Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-826/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-09
Bylos Nr.: 2A-826/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00627-2011-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: D. Z.
Atsakovas: J. B., L. B.

Kategorijos

24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-826/2014Proceso Nr. 2-58-3-00627-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 52.2; 52.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Z. ir atsakovo J. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-265-154/2013 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovams J. B. ir L. B. dėl žodinio susitarimo pripažinimo vartojimo rangos sutartimi, jos atsisakymo, sumokėto avanso ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė:

1) ieškovės ir atsakovų 2008 m. lapkričio mėn. sudarytą žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) pripažinti vartojimo rangos sutartimi;

2) pripažinti, kad ieškovė atsisakė su atsakovais 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties;

3) įpareigoti atsakovus solidariai grąžinti ieškovei jos sumokėtą darbų kainą – 156 989 Lt;

4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu patikslino trečią reikalavimą, prašydama įpareigoti atsakovus solidariai grąžinti ieškovei jos sumokėtą darbų kainą – 81 438 Lt (2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje šį reikalavimą dar sumažino 1 243 Lt suma), ir pareiškė naują reikalavimą – priteisti solidariai iš atsakovų 18 577 Lt nuostolių dėl statybos darbų defektų;

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. ji susitarė su atsakove L. B., jog ji ir jos sutuoktinis J. B. ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti pastatys gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Šiam tikslui sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį ir sutarė, kad statybos darbai bus atlikti iki 2010 m. lapkričio mėn., o visa darbų kaina sieks 210 000 Lt, kuri apims statybos darbus ir statybines medžiagas. Taip pat aptarė, kad už darbus bus mokama avansiniais mokėjimais į L. B. banko sąskaitą. Ieškovės teigimu, nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. bankiniais pavedimais į L. B. (buvusi S.) sąskaitą ji pervedė visa sutartą sumą – 210 000 Lt, tačiau atsakovai gautas lėšas panaudojo neracionaliai, iki sutarto termino namas nebuvo pastatytas, namo baigtumas tebuvo 57 proc., taip pat buvo nustatyti atsakovų atliktų statybos darbų defektai. Patikrinusi atsakovo J. B. pateiktus statybinių medžiagų pirkimo čekius, ieškovė nustatė, kad čekių yra tik už 58 404 Lt, be to, yra čekių, kurie visiškai nesusiję su ieškovės namo statyba. Ieškovės teigimu, statybines medžiagas pirkdavo pats atsakovas J. B.. Tai reiškia, kad dalį medžiagų, naudodamasis ieškovės pinigais, atsakovas pirko sau ar kitiems asmenims, todėl ieškovė padarė išvadą, jog jos namo statybai statybinių medžiagų nupirkta tik už 53 011 Lt, t. y. atsakovas pagal pateiktus čekius be pagrindo išleido 5 393 Lt. Kilus pagrįstų abejonių dėl statybos darbų kainos ir kokybės, ieškovės užsakymu buvo atlikta namo statybos ekspertizė. L. U. ekspertizės akte nustatyta, kad buvo atlikta statybos darbų už 128 562 Lt, o padarytų statybos defektų ištaisymo kaina yra 18 577 Lt. Taigi atsakovai iš ieškovės jiems pervestų 210 000 Lt pagal bendrą darbų sąmatą ieškovės namo statybai faktiškai panaudojo tik 128 562 Lt. Ieškovės teigimu, atsakovai likusių pinigų – 81 438 Lt namo statybos darbams nepanaudojo ir geruoju grąžinti atsisakė. Be to, jie neigia buvus vartojamosios rangos santykius, nepripažįsta namo statybos defektų. Ieškovės manymu, šalių sudaryta žodinė sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir ginamos jos, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisės. Ieškovė mano, kad atsakovai turi atsakyti solidariai, nes yra sutuoktiniai; L. B. žinojo apie sutuoktinio veiklą, gaudavo iš ieškovės piniginius pervedimus, kuriuos perduodavo savo sutuoktiniui; L. B. pritarė vyro sandoriui su ieškove gaudama pinigus ir perduodama jam, priešingu atveju atsakovė būtų pinigus grąžinusi ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu priėmė ieškovės 58 217 Lt turtinio reikalavimo atsisakymą ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo J. B. 47 565,40 Lt nepanaudoto avanso ir 18 577 Lt nuostolių dėl statybos rangos trūkumų šalinimo, atmetė ieškinį atsakovei L. B. ir paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl sutarties atsisakymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovė su atsakovu J. B. žodžiu susitarė, kad atsakovas pastatys ieškovei gyvenamąjį namą, įskaitant šio namo vidaus įrengimą (apdailą), o ieškovė namo statybai avansiniais mokėjimais perves į atsakovo sutuoktinės L. B. banko sąskaitą 210 000 Lt, iš kurių atsakovas nupirks statybines medžiagas, apmokės už statybos darbus ir paslaugas, padengs kitas namo statybos ir įrengimo išlaidas. Sutarties šalys numatė, kad namo pastatymas preliminariai kainuos apie 210 000-240 000 Lt, atsakovas už savo darbą galės pasiimti iki 8 proc. nuo avansu sumokėtos sumos. Ieškovė nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. bankiniais pavedimais į L. B. (buvusios S.) banko sąskaitą pervedė 210 000 Lt. Realiai ieškovės namo statybos darbai buvo pradėti 2009 m. pavasarį, leidimas statybai išduotas 2009 m. gegužės 11 d. Namo statybos techninė priežiūra nebuvo vykdoma. Pagal 2009 m. gegužės 22 d. ieškovės su banku sudarytą Kredito sutartį ieškovė gavo 220 000 Lt paskolą gyvenamojo namo statybai. Nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ 2009 m. lapkričio 2 d. įvertino nebaigtą statyti ieškovės namą, kurio baigtumas buvo 57 proc., ir nustatė, kad šio namo rinkos vertė yra 90 000 Lt. Nuo 2010 m. balandžio mėn. ieškovė pinigų atsakovui nepervedinėjo ir su juo nebebendravo, nes 2010 m. vasarą jis išvažiavo iš Lietuvos. Grįžęs 2011 m. į Lietuvą, atsakovas ieškovės namo statybos darbų nebevykdė. Jokie darbų priėmimo aktai statybos metu nebuvo rašomi. Skaičiavimų suvestinės, kur išleisti ieškovės avansu pervesti pinigai, atsakovas nei ieškovei, nei teismui nepateikė. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 5 d. sudarė statybos rangos sutartį su kitu rangovu UAB „Namų statyba“. Rangovo atstovai, 2011 m. rugpjūčio 10 d. apžiūrėję ieškovės namą, nustatė namo fasado, stogo, kaminų, katilinės bei vidaus apdailos statybos defektus. Antstolė V. Š. 2011 m. gruodžio 28 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, juo buvo konstatuoti ieškovės namo pamatų defektai. Specialistas L. U. surašė aktą, juo nustatyta, kad ieškovės name 2009 m. spalio mėn. kainomis iki statybos rangos sutarties su UAB „Namų statyba“ sudarymo atliktų statybos darbų vertė yra 38 233 Lt, o medžiagų ir mechanizmų – 90 329 Lt (be PVM), iš viso 128 562 Lt. Šiame akte taip pat buvo nustatyti namo statybos darbų defektai, kurių taisymas 2009 m. spalio mėn. kainomis yra 18 577 Lt su PVM. Už papildomai atliktus namo statybos darbus ir už statybos defektų taisymą ieškovė pagal atliktų darbų aktus yra sumokėjusi UAB „Namų statyba“, UAB „Maksvelas Gudrutis“, UAB „Bodesa“. Ieškovė pateikė statybinių medžiagų pirkimo ir paslaugų dokumentus už 58 404 Lt, kuriuos, pasak ieškovės, statybos eigoje jai buvo pateikęs atsakovas. Banko duomenimis, dėl statybos kreditavimo ieškovė bankui buvo pateikusi medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentų už 50 369,48 Lt.

Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovo J. B. buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo – ieškovė, kuri statėsi gyvenamąjį namą savo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus, nepriklausomai nuo to, jog J. B. dėl gyvenamojo namo pastatymo su ieškove tarėsi ne kaip individualios įmonės vadovas ar savininkas, ir nuo to, kad neturėjo įgijęs dokumento, leidžiančio jam teisėtai užsiimti statybų verslu, jis laikytinas verslininku, nes ieškovei prisistatė kaip išmanantis statybų verslą, turintis statybininkų „komandą“, tai iš esmės jis pats patvirtino tiek savo atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi teismas, remdamasis ieškovės ir atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ieškovė su atsakovu 2008 m. lapkričio mėn. buvo sudarę žodinę statybos rangos sutartį dėl ieškovės namo statybos ir ši sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes atsakovą pagal bylos faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti verslininku.

Spręsdamas dėl dalies sumokėto avanso priteisimo teismas nurodė, kad būtent atsakovui šioje byloje tenka pareiga įrodyti, kur ir kiek jis statydamas namą panaudojo ieškovės pervesto 210 000 Lt avanso, nes tik rangovas gali žinoti, kiek ir kur išleido ieškovės pinigus. Nors atsakovai teigia, kad ieškovės pateiktame L. U. akte pateikti skaičiavimai yra tik teoriniai ir juose nėra nurodyta bei įvertinta dalis rangovo turėtų faktinių išlaidų, tačiau, teismo teigimu, atsakovas apskritai nepateikė įrodymų, kiek jis sumokėjo statybos darbus vykdžiusiems darbininkams, nepateikė didelės dalies kitas jo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunaudotą benziną, įrengtą privažiavimą bei perlaidą, papildomai pirktą medieną ir pan., todėl teismas vadovavosi tais įrodymais, kurie yra pateikti byloje. Kadangi nagrinėjamoje byloje namo statybos rangos darbų kaina buvo nustatyta ne pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadas, nes šalys nesutiko dėl teismo ekspertizės paskyrimo, teismas vadovavosi ieškovės pateiktu L. U. ekspertizės aktu kaip rašytiniu įrodymu ir vertino šį įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.). Teismas iš dalies sutiko su atsakovų argumentais, kad atsakovo J. B. pirktų medžiagų ir paslaugų kaina turėtų būti nustatyta su PVM, tai papildomai sudaro 19 166 Lt (90 329 Lt + 938 Lt) x 21 proc.), nes byloje nėra nustatyta, kad medžiagas ir paslaugas atsakovas J. B., statydamas ieškovės namą, pirko be PVM. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė dokumentus, kad iš ieškovės jam pervesto avanso AB „VST“ už elektrą yra faktiškai sumokėjęs 1 963,60 Lt, todėl ši suma negali būti priteista ieškovei. Teismas sprendė, kad pradedant namo statybos darbus ir nustumdžius gruntą, turėjo būti įrengtas privažiavimas prie sklypo ir tokiam įrengimui (įskaitant pralaidos įrengimą) galėjo būti išleista 3 500 Lt, t. y. ½ dalis atsakovo nurodytų 7 000 Lt išlaidų bendro kelio prie jo ir ieškovės sklypų įrengimo. Šiuo atveju teismas vadovavosi atsakovo parodymais. Taip pat teismas pripažino teisingu ir sąžiningu mažinti ieškovės reikalaujamo grąžinti avanso sumą 8 000 Lt, kaip atlygį už J. B. darbą vykdant ir organizuojant statybos darbus, t. y. jo sugaištą laiką, kelionės ir kitas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patvirtino, kad šalys buvo sutarusios už statybos rangos sutarties įvykdymą J. B. skirti apie 8 proc. pervestos sumos (210 000 Lt), tai sudarytų 16 800 Lt. Kadangi šalių sutarti statybos darbai atsakovo nebuvo baigti, nebuvo tinkamai ir laiku atsiskaityta už ieškovės pervestą avansą, taip pat buvo nustatyti statybos darbų defektai, kuriuos ieškovė turėjo pati pašalinti, visa 16 800 Lt suma atsakovui negali būti įskaityta, o tik ½ dalis sutartos sumos. Teismas pažymėjo, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str.), tačiau nagrinėjamu atveju ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, būdama kvalifikuota buhaltere, t. y. turėdama galimybę tinkamai kontroliuoti kaip, už ką ir kur atsakovas išleidžia jos sumokėtą avansą, to akivaizdžiai nedarė, todėl jai taip pat tenka prisiimti atsakomybės dalį dėl išleistų pinigų. Teismas ieškovės reikalaujamą grąžinti 80 195 Lt avanso sumą sumažino 32 629,60 Lt (19 166 Lt + 1 963,60 Lt + 3 500 Lt + 8 000 Lt) ir ieškovei iš atsakovo J. B. priteisė 47 565,40 Lt negrąžinto avanso.

Spręsdamas dėl nuostolių dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad rangovas J. B. pagal žodinę vartojimo rangos sutartį statydamas ieškovei namą dalį statybos darbų atliko nekokybiškai, pats trūkumų nepašalino, iš objekto pasišalino nebaigęs statybos darbų (išvyko į užsienį) ir iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. objekte nebepasirodė, todėl ieškovė buvo priversta pašalinti trūkumus savo lėšomis 2011 m. rugpjūčio 5 d. sudarydama sutartį su kitu rangovu UAB „Namų statyba“, taip pat UAB „Maksvelas Gudrutis“, UAB „Bodesa“, todėl, teismo manymu, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo. Vadovaudamasis vartojimo rangos ir statybos rangos teisės normomis ir jų taikymo praktika teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą atsakovui atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius) ir atsakovų nurodyto vienerių metų senaties termino nepraleido, nes, atsakovas (rangovas) apskritai neperdavė ieškovei (užsakovei) savo atliktų statybos darbų, nesikreipė, kad ieškovė juos priimtų, ieškovė atsakovo atliktų darbų priimti nevengė, atsakovas nesurašė vienašalio darbų priėmimo akto; statybos darbų trūkumai, kurių dalis buvo paslėpti trūkumai, nustatyti nepraleidus garantinio termino (CK 6.697, 6.698 str.); statybos darbų trūkumai yra nustatyti rašytiniais įrodymais: L. U. ekspertizės aktu, 2011 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros aktu, 2011 m. gruodžio 28 d. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Už statybos defektų ištaisymą ieškovė pagal atliktų darbų aktus yra sumokėjusi rangovams UAB „Namų statyba“, UAB „Maksvelas Gudrutis“, UAB „Bodesa“, ir minėtuose darbų priėmimo aktuose yra pažymėti darbai, tiesiogiai susiję su nustatytų statybos defektų ištaisymu. Tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas V. M. faktiškai nevykdė ieškovės namo statybos techninės priežiūros, neatleidžia rangovo J. B. nuo atsakomybės sąžiningai vykdyti vartojimo rangos sutartį, nes ieškovė patvirtino, kad J. B. įsipareigojo ne tik vykdyti statybos darbus, bet ir tvarkyti statybos dokumentus, kartu susitarti su techniniu prižiūrėtoju.

Dėl ieškovės reikalavimo 2008 m. lapkričio mėn. sudarytą žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos pripažinti vartojimo rangos sutartimi teismas pažymėjo, kad šis ieškovės reikalavimas išspręstas teismui kvalifikuojant tarp ieškovės ir atsakovo kilusį teisinį santykį, nes šiuo sprendimu nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2008 m. lapkričio mėn. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad ieškovė atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties su atsakovais, teismas pažymėjo, jog šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, nes tarp šalių sudaryta sutartis gali būti nutraukta (CK 6.217 str.), o ne jos atsisakyta. Ieškovė nepatikslino šio reikalavimo, nenurodė, kada ir kokiu pagrindu ji atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. su atsakovais sudarytos sutarties, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl atsakovės L. B. solidariosios atsakomybės teismas pažymėjo, kad nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Atsakovai L. B. ir J. B. byloje nuosekliai tvirtino, kad L. B. su ieškove konkrečiai dėl namo statybos niekada nesitarė, statybos procese nedalyvavo. L. B. dirbo kitą nuolatinį darbą, visiškai nesusijusį su statybomis, ilgą laiką sirgo, gulėjo ligoninėje, buvo nedarbinga. Tam, kad rangovo sutuoktiniui atsirastų bendroji su rangovu atsakomybė už pastarojo asmeniškai sudarytą sutartį, neužtenka, kad rangovo sutuoktinis žinotų apie šią sutartį arba pagal bylos aplinkybes turėtų apie ją žinoti.

Ieškovė, pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, atsisakė savo 58 217 Lt turtinio reikalavimo atsakovams. Kadangi ieškovas turi teisę atsisakyti savo reikalavimo (CPK 140 str. 1 d.), teismas priėmė šį atsisakymą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį ir padidinti priteistą nepanaudoto avanso sumą nuo 47 565,40 Lt iki 68 695 Lt ir šią sumą kartu su priteistais 18 577 Lt nuostoliais dėl statybos darbų trūkumų šalinimo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti atsakovės L. B. banko sąskaitos išrašą nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl nepanaudoto avanso priteistinos sumos nepagrįsto sumažinimo. Eksperto L. U. akte nurodyta, kad 90 329 Lt suma yra medžiagų ir mechanizmų kaina su PVM. Nesuprantama, kodėl teismas dar kartą prie šios sumos priskaičiavo PVM. Skundžiamame sprendime nurodyta 938 Lt suma, nuo kurios papildomai buvo priskaičiuotas PVM, yra neaiški, t. y. neaišku, kokiu pagrindu ši suma pridėta prie 90 329 Lt medžiagų ir mechanizmų kainos. Taigi teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistiną avanso sumą 19 166 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovas už elektrą yra sumokėjęs 1 963,60 Lt, tačiau liudytojų apklaustas S. Š., kuris kartu su L. U. parengė ekspertizės aktą, 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje nurodė, kad elektros ir vandens sąnaudos yra įtrauktos prie medžiagų kainų. Akivaizdu, kad ekspertas ekspertizės akte elektros sąnaudas įtraukė į 90 329 Lt sumą (medžiagų ir mechanizmų kaina su PVM), todėl šios išlaidos dar kartą neturėjo būti skaičiuojamos.

2. Dėl sumų priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų. Atsakovė L. B. žinojo apie savo sutuoktinio veiklą, sudarytą vartojimo rangos sutartį, į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, ji tuos pinigus perduodavo atsakovui, be to, atsakovė suvedė ieškovę su atsakovu, o kilus ginčui tarpininkavo. Ieškovė prašė teismo išreikalauti atsakovės banko sąskaitos išrašą, kad būtų išsiaiškina, kaip ieškovės pinigai buvo naudojami, tačiau teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė.

3. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nors pirmosios instancijos teisme šis reikalavimas nebuvo pareikštas, pagal CPK 312 straipsnį, draudžiančio apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Dėl sumų priteisimo iš atsakovų solidariai. Vykdant ieškovės namo statybos darbus atsakovė neprisidėjo nei intelektualiai, nei fiziškai, ji visiškai nedalyvavo sutuoktinio vykdomoje veikloje. Dėl šios priežasties iš ieškovės ir atsakovo susitarimo kilusios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, o atsakovė negali būti pripažinta solidariąja atsakove.

2. Dėl 938 Lt ir 1 963,60 Lt sumų priteisimo. Nurodant 938 Lt sumą buvo padarytas rašymo apsirikimas. PVM papildomai turėjo būti apskaičiuotas ne nuo 938 Lt sumos, o nuo 1 243 Lt, t. y. nuo papildomai atliktų darbų sumos, kuri buvo apskaičiuota L. U. papildžius pradinį ekspertizės aktą naujai sudaryta palėpės laiptų ir grindų lokaline sąmata. Dėl šio rašymo apsirikimo buvo apskaičiuotas mažesnis PVM, kuriuo turi būti mažinama ieškovei grąžintina avanso suma, t. y. turėjo būti apskaičiuotas 1 243 Lt x 0,21 = 261,03 Lt dydžio PVM.

Skundžiamame sprendime remiamasi L. U. teiginiu, kad į sąmatą elektros ir vandens sąnaudos nebuvo įskaičiuotos, ekspertizės akte šios išlaidos galėjo būti praleistos. Taip pat šis ekspertas nurodė, kad už vandenį ir elektrą vidutiniškai „pridėtų“ nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt. Pažymėtina, kad L. U. yra atsakingas už ekspertizės akto ir teisme duotų paaiškinimų tikslumą, o ne jo asistentas S. Š., kurio parodymais remiasi ieškovė apeliaciniame skunde.

3. Dėl banko sąskaitos išrašo išreikalavimo. Šis ieškovės prašymas neturėtų būti tenkinamas, nes tai yra privati informacija, be to, nurodytas išrašo laikotarpis yra labai ilgas, todėl lems ir neproporcingai didelį atskleidžiamų atsakovės privačių duomenų kiekį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir ieškinį atsakovui atmesti, tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas šis apelianto prašymas, - sumažinti apelianto atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, 6.689 straipsnio 2, 4 dalis ir 6.697 straipsnio 3 dalį, reikalavimui dėl darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo taikyti ieškinio senatį, iškviesti ir liudytoju apklausti statybos darbus faktiškai atlikusį B. R., skirti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertizę, siekiant objektyviai nustatyti atsakovo atliktų darbų kainą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl žodinio susitarimo kvalifikavimo vartojimo rangos sutartimi. Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka tam tikrus esminius požymius, vienas iš kurių yra tas, kad paslaugas teikia verslininkas. Teismas atsakovą pripažino verslininku tik tuo pagrindu, kad ieškovei susidarė įspūdis, jog atsakovas yra asmuo, išmanantis statybų verslą. Tačiau asmuo gali būti pripažįstamas verslininku, jeigu jo vykdoma veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, jas siekiama ekonominės naudos. Atsakovo ieškovei suteikta pagalba, nors ir buvo atlygintinė, tačiau verslo sąvokai keliamų reikalavimų neatitiko.

2. Dėl CK 6.667 straipsnio taikymo. Pagal šį straipsnį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo darbo rezultato perdavimo užsakovui. Ieškovė pripažino, kad 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. atsakovas atidavė namo raktus, nuvažiavusi prie namo buvo šokiruota, nes viskas „plaikstėsi“. Taigi jau darbų perdavimo metu ieškovė pastebėjo akivaizdžius statybos trūkumus. Patikslintas ieškovės ieškinys, kuris buvo papildytas reikalavimu priteisti 18 577 Lt nuostolių dėl statybos darbų defektų pašalinimo, buvo priimtas tik 2012 m. gegužės 9 d., t. y. praėjo vieneri metai ir šeši ar septyni mėnesiai, tai įrodo, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Teismas nepagrįstai dėl darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo atsiradusias neigiamas pasekmes perkėlė tik atsakovui. Atsakovas sutinka, kad darbų trūkumai buvo nustatyti nepraleidus garantinio termino, tačiau CK 6.667 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovė patvirtino, kad apie akivaizdžius statybos darbų trūkumus ji pranešė atsakovui, kuris pažadėjo viską sutvarkyti. Šis ieškovės kreipimasis į atsakovą prilyginamas pretenzijos pateikimui. Ieškovės argumentas, kad statybos trūkumai paaiškėjo tada, kai buvo gauta eksperto išvada, t. y. 2012 m. gegužės mėn., yra nepagrįstas.

3. Dėl ieškovės įstatyminės pareigos skirti statybos techninį prižiūrėtoją ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal statybą reglamentuojančius teises aktus statinio statytojas skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Nagrinėjamoje situacijoje statybos techninis prižiūrėtojas V. M. nurodė, kad sutartis su ieškove buvo, tačiau ji neįsigaliojo, nes ieškovė apie ją nepranešė Statybos inspekcijai. Atsakovas jokių statybos dokumentų tvarkyti negalėjo, nes neturėjo tokių įgaliojimų. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalis už defektus atsakomybė numatyta ir statybos techniniam prižiūrėtojui. Kadangi pareiga skirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją yra numatyta užsakovui, o ieškovė šios pareigos neįvykdė, daroma išvada, kad teismui nustačius, jog už statinio defektus yra atsakingas atsakovas, egzistuotų pagrindas sumažinti rangovo atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, 6.689 straipsnio 2,4 dalis ir 6.697 straipsnio 3 dalį. Priešingai nei nurodyta ginčijamame sprendime, atsakovas nėra atsakingas už tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas neatliko savo pareigų, nes atsakovas neturėjo pareigos skirti prižiūrėtoją. Reiškiant ieškinį dėl darbų trūkumų, V. M., kaip techninis prižiūrėtojas, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau to nebuvo padaryta, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

4. Atsakovas prašo byloje skirti statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę ieškovei perduotų statybos darbų vertei nustatyti, nes atsakovas nesutinka su ieškovės užsakymu atliktos ekspertizės išvadomis, kadangi jos yra prieštaringos ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių paaiškinimams. Neatitikimai pateikiami apeliaciniame skunde esančioje lentelėje. Papildomai pažymėtina, kad darbai faktiškai buvo atliekami – namas statomas ne 12,67 mėnesio, kaip nurodė L. U., bet 18 mėnesių. Šias aplinkybes gali paliudyti B. R., todėl atsakovas prašo iškviesti ir liudytoju apklausti statybos darbus faktiškai atlikusį asmenį. Šis asmuo patvirtins aplinkybes, kad statybos truko 18 mėnesių ir kad darbus atlikinėjo 3 žmonės. Pastaroji aplinkybė liko neįvertinta nei teismo, nei L. U., kurio ekspertizės akte apskaičiuota tik 1 žmogaus darbo kaina. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti ieškinį. L. U. neįvertino ir kitų svarbių aplinkybių. Be to, jis nėra statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ekspertas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai rėmėsi šio eksperto išvadomis. Atsakovo užsakymu atliktų darbų vertę nustatė specialių žinių turintis asmuo G. L., kuriuo paskaičiavimais atsakovo atliktų darbų vertė yra 271 818 Lt, t. y. daugiau ne 2 kartus viršija L. U. nustatytą kainą. Dėl akivaizdžių išvadų prieštaringumo egzistuoja pagrindas ekspertizei skirti.

5. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarkas, nes tam tikros bylos aplinkybės galės būtu tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo kaip vartojimo rangos santykių. Ieškovė visiškai nesutinka su apelianto argumentais šiuo klausimu ir sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kurių atsiliepime neatkartoja.

2. Dėl procesinių apeliacinio skundo trūkumų. Apeliaciniame skunde keliamas sąlyginis prašymas – ieškinį atmesti arba sumažinti atsakovo atsakomybę. CPK tokios galimybės nenumato, todėl atsakovas privalo aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką.

3. Dėl prie apeliacinio skundo pridėto ieškovės namo atliktų darbų kiekių nustatymo – sąmatų sudarymo akto Nr. 1. Atsakovas neprašo šio dokumento prijungti prie bylos kaip įrodymą. Toks prašymas turi būti motyvuotas (CPK 314 str.). Be to, tai yra netinkamai patvirtina kopija. Vertinamo namo adresas nesutampa su ieškovės namo adresu. Statybos darbų sąmatinė kaina buvo skaičiuojama 2013 m. kovo mėn. kainomis.

4. Dėl prašymo skirti teismo ekspertizę ir L. U. ekspertizės akte nurodytos statybos trukmės bei darbuotojų skaičiaus. Atsakovo argumentai tiek dėl ekspertizės skyrimo, tiek dėl liudytojo kvietimo visiškai nepagrįsti.

5. Dėl priteistos sumos mažinimo dėl ieškovės kaltės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės, absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Techninio prižiūrėtojo samdymu rūpinosi būtent atsakovas. Atsakovas iškreiptai aiškina techninio prižiūrėtojo pareigas, tikslus ir atsakomybės klausimą. V. M. neturėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes jam skundžiamas sprendimas nesukėlė jokių pasekmių.

6. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį. Šis prašymas turi būti atmestas, nes ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Jeigu teismas pripažintų, kad jis buvo praleistas, tai šis terminas turėtų būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Atsakovas J. B. apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, apelianto nuomone, tam tikros bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į tai, kad šalys pirmosios instancijos teisme išsamiai nurodė bylos faktines aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodė išsamius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šių aplinkybių vertinimo, neturi pagrindo pripažinti, jog šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Apeliaciniuose skunduose nekeliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovė su atsakovu J. B. žodžiu susitarė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pastatys ieškovei gyvenamąjį namą, įskaitant namo vidaus įrengimą (apdailą), o ieškovė namo statybai avansiniais mokėjimais į atsakovo sutuoktinės L. B. banko sąskaitą perves 210 000 Lt, kurie bus panaudoti atsakovui perkant statybines medžiagas, apmokant už statybos darbus ir paslaugas, panaudojant kitoms namo statybos ir įrengimo išlaidoms padengti. Šalių susitarimu, už savo paslaugas atsakovas galės pasiimti iki 8 proc. nuo ieškovės avansu sumokėtos sumos. Ieškovė nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. pervedė į atsakovės L. B. banko sąskaitą iš viso 210 000 Lt. Namo statybos darbai buvo pradėti 2009 m. pavasarį ir 2009 m. lapkričio mėn. namo baigtumas buvo 57 proc. Atsakovas namo nebaigė statyti, nes 2010 m. vasarą išvyko iš Lietuvos.

Pirmosios instancijos teismas šiuos tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo statybos rangos teisinius santykius. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu šalių teisinių santykių kvalifikavimu. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad tarp jo ir ieškovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo rangos sutarties samprata – pagal šią sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Atsakovas visiškai teisingai nurodo, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Tam, kad prekių ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje būtų pripažintas verslininku, jo veikla (kaip ją bepavadinsi, t. y. ekonominė, ūkinė-komercinė, individualioji, arba tiesiog verslas) turi atitikti tris esminius kriterijus: tokia veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, kuriais teismas motyvavo padarytą išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju laikytinas verslininku, matyti, jog atsakovas pripažintas verslininku tik tuo pagrindu, kad ieškovei susidarė įspūdis, jog atsakovas yra asmuo, išmanantis statybų verslą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo vykdoma veikla atitinka minėtus veiklos, kuri pripažįstama verslu, esminius požymius. Byloje nėra duomenų, kad statybų paslaugų teikimas buvo nuolatinė atsakovo veikla, pagrindinis jo pajamų šaltinis. Aplinkybės, kad atsakovas gretimame name statė namą savo dukrai, ieškojo darbininkų ir pirko reikiamas statybines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo veikla yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška ir ja siekiama ekonominės naudos. Taigi, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsakovą pripažinus verslininku, buvo netinkamai kvalifikuotas ieškovės ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl namo statybos. Teisėjų kolegija šį susitarimą kvalifikuoja tik kaip statybos rangos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad esminės įtakos, sprendžiant kitus ieškovės reikalavimus, kitoks šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimas neturi, nes pagrindinės šalių teisės ir pareigos tiek vartojimo statybos rangos sutarties atveju, tiek statybos rangos sutarties atveju, yra analogiškos. Skirtumas yra tas, kad vartojimo teisiniai santykiai grindžiami vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalis, doktrina, specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Teisėjų kolegijos padaryta išvada dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo tik kaip statybos rangos nereiškia, kad, sprendžiant kitus ieškovės reikalavimus, nebūtina atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas puikiai orientuojasi statybos darbuose, turi specialių žinių, t. y. šioje srityje yra pranašesnis už ieškovę, kuri pagal bylos duomenis tokių žinių neturi.

Dėl dalies ieškovės sumokėto ir atsakovo nepanaudoto avanso priteisimo

Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti jai 156 989 Lt atsakovams pervesto avanso, patikslintu ieškiniu šį reikalavimą sumažino iki 81 438 Lt sumos, o 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje – iki 80 195 Lt sumos. Prašomą priteisti patikslintą avanso sumą (80 195 Lt) ieškovė apskaičiavo taip: iš į atsakovės banko sąskaitą ieškovės perverstų 210 000 Lt atėmė eksperto L. U. ieškovės užsakymu atliktos ekspertizės išvadose nurodytą (vėliau paties eksperto patikslintą) 129 805 Lt sumą, t. y. eksperto nustatytą ieškovės statomame name atsakovo atliktų statybos darbų (su panaudotomis medžiagomis) vertę (skaičiuojant 2009 m. spalio mėn. kainomis).

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas šį ieškovės reikalavimą, sumažino priteistiną atsakovo nepanaudoto avanso sumą šiomis sumomis: 19 166 Lt – šią sumą sudaro PVM nuo panaudotų medžiagų, nes, pasak teismo, ekspertas atsakovo atliktų statybos darbų vertę paskaičiavo be PVM; 1 963,60 Lt – tokią pinigų sumą atsakovas faktiškai sumokėjo AB „VST“ už elektrą; 3 500 Lt – tai ½ dalies atsakovo 7 000 Lt išlaidų bendram keliui prie jo ir ieškovės sklypų įrengti; 8 000 Lt – šalių sutartas atsakovo atlyginimas organizuojant statybos darbus, iš viso 32 629,60 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalaujama grąžinti 80 195 Lt avanso sumą sumažino 32 629,60 Lt ir priteisė tik 47 565,40 Lt nepanaudoto avanso.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino priteistiną avanso sumą 19 166 Lt PVM suma. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliantės pozicija. Apeliantė teisingai nurodo, kad L. U. ekspertizės akto 38 puslapyje aiškiai pažymėta, jog 90 329 Lt suma yra medžiagų ir mechanizmų kaina su PVM, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartą prie šios sumos priskaičiavo PVM. Tai, kad ekspertas išvadoje nurodė medžiagų ir mechanizmų kainą su PVM, patvirtina ir ekspertizės akte esanti lokalinė sąmata (3.1 pav.), iš kurios matyti, jog eksperto apskaičiuota medžiagų ir mechanizmų kaina, prieš taikant PVM, yra 74 651,31 Lt (69 714,70 Lt + 4 936,64 Lt).

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistino avanso sumažinimu 1 963,60 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas savo poziciją šiuo klausimu grindė tuo, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog už elektrą AB „VST“ faktiškai sumokėjo 1 963,60 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad elektros sąnaudos L. U. ekspertizės akte jau yra įtrauktos į medžiagų kainą. Pažymėtina, kad šis ekspertas 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje patvirtino, jog į sąmatą elektros sąnaudos nebuvo įskaičiuotos. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad būtent ekspertas L. U. yra atsakingas už ekspertizės akto ir teisme duotų paaiškinimų tikslumą, o ne jo asistentas S. Š., kurio parodymais remiasi apeliantė. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog iš ieškovės jam pervesto avanso už elektrą AB „VST“ jis faktiškai sumokėjo 1 963,60 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma sumažino ieškovei priteistiną avansą.

Dėl nuostolių už statybos darbų trūkumų pašalinimą priteisimo

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo taikyti ieškinio senatį šiam ieškovės reikalavimui. Pagal CK 6.666 straipsnio 3 dalį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas (CK 6.666 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys darbų perdavimo ir priėmimo aktais neformindavo. Ieškovė pripažino, kad 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. atsakovas atidavė jai namo raktus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši data laikytina darbų rezultato priėmimu. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji jau tuo metu pastebėjo atsakovo atliktų darbų trūkumus. Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Atsakovas pripažįsta, kad trūkumai buvo nustatyti nepraleidus garantinio termino, tačiau ieškinio senaties terminą siūlo skaičiuoti nuo 2010 m. spalio ar lapkričio mėn., kai ieškovė, gavusi namo raktus ir pastebėjusi trūkumus, žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų pašalinimo, t. y. pasak atsakovo, ieškovė 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. pareiškė atsakovui pretenziją, todėl pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį prasidėjo vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio terminio eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovas po ieškovės pretenzijos pateikimo būtų sutikęs pašalinti atliktų darbų defektus, ieškovės teisės nebūtų laikomos pažeistomis, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina ne ta diena, kai ieškovė pareiškė atsakovui pretenziją dėl darbų defektų, o diena, kai ieškovė faktiškai suvokė, kad atsakovas atsisako taisyti defektus. Pats atsakovas pripažįsta, kad po to, kai 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. ieškovei buvo perduoti namo raktai ir ji pastebėjo darbų defektus, ieškovė paskambino atsakovui ir šis pažadėjo viską sutvarkyti. Taigi atsakovo nurodytu laiku ieškovė dar neturėjo ir negalėjo suvokti, kad jos teisės yra pažeistos, nes atsakovas pažadėjo ištaisyti defektus, vėliau buvo išvykęs iš Lietuvos, grįžęs vengė taisyti darbų trūkumus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kada užsakovas suvokia, kad rangovas galutinai atsisako šalinti darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

Minėta, kad šalys savo santykių rašytiniais dokumentais neformino, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada atsakovas atsisakė taisyti defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, diena, kada ieškovė suvokė, kad atsakovas netaisys darbų trūkumų, laikytina Statybos rangos sutarties su UAB „Namų statyba“, kuri baigė statyti ieškovei namą, sudarymo data – 2011 m. rugpjūčio 5 d. Būtent nuo šios dienos nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo buvo pareikštas naujas reikalavimas dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, teisme gautas 2012 m. gegužės 8 d., darytina išvada, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl jo atsakomybės mažinimo pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, 6.689 straipsnio 2, 4 dalis ir 6.697 straipsnio 3 dalį, nes, apelianto teigimu, ieškovė nevykdė įstatyminės pareigos skirti statybos techninį prižiūrėtoją. Šią poziciją apeliantas grindžia iš esmės ta aplinkybe, kad ne tik rangovas, bet ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus būtent statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Minėta, kad nepaisant to, jog teisėjų kolegija šalių sutartinius santykius nekvalifikavo kaip vartojimo, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, jog atsakovas puikiai orientuojasi statybos darbuose, turi specialių žinių, t. y. šioje srityje yra pranašesnis už ieškovę, kuri pagal bylos duomenis tokių žinių neturi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir ieškovės duotus paaiškinimus, kad pagal susitarimą su atsakovu būtent pastarasis turėjo tvarkyti visus dokumentus, susijusius su namo statyba, o V. M., su kuriuo buvo sudaryta ieškovės namo techninės priežiūros sutartis, yra atsakovo pažįstamas, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nevykdė pareigos skirti statybos techninį prižiūrėtoją ir dėl to būtina mažinti atsakovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus. Aplinkybė, kad V. M. nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi skundžiamu sprendimu dėl šio asmens teisų ir pareigų nebuvo nuspręsta.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta 18 577 Lt nuostolių dėl atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų suma grindžiama eksperto L. U. ekspertizės aktu, kuriame nustatyti ieškovės namo statybos defektai ir jų ištaisymo kaina, paskaičiuota 2009 m. spalio mėn. kainomis. Dėl pačių defektų fakto pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir kitais įrodymais: UAB „Namų statyba“ 2011 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros aktu, 2011 m. gruodžio 28 d. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir kitų ieškovės pasamdytų rangovų pateiktais atliktų darbų aktais, kuriuose pažymėti darbai, tiesiogiai susiję su nustatytų atsakovo atliktų darbų trūkumų ištaisymu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, susijusių tiek su defektų nustatymo faktu, tiek su išlaidų jiems pašalinti apskaičiavimu, todėl teisėjų kolegija dėl pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepasisako.

Dėl apelianto J. B. prašymų

Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymus skirti byloje statybos skaičiuojamosios kainos ekspertizę ieškovei perduotų statybos darbų vertei nustatyti ir iškviesti bei apklausti liudytoju B. R., kuris faktiškai atliko ieškovės namo statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ieškovės pateiktu eksperto L. U. ekspertizės aktu. Atsakovas apeliaciniame skunde kritiškai vertina ieškovės užsakymu eksperto L. U. atliktos ekspertizės išvadas, kartu su apeliaciniu skundu pateikė jo užsakymu kito specialisto G. L. surašytą Individualaus namo (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų kiekių nustatymo – sąmatinių skaičiavimų sudarymo aktą Nr. 1 (toliau – Aktas). Apelianto teigimu, ieškovės užsakymu ir atsakovo užsakymu atliktų ekspertinio pobūdžio tyrimų rezultatai žymiai skiriasi, todėl būtina skirti teismo ekspertizę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės namo statybos rangos darbų kaina nustatyta ne pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadas, nes šalys nesutiko dėl teismo ekspertizės skyrimo, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu ekspertizės aktu kaip rašytiniu įrodymu ir vertina šį įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateiktą ekspertizės aktą surašė kvalifikuotas ir į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas L. U.. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą Aktą, kuriuo atsakovas grindžia eksperto L. U. ekspertizės akto ydingumą. Atsakovo pateiktas Aktas neatitinka įrodymų patikimumo kriterijaus. Visų pirma, jame nurodyta, kad patikros atlikimo data yra 2013 m. liepos 11 d., o paties Akto data – 2012 m. liepos 17 d. (galbūt padarytas rašymo apsirikimas ir tikroji data yra – 2013 m. liepos 17 d.), todėl kyla klausimas, kodėl jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovo prašymas specialistui G. L. dėl statybos kainos apskaičiavimo buvo pateiktas taip pat bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu – 2013 m. gegužės 17 d. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš šių pagrindų. Antra, ieškovės namas yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo pateiktame Akte nurodomas namas (duomenys neskelbtini), be to, rangovu nurodoma L. B., o techniniu prižiūrėtoju – J. B., kai ieškovės statomo namo rangovu buvo J. B., o techniniu prižiūrėtoju pagal dokumentus turėjo būti V. M.. Taigi atsakovo pateiktame Akte buvo tirtas ne ieškovės namas, be to, atliktų statybos darbų sąmatinė kaina – 271 818 Lt (įskaitant PVM) paskaičiuota 2013 m. kovo mėn. kainomis, o ne bylai aktualiu laikotarpiu – 2009 m. spalio mėn. – kainomis, kaip eksperto L. U. akte. Taigi apeliantas būtinumą skirti teismo ekspertizę dėl namo skaičiuojamosios kainos nustatymo iš esmės grindžia apeliacinės instancijos teismo pateiktu Aktu, kuris galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir kuris neatitinka įrodymų patikimo kriterijaus, todėl apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą dėl liudytojo iškvietimo, kadangi jis iš esmės taip pat susijęs su ką tik teisėjų kolegijos išspręstu klausimu dėl teismo ekspertizės skyrimo, nes prašymu dėl liudytojo iškvietimo atsakovas siekia paneigti eksperto L. U. ekspertizės akto išvadas, kuriomis pirmosios instancijos teismas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (šalys neprašė skirti teismo ekspertizės, L. U. kvalifikacija nekelia abejonių, jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą) pagrįstai vadovavosi.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą atsakovė neatsako solidariai su savo sutuoktiniu, t. y. nėra solidariosios atsakovų atsakomybės. Apeliantė vadovaujasi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalis, siekdama, jog vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, kad ši sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2008 m. lapkričio mėn. rangos sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais. Teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais ir jų neatkartoja. Byloje nustačius, kad į atsakovės banko sąskaitą ieškovė pervedė pinigus už namo statybos darbus tik dėl to, kad atsakovas savo sąskaitos tame banke neturėjo, be to, jog būtent atsakovas disponavo ieškovės avansu, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovės banko sąskaitos išrašo išreikalavimo, todėl jis atmestinas.

Pirmiau nurodytos aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti – dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą nepanaudoto avanso sumą iki 66 731,40 Lt sumos. Kitos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos (CPK 176-185 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Nors CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Dėl šios priežasties iš dalies tenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti procesines palūkanas, t. y. procesinės palūkanos priteistinos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos (2013 m. spalio 28 d.) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija pasikeitė tik nežymiai, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 634 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (patenkinta 91 proc. skundo reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 577 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi atidėjo atsakovui 1 984 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas atidėtas žyminis mokestis (CPK 84, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovei D. Z. iš atsakovo J. B. priteistą nepanaudoto avanso sumą iki 66 731,40 Lt (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt vieno lito 40 ct) sumos, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. Z. iš atsakovo J. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (85 308,40 Lt) nuo apeliacinio skundo priėmimo (2013 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovei D. Z. 577 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o valstybei – 1 984 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėDonatas ŠernasVigintas Višinskis