- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- II-29-783/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00004-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pažeidėjas
- V. G.
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo nubausti V. G. pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu V. G. nubaudė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 8 dalį subendrinta 300 Eur bauda, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pritaikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 12 mėn. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK V. G. nubaudė už tai, kad šis 2018 m. gruodžio 4 d. 10.19 val. (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (1,10 promilės), be to, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, šiais veiksmais V. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktuose nurodytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. pateikė skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, o neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, prašo pakeisti nutarimą dalyje ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Skunde V. G. neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, buvo padarytas (duomenys neskelbtini), tai yra gyvenvietėje, kas reiškia, jog nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h (administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas), nedidelis greitis buvo mažesnė tikimybė sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas, juolab transporto priemonė buvo vairuojama menkai apgyvendintoje teritorijoje - kaime, kas irgi lemia, jog joje eismo dalyvių skaičius buvo mažas. Nurodė, jog važiavo vietovėje, kurioje gyvena, kas mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, nebuvo užfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, tai yra buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio), administracinis nusižengimas padarytas 10.19 val., šviesiu paros metu, kas atitinkamai mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Be to, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kadangi alkoholį vartojo 2018 m. gruodžio 3 d. vakare, o transporto priemonę vairavo 2018 m. gruodžio 4 d. ryte. Kadangi iki transporto priemonės vairavimo praėjo daug laiko nuo alkoholio vartojimo, jis manė, kad yra blaivus ir transporto priemonę gali vairuoti. V. G. taip pat skunde nurodo, jog individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą turėjo būti įvertinta ir jo asmenybė: yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, 1996 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2014 metų oficialiai vykdo ūkininko veiklą. 2004 metais sudarė santuoką, augina 2001 ir 2004 metais gimusius vaikus. Jis taip pat yra (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys bei (duomenys neskelbtini) parapijos pastoracinės tarybos narys. Nurodė, jog paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, vairuotojo pažymėjimą policijai atidavė bylos nagrinėjimo metu, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis, V. G., taip pat nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, kas yra viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad V. G. padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jam poelgis. Neneigia, jog buvo užfiksuoti keli teisės pažeidimai, tačiau visi jie labai smulkūs - baudos už juos net keliolika kartų mažesnės, nei šiuo skundžiamu nutarimu skirta pinginė bauda. Ankstesni pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, administracinio nusižengimo padarymo metu V. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Dėl to švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų pajėgi perauklėti V. G. ir atgrasyti jį nuo pakartotinių administracinių nusižengimų padarymo. V. G. taip pat teigia, jog teisę vairuoti transporto priemonę V. G. turi jau gana ilgą laiką - daugiau nei 24 metus. Pats įstatymų leidėjas vairavimo patirtį laiko kaip mažinančią padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. V. G. padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Be to, V. G. vykdo individualią veiklą - yra ūkininkas. Būtent tai lemia didžiulį teisės vairuoti transporto priemones turėjimo poreikį. V. G. vardu yra registruoti du ratiniai traktoriai, šia technika V. G. dirba apytiksliai 220 ha žemės. V. G. dirbama žemė yra išsidėsčiusi per (duomenys neskelbtini) rajonus, kas tik dar labiau didina atimtos teisės poreikį. Technikos atnaujinimui V. G. buvo suteikta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, jis yra gavęs 95000 Eur paskolą. Atimta specialioji teisė V. G. reikalinga ir toliau vykdyti žemės ūkio veiklą. Iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis V. G. šeimos pajamų šaltinis. V. G. negalint vairuoti transporto priemonių, šios pajamos neišvengiamai sumažės, o žemės sklypai nebus tinkamai paruošti ateinantiems sezonams. Šios aplinkybės vienareikšmiškai neigiamai atsilieptų visai V. G. šeimai, kas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos nėra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Nurodo, jog padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats vairuotojas nesusižalojęs ir pan.). Mano, jog jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. V. G. auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Paskirta bauda pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Be to, V. G. dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, o baigęs papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigia, jog baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Institucija, surašiusi protokolą, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog policijos pareigūnas, pripažindamas V. G. padarius administracinį nusižengimą, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į V. G. asmenybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančias aplinkybes, priėmė tinkamą sprendimą skirdamas 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. G. skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Patvirtino, jog prieš vairuodamas transporto priemonę 2018 m. gruodžio 4 d. rytą nesijautė neblaivus. Parodė, jog alkoholį vartojo praėjusios dienos vakare ir buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti transporto priemonę. Be to, vairavo tik dėl to, jog jam ryte apie 9 valandą paskambinusi mama pasakė, jog bevažiuojant sugedo automobilis, jis šiuo automobiliu pasirūpino ir nusprendė jį nuvaryti į servisą. Dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo V. G. paaiškino, jog apie tai, kad jis nebegalioja, jis anksčiau nepastebėjo ir sužinojo tik tą 2018 m. gruodžio 4 d. iš sustabdžiusio policijos pareigūno. Taip pat papildomai nurodė, jog palikus nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino tam, kad užtikrinti ūkio funkcionavimą, turės samdyti papildomą žmogų, kas dar padidins nuostolius dėl atimtos teisės. Kitus skunde nurodytus argumentus palaiko, taip pat nurodė, jog nuobaudą skyrusios institucijos neprašė neatimti teisės vairuoti transporto priemonės ar skirti trumpesnį terminą, nes jį konsultavęs teisininkas nurodė, jog tą gali padaryti tik teismas.
Skundas netenkinamas. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. neginčija nusižengimų, už juos skirtos piniginės baudos dydžio, pateikęs skundą dėl ne teismo tvarka priimti nutarimo, prašo panaikinus nutarimo dalį dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės jos neskirti arba nustatyti trumpesnį šios poveikio priemonės terminą, negu yra numatyta sankcijoje. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. paaiškinimų, prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės atsakomybės išimtis (prašymo netaikyti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį terminą, nei numatytas sankcijos minimumas, bylos nagrinėjimo metu ne teismo tvarka nepateikė, jokių įrodymų, susijusių su nuobaudos individualizavimu, taip pat nepridėjo), aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės ar skirti trumpesnį terminą, formaliai vertinant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ne teismo tvarka surinktą medžiagą, nėra, todėl skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas vien dėl šios aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. teiginiai, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas atsakomybės išimtis (šiuo atveju poveikio priemonės netaikymo ar jos trumpesnio termino, nei sankcijos minimumas, nustatymo) taiko tik teismas, yra nepagrįsti, nes tokius sprendimus gali priimti ir ne teismo tvarka bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), šiuos sprendimus teismas tik sankcionuoja. Tačiau teismas atsižvelgęs į įstatymo nustatytą pareigą patikrinti ne teismo tvarka priimto galutinio procesinio sprendimo pagrįstumą, į V. G. papildomus paaiškinimus apie veikos padarymo aplinkybes, papildomai su skundu pateiktus administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. įrodymus apie šeimą, vykdomą veiklą, įsipareigojimus, skunde nurodytus argumentus dėl veikos pavojingumo laipsnio, vertina, ar nutarimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimo buvo pagrįstas ir ar pareigūnas, išsamiai privalėjęs ištirti nusižengimo padarymo aplinkybes, surinkti duomenis apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir, nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo, savo iniciatyva turėjo neskirti sankcijos numatytos administracinio poveikio priemonės ar skirti trumpesnį terminą, nei sankcijos minimumas bei kreiptis į teismą dėl nutarimo sankcionavimo. Kaip nurodyta aukščiau, ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindai numato teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui), teisę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Šios administracinės atsakomybės išimtys taikomos tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pats V. G. pripažįsta, jog padarė vieną pavojingiausių teisės nusižengimų (vairavo transporto priemonę neblaivus). Jo neblaivumas leistiną normą viršijo beveik tris kartus (jam nustatytas 1,10 promilės girtumas, kai yra leidžiamas ne didesnis nei 0,40 promilės), transporto priemonę vairavo gyvenvietėje, šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, jog jo veika buvo mažareikšmė ar buvo nedidelis jos pavojingumas, be to, būtinybės vairuoti neblaiviam taip pat nebuvo, tai buvo galima padaryti ir kitu metu, įsitikinus, kad esi visiškai blaivus (teismo posėdyje V. G. nurodė, jog vairavo mamai priklausančią transporto priemonę į servisą). Teismo neįtikino V. G. argumentai, jog jis prieš vairuodamas jautėsi blaivus, nes atsižvelgus į jam nustatytą neblaivumo lygį (1,10 promilės), kuris artimas vidutiniam girtumo laipsniui (1,51 promilės), jaustis blaiviu ir galinčiu vairuoti V. G. neturėjo pagrindo. Teismas taip pat kaip mažinančios veikos pavojingumą nelaiko V. G. nurodytos aplinkybės dėl vairavimo gyvenvietėje, ne užmiestyje, kadangi toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šios aplinkybės interpretavimas yra nepagrįstas, nes akivaizdu, jog, atsižvelgus į žmonių, transporto priemonių koncentraciją gyvenvietėse ir tikimybę kitiems eismo dalyviams nukentėti nuo transporto priemonės, vairuojamos neblaivaus asmens, vairavimas neblaiviam gyvenvietėje yra labiau pavojingas, nei už jos ribų. Tai, kad kaimo gyvenvietėje mažiau žmonių nei miesto gyvenvietėje, nei mažina veikos pavojingumo, nei jos didina, tuo labiau, jog jeigu jau vertinti veikos pavojingumą dėl žmonių koncentracijos vietovėje reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog statistiškai labiau tikėtina, kad kaimo gyventojų dauguma yra senyvo amžiaus, kai kurie iš jų – linkę piktnaudžiauti alkoholiu, kas tik teoriškai padidintų vairavimo neblaiviam per kaimo gyvenvietę pavojingumo laipsnį. Taip pat teismas nepagrįstais laiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus jam taikyti administracinės atsakomybės išimtis dėl to, kad jis nebuvo sulaikytas viršijęs greitį, jo vairuojama transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, jis buvo įsijungęs šviesas, nesukėlė jokio eismo įvykio ir niekas nenukentėjo, nes jeigu būtų buvę nustatyti nurodyti pažeidimai, V. G. būtų buvęs patrauktas ir už juos, atitinkamai parinktas nuobaudos dydis ar pritaikytos kitos poveikio priemonės, kaip, pavyzdžiui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų panaikinimas (už per mažą transporto priemonės stiklų šviesų laidumą ar reikalavimų neatitinkantį padangų protektorių gylį). Jeigu V. G. būtų sukėlęs eismo įvykį, labai didelė tikimybė, kad tai jau būtų ir nebe administracinė atsakomybė. Taip pat ir tai, kad V. G. kitų KET reikalavimų laikėsi, jo elgesio nedaro ne mažiau pavojingo, nei išskirtinio, toks elgesys laikantis visuotinai priimtino elgesio taisyklių turėtų būti įprastas ir kasdienis. Kita vertus, negalima teigti, jog V. G. yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas kaip kelių eismo dalyvis: anksčiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, ir nors jie buvo negaliojantys nusižengimo padarymo dieną, šios aplinkybės vis tiek patvirtina, kad jo 2018 m. gruodžio 4 d. padarytas pažeidimas negali būti pripažintas atsitiktiniu. Tuo labiau, jog tokie nusižengimai, kaip greičio viršijimas daugiau nei 20 km/h, saugos diržo neužsisegimas paprastai yra tyčiniai ir jų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, besilaikančiam taisyklių, yra nesudėtinga išvengti. Tai, kad jis, kaip vairuotojas, neatsakingai žiūri į savo pareigas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog V. G. beveik pusmetį važinėjo su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu. (66 b. l.) Kitos tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek skunde nurodytos aplinkybės, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai dėl apsunkintų jo paties, jo šeimos narių poreikių tenkinimo, didesnių lėšų šalinant patiriamus nepatogumus, pateikti įrodymai dėl turimų ir valdomų žemės sklypų, vykdomos ūkinės veiklos, šeimos padėties gali būti vienos iš sąlygų, tačiau neturi lemiamos reikšmės taikant išimtinius atsakomybės švelninimo pagrindus, numatytus ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ūkinė veikla, siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, finansinių įsipareigojimų laikymasis, pagalba šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, nuobaudos taikymą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę neįsitikinęs, jog yra blaivus, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, ir būdamas suinteresuotas - to nedaryti, ypač tais atvejais, kai pasekmės būna labai skaudžios. Kaip matyti iš nutarimo, V. G. skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta tiek į asmenybę, tiek į veikos pavojingumą, jam ir taip, įvertinus nustatytą alkoholio kiekį iškvepiamame ore (1,10 promilės), taikyta minimali piniginė sankcija bei nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Dar labiau trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo. Skunde nurodyti argumentai dėl pakankamo veikos įvertinimo skiriant tik piniginę sankciją teisiškai nepagrįsti, ANK 422 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė yra ne fakultatyvi, o skiriama privalomai, išskyrus tik išimtis, apibrėžtas ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde nurodė ne vieną nutartį (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. II-189-1083/2019, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. II-111-743/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. AN2-435-397/2018, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. II-109-743/2018 ir kitos skunde išvardintos nutartys), kurioje buvo taikytas ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas institutas, tačiau faktiškai beveik visuose nurodytuose teismų sprendimuose atvejais asmens girtumas būdavo ne didesnis nei 0,60 promilės, o administracinio nusižengimo byloje Nr. II-150-371/2018, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 1,04 promilės girtumas, tai yra girtumas, artimas V. G. nustatytam girtumui, faktinės nusižengimo aplinkybės nebuvo analogiškos V. G. padarytam nusižengimui (vairavimo tikslas ir galimybės kitomis priemonėmis išvengti vairavimo neblaiviam, nusižengimą padariusio asmens asmenybės ypatumai ir kita). Todėl remtis skunde išvardintomis nutartimis kaip precedentais priimant procesinį sprendimą šioje byloje nėra pagrindo. Tuo labiau, jog yra ne viena aukštesniojo teismo nutartis, kurioje prašymai pritaikyti administracinės atsakomybės išimtis buvo atmesti, nors tose bylose girtumai buvo nustatyti ir mažesni, nei šioje byloje nagrinėjamoje byloje, bylų nagrinėjimo metu buvo apeliuojama į administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims sukeliamus nepatogumus ir sunkumus pritaikius ginčijamą administracinio poveikio priemonę (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-186-531/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-174-334/2018 ir joje nurodyta kasacinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-167-581/2018 ir kitos).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.