- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-46-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00004-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Gretos Radzevičiūtės 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau - Nutarimas) V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 8 dalį galutine administracine nuobauda – bauda 300 Eur ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Nutarimu V. G. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 4 d. 10.19 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,10 prom.) girtumo laipsnis. V. G. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
2. Nutarimą V. G. įstatymo nustatyta tvarka skundė apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti dalyje – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi V. G. skundas netenkintas ir Nutarimas paliktas nepakeistu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų V. G. nėra pagrindo.
Šalies argumentai
4. V. G. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo:
4.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai nustatomos kokios nors išimtinės aplinkybės. Cituodamas teismų praktiką, nurodo, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismų praktikoje nėra suformuota, kad tokį kompleksą faktinių duomenų turi sudaryti būtent išskirtinės aplinkybės. Kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne išskirtines aplinkybes, o įvertinti skunde išvardintas aplinkybes, to nepadarius, manytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos.
4.2. Nors pirmosios instancijos teismas išvardino skundžiamoje nutartyje aplinkybes, kurios jo atžvilgiu sudaro specialiosios teisės turėjimo poreikį, tačiau jos iš esmės nebuvo įvertintos. Teismas tik suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Tokia teismo pozicija parodo, kad nėra jokių aplinkybių (nei pavienių, nei jų visumos), kurios galėtų būti lygiaverčiai vertinamos apelianto naudai taip, kaip jo nenaudai vertinamas padaryto administracinio nusižengimo faktas.
4.3. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad jo patiriamos pasekmės neturint teisės vairuoti transporto priemonių nebuvo vertintos, jos tiesiog apibūdintos kaip natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, tačiau, pagal teismų praktiką, minėtos aplinkybės privalėjo būti vertinamos proporcingumo su padarytu nusižengimu prasme.
4.4. Teismas pažeidė ANK 563 str., 567 str. 1 d., 569 str. 5 d. tuo aspektu, kad dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visiškai neišnagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas turi būti grįstas vairavimo teisės poreikiu dėl vykdomos ūkininkavimo veiklos, šeimos padėties, tačiau su tuo nesutiktina. Jo pateiktas skundas buvo argumentuojamas aplinkybėmis, kurios jo atžvilgiu sudaro atimtosios teisės poreikį. Tačiau teisės vairuoti transporto priemones poreikis buvo tik vienas iš argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas grįstas aplinkybėmis, kad jo asmenybė yra teigiama (įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą), jis yra sumokėjęs baudą, vairuoto pažymėjimą policijai grąžino, jis nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo, jis papildomai turės baigti kursus dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomus vairuotojų mokymus. Visos šios aplinkybes yra teisiškai reikšmingos, todėl turi būti nagrinėjamos ir vertinamos tokio tipo byloje kaip ši. Tačiau priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vertino tik padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir anksčiau jo padarytus kelis administracinius nusižengimus, kurių galiojimas senai pasibaigęs. Tai atspindi subjektyvų bylos nagrinėjimą ir vengimą atskleisti bylos esmę. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik keletą bylos aplinkybių, todėl ji išnagrinėta nevisapusiškai, kas lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą.
4.5. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
Atsiliepimas
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja Žavinta Lupeikienė pateikė atsiliepimą į V. G. skundą, kuriame nurodė, kad su V. G. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliaciniu skundu neginčijama V. G. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau keliamas administracinio poveikio priemonės paskyrimo klausimas. Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei šios adminisracinio poveikio priemonės neskirti arba sutrumpinti jos taikymo terminą.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
11. Apygardos teismas konstatuoja, kad netenkindamas V. G. skundo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, V. G. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį bei pagrįstai nurodė, jog V. G. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta teisingai. Vertindamas byloje esančių duomenų visumą, V. G. skunde nurodomas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra, jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas.
Šalies argumentai
12. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai vertino V. G. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,10 promilių neblaivumas, t. y. beveik tris kartus viršijantis leistiną neblaivumo ribą (0,40 prom.). Nors apeliantas skunde apylinkės teismui plačiai išdėstė nusižengimo padarymo aplinkybes: alkoholį jis vartojo vakare, o automobilį vairavo ryte, jis sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, todėl nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios; nusižengimas padarytas gyvenvietėje, šviesiu paros metu; jis laikėsi kitų KET reikalavimų ir kt. Tačiau iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad visos nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta esminė ir, apygardos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad jos nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (1,10 promilės), kuris, kaip minėta, beveik tris kartus viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad V. G. N. buvo nubaustas tik už vairavimą esant neblaiviam bei už tai, kad neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl jo skunde nurodomos aplinkybės, kad kitų KET reikalavimų jis laikėsi, jokios įtakos vertinant aptariamą nusižengimą neturi, tuo atveju, jeigu jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.
13. Priešingai nei skunde nurodo V. G., jo padarytų KET pažeidimų negalima vertinti kaip visiškai atsitiktinių, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – už tai, kad tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos bei techninės apžiūros dokumentų (2017 m. liepos 22 d. pareikšta žodinė pastaba), leistino nustatyto greičio viršijimą (2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 71N-69841446-16), automobilio vairavimą neužsisegus saugos diržo (2015 m. gegužės 7 d. administracinis nurodymas Nr. 71AN-30234413-15), taip pat ir už kitus administracinius teisės pažeidimus (baustas už ginklo, kuriam reikalingas leidimas, perregistravimo tvarkos pažeidimus). Nors sutiktina su apeliantu, kad jie nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo metu buvo negaliojantys ir nėra analogiški padarytiesiems, tačiau tai vis dėlto rodo, kad jis nėra pavyzdingas ir drausmingas kelių eismo dalyvis, o yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. G. beveik pusę metų važinėjo su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į savo, kaip vairuotojo, pareigas.
14. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino, gailėjosi, jog yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių aplinkybių, sumokėjo paskirtą baudą, nėra baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, dirba, turi šeimą, gerai charakterizuojamas ir kt. iš tiesų vertintinos ir yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Tačiau šiuo atveju, jas įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumoje, spręstina, jog jos nesudaro pagrindo švelninti administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Be to, paminėtas aplinkybes Nutarimą priėmusi institucija įvertinto V. G. skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, kurios paskirtos minimalaus dydžio, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir, vadovaujantis išimtinai jomis, neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą.
15. V. G. skunde apylinkės teismui išdėstė ir aplinkybes dėl jam, jo šeimai kilsiančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau vien šios aplinkybės, kaip skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė ir apylinkės teismas, negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. G. bus sunkiau ir nepatogiau atlikti darbo funkcijas, vykdyti žemės ūkio veiklą, pareigas šeimai ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju V. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas ir kt. šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą, ar juo labiau, jos visai neskirti.
16. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai V. G. netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį V. G. ir taip nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.