).
Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdoma veikla atitinka minėtus veiklos, kuri pripažįstama verslu, esminius požymius. Byloje nėra duomenų, kad statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė atsakovo S. Ž. veikla, pagrindinis jo pajamų šaltinis. Aplinkybės, kad atsakovas savo sodyboje sau yra pasistatęs medinį namą, o giminaitė (ieškovės motina) rekomendavo atsakovą kaip atsakingą ir patikimą giminaitį (ieškovės motinos vyro brolį), turintį darbo patirties su mediena ir galintį pastatyti medinį namą, tai, jog atsakovas S. Ž. ieškojo darbininkų ir pirko reikiamas statybines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška ir ja siekiama ekonominės naudos. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovų A. P., R. P. ir atsakovo S. Ž. buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad esminės įtakos, sprendžiant kitus ieškovų reikalavimus, kitoks šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimas neturi, nes pagrindinės šalių teisės ir pareigos tiek vartojimo statybos rangos sutarties atveju, tiek statybos rangos sutarties atveju, yra analogiškos (2014 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826/2014). Skirtumas yra tas, kad vartojimo teisiniai santykiai grindžiami vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, doktrina, specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Teismo išvada dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo tik kaip statybos rangos nereiškia, kad, sprendžiant kitus ieškovų reikalavimus, nebūtina atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas puikiai orientuojasi statybos darbuose, turi specialių žinių, t. y. šioje srityje yra pranašesnis už ieškovus, kurie pagal bylos duomenis tokių žinių neturi.
Dėl nuostolių už statybos darbų trūkumus priteisimo.
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. 8546,52 Eur nuostolių atlyginimo – už nekokybiškai atliktus pamatų, stogo ir sienų įrengimo darbus.
Prašydami priteisti iš atsakovo S. Ž. nuostolius už nekokybiškai atliktus statybos darbus, ieškovai remiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). pamatų, sienų ir stogo įrengimo ekspertizės (išvados) Nr. 15-09/03 akte ir 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 išdėstytomis išvadomis. Atsižvelgiant į 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nustatytus statybos darbų trūkumų šalinimo kaštus (8546,52 Eurų), prašo priteisti šią sumą iš atsakovo S. Ž., kuris tiesiogiai atliko šiuos nekokybiškais pripažintus darbus.
Ieškovai nurodo, jog nesutinka su 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 pateikta išvada, jog statytojai (šiuo atveju ieškovai)R. P. ir A. P. už darbų kokybę atsako patys, kadangi jie negalėjo statyti gyvenamojo namo ūkio būdu (tai yra nepasamdę atestuotų/kvalifikuotų specialistų ar įmonės), bei nesant techninio prižiūrėtojo. Ieškovai nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. Ž. sutiko sulygtus darbus atlikti ir nuo ieškovų nuslėpė informaciją, jog neturi panašaus darbo patirties, darytina išvada, jog prisiėmė dalį rizikos dėl atliekamų darbų kokybės. Todėl prašo teismo, nustačius aplinkybes, kad ieškovai taip pat elgėsi nerūpestingai ir turi prisiimti dalį atsakomybės, sumažinti ieškovų patirtų nuostolių dydį procentiškai.
Tarp šalių nėra ginčo, jog 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodytus statybos darbus atliko atsakovas. Atsakovas neginčija 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nustatytų statybos darbų trūkumų ir jų šalinimo kaštų (8546,52 Eurų) dydžio. Ieškovai neginčija fakto, jog jie, kaip statinio statytojai, nebuvo pasamdę statinio statybos techninio prižiūrėtojo.
Atsakovas S. Ž. nesutinka, kad dėl minėtais dokumentais nustatytų statybos darbų trūkumų atsakingas tik jis, atsakovas. Atsakovas S. Ž. nurodo, jog nei 2013 m. pradžioje tariantis dėl medinio namo statybos, nei 2013 m. balandžio mėnesį pradėjus statyti namą, t.y. liejant namo pamatus, renčiant namo sienas, ieškovai neturėjo namo projekto, atsakovui buvo pateikiami atskiri lapai, kur būdavo pažymėti bendri duomenys: pamatų gylis, plotis ir aukštis, sienų rąstų ilgiai ir langų bei durų vietos. Ieškovas R. P. pageidavo, kad namo statyba būtų pradėta kuo ankščiau. Kelis kartus į statybų vietą atvažiavęs projektuotojas, siūlė atsakovui tęsti statybos darbus, žadėdamas „priderinti“ projektą prie realiai atliktų statybos darbų, todėl atsakovas neturėjo galimybės visko tiksliai apskaičiuoti. Taip pat atsakovas nurodo, jog atliekant statybos darbus, ieškovai A. P. ir R. P. visiškai nesirūpino normalių darbo sąlygų sudarymu: nebuvo trifazės elektros linijos (nors buvo tartasi priešingai), todėl viską teko atlikti rankiniu būdu, o tai be abejonės stabdė darbą, vietoj žadėto tinkamo apgyvendinimo atsakovui teko gyventi palapinėje, be vandens ir normalaus poilsio; taip pat nesirūpino būtinų statybai medžiagų pirkimu, atsakovų nurodomų būtinų statybai medžiagų pirkimu, teisindami visa tai lėšų trūkumu. Jokių pretenzijų dėl darbo trūkumų darbo eigoje ieškovai jam nereiškė.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog tarp jo ir ieškovų buvo sudaryta žodinė sutartis tik dėl namo pamatų išliejimo ir sienų surentimo. Susitarimo dėl stogo uždengimo nebuvo. S. Ž. nurodo iš karto paaiškinęs ieškovams, jog jis nėra stogdengys, todėl tokio darbo atlikti neapsiėmė. Stogo gegnes atsakovas sudėjo tik todėl jog buvo priverstas tai padaryti, nes ieškovas R. P. nurodė, kad tik tuomet pilnai atsiskaitys su atsakovu, tačiau net ir šio pažado neįvykdė.
Atsakovas S. Ž. mano, jog gyvenamojo namo statybiniai trūkumai didžiąja dalimi buvo įtakoti pačių ieškovų R. P. ir A. P. netinkamo ir aplaidaus požiūrio į namo statybas bei jų finansavimą, todėl prašo ieškovų reikalavimą (dėl nuostolių priteisimo) atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti.
Minėta, kad šalys savo santykių rašytiniais dokumentais neformino, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, dėl kokių darbų, kokia apimtimi, kokiomis sąlygomis šalys buvo susitarusius. Tačiau analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog realiai ieškovų A. P. ir A. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo pradėti 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, o leidimas statybai LNS-24-131029-01185 išduotas 2013 m. spalio 29 d., kuriuo leista statytojui R. P., statyti naują statinį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą: vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Nr. 18/13, parengtą 2013 m. (II t., b.l. 10-11, 12-134). Taigi, atsakovo teiginys, jog statybos buvo pradėtos nesant išduoto leidimo statyti bei patvirtinto statinio projekto, yra pagrįstas.
Taip pat teismas vertina kaip pagrįstą 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137) išvadą, paremtą statybas reglamentuojančių teisės aktų (Statybos įstatymo nuostatos, reglamentai ir kt.) nuostatomis, jog ieškovai R. P. ir A. P. negalėjo statyti gyvenamojo namo ūkio būdu (tai yra nepasamdę atestuotų/kvalifikuotų specialistų ar įmonės), bei nesant techninio prižiūrėtojo.
Pagal statybą reglamentuojančius teises aktus statinio statytojas skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Pagal Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 3 dalis už defektus atsakomybė numatyta ir statybos techniniam prižiūrėtojui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.695 straipsnio 1 dalimi, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto-Statybos įstatymo 26 straipsnio , Reglamento STR 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006). UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pamatų, sienų ir stogo įrengimo ekspertizės (išvados) Nr. 15-09/03 akte ir 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodytos pagrindinės defektų priežastys – nukrypimas nuo techninio projekto ir nekokybiškai atlikti statybos darbai.
Nors teismas šalių sutartinius santykius nekvalifikavo kaip vartojimo, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, jog atsakovas S. Ž. puikiai orientuojasi statybos darbuose, turi specialių žinių, t. y. šioje srityje yra pranašesnis už ieškovus, kurie pagal bylos duomenis tokių žinių neturi, todėl yra atsakingas už nekokybiškai atliktus statybos darbus. Tačiau, tokia atsakovo S. Ž. atsakomybė gali būti sumažinta (Civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalis), nes ieškovai nevykdė statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos skirti statybos techninį prižiūrėtoją (ieškovas R. Ž. nurodo pats prižiūrėjęs statybas, tuo prisiimdamas dalį rizikos), pilna apimtimi nesinaudojo Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta užsakovo teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, tiekiamų medžiagų kokybę, o nustačius (pamačius) trūkumus nedelsiant apie tai informuoti rangovą, be to, ieškovai statybas iniciavo neturėdami išduoto leidimo statyti ir patvirtinto techninio projekto, tai yra elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai ir aplaidžiai. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo S. Ž. 8546,52 Eur nuostolių atlyginimo (už nekokybiškai atliktus pamatų, stogo ir sienų įrengimo darbus) tenkintinas dalinai, mažinant prašomą priteisti 8546,52 Eur sumą 20 procentų – 1709,3 Eur suma (Civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnio 2,4 dalys ir 6.697 straipsnio 3 dalis), tai yra priteisiant ieškovams R. P. ir A. P. iš atsakovo S. Ž. 6837,22 Eur padarytų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų (8546,52 Eur – 1709,3 = 6837,22 Eur).
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo S. Ž. ieškovų A. P., R. P. naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl skolos už nepateiktą medieną priteisimo
Ieškovai prašo teismo priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. 5792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną. Ieškovai nurodo, jog 2013 m. kovo mėnesio pradžioje pokalbio, vykusio S. Ž. sodyboje Ignalinos rajone, metu, aptariant statybos darbų ir medienos pirkimo klausimus, atsakovas nurodė, jog namui pastatyti reikės 120 kubų medienos: 80 kubų rąstinės medienos ir 40 kubų įvairiems gaminiams: medinės detalės tašiniam stogui, dalylentėms, grindims. Buvo sutarta, jog medieną statyboms parūpins atsakovas. Už 40 kubų medieną, skirtą minėtiems gaminiams (medinėms stogo sijoms, dailylentėms, namo grindims) pagaminti, atsakovas S. Ž. pareikalavo sumokėti iš anksto, nurodęs, jog šių medinių gaminių pagaminimui būtinas ilgesnis laikas. Remiantis šiuo žodiniu susitarimu, 40 m³ medienos (iš kurios, ją įsigijus, turėjo būti pagaminti įvairūs medžio dirbiniai: dalylentės, medinės stogo konstrukcijos) įgijimui, 2013 m. kovo 27 d. iš ieškovės A. P. sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 20 000 litų, nurodant paskirties grafoje „“už medieną“. Už 80 kubų rąstinės medienos, skirtos namo sienoms (pirmam ir antram aukštams) bei kitų statybinių medžiagų įgijimą atsakovui S. Ž. buvo sumokėta vėlesniais pavedimais per banką, nurodant paskirties grafoje „skola“ (nes taip pageidavo atsakovas) : 1)2013-04-16 pavedimu 5740 litų, 2) liepos mėn. pavedimais pervedant du kartus po 3500 litų, 3) rugpjūčio mėn. 10-11d. 3000 litų ir 2000 litų bei 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje sumokant atsakovui 5000 Lt. asmeniškai į rankas už pamatų išliejimui skirtas statybines medžiagas.
Ieškovai nurodo negavę 40 kubų medienos (ar jų gaminių), už kuriuos 2013 m. kovo 27 d. atsakovui sumokėjo 20 000 litų.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kadangi namas turėjo būti iš medinių rąstų, atsakovas R. P. prašymu apskaičiavo, kad maždaug reikės apie 120 m³ rąstinės medienos ir sutarė, jog R. P. perves šią sumą į atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas sumokės už medieną ir jos pristatymą pas atsakovą, nes atsakovas dar turėjo paruošti rąstus statybai (nužievinti, apipjauti ir nušlifuoti). Ta mediena buvo įsigyta už 2013 m. kovo 27 d. atsakovui pervestus 20.000 Lt, ir buvo ruošiama atsakovo sodyboje. Jokio susitarimo dėl to, jog minėti pinigai (20 000 Lt) skiriami medienos, iš kurios turėjo būti pagaminti kokie nors medžio gaminiai, įgijimui – nebuvo. Už iš ieškovų pavedimu gautą 20 000 Lt. sumą buvo pirkta rąstinėms sienoms skirta mediena, kuri yra panaudota ieškovų namo statybai. Todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš jo 5792,40 Eur (20 000 Lt.) nuostolių atlyginimo už, pasak ieškovų, nepristatytą medieną, turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas nurodo, jog tarp jo ir ieškovų buvo sudaryta žodinė sutartis tik dėl namo pamatų išliejimo ir sienų surentimo. Susitarimo dėl stogo uždengimo nebuvo. S. Ž. nurodo iš karto paaiškinęs ieškovams, jog jis nėra stogdengys, todėl tokio darbo atlikti neapsiėmė.
Iš šio ieškininio reikalavimo matyti, kad ieškovų reikalavimų tikslas yra atsakovui avansu perduotų pinigų už atlikti sutartą darbą susigrąžinimas. Teismas šiuo konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip teisiškai kvalifikuoti ieškovų perduotas ir atsakovo gautas pinigines sumas. Perduodamų pinigų reikšmė ir paskirtis nustatytina pagal šalių valią. Teismo įsitikinimu, aiškinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ieškovų atsakovui perduotos pinigų sumos laikytinos avansu, mokėtu šalims susitarus dėl rangos teisinių santykių, tai yra dėl atsakovo įsipareigojimo ieškovams atlikti šalių sutartus darbus. Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, kuris siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją.
Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta tik žodinė sutartis, šalys skirtingai aiškina 2013 m. kovo 27 d. iš ieškovės A. P. sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervestų 20 000 litų (nurodant paskirties grafoje „“už medieną“), mokėjimo paskirtį (ieškovai nurodo, jog šios piniginės lėšos buvo skirtos 40 kubų medienos, iš kurios turėjo būti pagaminti įvairūs medienos gaminiai įgijimui, kurių ieškovai negavo, o atsakovas nurodo, jog jos buvo skirtos medienai namo rąstiniams sienojams įgyti, kurios panaudotos namo statybai), šalių paaiškinimas dėl 20 000 Lt. mokėjimo paskirties, įvertinamas atsižvelgiant į kitus esančius įrodymus.
Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. iš ieškovės A. P. Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. Ž. Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos įvairios piniginės sumos:
Dokumento pavadinimasDataSumaNurodyta paskirtisBylos tomas, Bylos lapasBanko sąskaitos išrašas2013-03-2720 000 Lt. (5792 Eur)Už medienąI t., b.l. 50Mokėjimo nurodymas Nr. 12013-04-165 740 Lt. (1662,41 Eur)skolaI t., b.l. 45Mokėjimo nurodymas Nr. 1922013-07-193 500 Lt. (1013,67 Eur)skolaI t., b.l. 46,III t., b.l. 31Mokėjimo nurodymas Nr. 1932013-07-203 500 Lt. (1013,67 Eur)skolaI t., b.l. 47,III t., b.l. 31Mokėjimo nurodymas Nr. 1952013-08-103 000 Lt. (868,68 Eur)skolaI t., b.l. 48Mokėjimo nurodymas Nr. 1962013-08-112 000 Lt.(579,24 Eur)skolaI t., b.l. 49
Šalys patvirtina faktą, jog žodinio susitarimo metu buvo sutarta, jog medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos 120 m³ medienos įsigijimu, jos paruošimu pasirūpins atsakovas S. Ž.. Šalys (ieškovai ir atsakovas) patvirtina faktą, jog laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. iš ieškovės A. P. Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. Ž. priklausančią Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais pervestos įvairios piniginės sumos, buvo skirtos būtinoms statybai medžiagoms įgyti. Viso statybinių medžiagų įsigijimui bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą buvo pervesta – 37 740 Lt. (10.930,3 Eur).
Ieškovai nurodo, jog papildomai 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje atsakovui S. Ž. buvo asmeniškai į rankas perduota 18 000 Lt. už namo pamatų išliejimą, iš kurių 5000 Lt. (1448,10 Eur ) buvo skirtos statybinėms medžiagoms, o 13 000 Lt. už statybos darbus apmokėti. Taigi, ieškovai tvirtina, jog viso statybinių medžiagų įgijimui atsakovui S. Ž. buvo sumokėta 42 740 Lt. (12 378,4 Eur).
2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137) konstatuota: 1) S. Ž. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmata 2013 metų kovo mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis pagal pateiktą 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statybos projektą gyvenamajam namui, statomam sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) – 38 812,15 Eur. Iš kurių: pamatai-10.686,33 Eur., namo rąstinių sienų įrengimas – 22 991,39 Eur., stogo konstrukcijų įrengimas – 5 134,44 Eur. Viso panaudota statybinių medžiagų su PVM (pridėtinės vertės mokesčiu) – 16 699,64 Eur sumai (statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04, 4.3. priedas, akto l. 158,159,160). Teismui nepateikta jokių duomenų, paneigiančių šių 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 išdėstytų faktinių aplinkybių (dėl statyboje panaudotų statybinių medžiagų kiekio ir jų kainų). Ieškovams nurodant ir atsakovui neginčijant, kad gyvenamojo namo statybinių medžiagų įgijimu rūpinosi atsakovas, nesant teismui pateiktų jokių faktinių duomenų, jog kokias nors statybines medžiagas papildomai pirko patys ieškovai (ieškovai nurodo, jog jie pirko apie 22 kubų medienos, tačiau nei medienos rūšies, nei tikslaus jos kiekio, nei jų kainos nurodyti negalėjo, t.y. savo teiginių nepagrindė įrodymais), taip pat nesant duomenų, jog atsakovas S. Ž. minėtas statybines medžiagas įgijo be PVM, teismas daro pagrįstą išvadą, jog atsakovas S. Ž. ieškovų namo statybai įgijo (pirko) statybinių medžiagų 16 699,64 Eur sumai. Matyti, jog atsakovas S. Ž. statybinių medžiagų įgijimui panaudojo ženkliai didesnę pinigų sumą nei ieškovai nurodo jam yra sumokėję (net į šią sumą įskaičiavus ir 20 000 Lt. bankinį pavedimą, kurio pavedimo paskirtis yra ginčijama ir ieškovų teigimu atsakovui į rankas perduotą 5000 Lt, kurią atsakovas neigia gavęs).
Kaip jau minėta ankščiau, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Ieškovai, reikalavimą priteisti iš atsakovo 5792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną, kurios paskirtis buvo-įvairių medžio gaminių gaminimas, grindžia 2013 m. kovo 27 d. atliktu 20 000 litų pavedimu (I t., b.l. 50). Teismas, išanalizavęs šį dokumentą, daro išvadą, jog šio pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodoma mokėjimo paskirtis „už medieną“, nedetalizuojant už kokią medieną pervedami pinigai, išreiškia (parodo) tik ieškovų valią įsigyti medieną, kuri, remiantis tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartimi, galėjo būti panaudota tiek namo sienojų, tiek kitų medinių konstrukcijų gamybai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, 2013 m. kovo 27 d. atlikto 20 000 litų pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodoma mokėjimo paskirtis „už medieną“, nedetalizuojant už kokią medieną pervedami pinigai; įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, pateiktus bankinius pavedimus, sąskaitų išrašus, 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 įtvirtintas išvadas, kitas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad 20 000 litų suma, pervesta į atsakovo S. Ž. sąskaitą 2013 m. kovo 27 d. buvo skirta būtent medienos, iš kurios turėjo būti gaminami įvairūs medžio dirbiniai (dalylentės, medinės stogo konstrukcijos) įgijimui ir kurios, kaip teigia ieškovai, jie nėra gavę, o ne medienai, skirtai namo sienojams, kuri buvo faktiškai panaudota ieškovų namo statybai (2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 nurodyta, jog medinio gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 84,35 m3 - sienų rąstai, 0,56 m3 - tąšeliai, lentos ir kt; 5,16 m3 - stogo gegnės, iš viso panaudota medienos apie 95,63 m3, įvertinant medienos išeigą) įgijimui, todėl ieškininis reikalavimas priteisti iš atsakovo S. Ž. ieškovams A. P. ir R. P. 5792,40 Eur nuostolių atlyginimo už nepristatytą medieną atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo
Atsakovas S. Ž. patikslintu priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovų A. P. ir R. P. solidariai 6781 Eur skolos ir penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas S. Ž. nurodo, jog 2013 m. kovo mėnesį tarp ieškovų A. P., R. P. ir atsakovo S. Ž. buvo sudaryta žodine sutartis, pagal kurią S. Ž. laikotarpyje nuo 2013 m. kovo mėnesio-2014 m. balandžio mėnesio atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus: išliejo pamatus, surentė medinius namo sienojus, sudėjo stogo gegnes. Remiantis šalių susitarimu, atsakovas rūpinosi statybinių medžiagų įgijimu, pagalbinių darbuotojų suradimu, tuo tarpu ieškovai buvo įsipareigoję atlyginti šias atsakovo patirtas išlaidas bei apmokėti už atliktus statybos darbus. Atsakovas nurodo, jog per visą statybų laiką iš ieškovų už įgytas statybines medžiagas ir už atliktą darbą gavo iš viso 50 740 Lt, įskaitant ir perduoto automobilio vertę, t.y. : 37. 740 Lt piniginių lėšų, sumokėtų pavedimais per banką ir 13. 000 Lt. vertės automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. Q. Š. sumos užteko ne visoms statybinėms medžiagoms įsigyti (kaip minėta, buvo panaudota ir atsakovo mediena), iš tų pinigų buvo apmokėtos ir kitos būtiniausias išlaidos. Atsakovas tvirtina, jog ieškovai liko jam skolingi už įsigytas statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus, todėl remdamasis 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės aktu Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137), kuriame nustatyta, jog S. Ž. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmata 2013 metų kovo mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis pagal pateiktą 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statybos projektą be PVM yra 21476,29 Eur (be PVM) bei atsižvelgdamas į jam ieškovų statybos darbų atlikimo metu perduotas pinigines lėšas - 14695,32 Eur sumoje (mokėjimo pavedimai – 50740 Lt ir 13 000 Lt. perduoto automobilio vertė), patikslindamas savo priešieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš ieškovų 6781 Eur skolą. Atsakovas tvirtina, jog jokių kitokių piniginių lėšų (nei pavedimu, nei grynais), mokamų atsakovui už statybines medžiagas ar atliekamus statybos darbus jis iš ieškovų nėra gavęs.
Ieškovai su pateiktu priešieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovai nurodo, jog su atsakovu S. Ž. yra pilnai atsiskaitę, viso atsakovui už įgytas statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus 2013 m. kovo mėnesio-2014 m. balandžio mėnesio laikotarpyje buvo sumokėta 119.740 Lt. ( po 2015-01-01 – 34.679,10 Eur), iš kurių už darbą – 82.000 Lt. (23.748,84 Eur). Už atsakovo įgytas statybines medžiagas jam buvo sumokėta: 1) pavedimais per banką (2013 m. kovo 27 d. iš ieškovės A. P. sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 20 000 litų, nurodant paskirties grafoje „“už medieną“ 2013-04-16 pavedimu 5740 litų, liepos mėn. dviem pavedimais po 3500 litų, rugpjūčio mėn. 10-11d. 3000 litų ir 2000 litų) 2) bei 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje sumokant atsakovui 5000 Lt. asmeniškai į rankas už pamatų išliejimui skirtas statybines medžiagas.
Tuo tarpu už atliktus statybos darbus atsakovui S. Ž. buvo mokoma grynais pinigais, sumokant į rankas, nes taip pageidavo pats atsakovas:
-2013 m. gegužės mėnesio pradžioje – 18 000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 5213,16 Eur) – ši suma sumokėta už gyvenamojo namo pamatų išliejimą (iš jų 5.000 Lt. už įvairias statybines medžiagas (cementą, žvyrą ir pan.) ir 13.000 Lt. už darbą);
- 2013-07 (apie)-15 d. - 10 000.00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2896.20 Eur)- už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-08 (apie) - pirma mėnesio pusę - 7 000 Lt. (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur.) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013-09 (apie)-10 d.- 7 000,00 Lt (nuo 2015-01-01 - 2027.34 Eur) - už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2013 m. gruodžio mėnesį prie Šv. Kalėdas – 12.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 3475,44 Eur) - perdavė asmeniškai už atliktus darbus renčiant pirmo aukšto sienojus;
- 2014-02 (apie) 15 d.- 5 000. 00 Lt (nuo 2015-01-01 -1148.10 Eur) - už atliktus darbus renčiant antro aukšto sienojus;
-2014 m. balandžio mėnesį – 10.000 Lt. (nuo 2015-01-01 – 2896,20 Eur) – už atliktus darbus ir naujų darbininkų suradimui.
Šių piniginių lėšų perdavimą ieškovai įrodinėja liudytojų parodymais, tvirtindami, jog: perduodant 2013-07-15 asmeniškai atsakovui pinigus - 10000 litų, dalyvavo ieškovo vaikystės draugas R. J., perduodant 2013 rugpjūčio mėn. asmeniškai atsakovui pinigus 7000 litų matė ieškovė A. P., perduodant 2013-09-10 atsakovui pinigus (7000 Lt. sumoje) matė ieškovo draugas Ž. D., kaip 2013 m. gruodį, prie Kalėdas atsakovui į rankas ieškovas padavė 12 000 litų už statybos darbus matė ieškovės A. P. motina L. Ž., Kaip ieškovas atsakovui S. Ž. 2014 m. balandžio mėnesį perdavė už statybos darbus 10 000 litų matė ieškovo R. P. motina A. P.. 2014-02-15 asmeniškai atsakovui pinigus 5000 litų ieškovas atvežė pats ir to niekas nematė.
Taip pat, kaip atlygis už statybos darbus, atsakovui S. Ž. buvo perduotas automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
Šalys patvirtina faktą, jog remiantis tarp šalių sudaryta žodiniu sutartimi, atsakovas S. Ž. laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio išliejo gyvenamojo namo pamatus, surentė gyvenamojo namo sienojus, sudėjo lotas, stogo gegnes bei dalinai jas uždengė stogo plėvele.
Šalys patvirtina faktą, jog žodinio susitarimo metu buvo sutarta, jog medinio gyvenamojo namo statybai reikalingos medienos (apie 120 m3) įgijimu, jos paruošimu pasirūpins atsakovas S. Ž.. Šalys (ieškovai ir atsakovas) patvirtina faktą, jog laikotarpyje nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. iš ieškovės A. P. Swedbank AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. Ž. Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis buvo pervesta 37 740 Lt. (10.930,3 Eur) suma, skirta statybinių medžiagų įgijimui.
Taip pat ieškovai nurodė ir atsakovas patvirtino faktą, jog kaip atlygis už statybos darbus atsakovui S. Ž. buvo perduotas automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt. 2015 m. gruodžio 1 d. valstybės įmonės „Regitra“ Utenos filialo pateiktoje pažymoje įtvirtinta, jog 2013 m. spalio 26 d. S. Ž. įgijo automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 59).
Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 (III t., b.l. 118-137) konstatuota, jog S. Ž. atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmata 2013 metų kovo mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis pagal pateiktą 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statybos projektą gyvenamajam namui, statomam sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) – 38 812,15 Eur (21 476,29 Eur be PVM)(statybos techninės ekspertizės akto Nr. 16/07-04, 4.3. priedas, akto l. 158,159,160). Teismas įvertino eksperto išvadas, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais (šalių duotais paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtu statybos projektu, 2015 m. rugsėjo 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dalinio (pamatų, sienų ir stogo įrengimo) statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktu), ir daro išvadą, jog jie yra pagrįsti, t.y. neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir teismas neturi pagrindo jais abejoti ar jais nesivadovauti.
Tarp šalių kilęs ginčas ne dėl atliktų darbų kainos, dydžio ir apimties, o dėl ieškovų atsiskaitymo su atsakovu už pirktas statybines medžiagas ir atliktus statybos darbus. Ieškovai nurodo sumokėję atsakovui S. Ž. grynais į rankas 82 000 litų (23.748,84 Eur), o šių piniginių lėšų perdavimą įrodinėja teismui pateiktų liudytojų L. Ž. (II t., b.l. 4-6) ir A. P. (II t., b.l. 7-9) 2015 m. rugsėjo 1 d. notariškai patvirtintose apklausos protokoluose išdėstytais duomenimis, bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, tvirtindami, jog: perduodant 2013-07-15 asmeniškai atsakovui pinigus - 10000 litų, dalyvavo ieškovo vaikystės draugas R. J., perduodant 2013 rugpjūčio mėn. asmeniškai atsakovui pinigus 7000 litų matė ieškovė A. P., perduodant 2013-09-10 atsakovui pinigus 7000 Lt. sumoje matė ieškovo draugas Ž. D., kaip 2013 m. gruodį, prie Kalėdas atsakovui į rankas ieškovas padavė 12 000 litų už statybos darbus matė ieškovės A. P. motina L. Ž., Kaip ieškovas atsakovui S. Ž. 2014 m. balandžio mėnesį perdavė už statybos darbus 10 000 litų matė ieškovo R. P. motina A. P.. 2014-02-15 asmeniškai atsakovui pinigus 5000 litų ieškovas atvežė pats ir to niekas nematė. Ieškovai nurodo, jog pilnai atsiskaitė su atsakovu ir už jo pirktas statybines medžiagas ir už atsakovo atliktus statybos darbus. Viso tiesiogiai į rankas atsakovui S. Ž. buvo sumokėta 82 000 litų (23.748,84 Eur). Pretenzijų dėl šių atsakovui išmokėtų piniginių lėšų ieškovai nereiškia. Tuo tarpu atsakovas S. Ž. nurodo, jog šių ieškovų nurodomų piniginių lėšų, mokamų atsakovui tiesiogiai į rankas, jis nėra gavęs.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Civilinio kodekso 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog rašytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimą pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimą, o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartą ir įrodinėjimo procesą. Rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus. Dėl rašytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais.
Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų perdavimą. Analizuojant bylos medžiagą matyti, jog dalį piniginių lėšų, skirtų statybinėms medžiagoms įsigyti, ieškovai perdavė atsakovui bankiniais pavedimais (dėl šių lėšų perdavimo tarp šalių ginčo nėra): 2013-03-27, 2013-07-19, 2013-07-20, 2013-08-10, 2013-08-11, ir byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kodėl ieškovai negalėjo ir kitų piniginių lėšų (kuriuos nurodo tarp pavedimų ir vėliau perdavę atsakovui į rankas) pervesti tuo pačiu būdu – bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą. Be to, byloje nepateikta kitokių rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų atsakovui perdavimą. Kaip jau nurodyta, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
Teismas, nustatydamas, jog nėra teisinio pagrindo remtis ieškovų pakviestų (teismui pateiktų) liudytojų liudijimais (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis), taip pat atkreipia dėmesį į šių liudytojų parodymų subjektyvųjį pobūdį (piniginių lėšų perdavimą atsakovui liudija arba patys ieškovai, arba jų draugai (ieškovo vaikystės draugas R. J., draugai Ž. D., E. G.), ar asmenys, susieti su jais artimais giminystės ryšiais (ieškovės A. P. motina L. Ž., ieškovo R. P. motina A. P.)); liudytojų ir ieškovų ryšius bei jų įtaką liudytojų parodymams; šių parodymų tikslumą ir detalumą (liudytojai R. J., Ž. D., E. G. parodymus grindžia jiems ieškovo R. P. pasakyta informacija (kam, kiek ir už ką bus perduoti pinigai)); laiko tarpą tarp įvykio ir apklausų (praėję daugiau nei treji metais) ir mano, jog rėmimasis vien šiais parodymais, nesant kitų rašytinių įrodymų, prieštarautų įrodymų vertinimo taisyklių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Byloje nesant piniginių lėšų 82 000 litų (23.748,84 Eur) sumoje perdavimo atsakovui S. Ž. patvirtinančių rašytinių įrodymų, taip pat nesant teisinio pagrindo remtis byloje apklaustų liudytojų ir teismui pateiktų liudytojų parodymais, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, įvertinęs šalių paaiškinimus, pateiktus bankinius pavedimus, sąskaitų išrašus, 2016 m. liepos 18 d. statybos techninės ekspertizės akte Nr. 16/07-04 įtvirtintas išvadas, kitas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad 82 000 litų (23.748,84 Eur) perdavimo faktą ieškovai neįrodė, todėl atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovų A. P. ir R. P. solidariai 6781 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovų A. P., R. P. atsakovo S. Ž. naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovams A. P. ir R. P. iš atsakovo S. Ž. pagal ieškinį priteistina 6 837,22 Eur suma , atsakovui iš ieškovų pagal priešieškinį priteistina 6781 Eur suma, atlikus įskaitymą ieškovams iš atsakovo priteistina 56,22 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Analogiškos nuostatos taikytinos ir priešieškiniui.
Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys patenkintas 47,68 procentu, atsakovo priešieškinis patenkintas 100 procentų.
Ieškovai nurodo, jog patyrė viso 5 066,46 Eur. bylinėjimosi išlaidų:
328,98 Eur sumokėto žyminio mokesčio (I t,., b.l. 7, 42, 170 IV t., b.l. 11) už ieškinio pateikimą ir 21 Eur žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą (I t., b.l. 137-141), 450 Eur UAB „Skena“ už gyvenamojo namo Dobilų g. 12, Pagirių kaime, Kauno rajone , sienų ir pamatų kokybės nustatymo aktą (b.l. II t., b.l. 3,4), 4.003,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 200 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį apklausai (IV t., b.l. 35,58,59) ir 63,08 Eur už liudytojų apklausos notarinį patvirtinimą (IV t., b.l. 5-6,7-9).
Ieškovai įrodinėjo, jog patyrė 4.003,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šiais teismui pateiktais procesiniais dokumentais:
teismui pateiktame 2014-10-24 išraše iš atstovavimo sutarties nurodyta, jog advokatei M. L. pavesta atstovauti A. P. (I t., b.l. 6), 2015-09-24 išraše iš atstovavimo sutarties nurodyta, jog advokatei M. L. pavesta atstovauti R. P. (I t., b.l. 193)2015-04-16 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 242 ir 2015-04-16 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 769442, nurodyta, jog A. P. sumokėjo advokatei M. L. 300 Eur (III t., b.l. 5,6).2015-06-03 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 252 ir 2015-06-03 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 769446, nurodyta, jog A. P. sumokėjo advokatei M. L. 300 Eur (III t., b.l. 7,8).2015-09-07 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 280 ir 2015-09-07 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 834711, nurodyta, jog A. P. sumokėjo advokatei M. L. 400 Eur (III t., b.l. 9,10).2015-10-12 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 291 ir 2015-10-13 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 834718, nurodyta, jog R. P. sumokėjo advokatei M. L. 679,80 Eur (III t., b.l. 11,12).2015-12-03 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 306 ir 2015-12-04 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 834725, nurodyta, jog R. P. sumokėjo advokatei M. L. 650 Eur (III t., b.l. 63,65, IV t., b.l. 24,26).2016-04-01 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 337 ir 2016-09-19 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 886908, nurodyta, jog R. P. sumokėjo advokatei M. L. 773,60 Eur (IV t., b.l. 21,22).2016-09-21 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 380 ir 2016-09-26 pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 886910, nurodyta, jog R. P. sumokėjo advokatei M. L. 900 Eur. (IV t., b.l. 54,56).
Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, išanalizavęs ieškovų ir jų atstovės advokatės M. Liatukaitės pateiktas ataskaitas už teisines paslaugas (III t., b.l. 13, 63-65, IV t., b.l. 23, 24-26,55), konstatuoja, jog ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 4.003,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti gali būti tenkinamas dalinai. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi R. P. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (II t., b.l. 62-63), 2015 m. birželio 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo R. P. nurodė, jog byla bus vedama be advokato (I t., b.l. 68-74), 2015 m. rugsėjo 15 d. atsiliepime į R. P. taip pat nenurodė apie atstovavimą ir galimai patirtas išlaidas (I t., b.l. 151-157). Tik iš teismui pateikto 2015 m. rugsėjo 24 d. išrašo matyti, jog pagal 2015-09-24 atstovavimo sutartį advokatei M. L. pavesta atstovauti ieškovu byloje tapusį R. P. (I t., b.l. 193). Remiantis išdėstytu, ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo S. Ž. advokatei M. L. sumokėtą 520 Eur sumą: 325 Eur už 2015-06-18 R. P. atsiliepimo iš ieškinį surašymą ir 195 Eur už 2015-09-15 R. P. atsiliepimo į priešieškinį surašymą (II t., b.l. 13), nesant tai pagrindžiančių dokumentų (atstovavimo sutarties, sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų ir pan.), netenkintinas. Taip pat atmestinas ieškovų prašymas priteisti 21 Eur žyminio mokesčio sumokėto už atskirąjį skundą ir 195 Eur sumokėtų advokatei M. L. už atskirojo skundo surašymą (I t., b.l. 137-142), kadangi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atskirasis skundas buvo atmestas (atskirojo skundo tomas, b.l. 112-115).
Teismas sprendžia, kad ieškovų susitarimas su advokatu apmokėti susitariančių šalių nustatytas sumas už suteiktas konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti juos teismo posėdžių metu, negali tapti privaloma prievole atsakovui atlyginti visas tokias ieškovų turėtas išlaidas. Viso ieškovų prašoma priteisti iš atsakovo 4.003,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina 715 Eur sumai (4.003,40 Eur-715 Eur =3 147 Eur), o žyminio mokesčio suma 21 Eur sumai. Teismas, išanalizavęs ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, konstatavo, jog visos kitos ieškovų nurodytos turėtos išlaidos (išlaidos, susijusios su jiems teikta advokato pagalba 3 147 Eur sumai, 328,98 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 450 Eur sumokėtų UAB „Skena“ už pateiktą išvadą, 200 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį apklausai, 63,08 Eur už liudytojų apklausos notarinį patvirtinimą) yra pagrįstos todėl prašymas jas priteisti yra tenkintinas.
Atsakovas nurodo, jog viso patyrė 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos prašo priteisti iš ieškovų:
-2500 Eur už statybos ekspertizės atlikimą (II t., b.l. 91-92,96,97-99,116,117).
Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Prie ieškinio pridėtoje teisinių paslaugų sutartyje pateiktas išlaidų apskaičiavimas – 300 Eur už priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Priešieškinyje raštu išdėstytas prašymas priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, o atstovavimo išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais ((I t., b.l. 60, IV T., b.l. 14,18,19,20), jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, konstatavo, jog pagrįstomis pripažintinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 3500 Eur sumoje.
Atsakovas S. Ž. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (I t., b.l. 94), o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (I t., b.l. 109-110), likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Patikslintu priešieškiniu atsakovas S. Ž. prašė teismo priteisti iš ieškovų A. P. ir R. P. solidariai 6781 Eur skolos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mokėtinas žyminis mokestis yra 203 Eur. teismui tenkinus priešieškinį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies nuostata, iš ieškovų valstybei priteistina 103 Eur už priešieškinį nesumokėta žyminio mokesčio dalis (203 Eur-100 Eur =103 Eur).
Esant nurodytoms aplinkybėms (ieškovų ieškinį patenkinus 47,68 procentu, atsakovo priešieškinį patenkinus 100 procentų), ieškovams iš atsakovo priteistina 1997,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (4189,06 x47,68 procentų = 1997,34 Eur); atsakovui iš ieškovų priteistina 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovų priteistina 1502,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Civilinio kodekso 6.6 str.). Civilinio proceso kodekso VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos dalimis iš kiekvieno ieškovo.
Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 35,74 Eur išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovų A. P. ir R. P. valstybei priteistina 18,74 Eur pašto išlaidų ir 103 Eur už priešieškinį nesumokėto žyminio mokesčio dalį (viso po 60,87 Eur), o iš atsakovo S. Ž. 17 Eur pašto išlaidų(Civilinio proceso kodekso 88, 92, 96 straipsniai).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui S. Ž. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi (I t., b.l. 8-9, 17), paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ieškovams A. P. ir R. P. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (I t., b.l. 111-113,119, III t., b.l. 45), sumažinant arešto mastą iki 8 340 Eur., paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams A. P. ir R. P. iš atsakovo S. Ž. 6 837,22 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 22 ct) nuostolių, padarytų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, 1997,34 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6837,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovui S. Ž. iš ieškovų A. P. ir R. P. 6781 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) skolos, 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6781 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atlikus įskaitymą ieškovams A. P. ir R. P. iš atsakovo S. Ž. priteisti 56,22 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 22 ct) nuostolių, padarytų dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56,22 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovui S. Ž. 751,33 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovui S. Ž. 751,33 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui S. Ž. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ieškovams A. P. ir R. P. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, sumažinant arešto mastą iki 8 340 Eur, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš ieškovės A. P. į valstybės biudžetą 9, 37 Eur (devynis eurus 37 ct) pašto išlaidų ir 51,5 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, viso 60,87 Eur.
Priteisti iš ieškovo R. P. į valstybės biudžetą 9, 37 Eur (devynis eurus 37 ct) pašto išlaidų ir 51,5 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, viso 60,87 Eur.
Priteisti iš atsakovo S. Ž. į valstybės biudžetą 17 Eur. (septyniolika eurų 00 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.