- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-265-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00627-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- J. B., L. B.
- Advokatai
- Aivaras Raišutis, Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Z. ieškinį atsakovams J. B. ir L. B. dėl teisinių santykių pripažinimo vartojimo rangos sutartimi ir šios sutarties nutraukimo, skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. pradiniu ieškiniu prašė:
- ieškovės D. Z. ir atsakovų L. B. ir J. B. 2008 m. lapkričio mėn. sudarytą sutartį dėl gyvenamojo namo statybos į (duomenys neskelbtini), pripažinti vartojimo rangos sutartimi;
- pripažinti, jog ieškovė D. Z. atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties su atsakovais L. B. ir J. B.;
- įpareigoti atsakovus L. B. ir J. B. solidariai grąžinti ieškovei D. Z. jos sumokėtą darbų kainą - 156 989 Lt;
- priteisti iš atsakovų L. B. (S.) ir J. B. ieškovės D. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pradėjus bylą iš esmės nagrinėti teisme, ieškovė D. Z. patikslino ieškinį, kuriuo prašo:
- ieškovės D. Z. ir atsakovų L. B. ir J. B. 2008 m. lapkričio mėn. sudarytą žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo statybos į (duomenys neskelbtini), pripažinti vartojimo rangos sutartimi;
- pripažinti, jog ieškovė D. Z. atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties su atsakovais L. B. ir J. B.;
- įpareigoti atsakovus L. B. ir J. B. solidariai grąžinti ieškovei D. Z. jos sumokėtą darbų kainą (kainos sumažinimas) – 81 438 Lt;
- priteisti iš atsakovų L. B. ir J. B. solidariai ieškovei D. Z. nuostolius dėl statybos darbų defektų pašalinimo -18 577 Lt;
- priteisti iš atsakovų L. B. (S.) ir J. B. ieškovės D. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
- grąžinti ieškovei D. Z. permokėtą žyminio mokesčio dalį - 1040 Lt.
2013 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė D. Z. atsisakė dalies (1243 Lt) savo turtinio reikalavimo dėl jos sumokėto avanso priteisimo ir prašė iš atsakovų priteisti 80 195 Lt nepanaudoto avanso. Reikalavimas dėl nuostolių dėl statybos defektų pašalinimo atlyginimo liko tas pats -18577 Lt.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje D. Z. nurodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. ieškovė D. Z. susitarė su atsakove L. B., kad ji ir jos sutuoktinis J. B. D. Z. asmeniniams poreikiams tenkinti pastatys gyvenamąjj namą (duomenys neskelbtini). Šiam tikslui sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį ir sutarė, kad statybos darbai bus atlikti iki 2010 m. lapkričio mėnesio, o visa darbų kaina sieks 210 000 Lt, kuri apims statybos darbus ir statybines medžiagas. Taip pat aptarė, jog už darbus bus mokama avansiniais mokėjimais į L. B. asmeninę sąskaitą banke iki bus sumokėta visa suma.
Laikotarpiu nuo 2008-11-28 iki 2010-04-09 bankiniais pavedimais į L. B. (buvusi S.) sąskaitą D. Z. pervedė visa sutarta sumą - 210 000 Lt, tačiau atsakovai gautas lėšas panaudojo neracionaliai, iki sutarto termino namas nebuvo pastatyta, namo baigtumas tebuvo 57 %, taip pat buvo nustatyti atsakovų atliktų statybos darbų defektai.
Patikrinus atsakovo J. B. ieškovei pateiktus statybinių medžiagų pirkimo čekius, nustatyta, kad čekių yra tik už 58 404 litų, taip pat nustatyta, kad yra čekių, kurie visiškai nesusiję su ieškovės namo statyba, pvz., akmenys saunai, sifonas kriauklei, praustuvo varžtai ir pan., kurių name nebuvo. Statybines medžiagas pirkdavo išskirtinai pats atsakovas J. B.. Tai reiškia, kad dalį medžiagų, naudodamasis ieškovės pinigais, atsakovas pirko sau ar kitiems asmenims. Todėl ieškovės namo statybai statybinių medžiagų nupirkta tik už 53 011 Lt, kas reiškia, kad atsakovas pagal pateiktus čekius be pagrindo išleido 5 393 Lt.
Kilus pagrįstų abejonių dėl statybos darbų kainos ir kokybės, buvo atlikta namo statybos ekspertizė. Ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas L. U.. Ekspertizės aktu nustatyta, kad buvo atlikta statybos darbų už 128 562 Lt, o padarytų statybos defektų ištaisymo kaina yra 18 577 Lt. Taip atsakovai iš ieškovės jiems pervestų 210 000 Lt, pagal bendrą darbų sąmatą ieškovės namo statybai faktiškai panaudojo tik 128 562 Lt. Atsakovai L. B. ir J. B. likusių pinigų – 81 438 Lt namo statybos darbams nepanaudojo ir geruoju grąžinti atsisakė. Be to jie neigia buvus vartojamosios rangos santykius, nepripažįsta namo statybos defektų.
Teigia, kad šalių sudaryta žodinė sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylusi iš vartojimo teisinių santykių ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykyje greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisių apsaugą.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai, nes yra sutuoktiniai; L. B. žinojo apie sutuoktinio veiklą, gaudavo iš ieškovės piniginius pervedimus, kuriuos perduodavo savo sutuoktiniui; L. B. pritarė vyro sandoriui su D. Z., gaudama pinigus ir perduodama jam, priešingu atveju atsakovė būtų pinigus grąžinusi siuntėjui; pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką CK 3.92 str. 3 d. taikymui, preziumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai J. B. ir L. B. (atstovė advokatė G. R.) nurodė (t. 3, b. l. 142-154), kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka.
Atsakovai neigia, kad tarp D. Z. ir J. B. bei L. B. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, pagal kurią iki 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovai įsipareigojo už 210 000 Lt D. Z. pastatyti ir įrengti namą, įskaitant darbus ir medžiagas.
Nurodė, kad J. B. niekada nebuvo įsipareigojęs D. Z. iki tam tikro termino pastatyti namą, jis tik pažadėjo padėti jai, kaip gretimo žemės sklypo kaimynei, pastatyti namą. Pinigus 210 000 Lt atskiromis dalimis D. Z. į atsakovės L. B. sąskaitą banke pervedė savo iniciatyva, o atsakovas J. B. visas pervestas lėšas etapais panaudojo ginčo namo statymui, pirkdamas ieškovės naudai įvairias statybines medžiagas, dalis, detales, reikalingas ginčo namo statymui, mokėdamas darbininkams už darbus, įmonėms už suteiktas paslaugas ir t.t. Ieškovė niekada nekalbėjo su J. B. apie konkrečią sumą, kurios reikės ieškovės namui pastatyti, kadangi piniginės lėšos buvo pervedamos dalimis, atsižvelgiant į faktinį jų panaudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovai teigia, kad už 210 000 Lt neįmanoma pastatyti ir įrengti namą, ir tai patvirtina faktai, kad bankui „Swedbank“, AB, D. Z. buvo pateikusi 619 771 Lt namo statybos sąmatą, kad rangovui UAB „Namų statyba“, baigusiam statyti ir įrengti D. Z. namą, ieškovė papildomai sumokėjo 114 158,74 Lt. Nurodė, kad atsakovas J. B. ieškovei perdavė visus pinigų išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes šiuos dokumentus ieškovė turėdavo perduoti bankui, kuris tam tikrais etapais skolino ieškovei pinigus. Nė viename ieškovės gyvenamojo namo statybą reglamentuojančiame dokumente nebuvo nurodyta, kad atsakovai yra jos statomo namo rangovai. Ieškovė D. Z. 2010 m. lapkričio mėnesį tik informavo J. B., kad statybas laikinai sustabdo dėl ieškovės asmeninių problemų. Aplinkybę, jog ieškovė siekė namą pastatyti iki 2010 m. lapkričio mėnesio, paneigia tai, kad po statybos sustabdymo ieškovė tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Namų statyba“ ir nuo 2010 m. lapkričio mėnesio nereiškė atsakovui pretenzijų bei nesiėmė kitų teisinių priemonių atsakovo atžvilgiu.
Atsakovai pripažino, kad J. B. iš tikrųjų turėjo individualią įmonę, tačiau niekada nevykdė veiklos, susijusios su statyba. Jau 2009 m. šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė niekada neteigė, kad statyti namą jai padėjo J. B. individuali įmonė. Pačiam J. B. nuo 2008-05-22 yra nustatytas neįgalumas, todėl jis fiziškai negalėjo atlikti statybos darbų, be to, jis neturi jokių įrenginių ir įrankių, su kuriais galėtų atlikti statybos darbus. Nei atsakovas J. B., nei juo labiau jo sutuoktinė L. B., negali būti laikomi verslininkais vartojimo rangos sutarties aspektu.
Nurodė, kad negalima atsakovų solidarioji atsakomybė, nes L. B. turėjo kitą darbą, namo statybos metu ilgą laiką gulėjo ligoninės stacionare dėl sunkaus susirgimo, namo statybai skirtas lėšas pervesti į L. B. sąskaitą banke pageidavo pati ieškovė, nes ieškovės sąskaita buvo tame pačiame „Swedbank, AB“, o J. B. sąskaitų banke neturėjo.
Atsakovams nesuprantamas ieškovės reikalavimas atsisakyti sutarties, kuri nebuvo sudaryta.
Reikalaudama iš atsakovų grąžinti namo statymui neva nepanaudotus 81 438 Lt bei reikalaudama atlyginti 18 577 Lt nuostolius už atliktų statybos darbų trūkumų šalinimą, ieškovė negali remtis vartojimo rangos sutarties nuostatomis, nes tokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
Atsiliepimas
Atsakovai teigia, kad ieškovės pateiktame dokumente, kuris įvardijamas „Ekspertizės aktu“, yra tik teoriškai bandyta nustatyti, kad neva ginčo name iki buvo sudaryta statybos rangos sutartis su UAB „Namų statyba“ yra atlikta statybos darbų už 128 562 Lt. Faktiškai medžiagos, įrengimai bei darbai kainavo daugiau ir tą ieškovė žinojo, nes yra profesionali buhalterė. Be to, „Ekspertizės akte“ užfiksuoti ne visi darbai, detalės, įrenginiai, medžiagos, paslaugos, už kuriuos buvo sumokėti ieškovės pinigai, o kai kurios kainos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčių. Atsakovų skaičiavimais, faktinė panaudotų medžiagų, dalių, detalių, mechanizmų vertė sudarytų daugiau nė 123 311,76 Lt.
Atsakovai nesutinka dėl ieškovės neva patirtų nuostolių dėl statybos darbų defektų pašalinimo. Kadangi D. Z. yra namo statytoja, tai pagal Statybos įstatymo nuostatas, ji ir techninis prižiūrėtojas yra atsakingi už atliktų darbų kokybę ir apimtį.
Bylą nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. teisme nurodė, kad palaiko savo patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti. Bylą nagrinėjant iš esmės 2013-06-13 vykusiame teismo posėdyje (t. 4, b. l. 27-35) ieškovė D. Z. paaiškino, kad pas atsakovę L. B. ateidavau kaip pas kosmetologę. L. B. jai papasakojo apie nusipirktą skypą ir pasiūlė ieškovei įsigyti greta esantį sklypą. Vėliau J. B. telefonu pasiūlė „suvesti“ ieškovę su sklypo pardavėju. Apžūrėjusi sklypą, ieškovė nusprendė jį įsigyti. Su J. B. susitarė, kad jis ieškovei sutvarkys statybos dokumentus ir pastatys namą, kadangi greta esančiame sklype žadėjo statytis namą sau. Statybines medžiagas J. B. žadėjo vežti kartu abiems namams. Sutarė, kad ieškovė jam perves pinigus, o jis pirks statybines medžiagas. J. B. sakė, kad turi „komandą“, kuri statys namus. Ieškovė 2009 m. kreipėsi į banką, kuris jai paskolino 220 000 Lt. Atsakovas J. B. ieškovę patikino, kad ieškovės turimų pinigų tikrai užteks. Jis ieškovei pateikė savo paskaičiavimą, kad namas kainuos apie 240 000 Lt. Namas turėjo būti pastatytas ir įrengtas, kad ieškovei būtų galima jame gyventi, iki 2010 m. rudens. J. B. turėjo iškasti pamatus, pastatyti sienas, uždengti stogą, sienas iškloti plokštėmis, išdažyti, taip pat įvesti šildymą, elektrą, vandentiekį, kanalizaciją. Konkrečiai dėl namo statybos darbų tarėsi žodžiu ir tik su J. B., L. B. susitarime nedalyvavo, ji tik vėliau tarpininkavo, kai iškilo ginčas. J. B. ieškovei pasakydavo, kiek reikia pinigų statybinėms medžiagoms, pats pirkdavo medžiagas. Ieškovė savo iniciatyva buvo nupirkusi grindų dangą pirmam namo aukštui. 2009 m. rudenį ieškovė pamatė, kad darbai nevyksta, todėl paprašė, kad J. B. apskaičiuotų, kiek pinigų yra panaudota, ir kiek jų dar reikės, tačiau atsakovas to nepadarė. 2010 m. balandžio mėnesį atsakovas pasakė, kad reikės dar pinigų. Visus dokumentus, susijusius su namo statyba, tvarkė J. B.. Jis visur tarėsi, ieškovė pati dalyvavo tik atsiimant Statybos inspekcijos pažymą, reikalingą nebaigtai statybai užregistruoti. Oficialaus įgaliojimo jam ieškovė nebuvo parašiusi. Statybą pradėjo turėdama statybos leidimą. Už statybą turėjo būti atsakingas J. B.. Jis turėjo tvarkyti visus dokumentus, pranešti Statybos inspekcijai, kad pradėta statyba ir panašiai. Techninis prižiūrėtojas buvo V. M.. Jis buvo J. B. pažįstamas. Dėl namo techninės priežiūros sutartis buvo pasirašyta tarp V. M. ir ieškovės. 2010 m. balandžio mėnesį ieškovė atsisakė papildomai pervesti J. B. pinigų, tačiau jis sakė, kad vis tiek dirbs. 2010 metų vasarą jai neatrodė, kad darbai vyksta, o L. B. ieškovei sakydavo, kad darbai vyksta. 2010 m. rudenį J. B. atvažiavo pinigų elektros spintai ir ieškovė pinigus davė. Kai 2010 m. spalio ar lapkričio mėnesį J. B. ieškovei atidavė namo raktus, nuvažiavusi prie namo buvo šokiruota, nes viskas „plaikstėsi“. Paskambino atsakovui ir jis pažadėjo viską sutvarkyti. Po kėlių mėnesių L. B. pasakė, kad jos vyras išvažiavo į užsienį. Sakė, kad grįš ir sutvarkys namą, tačiau taip neįvyko. Paskui ieškovei buvo pasakyta, kad ieškotų kitų statybininkų, o J. B. grąžins pinigus. Tada susirado kitus statybininkus.
Su atsakovu J. B. nebuvo rašyta jokių darbų priėmimo aktų. Tęsti namo statybą 2011-08-05 susitarė su UAB „Namų statyba“, 2011-08-10 jie surašė namo apžiūros aktą. Atsakovai surašant aktą nedalyvavo, tačiau negali atsakyti, kodėl atsakovės nepakvietė į namo apžiūrą.
Suskaičiavo visus medžiagų pirkimo čekius, pasamdė ekspertą, kuris nustatatė, kad namas kainavo 128 562 Lt. Buvo skaičiuota 2009 m. spalio mėnesio kainomis. Kainos buvo apskaičiuotos be PVM ir Sodros mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. B. savo vyrą apibūdino kaip labai gerą statybininką, kuris taiso kitų padarytą broką. Ji ieškovę įtikino, kad J. B. yra geras statybininkas. Statybinių medžiagų čekiai ieškovei buvo pateikiami dalimis. Vieną kartą atskovas buvo ieškovę nusivežęs į namą, kai buvo dengiamas stogas, dar kartu važiavo rinktis plytelių, taip pat braižė, kur bus elektros lizdai.
Ieškovė nurodė prašiusi atsakovės L. B., kad praneštų, kai jos vyras grįš į Lietuvą, tačiau ji nepranešė. Nurodė, kad į bylą pateikė tiek dokumentų, kiek jų buvo gavusi iš atsakovo. Už elektros stulpą iš ieškovės J. B. paėmė pinigus, tačiau jokios sąskaitos nedavė. Dokumentų iš atsakovo J. B. prašydavo tada, kai reikėdavo juos pateikti bankui dėl paskolos. Kai buvo kažkiek padaryta darbų, reikėjo pateikti bankui įrodymus apie tai, kaip vyksta statyba. Bankui teikė viską, ką duodavo J. B. ir bankui to pakako.
Teigia, kad visus statybos darbus atliko J. B. ir jo „komanda“, visus statybos darbus organizavo J. B..
Pinigus statyboms pervedė L. B. į jos asmeninę sąskaitą banke, nes taip daryti nurodė J. B., kuris prašė atidaryti atskirą sąskaitą, bet banke ieškovei pasakė, kad jau vieną sąskaitą turi, todėl kitos nebeatidarys. Namo projekto autorių pasiūlė taip pat J. B.. Už projektą sumokėjo ieškovė pačiam projekto autoriui.
2012 m. lapkričio 26 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė D. Z. papildomai paaiškino (t. 4, b. l. 86-91), kad kelias prie namo jau buvo, už jį jokių papildomų išlaidų nebuvo patirta, todėl pateiktame „Ekspertizės akte“ kelio tiesimo išlaidos nenurodytos. Mediena buvo pirkta stogui, klojiniams, visa tai yra įtraukta į „Ekspertizės akto“ lokalinę sąmatą. Įtrauktas ir pamatų įrengimas. Nors sklype krūmų nebuvo, buvo teoriškai apskaičiuota, ką būtų reikėję atlikti, jei sklype būtų buvę krūmų. „Ekspertizės akte“ yra apskaičiuota teoriškai. Pamatai buvo kasami rankomis, o poliai gręžiami mechanizmais. „Ekspertizės aktas“ – tai teorinis dokumentas, kuriame apskaičiuota, kokius statybos darbus reikia atlikti norint pastatyti tokio tipo namą. Faktinių išlaidų namo statybai netyrė, buvo atliktas teorinis skaičiavimas. Nežino, kaip vyko tranšėjų užpylimas, nes ji nematė. Faktiškai viską suskaičiuoti turėjo J. B.. Faktinių statybos išlaidų apskaičiavimo ji neturi, „Ekspertizės aktas“ – galimų išlaidų apskaičiavimas. Žmogus, kuris darė sąmatą, esančią prie Ekspertizės akto, žiūrėjo statybą natūroje. Sąmatoje šildymo katilas yra. Buvo pastatytas kieto kuro katilas, kuris įtrauktas į lokalinę sąmatą. Name stovi ne tas katilas, kurio techninius parametrus atsakovas pateikė į bylą. „Antifrizo“ sąmatoje nėra, nes šildymo sistema juo nebuvo užpilta. Į šildymo sistemą buvo pripilta vandens. Kalbos, kad žiemą užšals šildymo sistema, jei nepils „antifrizo“, su J. B. nebuvo. Per žiemą susprogo siurbliukas, o radiatoriai nesusprogo. Negali pasakyti, ar šildymo sistema buvo tinkamai paruošta naudoti.Yra apskaičiuotas ir į sąmatą įtrauktas tiesioginis darbo užmokestis be socialinio draudimo mokesčio. UAB „Namų statyba“ „užaktavo“ faktinius darbus, kuriais ištaisytas buvęs brokas. Pradžioje ji atsakovu pasitikėjo, todėl pervedinėjo jam pinigus. Įtarimas kilo, kai J. B. antrą kartą paprašė tos pačios sumos tam pačiam darbui. Tada dar pinigus pervedė, o paskui jau nebedavė. Pradžioje manė, kad atsakovas suklydo arba įvardijo ne tuos darbus. Buvo įsitikinusi, kad J. B. dirba pagal verslo liudijimą, turi įmonę, bet to liudijimo iš jo neprašė. J. B. jai nesakė, kad turi statybų įmonę, tik sakė, kad apie statybas išmano, taip pat sakė, kad statosi sau namą. Statybos objekte matė daugiausiai tris darbininkus.Tie žmonės buvo nusamdyti J. B., nes ji jokių žmonių nesamdė. J. B. tikino, kad tai yra jo „komanda ir jis su tais žmonėmis atsiskaitys. V. M. nepažinojo, statyboje jo nematė. Sutartį su V. M. J. B. jai atnešė vėliau. Kai UAB „Namų statyba“ jai paaiškino, kad reikalingas statybos darbų vadovas, pasikvietė V. M., jis toje statyboje nebuvo buvęs. Jos namo statybos techninė priežiūra dirbant J. B. faktiškai nebuvo vykdoma.
Mediena gegnėms buvo atvežta, o medienos klojiniams ji nemačiusi. Medienos pirkimo dokumentų neturi. teigia, kad Lokalinėje sąmatoje yra nurodyta visa reikalinga mediena.
Nurodė, kad į J. B. pateiktą apskaičiavimą, kiek kainuos namo pastatymas, įėjo ir jo uždarbis. Uždarbio J. B. galėjo pasiimti iki 8 proc. Name jokių šildymo gyvatukų nebuvo.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Z. 2013 m. gegužės 2 d. vykusiame teismo posėdyje papildomai paaiškino (t. 5, b.l. 62-65), kad kai namas buvo statomas, gruntinis kelias jau buvo. Ji nežino, ar tas gruntinis kelias buvo gerinamas. Pagal Ekspertizės akto lokalinę sąmatą išrinko tuos darbus, kuriais buvo taisomas statybos brokas. Sąskaita Nr. 0003519, prie jos pridėtame atliktų darbų akte darbas, kurio kodas R8-5, vertė 1493 Lt. L. U. sąmatoje broko taisymo darbai yra nurodyti su PVM. Sąskaita Nr. 0003629, prie jos pridėtame atliktų darbų akte nurodyto darbo, kurio kodas R22-2, vertė 82,54 Lt. Darbo, kurio kodas N9-219, vertė 3500 Lt. Visas kainas skaičiavo pati. Tame pačiame akte nurodyto stogo remonto vertė su PVM būtų 893 Lt, palėpės remonto vertė – 162,28 Lt. Sąskaita Nr. 0003696, prie jos esančiame atliktų darbų akte nurodytas lubų aptaisymas, jo vertė 1229,24 Lt. Pateikti komerciniai pasiūlymai rodo išlaidas, kurios buvo patirtos montuojant naują kaminą, nes šildymo katilas su kaminu J. B. buvo sujungti neteisingai. Sąskaita Nr. 0015157, prie jos pridėtame atliktų darbų akte nurodytas PVC gaminių permontavimas, kurio vertė 2834 Lt. Langus sumontavo pats J. B.. Kaminų apskardinimo vertė 902 Lt. Dūmtraukyje buvo sumontuota per plona skarda, todėl turėjo įsirengti visiškai naują kaminą. Indėklą reikėjo keisti jau pastatytame kamine, kitas kaminas yra nenaudojamas. Į kaminą buvo ne taip pajungtas katilas. Reikėjo statyti naują kaminą, nes norint pajungti jau pastatytą kaminą, būtų reikėję griauti sieną. Katilas, kurį pastatė J. B., buvo pastatytas ne toje patalpoje, ne taip sujungtas su kaminu, todėl reikėjo statyti naują kaminą. Tam, kad sumokėtų UAB „Namų statyba“ už statybos broko ištaisymą, ėmė paskolą, nutraukė gyvybės draudimo sutartį, turėjau nemažai kitų išlaidų.Sienų armavimo darbai J. B. nebuvo atlikti. Visas polisterolis buvo nutrupėjęs, juos sudėjo į maišus.
D. Z. 2013-08-28 teismo posėdyje nurodė, kad kelio įrengimas su ja nebuvo derintas, pinigų iš jos už kelio įrengimą niekas neprašė, kelio niekas nerengė, jis jau buvo, atsakovas atvežė į jos sklypą smėlio, jo buvo pilta ir ant kelio. Sutiko sumažinti ieškinio reikalavimą iki 80 195 Lt dėl neatliktų darbų už 1243 Lt pagal papildomai eksperto L. U. pateiktą Lokalinę sąmatą „Palėpės laiptai ir grindys“, pripažino, kad laiptai jau buvo įrengti.
Ieškovės D. Z. atstovas advokatas A. Damulevičius palaikė ieškovės reikalavimus (t. 4, b. l. 27-35
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas M. B. dėl senaties taikymo nurodė (t. 4, b. l. 142-146), kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovo J. B. iki šiol dar nėra baigta vykdyti, ieškovės namas dar nepastatytas. Statybos trūkumai paaiškėjo tada, kai buvo gauta Eksperto išvada, kai galutinai paaiškėjo statinio brokas. Ieškinys buvo pareikštas nepraleidus senaties termino. 2012 m. gegužės mėnesį jau buvo surašytas „Ekspertizės aktas“, todėl buvo pateiktas patikslintas ieškinys. Sužinojimo apie statybinį broką faktas yra „Ekspertizės aktas“.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. 2013 m. birželio 13 vykusiame posėdyje nurodė (t. 4, b. l. 27-35), kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2008 m. pavasarį susitiko su ieškove ir ji pasakė, girdėjusi, kad atsakovai ruošiasi pirkti sklypą. Pažadėjo ieškovei, kad „suves“ ją su sklypo savininku. Po to pasakė ieškovei, kad gali padėti jai statytis namą, kadangi gretimame sklype ketino statyti namą savo dukrai. Ieškovė sutiko. Ieškovė paprašė paieškoti žmonių, kurie galėtų užsiimti statybomis. Jis paprašė atidaryti atskirą banko sąskaitą, bet ieškovė pasakė, kad naujos banko sąskaitos neatidarys, tada jis pasiūlė savo žmonos banko sąskaitą, kadangi ta sąskaita buvo „Swedbanke“. Ieškovė pervesdavo pinigus į jo žmonos banko sąskaitą. Namas buvo pradėtas statyti tik 2009 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė gavo namo projektą. Namą statė darbininkai, kurių vieną surado jis, o ieškovė surado dar du darbininkus. Su ieškove susitarė, kad jis nupirks ir atveš statybines medžiagas. Viską reikėjo atlikti pagal projektą, kurį jam davė ieškovė. Jis ieškovei pažadėjo surinkti statybines medžiagas, jas atvežti, surasti žmones, kurie statys namą. Ieškovė pervesdavo pinigus, kai būdavo padaryti darbai. Kad darbai jau yra atlikti, nuspręsdavo kartu su ieškove.
Nurodė, kad jis pasidarė sąmatą savo dukros namui, tačiau ieškovei sakė, kad nežino, kiek gali kainuoti jos namo statyba. Ieškovės namo projektas buvo analogiškas dukros namo projektui. Jokių statybos dokumentų jis gauti negalėjo, kadangi neturėjo tokių įgaliojimų. V. M. turėjo būti įrašytas į namo projektą kaip techninis prižiūrėtojas, tačiau daugiau apie jį nieko nežino. Nežino, ar su V. M. buvo sudaryta kokia nors sutartis. Su žmonėmis, kurie dirbo faktiškai, jokių sutarčių nebuvo. Pinigus ieškovė pervesdavo į jo žmonos sąskaitą, jis iš tų pinigų mokėdavo darbininkams. Kai vyko statybos, jokių pretenzijų ieškovė neturėjo. Pusės dokumentų visai nėra. Ieškovė sakė, kad jai nereikia jokių sąskaitų. Jis rinkdavau čekius, o kur ieškovė tuos čekius padėjo, nežino. Tarp dokumentų, kurie yra byloje, nėra medienos, smėlio, klojinių įgijimo dokumentų. Betonas buvo maišomas vietoje. Iš ieškovės pervestų pinigų taip pat buvo padarytas privažiavimas. Visus dokumentus, susijusius su namo statyba, jis atidavęs ieškovei. Jokių pinigų panaudojimo suderinimo aktų su ieškove nerašė. Medieną namui pirko jis, ji buvo jau paruošta naudoti. Medžiagas veždavo į statybvietę tada, kai jų reikėdavo, kad būtų galima jas iš karto panaudoti, nes nebuvo kur jų sandėliuoti. Kai jis užmokėdavo žmogui už darbą, jokių dokumentų jam nesurašydavo. Žmonėms buvo mokama už atliktus darbus. Darbininkai niekur nepasirašydavo, kad jiems yra sumokėta. Pinigus darbininkams mokėdavau jis (atsakovas J. B.). Ieškovei ant paprasto lapelio parašydavo, kiek sumokėjo darbininkams. Medžiagos buvo perkamos pagal namo projektą. Jis važiuodavo į parduotuvę, plyteles ieškovė išsirinko pati. Turėjau įmonę, kuri gamino reklaminius bukletus, statybomis jis nesivertė, tik padėjo ieškovei kaip kaimynei. Yra pirmos grupės invalidas.
Nurodė, kad namas jau buvo pastatytas, buvo pamatai, stogas – tiek namo, tiek garažo, buvo įrengta palėpė, buvo padarytas kelias, paruoštas žemės sklypas, namo sienos, stogas, durys, langai, garažo vartai, apšiltinimas, santechnikos darbai. Buvo radiatoriai, paruoštas grindų apšiltinimas, suvedžiota elektros instaliacija, išvedžioti laidai, rozetės, jungtukai, lempos, palėpė buvo iškalta plokštėmis, apšiltintas stogas, išlietos grindys, sumontuoti laiptai, išklotas vienas sluoksnis gipso, sudėti profiliai, išvedžiota vidaus kanalizacija, sustatytos pertvaros.. Šildymo katilas buvo pastatytas ir sumontuotas, radiatoriai pajungti su antifrizu, todėl žiemą neperšalo. Buvo paruošta pirtis, iš lauko uždėtas namo apšiltinimas. Pagal namo projektą – pusę namo turėjo dengti polisterolis, o kitą pusę – mediena ir akmens vata. Buvo sumūryti du kaminai, kolonos sumūrytos iš apdailos plytų, kurių vienos kaina 3 Lt. Ieškovė pati matė, kaip buvo atliekami statybos darbai, mokėjo pinigus. Jokio darbų vadovo jis nematė. Techninio prižiūrėtojo V. M. taip pat nematė. Būtent jis turėtų atsakyti už statybos darbų kokybę. Namas buvo nebaigtas statyti. Tam tikrą laiką jis buvo išvykęs į užsienį. Ieškovė teigė nežinanti, ar jai užteks pinigų baigti statybas, galvojo jas sustabdyti, tačiau jam liepė dirbti tiek, kiek bus pinigų. Paskui liepė sustabdyti statybas, o jis laukė kitų jos nurodymų, jokių finansinių „galų“ su ieškove nesuvedė. Visus pinigus, kurie jam buvo pervesti, išleido ieškovės namo statybai. Ieškovė prašė viską suskaičiuoti, o paskui paskambino ir liepė atiduoti pinigus. Jam nebuvo žinoma, kad ieškovė atlieka namo ekspertizę. Su ieškiniu nesutinka, tą namą buvo galima pastatyti už 250 000 Lt. Nurodė, kad ieškovė juo pasitikėjo, o jis tikėjosi, kad nebus jokių problemų. Ieškovei niekas (joks vyras) nepadėdavo. Jis ieškovei pažadėjau tik padėti, o ne pastatyti namą. Apie jokį konkretų laiką, kada tas namas turi būti pastatytas, su ieškove nekalbėjo, net nežinojo, kiek tas namas gali kainuoti. Ieškovei sakė, kad už 210 000 Lt gal ir galima tą namą pastatyti, tačiau jis taip sakė ne kaip ekspertas, o vadovaudamasis savo namo apskaičiavimais, nes projektai yra identiški. Byloje yra ne visi išlaidų dokumentai, pvz., nėra dokumentų už benziną. Darbininkus reikėjo vežti iš (duomenys neskelbtini), buvo naudojami degalai. Viskas buvo mokama iš ieškovės pervedamų pinigų. Ieškovei jis atidavė ir benzino kvitukus, ir lapelius su sumomis, kurias sumokėdavau darbininkams už darbą. Jeigu būtų žinojęs, kad kils ginčas, būtų pasilikęs tų čekių kopijas. Ieškovė viską skaičiavo pati.
Atsakovas J. B. 2013 m. lapkričio 26 d. vykusiame posėdyje (t. 4, b.l. 27-35) papildomai nurodė, kad jo žmona sirgo ir net nežinojo, kad yra daromi pavedimai į jos banko sąskaitą, ji į banką nevaikščiojo. Žmona lietuviškai neskaito, todėl nežinojo, kad į jos banko sąskaitą yra pervedami pinigai. Namo projektą davė ieškovė, o jis projektą padavė darbininkams ir pasakė dirbti pagal projektą. Jokių pastabų darbininkams dėl statybų jis nedavė, statybininkų vardų ar pavardžių neatsimena, vienas jų buvo vardu „R.“. Jis (atsakovas) pasiūlė darbininkams dirbti, sakė yra namo projektas, o jie sutiko. Ateidavo ir daugiau darbininkų. Jie patys žinodavo, ką reikia daryti, jie susitardavo tarp savęs. Jis (atsakovas) tik suveždavo statybines medžiagas, atveždavo ir išveždavo darbininkus, pasakydavo ieškovei, kad darbininkams reikia sumokėti už atliktus darbus, o ji duodavo pinigų. Darbininkams buvo mokama kas savaitę.
Už šildymo katilą jis sumokėjo 7000 Lt. Į Lokalinę sąmatą taip pat neįtrauktas boileris, kurį jis nupirko. „Antifrizo“ pirko apie 80 litrų ir ieškovė tai žinojo. Radiatoriai jau buvo pakabinti, o grindims pastatyti kolektoriai. Sistema jau buvo užpildyta ir patikrinta. Santechniką sumontavo privatūs žmonės. Ieškovei buvo pateiktas šildymo katilo pirkimo čekis, jis pirktas iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, boileris taip pat. Katilą pirko santechnikai. Visi šildymo katilo dokumentai ieškovei buvo atiduoti kartu su katilu. Santechnikai patys atvežė katilą, o jis tik sumokėjo pinigus. Boilerį, radiatorius taip pat atvežė santechnikai. Asmuo pavarde „B.“ buvo santechnikas, su juo susipažino per parduotuvę, kurioje užsakinėjo statybines medžiagas. Šildymo katilas buvo atvežtas rudenį, jis buvo parinktas pagal namo kvadratūrą. Koks turi būti katilas, tarėsi su ieškove. Dėl vonios su ieškove nekalbėjo. Antrame namo aukšte buvo sukabinti šildymo gyvatukai. Ieškovės namo pamatuose yra sudėta armatūra, o ieškovės pateiktoje Lokalinėje sąmatoje jos nėra. Lokalinėje sąmatoje yra nurodyta per mažai medienos, nes buvo du stogai. Jis pirko iš karto visą kiekį, pateikė už ją čekį, tačiau tarp ieškovės pateiktų dokumentų to čekio nėra. Perdengimo klojinius darė taip pat. Buvo atvežta medienos statramsčių, kuriuos ieškovė vėliau supjaustė ir sudegino.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. 2013-05-02 teismo posėdyje (t. 5, b. l. 62-65) nurodė, kad viso įvažiavimo vertė buvo apie 7000 Lt. Kelias buvo padarytas iki ieškovės sklypo, tas kelias ėjo ir pro jo (J. B.) sklypą. Jis padėjo statyti namą, padėjo vežti medžiagas, už savo kelio dalies įrengimą jis nemokėjo - kelias buvo įrengtas per abu sklypus, nes toks buvo susitarimas su ieškove.
Elektros ieškovės name nebuvo, elektra buvo įvesta iš kaimynų. Už elektrą mokėjo jis iš ieškovės duotų pinigų. Vandenį ėmė iš Sodų bendrijos, atsiskaitydavo neoficialiai. Pastoliai buvo padaryti pačių iš D. Z. medienos. Ekspertas neįskaičiavimo į sąmatą laiptinės į palėpę kaštų, taip pat palėpėje esančių grindų kaštų, nes visa tai buvo įrengta, o kiek kainavo, neatsimena, gal apie 2000 Lt. Fasado armavimas buvo padarytas, kaina apie 8000 Lt, bet tie darbai nebuvo įskaičiuoti. Armavimui buvo reikalingas tinklelis ir specialus tinkas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. 2013-08-28 teismo posėdyje nurodė, kad neatsimena, kiek kainavo ieškovės kelio įrengimas, visi statybos darbai buvo derinami su D. Z..
Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino (t. 4, b. l. 27-35), kad prieš keturis metus pas ją į kosmetologinį kabinetą atėjo D. Z., tačiau su klientais ji kalba ne apie statybas, o tik apie savo darbą. Ji telefonu kalbėjosi su vyru apie perkamą žemę ir ieškovė, išgirdusi šį pokalbį, klausė, ką jie perka. Pasakiusi, kad tuo klausimu nieko nežino, bet gali duoti savo vyro telefono numerį, kad jis jai viską papasakotų. Tuo jos bendravimas dėl žemės baigėsi. Ieškovė kiekvieną savaitę ateidavo procedūroms, kurių metu jos nesikalbėdavo. 2008 m. gruodžio mėnesį pateko į ligoninę, nustatė onkologinę ligą. Tada vyras išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje išgulėjo kelis mėnesius. Susirgo 2008 m. o 2009 metais gulėjo ligoninėje ir buvo 25 kartus švitinama. Tuo metu galvoti apie kažką kitą tiesiog negalėjo, todėl negalėjo dalyvauti statybų įvykiuose, nes sveikata buvo labai bloga. Ieškovė jai sakė, kad į jos (atsakovės) sąskaitą pervedė pinigus. Kai susirgo, banko kortelę atidavė savo vyrui. Jos niekas neklausė leidimo, ar galima į banko sąskaitą pervesti pinigus. Kai išėjo iš ligoninės, būklė buvo bloga, todėl visur eidavau tik kartu su vyru. Visus klausimus sprendė vyras, nes ji neturėjo jėgų pati ką nors daryti. Ir dabar nėra visiškai sveika. Jokiose statybose ji nedalyvavo. Vyras ją veždavo tik į darbą ir atgal. Apie tai, kad vyras yra geras statybininkas su ieškove nekalbėjo. Apskritasi apie savo vyrą su ieškove nekalbėjo. Anksčiau su ieškove nebuvo pažįstama. Nežinojo, kokios sumos pervedamos į jos sąskaitą, visus reikalus tvarkė vyras. Su vyru apie ieškovės statybas nesikalbėjo, vyras jai nepasakojo jokių savo reikalų, su vyru kalbėjo tik apie savo sveiktą. Vyras apie savo pajamas jai ataskaitos neduoda ir nežino, ką jis veikia. Statybvietėje ji nebuvo. Teigia, kad ieškovė sako netiesą.
Atsakovų L. B. ir J. B. atstovė advokatė G. R. (t.4, b.l. 27-35) nurodė, kad faktinė situacija neatitinka statybos rangos požymių, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsakovė L. B. apie statybas nieko nežinojo. Atsakovas J. B. ieškovei padėjo tik kaip kaimynas. Ekspertizės akte yra nurodytų defektų kaina, tačiau patys defektai neįrodyti. Jeigu teismas manytų, kad tai statybos rangos sutartis, o defektai įrodyti, nors atsakovai taip nemano, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį dėl rangos darbų defektų. Prašymas taikyti senatį yra sąlyginis. Jeigu nebus nustatytos ieškovės nurodytos aplinkybės, taikyti senaties neprašo. Ieškovės pervesti pinigai buvo panaudoti, priešingų įrodymų ieškovė nepateikė.
Atsakovų atstovė advokatė G. R. 2013 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje atstovė nurodė (t. 4, b. l. 142-146), kad argumentas dėl senaties taikymo nėra pagrindinis atsakovų argumentas, nes jokios sutarties dėl statybos rangos nebuvo. Susitarimas buvo toks, kad atsakovas J. B. draugiškai padės ieškovei, atveš statybinių medžiagų. Pinigai iš ieškovės buvo gauti, tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kur buvo išleisti visi pinigai. Kad jos statyboms buvo panaudoti ne visi pinigai, turi įrodyti ieškovė. Patikslintas ieškinys buvo pareikštas 2012 m. gegužės mėnesį. Be „Ekspertizės akto“, dar buvo ieškovės teiginiai, kad namas yra su defektais, buvo UAB „Namų statyba“ atstovų nuomonė, todėl kyla klausimas, kodėl senaties terminas skaičiuojamas ne nuo šių faktų.
Liudytojas L. U. paaiškino (t. 4, b.l. 142-146), kad ekspertizę atliko ieškovės D. Z. prašymu ir tvirtina savo „Ekspertizės akto“ išvadas. 2012 m. kovo 29 d. su sąmatininku S. Š. buvo atvažiavę apžiūrėti D. Z. namą. Fotografavo, taip pat pamatavo gelžbetonio, blokelių storį. Ieškovė pateikė namo nuotraukas, be to įvertino ir UAB „Namų statyba“ išvadą, antstolio faktų konstatavimo protokolą bei kitus dokumentus. Visais tais dokumentais remiantis buvo sudarytas darbų sąrašas, nustatyta darbų kaina, vertinant, kad darbus atliko darbininkai, dirbantys pagal patentą. Buvo įvertinta ir defektų taisymo kaina pagal UAB „Namų statyba“ sudarytą aktą. Iš nuotraukų matyti, kad tam tikrų defektų buvo. Defektų šalinimo kaina buvo apskaičiuota pagal tai, kokia būtų jų kaina, jei tuos defektus būtų šalinęs juridinis asmuo. Jei defektus šalintų patentininkai, kaina būtų mažesnė, t.y., apie 13000 Lt. Negali pasakyti tik dviejų dalykų – ar buvo pakeistas gegnių išlinkimas ir ar buvo pakeistas kamino įdėklas. Kiti defektai buvo ištaisyti. Prie Ekspertizės akto esančios nuotraukos Nr. 2.23., Nr. 2.24., Nr. 2.25., Nr. 2.26. rodo akivaizdžius statybos darbų trūkumus. Techninis prižiūrėtojas turėjo prižiūrėti visus darbus, kurie turėjo būti fiksuojami statybos darbų žurnale. Tokios nuotraukos, kuri rodytų, kad buvo pažeistas šiferis, nėra. Nuotrauka dėl pažeistų cokolių yra Nr. 2.32. Buvo pakeistas pastato apšiltinimas, dėl to turėjo būti keičiami ir cokoliai. Pažeistus profilius rodo nuotraukos Nr. 2.23., Nr. 2.28., Nr. 2.30., Nr. 2.31. Atliko UAB „Namų statybos“ akte nurodytų defektų skaičiavimus. Ekspertizės akte yra nurodyta: „nesilaikant reikalavimų ir montavimo technologijų, ant „taškų“ suklijuotas polisterinis putplastis. Atvirai paliktas putplastis ėmęs trūnyti“. Jeigu fasadas netinkamas, netinkami ir cokoliai. Akte nurodyta statybos darbų kaina yra tik vidutinė, tie darbai gali kainuoti ir daugiau, ir mažiau. Tokį namą pastatyti galėjo trys žmonės. Apskaičiuojant statybos kainas, jos buvo skaičiuojamos jau su medžiagų pristatymo išlaidomis. Išlaidos, susijusios su vandens ir elektros sąnaudomis, Ekspertizės akte galėjo būtų praleistos. Už vandenį ir elektrą vidutiniškai „pridėtų“ nuo 3000 Lt iki 5000 Lt. Visi mokesčiai, kurie yra privalomi, Ekspertizės akte buvo įvertinti. Kiek reikėjo įgilinti pamatus, buvo įvertinta pagal namo projektą ir pagal atitinkamas normas, o ne pagal faktą. Sąmata buvo daroma pagal sudarytą darbų sąrašą. Kelio darbų į darbų sąrašą netraukė. Nežino, ar kelias buvo įrengtas prieš statybas, ar buvo įrengtas statybų metu. Darbininkų važiavimo į darbo vietą kaštai ekspertizės akte nėra įvertinti. Visi skaičiavimai buvo atliekami remiantis namo projektu. Smėlis, kuris buvo panaudotas namo pamatų įrengimui, nebuvo įvertintas ekspertizės akte, kadangi grindų betonavimo visai neskaičiavo, nes buvo pasakyta, kad atsakovas tų darbų neatliko. Nuotraukoje Nr. 2.18. matyti, kad smėlis yra, grindys buvo daromos. Abejoja, ar ieškovės namo statybai buvo išleista 210 000 Lt.
Liudytojas L. U. 2013-08-28 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pastoliai sienų statyboms nebuvo reikalingi. Keramikinės plytos yra brangesnės už silikatines plytas. Naujai sudarė palėpės laiptų ir grindų lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad papildomai buvo atlikta darbų už 1243 Lt. be PVM, o su PVM – 1504,03 Lt.
L. S. Š. 2013-08-28 teismo posėdyje paaiškino, kad dirba su ekspertu L. U.. Elektros ir vandens sąnaudos į sąmatą atskira eilute neįtrauktos, jos yra įtrauktos prie medžiagų įkainių. Vandens ir elektros sąnaudos atskirai neskaičiuojamos.
Liudytojas V. M. paaiškino (t. 4, b. l. 145-146), kad su atsakovu J. B. prieš kelis metus yra vykdę dalinę statybą. Ieškovė kreipėsi į Šiaulių rajono statybos inspektorių Brazauską, kai tarp jos ir rangovo – J. B. kilo nesutarimai. Jis (V. M.) yra statybos ekspertas. Statybos procese jis nedalyvavo, iki ekspertizės atlikimo ieškovės statybos objekte nebuvo ir nieko nedarė. Norint patvirtinti projektą, į statybos leidimą reikia įrašyti statybos techninį prižiūrėtoją. Į statybos leidimą kaip techninis prižiūrėtojas „pakliuvo“ automatiškai. Techninės priežiūros sutartis buvo. Tokias sutartis paprastai pasiimdavo projektuotojai. Tokios sutartys įsigaliodavo nuo pranešimo Statybos inspekcijai apie pradedamas statybas. Sutartis su D. Z. dėl techninės priežiūros neįsigaliojo, nes D. Z. prieš tris dienas nepranešė Statybos inspekcijai, tikiu atveju techninės priežiūros sutartis nutrūksta automatiškai. Jam nežinoma, ar buvo vykdoma ieškovės namo statybos techninė priežiūra. Kas Techninės priežiūros sutartį pasirašė vietoj ieškovės, nežino. Su ieškove susitiko tik tada, kai tarp šalių kilo ginčas. Techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta 2006-04-27, o 2009 metai ant sutarties „atsirado“, kai ta sutartis buvo nešama į Urbanistikos skyrių. Data ant sutarties parašyta jo (V. M.) ranka. Negali garantuoti tik dėl „Užsakovo“ parašo.
2011-08-10 Statinio apžiūros akte yra nustatyta, kokie buvo D. Z. namo defektai. Statinio apžiūros akte buvo konstatuoti tik labai aiškiai matomi trūkumai, detalią ekspertizę galėjo atlikti tik ekspertas. Statinį apžiūrėjo gavęs ieškovės ir Statybos inspektoriaus žodinį prašymą atvykti į statybos objektą apžiūrai. Statinio apžiūros aktą pasirašo visi, kas dalyvauja apžiūroje, Defektinio akto nepasirašo. Kai atvyko į apžiūros vietą, turėjo juodraštinį Defektinį aktą. Prie Galutinio akto turėtų būti pridėtas Galutinis defektinis aktas, kurio pasirašyti nereikia. Statinio apžiūros aktą rengė ne vienas. Apdailos ir specialieji darbai vertinami nebuvo, kadangi tam reikia daugiau specialių žinių. Buvo vertinami tik tie pagrindiniai darbai, kurie kėlė pastatui grėsmę. Važiuodamas į statybos apžiūrą, turėjo juodraštinį UAB „Namų statyba“ defektinį aktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio mėnesį ieškovė D. Z. su atsakovu J. B. žodžiu susitarė, kad J. B. M. kaime (duomenys neskelbtini) pastatys D. Z. gyvenamąjį namą, įskaitant šio namo vidaus įrengimą (apdailą), o D. Z. namo statybai avansiniais mokėjimais perves į J. B. sutuoktinės L. B. sąskaitą banke 210 000 Lt, iš kurių J. B. nupirks statybines medžiagas, apmokęs už statybos darbus bei paslaugas, padengs kitas namo statybos ir įrengimo išlaidas. Sutarties šalys numatė, kad namo pastatymas preliminariai kainuos apie 210 000-240 000 litų, J. B. už savo darbą galės pasiimti iki 8 proc. nuo avansu sumokėtos sumos.
D. Z. ir J. B. susitarimu nuo 2008-11-28 iki 2010-04-09 bankiniais pavedimais į L. B. (buvusios Spektrovos) sąskaitą banke „Swedbank“, AB, ieškovė D. Z. pervedė 210 000 Lt (t.1, b. l. 12),
Realiai D. Z. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo pradėti 2009 m. pavasarį, leidimas statybai Nr. SL 107 D. Z. išduotas 2009-05-11 ir galioja iki 2019-05-11 (t. 2, b. l. 73-74). Namo statybos techninė priežiūra nebuvo vykdoma.
2009 m. gegužės 22 d. tarp ieškovės D. Z. ir „Swedbank“, AB, buvo sudaryta Kredito sutartis, kuria bankas D. Z. suteiktė 220 000 Lt paskola gyvenamojo namo statybai. Nekilnojamojo turto vertintojas UAB „Ober-Haus“ 2009-11-02 įvertino nebaigtą statyti D. Z. namą, kurio baigtumas 2009-11-02 buvo 57 proc., rinkos vertė – 90 000 Lt (t. 2, b. l. 92).
D. Z. byloje patvirtino, kad statybos eigoje jai buvo kilę abejonių, ar užteks 210 000 Lt namo pastatymui ir įrengimui, todėl prašė J. B. suskaičiuoti, kiek dar reikės pinigų, o 2010 m. balandžio mėnesį, J. B. paprašius pinigų papildomai, ieškovė pareikalavo suskaičiuoti kiek ir kam yra išleisti pinigai, kokie atlikti darbai, tačiau atsakovas J. B. ataskaitos ieškovei nepateikė, tik paaiškino, kad viskas brangsta ir pervestų pinigų trūksta. Nuo to laiko ieškovė su atsakovu J. B. nebebendravo, nes 2010 m. vasarą atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. atsakovas buvo grįžęs ir paprašė pinigų sumokėti už elektros spintos prie D. Z. namo pastatymą, ieškovė paprašė perduoti jai namo raktus.
Ieškovė D. Z. patvirtino, kad patekusi į namą, pamatė, kad yra daug nebaigtų darbų, dalis jų atlikti akivaizdžiai nekokybiškai, tačiau apie 2010 m. gruodžio mėn. atsakovas J. B. ją nuramino, kad užsakys apdailą ir užbaigs darbus, tačiau papildomai pinigų nebeprašė. Vėliau iš atsakovės L. B. ieškovė sužinojo, kad J. B. yra išvykęs dirbti į užsienį ir grįš apie 2011 m. gegužės – liepos mėn.
Grįžęs iš užsienio J. B. D. Z. namo statybos darbų nebevykdė, jokie darbų priėmimo aktai visos statybos metu nebuvo rašomi. Skaičiavimų suvestinės, kur ir kam išleisti D. Z. avansu pervesti pinigai (210 000 Lt), J. B. nei ieškovei, nei teismui nepateikė.
2011 m. rugpjūčio 5 d. D. Z. sudarė „Statybos rangos sutartį Nr. 2011/08/43“ su kitu rangovu UAB „Namų statyba“ dėl savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), „fasado apdailos, šiltinant, bei 1-ojo aukšto grindų įrengimo“, o 2011-09-15 „Papildomu susitarimu“ susitarė dėl papildomų namo įrengimo darbų (t. 3, b.l. 155-156, 157).
2011 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės D. Z. statomas namą apžiūrėjo UAB „Namų statyboa“ statybos darbų organizavimo ir priežiūros vadovas V. V. bei darbų vadovas J. P., kurie nustatė namo fasado, stogo, kaminų, katilinės bei vidaus apdailos statybos defektus (t. 3, b. l. 40-41).
2011 m. gruodžio 28 d. antstolė V. Š. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo buvo konstatuoti ieškovės namo pamatų defektai (t. 2, b.l. 93).
Specialisto L. U. aktu, kuris įvardintas „Ekspertizės aktu“, buvo nustatyta, kad D. Z. statomame name (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio mėnesio kainomis (kai darbus atlieka asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą), iki „Statybos rangos sutarties“ su UAB „Namų statyba“ sudarymo (2011-08-05), atliktų statybos darbų vertė yra 38 233 Lt, o medžiagų ir mechanizmų kaina yra 90 329 Lt (be PVM), iš viso 128 562 Lt
Tuo pačiu „Ekspertizės aktu“ nustatyta, kad iki „Statybos rangos sutarties“ su UAB „Namų statyba“ sudarymo, t.y. iki 2011-08-05, buvo nustatyti tokie namo statybos darbų defektai: gegnių išlinkimas – 30 m, pažeisto šiferio keitimas – 10 kv. m, cokolio profilių montavimas – 38 m, I aukšto profilių su vata permontavimas – 49 kv.m, II aukšto sienų apdailos GK profilio su vata permontavimas – 50 kv.m, lubų su GK 2-ame aukšte permontavimas – 20 kv.m, kamino įdėklo pakeitimas – 8,5 m, fasado sienų šiltinimo pakeitimas -72 kv. m ir šių statybos defektų ištaisymas vertinant 2009 m. spalio mėn. kainomis yra 18 577 Lt su PVM, nes taisymus atliko juridinis asmuo.
Už papildomai atliktus namo statybos darbus ir už statybos defektų taisymą D. Z. pagal atliktų darbų aktus yra apmokėjusi UAB „Namų statyba“, UAB „M. G.“, UAB „Bodesa“ (t. 5, b. l. 20-61)
Ieškovė D. Z. byloje pateikė statybinių medžiagų pirkimo ir paslaugų dokumentus už 58 404 Lt, kuriuos, pasak ieškovės, statybos eigoje jai buvo pateikęs atsakovas J. B.. Pagal atsakovo pateiktus duomenis iš banko „Swedbank“,AB, bankui dėl statybos kreditavimo ieškovė D. Z. buvo pateikusi medžiagų ir paslaugų pirkimo dokumentų už 50 369,48 litus (t. 3, b. l. 102-125; t. 4, b. l. 8-13). Statybos žurnalas byloje nepateiktas.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
Ieškovė D. Z. byloje tvirtino, kad su atsakovais J. B. ir L. B. buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, nes namas buvo statomas jos pačios reikmėms. Be to, atsakovą J. B. jo žmona L. B. jai pristatė kaip profesionalų statybininką, taisantis kitų statybininkų padarytus defektus. Pats J. B. sutiko statyti namą, nurodęs, kad turi savo statybininkų „komandą“.
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad šioje byloje tarp ieškovės D. Z. ir atsakovo J. B. buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (LR CK 6.681 str. 4 d.).
Vadovaujantis CK 6.681 str. nuostatomis, statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką - statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 str. 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, neįregistravęs atitinkamos įmonės arba neturintis (neišsiėmęs) verslo pažymėjimo arba kito dokumento, suteikiančio teisę verstis ūkine - komercine veikla, tačiau faktiškai vertęsis ūkine - komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas („Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“, Teismų praktika Nr. 30, 361 psl.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-634/2006).
Šioje nagrinėjamoje byloje statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo - ieškovė D. Z., kuri statėsi gyvenamąjį namą savo šeimos poreikiams tenkinti ir nors viename iš procesinių dokumentų atsakovas tuo suabejojo, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jokių duomenų apie tai, jog D. Z. namą (duomenys neskelbtini) statė verslui, byloje nėra, todėl teismas vadovaujasi D. Z. parodymais.
A. J. B. byloje pripažino, kad padėjo D. Z. pastatyti namą kaip žemės sklypo kaimynas, tačiau pats D. Z. namo nestatė, nes buvo neįgalus, statybos verslu neužsiėmė nei jis, nei jo žmona, o jo įregistruota individuali įmonė, kuri bankrutavo ir 2010-10-10 buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, vertėsi kita veikla – gamino bukletus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus, nepriklausomai nuo to, jog J. B. dėl gyvenamojo namo pastatymo su D. Z. tarėsi ne kaip individualios įmonės vadovas ar savininkas, ir nuo to, kad neturėjo įgijęs dokumento, leidžiančio jam teisėtai užsiimti statybų verslu, laikytinas verslininku, nes ieškovei prisistatė kaip išmanantis statybų verslą, turintis statybininkų „komandą“, ką iš esmės jis pats patvirtino tiek savo atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek ir bylą nagrinėjant teisme.
Atsiliepime į pradinį ieškinį J. B. nurodė, kad „tarp ieškovės D. Z. ir atsakovo J. B. buvo sudarytas susitarimas dėl namo statybos ir ieškovės nurodyto objekto statybai buvo panaudotos visos sumokėtos lėšos“, tik „šiuo metu neturi galimybės pateikti visų detalių skaičiavimų atsižvelgiant į tai, kad detalūs skaičiavimai yra pakankamai sudėtingi, plataus mąsto, o tai trunka atitinkamą laiko tarpą, tačiau pateiks detalius skaičiavimus, kai jie bus baigti“. „Ieškovė D. Z. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai <...> būtų neatlikę kokių nors sutartų darbų ar netinkamai atlikę kokius nors sutartus darbus, todėl nesuprantami, nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės teiginiai apie konkrečios sutarties rūšies atsisakymą ir reikalavimą grąžinti sumokėtą darbų kainą“ (t.1, b.l. 76-79). Savo pateiktame triplike J. B. patvirtino, kad „ieškovė prašė jo sudaryti statybos darbų ir medžiagų sąmatą ir atsakovas tokią sąmatą sudarė bei įspėjo D. Z. ir jai paaiškino, kad remiantis turima suma yra galima minimali vidaus apdaila, kad brangių detalių ir medžiagų nebus galima pirkti ir pan". „Atsakovas J. B. paaiškina, kad ieškovė D. Z. su visais minėtais argumentais ir aplinkybėmis sutiko“. „Atsakovas J. B. nurodo, kad jis informuodavo reguliariai ieškovę apie tai, kas buvo ir bus perkama, už kiek perkama, kokie darbai atlikti ir pan.“ (t.1, b.l. 145-154). Savo triplike atsakovas taip pat nurodė, kad D. Z. buvo perduotas Statybos darbų žurnalas, todėl jis negali šio žurnalo pateikti teismui (t.1, b. l. 153).
Ieškovė D. Z. teismo posėdyje nurodė, kad „buvo įsitikinusi, kad J. B. dirba pagal verslo liudijimą,<...> bet to liudijimo neprašė“, „J. B. tikino, kad tai yra jo „komanda“ ir jis su tais žmonėmis atsiskaitys“ (t. 5, b. l. 88), „J. B. pateikė apskaičiavimą, kiek kainuos namo pastatymas, į tą apskaičiavimą įėjo ir jo uždarbis“, „Uždarbio J. B. galėjo pasiimti iki 8 proc.“ (t. 5, b. l. 89).
Teismo posėdyje (t.4, b.l. 27-35) atsakovas J. B. pripažino, kas jo iniciatyva buvo sudarytas susitarimas dėl namo statybos: „Pasakė ieškovei, kad gali padėti jai statytis namą, kadangi gretimame sklype ketino statyti namą savo dukrai. Ieškovė sutiko. Ieškovė paprašė paieškoti žmonių, kurie galėtų užsiimti statybomis. Jis paprašė atidaryti atskirą banko sąskaitą, bet ieškovė pasakė, kad naujos banko sąskaitos neatidarys, tada jis pasiūlė savo žmonos banko sąskaitą, kadangi ta sąskaita buvo „Swedbanke“. „Jis ieškovei pažadėjo surinkti statybines medžiagas, jas atvežti, surasti žmones, kurie statys namą. Ieškovė pervesdavo pinigus, kai būdavo padaryti darbai. Kad darbai jau yra atlikti, nuspręsdavome kartu su ieškove“.
Pagal viešo Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2007-12-12 buvo registruota J. B. IĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), kuriai pagal teismų LITEKO duomenis Šiaulių apygardos teismo 2009-09-07 nutartimi buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo; 2010-03-04 nutartimi patvirtinti 116 513,23 Lt kreditoriniai reikalavimai; Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu šios įmonės veikla buvo nutraukta, patvirtinus dar neįvykdytą VSDFV Šiaulių skyriaus 1246,50 Lt kreditorinį reikalavimą.
Esant išvardintoms aplinkybėms teismas turi pagrindo spręsti, kad ieškovė D. Z. su atsakovu J. B. 2008 m. rudenį, apie lapkričio mėnesį, buvo sudarę žodine statybos rangos sutartį dėl D. Z. namo statybos ir ši sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes asmenį, t.y. J. B., pagal bylos faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti verslininku.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos.
CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės; CK 6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai; CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės keliami du reikalavimai rangovui: grąžinti ieškovei (užsakovei) jos namo statybai sumokėto, bet nepanaudoto avanso dalį (80 195 Lt), o taip pat atlyginti ieškovės nuostolius (18 577 Lt) šalinant statybos darbų defektus (trūkumus), kuriuos padarė rangovas J. B.. Byloje nekeliami reikalavimai dėl sankcijų ar nuostolių už statybos termino pažeidimą, taip pat, dėl to, kad rangovas turėjo pastatyti ir įrengti ieškovės namą už 210 000 litų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti šių klausimų.
Dėl dalies sumokėto avanso priteisimo.
Ieškovė D. Z. patikslintame ieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo statybai, t.y. medžiagų pirkimui, atsiskaitymui už darbus ir paslaugas, į atsakovo J. B. sutuoktinės L. B. sąskaitą pervedė 210 000 Lt. Atlikęs dalį statybos darbų, atsakovas J. B. jai nepateikė jokio paskaičiavimo, jai tebuvo pateikta pirminių išlaidų dokumentų už 58404 litus, kurių dalis nebuvo nesusiję su jos namo statyba, pvz., akmenys saunai, sifonas kriauklei, praustuvo varžtai ir pan., todėl ieškovė teigia, kad pagal atsakovo pateiktus pirminius dokumentus namo statybai statybinių medžiagų buvo nupirkta tik už 53 011 Lt.
Kadangi atsakovas J. B. byloje tvirtino, kad namo statybai išleido visus ieškovės pervestus pinigus ir atsisakė teikti įrodymus, kur ir kiek jis panaudojo ieškovės avansu sumokėtų pinigų, nurodydamas, kad visus medžiagų bei paslaugų pirkimo dokumentus yra pateikęs ieškovei; kad dalį ieškovės pinigų sumokėjo apskritai be dokumentų (pvz., Sodų bendrijai už vandenį, darbo užmokestį statybą vykdžiusiems darbininkams), darbininkų atvežimui į darbą bei parvežimui iš darbo (tame tarpe į (duomenys neskelbtini)) naudojo savo transportą ir benziną, ieškovė D. Z. pateikė rašytinį įrodymą – „Ekspertizės aktą“, surašytą L. U., kuriuo buvo nustatyta, kad D. Z. statomame name (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio mėnesio kainomis (kai darbus atlieka asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą), iki „Statybos rangos sutarties“ su UAB „Namų statyba“ sudarymo (2011-08-05), atliktų statybos darbų vertė yra 38 233 Lt, o medžiagų ir mechanizmų kaina yra 90 329 Lt, iš viso 128 562 Lt be PVM, o su PVM – iš viso 176 697 Lt.
Vėliau L. U. papildė savo aktą pagal naujai sudarytą palėpės laiptų ir grindų lokalinę sąmatą nustatęs, kad papildomai buvo atlikta darbų už 1243 Lt. be PVM, o su PVM už 1504,03 Lt (t. 5, b. l. 96).
Minėtų rašytinių įrodymų pagrindu teismo posėdyje ieškovė sumažino savo reikalavimus dėl dalies sumokėto avanso grąžinimo, todėl iš atsakovų prašė priteisti ne 81 438 Lt, o 80 195 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas dalinai tenkina šį ieškovės reikalavimą.
Nors atsakovai ir jų atstovai byloje teigė, kad būtent ieškovė D. Z. turi įrodyti, kur ir kiek atsakovas J. B., statydamas namą, išleido jos sumokėto avanso, tačiau teismo manymu, ši pareiga tenka būtent atsakovui, t.y. rangovui, nes tik jis gali žinoti, kiek ir kur išleido ieškovės pinigus.
Nors atsakovai teigia, kad L. U. „Ekspertizės akte“ pateikti skaičiavimai yra tik teoriniai ir juose nėra nurodyta bei įvertinta dalis rangovo turėtų faktinių išlaidų, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, atsakovas apskritai nepateikė įrodymų, kiek jis sumokėjo statybos darbus vykdžiusiems darbininkams, nepateikė didelės dalies kitas jo išlaidas patvirtinančių dokumentų, nepateikė įrodymų, už jo sunaudotą benziną, įrengtą privažiavimą bei perlaidą, papildomai pirktą medieną ir pan. Todėl teismas vadovaujasi tais įrodymais, kurie yra pateikti byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama dėl statybos rangos sutarties darbų kainos nustatymo, kai ji nenurodoma sutartyje, 2013 m. vasario 14d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013 pažymėjo, kad tai yra įprasta kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Kad kai darbų kaina šalių nenustatyta sutartyje, o jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai taip pat nenustatyti, reikia taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Darbuotojų darbo užmokesčio lėšos apskaičiuojamos vadovaujantis Rekomendacijomis, o ne atsižvelgiant į faktiškai išleistas lėšas, nes turi būti naudojama įprasta apmokėti skirta suma, o ne suma, sumokėta darbuotojams konkrečiu atveju (CK 6.198 str. 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).
Kadangi nagrinėjamoje byloje namo statybos rangos darbų kaina buvo nustatyta ne pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadas, nes šalys nebesutiko dėl teismo ekspertizės paskyrimo, teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu „Ekspertizės aktu“ kaip rašytiniu įrodymu ir vertina šį įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.).
Skirti teismo ekspertizę šioje byloje būtų buvę ekonomiškai nenaudingą dėl didelių tokio pobūdžio ekspertizių kainos, juolab, kad „Ekspertizės aktą“ surašė kvalifikuotas ir į Teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas L. U.. Jokių duomenų apie šio eksperto suinteresuotumą byla ar nepakankamą kvalifikaciją, nenustatyta. L. U. net du kartus byloje buvo apklaustas liudytoju ir detaliai paaiškino davo duotas išvadas, o taip pat atsakė į raštu šalių užduotus klausimus.
Teismas iš dalies sutinka su atsakovų argumentais, kad atsakovo J. B. pirktų medžiagų ir paslaugų kaina turėtų būti nustatyta su PVM, kas papildomai sudaro 19 166,- Lt (nuo 90 329 Lt + 938 Lt * 21 proc.), nes byloje nėra nustatyta, kad medžiagas ir paslaugas atsakovas J. B., statydamas D. Z. namą, pirko be PVM.
Žemesnės instancijos teismas
L. U., apklausiamas teisme liudytoju, patvirtino, kad į Lokalinę sąmatą jis neįtraukė statyboje panaudotų išlaidų už elektrą ir vandenį, už privažiavimo įrengimą, pastolių statybos sąnaudų. Apklaustas liudytoju, nurodė, kad pastoliai nebuvo reikalingi. L. S. Š. nurodė, kad elektros ir vandens sąnaudos į sąmatą atskira eilute neįtrauktos, jos yra įtrauktos prie medžiagų įkainių.
Atsakovas J. B. yra į bylą pateikęs dokumentus, kad iš D. Z. jam pervesto avanso AB „VST“ už elektrą yra faktiškai apmokėjęs 1963,60 Lt (t. 3, b.l. 177-184), todėl šį suma negali būti priteista ieškovei.
Nors atsakovas byloje teigia, kad Sodų bendrijai „privačiai“ mokėjo už statyboje naudotą vandenį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas negali įvertinti šių išlaidų.
Iš „Ekspertizės akte“ esančio „Objekto lokalizacijos“ plano matyti, kad prie ieškovės D. Z. sklypo, pažymėto raudona „žvaigždute“, yra ženkliai praplatintas įvažiavimas. Ieškovė D. Z. teisme patvirtino, kad ant lauko keliuko ir įvažiavimo buvo papilta smėlio, todėl teismas sprendžia, kad pradedant namo statybos darbus ir nustumdžius gruntą, turėjo būti įrengtas privažiavimo prie sklypo, ir tokiam įrengimui (įskaitant pralaidos įrengimą) galėjo būti išleista 3500 Lt, t.y. ½ dalis atsakovo J. B. nurodytų 7000 Lt išlaidų bendro kelio prie jo ir D. Z. sklypų įrengimo. Šiuo atveju teismas vadovaujasi atsakovo J. B. parodymais.
Taip pat teismas pripažįsta teisingu ir sąžiningu mažinti ieškovės reikalaujamo grąžinti avanso sumą 8 000 Lt, kaip atlygį už J. B. darbą vykdant ir organizuojant statybos darbus, t.y. jo sugaištą laiką, kelionės ir kitas išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė D. Z. patvirtino, kad šalys buvo sutarusios už statybos rangos sutarties įvykdymą J. B. skirti apie 8 proc. pervestos sumos (210 000 Lt), kad sudarytų 16 800 Lt. Kadangi šalių sutarti statybos darbai atsakovo nebuvo baigti, nebuvo tinkamai ir laiku atsiskaityta už ieškovės pervestą avansą, taip pat buvo nustatyti statybos darbų defektai, kuriuos ieškovė turėjo pati pašalinti, visa 16 800 Lt suma atsakovui negali būti įskaityta, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įskaitytina apie ½ dalis sutartos sumos.
Pažymėtina, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str.), tačiau šioje byloje nustatyta, kad ne tik atsakovas J. B., bet ir ieškovė D. Z., būdama kvalifikuota buhaltere, t.y. turėdama galimybę tinkamai kontroliuoti kaip, už ką ir kur atsakovas J. B. išleidžia jos sumokėtą avansą, to akivaizdžiai nedarė, todėl jai taip pat tenka prisiimti atsakomybės dalį dėl išleistų pinigų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės D. Z. iš atsakovų reikalaujama grąžinti 80 195 Lt avanso suma mažintina 32 629,60 litais (19 166,- Lt + 1963,60 Lt + 3500 Lt + 8000 Lt), ir iš atsakovo J. B. ieškovei priteistina 47 565,40 Lt negrąžinto avanso.
Dėl nuostolių už statybos darbų trūkumų pašalinimą priteisimo.
Ieškovė D. Z. reikalauja iš atsakovų J. B. ir L. B. priteisti 18 577 Lt jos patirtų nuostolių šalinant jos namo statybos darbų trūkumus.
Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad rangovas J. B. pagal žodinę vartojimo rangos sutartį statydamas D. Z. priklausantį namą, dalį statybos darbų atliko nekokybiškai, pats trūkumų nepašalino, iš objekto pasišalino nebaigęs statybos darbų (išvyko į užsienį) ir iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. objekte nebepasirodė, dėl to, užsakovė D. Z. pašalino trūkumus savo lėšomis 2011 m. rugpjūčio 5 d. sudarydama sutartį su kitu rangovu UAB „Namų statyba“ bei rangovais UAB „M. G.“, UAB „Bodesa“, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo.
Kaip jau buvo minėta, vatojimo rangos teisiniame santykyje užsakovas (vartotojas) yra laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisės labiau ginamos, nei rangovo (verslininko).
CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
Vadovaudamasis Vartojimo rangos ir Statybos rangos teisės normomis ir jų taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-581/2008), teismas sprendžia, kad ieškovė D. Z. turėjo teisę pareikšti reikalavimą atsakovui J. B. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius) ir atsakovų nurodyto vienerių metų senaties termino nepraleido, nes, atsakovas (rangovas) J. B. apskritai neperdavė ieškovei (užsakovei) savo atliktų statybos darbų, nesikreipė, kad ieškovė juos priimtų, ieškovė atsakovo atliktų darbų priimti nevengė, atsakovas nesurašė vienašalio darbų priėmimo akto; statybos darbų trūkumai, kurių dalis buvo paslėpti trūkumai, nustatyti nepraleidus garantinio termino (CK 6.697, 6.698 str.); statybos darbų trūkumai yra nustatyti rašytiniais įrodymais - L. U. 2012-04-20 „Ekspertizės aktu“, kuriame nustatyta, kad iki „Statybos rangos sutarties“ su UAB „Namų statyba“ sudarymo, t.y. iki 2011-08-05, buvo nustatyti tokie namo statybos darbų defektai: gegnių išlinkimas – 30 m, pažeisto šiferio keitimas – 10 kv. m, cokolio profilių montavimas – 38 m, I aukšto profilių su vata permontavimas – 49 kv.m, II aukšto sienų apdailos GK profilio su vata permontavimas – 50 kv.m, lubų su GK 2-ame aukšte permontavimas – 20 kv.m, kamino įdėklo pakeitimas – 8,5 m, fasado sienų šiltinimo pakeitimas -72 kv. m ir šių statybos defektų ištaisymas vertinant 2009 m. spalio mėn. kainomis yra 18 577 Lt su PVM, nes taisymus atliko juridinis asmuo (t. 3, b. l. 8-61);
- 2011 m. rugpjūčio 10 d. Apžiūros aktų, kuriame patvirtinta, kad ieškovės D. Z. statomas namą apžiūrėjo UAB „Namų statyboa“ statybos darbų organizavimo ir priežiūros vadovas V. V. bei darbų vadovas J. P. ir nustatė namo fasado, stogo, kaminų, katilinės bei vidaus apdailos statybos defektus (t. 3, b. l. 40-41);
- 2011 m. gruodžio 28 d. antstolė V.Š. F. aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė ženklius ieškovės namo pamatų defektus (t. 2, b. l. 93);
- už statybos defektų ištaisymą užsakovė D. Z. pagal atliktų darbų aktus yra sumokėjusi rangovams UAB „Namų statyba“, UAB „M. G.“, UAB „Bodesa“, ir minėtuose darbų priėmimo aktuose yra pažymėti darbai, tiesiogiai susiję su nustatytų statybos defektų ištaisymu (t. 5, b. l. 20-61).
Nors atsakovas J. B. byloje neigė, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių ir jo veiksmų ar neveikimo, tačiau byloje nustatyta, kad statybos darbų defektai atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas J. B., būdamas rangovu, statė D. Z. namą, t.y. organizavo statybos darbus, samdė darbininkus ir vadovavo jų darbui, pats pirko statybines medžiagas iš ieškovės pervesto avanso lėšų, todėl privalėjo darbus atlikti laiku ir kokybiškai.
Tai, kad statybos techninis prižiūrėtojas V. M. faktiškai nevykdė D. Z. namo statybos techninės priežiūros, neatleidžia rangovo J. B. nuo atsakomybės sąžiningai vykdyti vartojimo rangos sutartį, nes ieškovė D. Z. patvirtino, kad J. B. įsipareigojo ne tik vykdyti statybos darbus, bet ir tvarkyti statybos dokumentus, tame tarpe susitarti su techniniu prižiūrėtoju. Todėl, būdamas rangovas ir verslininkas, žinojo, kad V. M. faktiškai nevykdo techninės priežiūros, tačiau ieškovei šios aplinkybės nenurodė, nesiėmė pastangų pats, arba per D. Z., kad statybos techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai.
Dėl ieškovės reikalavimo 2008 m. lapkričio mėn. sudarytą žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo tatybos pripažinti vartojimo rangos sutartimi.
Šis ieškovės reikalavimas išspręstas teismui kvalifikuojant tarp ieškovės D. Z. ir atsakovo J. B. kilusį teisinį santykį, nes šiuo sprendimu nustatyta, kad tarp D. Z. ir atsakovo J. B. 2008 m. lapkričio mėn. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis.
Dėl ieškovės reikalavimo „pripažinti, jog ieškovė D. Z. atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties su atsakovais L. B. ir J. B.“.
Šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, nes tarp šalių sudaryta sutartis gali būti nustraukta (CK 6.217 str.), o ne jos atsisakyta. Ieškovė nepatikslino šio reikalavimo, nenurodė, kada ir kokiu pagrindu ji „atsisakė“ 2008 m. lapkričio mėnesį su atsakovais J. B. ir L. B. sudarytos sutarties, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.
Dėl atsakovės L. B. solidariosios atsakomybės.
Ieškovė D. Z. savo reikalavimus byloje yra pareiškusi atsakovams J. B. ir L. B., reikalaudama jų solidarios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su šiuo ieškovės D. Z. reikalavimu.
A. L. B. ir J. B. byloje nuosekliai tvirtino, kad L. B. su ieškove D. Z. konkrečiai dėl namo statybos niekada nesitarė, statybos procese nedalyvavo. L. B. dirbo kitą nuolatinį darbą, visiškai nesusijusį su statybomis, ilgą laiką sirgo, gulėjo ligoninėje, buvo nedarbinga. Vien tos aplinkybės, kad L. B. galimai pasakė D. Z., jog jos vyras yra geras statybininkas, kad D. Z. ir J. B. buvo leista pasinaudoti L. B. sąskaita banke, kad L. B. yra atsiliepusi telefonu ir D. Z. informavusi, kur yra J. B. ir kada jis planuoja grįžti, nereiškia, kad su L. B. buvo susitarta pastatyti D. Z. namą. Pati ieškovė D. Z. teisme patvirtino, kad statybos vietoje dėl namo statybos visada tarėsi tik su atsakovu J. B. ir L. B. ten niekada nebūdavo. Byloje nėra duomenų, kad L. B. disponavo ar pasinaudojo D. Z. pervestu 210 000 Lt avansu namo statybai, nes tiek L. B., tiek J. B. patvirtino, kad L. B. vardu esančia sąskaita banke naudojosi tik J. B.. D. Z. pati tvirtino, kad „konkrečiai dėl namo statybos darbų tarėsi žodžiu ir tik su J. B., L. B. susitarime nedalyvavo, ji tik vėliau tarpininkavo, kai iškilo ginčas“ (t. 4, b.l. 27-35).
Tam, kad rangovo sutuoktiniui atsirastų bendroji su rangovu atsakomybė už pastarojo asmeniškai sudarytą sutartį, neužtenka, kad rangovo sutuoktinis žinotų apie šią sutartį arba pagal bylos aplinkybes turėtų apie ją žinoti.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008).
Šalis, siekdama, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovė D. Z. neįrodė būtent tos aplinkybės, kad žodinė vartojimo rangos sutartis 2008 m. lapkričio mėn. buvo sudarytas šeimos interesais, kad iš sutarties šeima gavo kokias nors lėšas ar įgijo kokį nors turtą, ar, kad L. B. naudojosi ieškovės pervestu avansu. Ieškovės D. Z. teiginiai, kad D. Z. vartojimo rangos sutartį sudarė su abiem sutuoktiniais, tėra pagrįsti prielaidomis, kuriomis teismas neturi pagrindo vadovautis. Todėl D. Z. ieškinys atsakovei L. B. atmestinas.
Dėl 58 217 Lt turtinio reikalavimo atsisakymo.
Ieškovė D. Z., pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, atsisakė savo 58 217 Lt turtinio reikalavimo atsakovams L. B. ir L. B.. Ieškovas turi teisę atsisakyti savo reikalavimo (CPK 140 str. 1 d.), todėl teismas priima šį atsisakymą.
Dėl baudos paskyrimoieškovei D. Z..
Atsakovai J. B. ir L. B. ieškovei D. Z. prašė paskirti 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis pareiškiant nepagrįstus ieškinius ir pusę šios sumos priteisti atsakovams lygiomis dalimis, t.y. po 2500 Lt.
Teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ieškovės D. Z. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus reikalavimą grąžinti dalį jos sumokėto avanso už neatliktus statybos darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius už statybos darbų trūkumus, nes ieškinio padavimas savaime dar nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas (CPK 95 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai.
D. Z. teisme pareiškė 156 989 Lt turtinį reikalavimą atsakovams J. B. ir L. Z., patikslintu ieškiniu reikalavimą sumažino iki 100 015 Lt, o vėliau atsisakė turtinio reikalavimo dalies, t.y. 1243 Lt., todėl galutinis turtinis reikalavimas yra 98 772 Lt.
Teismas tenkina turtinį reikalavimų už 66 142,40 Lt (47 565,40 Lt + 18577 Lt), kas sudaro 70 proc. galutinio reikalavimo.
Ieškinys atsakovės L. B. atžvilgiu atmestas. Reikalavimas pripažinti žodinę sutartį vartojimo rangos sutartimi išspręstas kvalifuojant teisinius santykius, o reikalavimas „pripažinti, jog ieškovė D. Z. atsisakė 2008 m. lapkričio mėn. sudarytos sutarties su atsakovais L. B. ir J. B.“ paliktas nenagrinėtu.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė D. Z., pareikšdama pradinį 156 989 Lt turtinį reikalavimą, Valstybei yra sumokėjusi 4140 Lt žyminį mokestį (t.1, b. l. 8). Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, patikslintu ieškiniu ieškovė D. Z. atsisakė dalies savo turtinio reikalavimo, prašydama iš atsakovų priteisti 100 015 Lt, o vėliau turtinį reikalavimą sumažino iki 98 772 Lt.
Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi 4140 Lt žyminio mokesčio, o už bylos nagrinėjimo metu patikslintą iki 98 772 Lt turtinį reikalavimą turėjo sumokėti 2963,- Lt, mokesčio skirtumas yra 1177 Lt., ieškovei grąžintini 75 proc. šio žyminio mokesčio (882,75 Lt), nes reikalavimo dalies ieškovė atsisakė pradėjus bylą nagrinėti iš esmės teisme (CPK 87 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus bylą nagrinėjant iš esmės teisme, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir priimti nutartį civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl šios dalies taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-29/2013).
2963 Lt ieškovės sumokėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį.
Kadangi patenkinta 70 proc. ieškovės turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo J. B. priteistina 2074,10 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 2d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė D. Z. šioje byloje turėjo 3936 Lt advokatų atstovavimo išlaidų (t. 4, b. l. 2-3, t. 5, b. l. 16), sumokėjo 7260,- Lt už specialisto L. U. atliktus statybos objekto tyrimus (ekspertizę) (t. 4, b. l. 5,6), 350,- Lt už antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2, b. l. 93), iš viso 11 546,- Lt.
Šios ieškovės išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, todėl 70 proc. (8082,20 Lt) ieškovės patirtų bylinėjimosi priteistina iš atsakovo J. B. (CPK 88 str. 6, 9 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1, 2 dalys).
Kadangi ieškinys J. B. atžvilgiu patenkintas iš dalies, o atsakovės L. B. atžvilgiu ieškinys atmestas, tai turi būti įvertintos ir atsakovų J. B. bei L. B. patirto bylinėjimosi išlaidos.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovus J. B. ir L. B. byloje atstovavo advokatai G. R. ir A.Raišutis. J. B. ir L. B. iš viso turėjo 4500 lt. atstovavimo išlaidų (t. 4, b. l. 19, 21, 74, 138; t. 5, b. l. 19).
Šios atsakovų išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis.
Kadangi atsakovės L. B. atžvilgių ieškinys atmestas, tai iš ieškovės D. Z. priteistina ½ dalis atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų – 2250,- Lt.
Atsakovui J. B. iš ieškovės D. Z. priteistini 30 proc. jo patirtų atstovavimo išlaidų (2250 Lt * 30 proc) 675 Lt.
Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitymą tarp ieškovės D. Z. ir atsakovo J. B., (10156,30 Lt – 675 Lt) ieškovei D. Z. iš J. B. priteistina (10156,30 Lt – 675 Lt) 9481,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje teismas turėjo 84,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t.1, b. l. 25, t. 4, b.l. 12). Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, 30 proc. (25,42 Lt) šių išlaidų Valstybei priteistina iš ieškovės D. Z., ir 70 proc. (59,32 Lt) Valstybei priteistina iš atsakovo J. B..
Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 279, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės D. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priimti D. Z. atsisakymą nuo 58 217 Lt turtinio reikalavimo atsakovams J. B. ir L. B..
Priteisti D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 47565,40 Lt nepanaudoto avanso ir 18 577,00 Lt patirtų nuostolių dėl statybos darbų trūkumų šalinimo, iš viso 66 142,40 Lt (šešiasdešimt šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt du litus 40 ct).
D. Z. ieškinį atsakovei L. B. atmesti.
D. Z. reikalavimą dėl sutarties atsisakymo palikti nenagrinėtą.
Ieškovei D. Z. grąžinti iš valstybės biudžeto 882,75 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus 75 ct) jos sumokėto žyminio mokesčio, atsisakius dalies ieškinio. Žyminį mokestį grąžinti įpareiti Valstybinė mokesčių inspekciją.
Priteisti D. Z. iš atsakovo J. B. 9481,30 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 2250,- Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,42 Lt (dvidešimt penkis litus 42 ct) ir iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 59,32 Lt (penkiasdešimt devynis litus ir 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
A. J. B. ir L. B. prašymą dėl baudos skyrimo D. Z. atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemonės palikti iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.