Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 38 MGL (1900 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą pradėti, kai A. R. atliks laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios P. M., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, A. R. yra net 17 kartų teistas (1 t., b. l. 45–63), daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (1 t., b. l. 75–100), nedirba (1 t., b. l. 108), be to, A. R., būdamas teistas už analogiškos veikos padarymą (teistas 2018 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 29 d.), vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vertinant apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis atsižvelgtina ir į tai, kad A. R. (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre lankosi nuo 2005 m. kovo 10 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 117). Kartu pažymėtina, kad nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis nuo pat proceso pradžios prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nuteistojo skunde prašant skirti švelnesnę bausmę nurodytos aplinkybės, kad jis, būdamas nelaisvėje, negalės dirbti ir sumokėti baudų, be to, jo žmona šiuo metu laukiasi ir yra nedarbinga, todėl šeimoje reikia dirbančio asmens, nemenkina jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės niekaip jam nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos, A. R. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nors ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. bauda bei laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau švelnesnių bausmių paskyrimas nedavė jo pasitaisymo rezultato, be to, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir A. R. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina A. R. neigiamą orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. R. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

5.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad A. R. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo pagrįstai paskirta maksimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes apelianto asmenybė nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta anksčiau, laikytina pavojinga dėl jo nuolat daromų nusikalstamų veikų. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam A. R., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

5.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas gali jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo A. R. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5.6. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. anksčiau yra teistas 17 kartų, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė teistumui neišnykus, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ankstesniais nuosprendžiais A. R. ne kartą buvo paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. bauda bei taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau A. R. vis vien nusikalsdavo. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apelianto A. R. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. R. 99 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

7. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

8. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. R.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. R. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. R. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 99 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. R. 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.