Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko D. Š. ( toliau – institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. P., Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018-08-12, apie 10 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) miestelyje, būdamas neblaivus (1,08 ‰), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini)

2. Nesutikdamas su tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu paskirta nuobauda, D. P.minėtą nutarimą apskundė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams, prašydamas pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko D. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas D. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti skundžiamą nutartį dėl nepagrįstai pritaikytų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trumpesniam laikui, nei buvo paskirta tyrėjo K. L. nutarimu. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, apygardos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo aspektu.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog institucija 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu pripažinusi D. P. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Apylinkės teismas išnagrinėjęs D. P. skundą, atsižvelgė į pažeidėjo šeimyninę padėtį, į jo asmenį charakterizuojančius duomenis bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 3 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, institucijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą bei apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas D. P. švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, netinkamai atsižvelgė į visas atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo administracinių nusižengimų bylose, todėl D. P. nepagrįstai skyrė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog D. P.paskyrus teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, teisinga pusiausvyra bus pažeista ir paskirta administracinė poveikio priemonė jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, atsižvelgė į tai, jog D. P.dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailėjosi, kas institucijos nutarimu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, per pastaruosius metus baustas už ne itin šiurkščius KET pažeidimus, neteistas. Teismas taip pat vertino ir tai, jog D. P. turi ketverių metų dukrą, kurią išlaiko, turi neįgalią motina, kuriai neseniai atlikta stuburo operacija, į tai, kad darbdavys asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog D. P.ir iki nusižengimo padarymo žinojo, jog jo mama serga, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savo šeima, tiek ir neįgalia mama vežant ją į medicinos įstaigas, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo padarymo, jis iš vakaro girtavo, o kitą rytą sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo artimuosius, kuriais rūpintis jam reikalinga teisė vairuoti. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos D. P. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo artimiesiems, bet tikrai netaps neįmanoma. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo motina bei kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

14. Papildomai pažymėtina, jog D. P.padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui D. P.būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip jau minėta anksčiau, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas suponuoja išvadą, jog įstatymų leidėjas minėtą nusižengimą laikė ypač pavojingu. Taigi, aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad institucija paskyrė D. P. per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad jo padarytas pažeidimas yra laikytinas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nusižengimą D. P.padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. P. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikintina dėl netinkamo ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, paliktinas galioti institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo K. L. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.