Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domuresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismą ir atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domuresta“ ieškinį atsakovui O. K. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domuresta“ (toliau – ieškovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5552 darbo byloje Nr. APS-131-11219/2024 (toliau – DGK sprendimas), 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. K. (toliau – atsakovas, darbuotojas) dėl darbo ginčo, prašydama atmesti darbuotojo DGK pateiktus prašymus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir susijusių sumų priteisimo.

2. Ieškovė prašė atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad DGK sprendimą gavo 2024 m. liepos 30 d., ieškovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. susirgo ir nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. turėjo nedarbingumą, todėl ieškovė nespėjo ieškinio pateikti teismui per Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo, ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė į teismą kreipėsi nesutikdama su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ginčą išnagrinėjusios DGK sprendimu. DGK sprendimą priėmė 2024 m. liepos 23 d., todėl įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino paskutinė diena buvo 2024 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovės atstovas ieškinį teismui elektroniniu parašu pasirašė ir pateikė 2024 m. rugsėjo 5 d., tai yra praleidęs kreipimosi į teismą terminą, įtvirtintą DK 231 straipsnio 1 dalyje.

5. Teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti terminą, konstatavo, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Ieškovės atstovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo išaiškinti ieškovei, kad terminas ieškiniui pateikti yra skaičiuojamas nuo DGK sprendimo priėmimo, o ne nuo jo įteikimo. Kitą vertus, DGK sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Siekiant suprasti sprendime nurodytą kreipimosi į teismą terminą nereikėjo jokių papildomų ar specialių žinių. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo principai. Nors ieškovės atstovas turėjo nedarbingumą, tačiau, teismo teigimu, ieškovė galėjo samdyti kitą atstovą ir pateikti teismui ieškinį laiku arba pateikti prašymą dėl termino ieškiniui pateikti pratęsimo. Teismas nurodė, kad ieškovės pasyvumas nagrinėjamoje situacijoje vertinamas kaip jos aplaidumas ginant savo galimai pažeistas teises. Pati ieškovė savo veiksmais prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

6. Teismas sprendė, kad, atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Domuresta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti termino pareikšti ieškinį atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimus spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti ieškinį, nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta nukrypstant nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos to paties teismo praktikos sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesinį terminą.

6.2. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškinio padavimo termino praleidimo aplinkybių. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškinys pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 5 d. Teisiškai jis pateiktas teismui ieškinio išsiuntimo dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d. Ieškinio pateikimo 30 dienų terminas praleistas 12 kalendorinių dienų arba 8 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kad visas ieškinio pateikimo teismui terminas yra 30 dienų, laikytina, kad šis terminas praleistas nežymiai.

6.3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo principai, kas reiškia, kad, sužinojusi apie savo atstovo ligą, ieškovė turėjo samdyti kitą atstovą ir pateikti teismui ieškinį laiku, arba pateikti prašymą dėl termino ieškiniui pateikti pratęsimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas advokatas Petras Selilionis turi ieškovės pasitikėjimą ir dalyvauja ne tik šiame, bet ir kituose ieškovės teisiniuose ginčuose, atstovaudamas ieškovę. Ieškovę jis atstovavo ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą DGK, todėl ieškovės atstovas jau buvo susipažinęs su darbo ginčo bylos medžiaga ir dar nagrinėjant bylą DGK buvo sutarta, kad, esant reikalui, būtent, advokatas Petras Selilionis rengs ir pateiks ieškinį teismui. Ieškovės, kaip juridinio asmens, traktavimas nutartyje nurodytu skirtingu būdu negu fizinio asmens, reiškia bendrojo asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principo pažeidimą.

6.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas susirgo tik ieškinio rengimo ir pateikimo teismui termino pabaigoje. Nerealu, kad ieškovė vos per 4 dienas būtų suradusi kitą ieškovės pasitikėjimo vertą advokatą vasaros atostogų laikotarpiu, kuris būtų spėjęs susipažinti su bylos medžiaga ir parengęs ieškinį. Buvo matyti, kad ieškinio pateikimo terminas dėl ieškovės atstovo ligos bus vis tiek praleistas, skirtumas tik tas, kad tą terminą praleis kitas advokatas arba pati ieškovė. Turint omenyje tai, kad pradžioje ieškovės atstovui nedarbingumas buvo suteiktas iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., ieškovės atstovo pasiūlymu buvo nuspręsta laukti ieškovės atstovo ligos pabaigos, pabaigti rengti ieškinį ir teikti jį teismui su prašymu atnaujinti jo padavimo terminą. Ieškovės atstovas tikėjosi terminą praleisti vos 1 darbo dieną ir ieškinį baigti rengti bei pateikti teismui 2024 m. rugpjūčio 26 d. Deja, ligai užtrukus ir po 2024 m. rugpjūčio 23 d., šis terminas užsitęsė. Ieškovei samdyti kitą advokatą, kai ieškinio padavimo terminas jau ir taip yra praleistas, būtų ne ekonomiška ir ne protinga, nes ieškovė ir jos naujasis advokatas vis tiek būtų praleidę ieškinio padavimo terminą, ir, tikėtina, dar labiau, nes užtruktų naujojo advokato paieška ir jo susipažinimas su bylos medžiaga, dėl ko ieškinio padavimo termino atnaujinimo galimybės būtų dar mažesnės. Atsižvelgiant į situaciją, buvo pasirinkta mažesnė blogybę: saikingai praleisti terminą su senuoju advokatu ir teikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo teismui pateikti prašymą dėl termino ieškiniui pateikti pratęsimo. Šis terminas nustatytas įstatymo ir pratęstas negali būti, o gali būti tik atnaujinamas.

6.2. Teismo nutartyje jokiais įrodymais nepagrįstai nurodyta, kad ieškovės atstovas neišaiškino ieškovei, kad terminas ieškiniui pateikti yra skaičiuojamas nuo DGK sprendimo priėmimo, o ne nuo jo įteikimo.

6.3. Teismas nepagrįstai laikė, kad DGK sprendimo gavimo data neturi jokios įtakos jo apskundimo termino atnaujinimui. Nors sprendimas ir gautas faktiškai likus dar 20 dienų iki jo apskundimo termino pabaigos, tačiau tai irgi turėjo įtakos ieškinio pateikimo teismui termino praleidimui. Kuo anksčiau sprendimą būtų gavusi ieškovė, tuo anksčiau jį būtų pateikusi savo advokatui ir galimai šis dar iki savo ligos pradžios būtų spėjęs parengti ieškinį ir pateikti jį teismui. Be to, DGK sprendimas ieškovei persiųstas 2024 m. liepos 30 d., iš jo metaduomenų matyti, jog sprendimas pasirašytas tik 2024 m. liepos 30 d., taip atimant iš ieškovės 7 dienas sprendimo apskundimo termino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

5. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – 2024 m. liepos 2 d. DGK posėdžio garso įrašą nagrinėjamoje darbo byloje, kurioje priimtas DGK sprendimas. Ieškovės teigimu, šis įrodymas patvirtina, jog advokatas Petras Selilionis atstovavo ieškovę sprendžiant ginčą DGK, todėl jau buvo susipažinęs su darbo ginčo bylos medžiaga.

6. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas įrodymas – 2024 m. liepos 2 d. DGK posėdžio garso įrašas nagrinėjamoje darbo byloje, kurioje priimtas DGK sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijęs su sprendžiamo klausimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pareikšti ieškinį ir ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus, poreikis jį pateikti atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl ieškovės apeliacinės instancijos teismui teikiamas papildomas įrodymas – 2024 m. liepos 2 d. DGK posėdžio garso įrašas, priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad DGK 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5552 išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-11219/2024 ir iš dalies patenkino darbuotojo prašymus.

9. Ieškovė DGK sprendimą gavo 2024 m. liepos 30 d.

10. 2024 m. rugsėjo 4 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt (toliau – EPP) ieškovė (darbdavė) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovui darbuotojui dėl darbo ginčo, prašydama darbuotojo reikalavimus atmesti. Ieškovė ieškinyje prašė atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nurodydama, kad ieškovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. susirgo, jam nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai, todėl terminas kreiptis į teismą praleistas esant svarbioms priežastims.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo, ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą ieškovei pateikti ieškinį, nes terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Teismas argumentavo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; nors ieškovės atstovas turėjo nedarbingumą, tačiau ieškovė galėjo samdyti kitą atstovą ir laiku pateikti teismui ieškinį arba pateikti prašymą dėl termino ieškiniui pateikti pratęsimo.

12. Ieškovė (apeliantė), ginčydama šią pirmosios instancijos teismo nutartį, kelia klausimą dėl teismo išvados, kad nėra pagrindo ieškovei atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą pateikti ieškinį, nes terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, pagrįstumo. Šis klausimas apibrėžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl atsisakymo atnaujinti terminą (ne)pagrįstumo

13. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą ieškovei pateikti ieškinį, nes terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, argumentuoja, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes: priimta nukrypstant nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos to paties teismo praktikos, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesinį terminą; priimta tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškinio padavimo termino praleidimo aplinkybių; nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad tokiu atveju ieškovės atstovas privalėjo teismui pateikti prašymą dėl termino ieškiniui pateikti pratęsimo; ieškovės kaip juridinio asmens traktavimas skirtingu būdu negu fizinio asmens reiškia bendrojo asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principo pažeidimą.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai pagrįsti.

15. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AC-55-1 „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 55, 2021 m.).

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

18. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad DGK sprendimas, su kuriuo nesutikdama ieškovė padavė teismui ieškinį, priimtas 2024 m. liepos 23 d. Taigi, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga ieškovei prasidėjo 2024 m. liepos 24 d. ir baigėsi 2024 m. rugpjūčio 23 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d., per EPP, t. y. 11 dienų praleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys į EPP sistemą įkeltas 2024 m. rugsėjo 4 d., sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškinys pateiktas 2024 m. rugsėjo 5 d.

20. Kaip minėta, procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo aiškintis ieškovės nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, visumą ir svarbą. Taigi, nagrinėjamu atveju tiriama ir nustatoma, ar laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą pareikšti teisme ieškinį, ir ar šios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovės valios. Taip pat turi būti įvertintas termino praleidimo laikotarpis ir jo susidarymo priežastys.

21. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, vertinant aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, visumą, ieškovės atstovo nedarbingumas dėl ligos nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą pareikšti ieškinį. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

22. Pirma, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad DGK sprendimą ieškovė gavo 2024 m. liepos 30 d., kas lėmė 7 dienomis trumpesnį laiką ieškovei parengti ieškinį. Atsižvelgiant į DGK sprendimo apskundimo tvarką ir terminus, ši aplinkybė pati savaime nelaikytina svarbia termino pateikti ieškinį praleidimo priežastimi. Kita vertus, minėta, turi būti įvertinta ieškovės nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas pareikšti ieškinį buvo praleistas, visuma, susidariusios situacijos ypatumai, o nagrinėjamu atveju 7 dienoms vėlesnis DGK sprendimo gavimas galėjo turėti įtakos ieškinio pateikimo termino praleidimui, atsižvelgiant į ieškovės atstovo ligos pradžią ir laikotarpį.

23. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės atstovas advokatas Petras Selilionis atstovavo ieškovę ir sprendžiant ginčą DGK, taigi, buvo susipažinęs su ginčo esme ir darbo bylos medžiaga. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės atstovas buvo laikinai nedarbingas, pradinis nedarbingumo pažymėjimas ieškovės atstovui išduotas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. Taigi, nagrinėjamu atveju tikėtina, kad ieškovės atstovas dėl ligos, prasidėjusios likus 5 dienoms iki termino ieškovei pateikti ieškinį pabaigos, neturėjo galimybės pabaigti parengti ieškinį, o taip pat dėl ligos neturėjo galimybės, ir jau pasibaigus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminui, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pabaigti rengti ieškinį ir jį pateikti teismui.

24. Trečia, byloje nėra duomenų, kad ieškovė DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovo nedarbingumo pradžios data negali būti pripažįstama įrodymu apie netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, nes nedarbingumo dėl ligos termino pradžia paprastai nėra žinoma, tam tikrų veiksmų atlikimo termino nukėlimas vėlesnei datai, nežinant apie vėliau iškilsiančias kliūtis nustatytu terminu atlikti tuos veiksmus, nebūtinai įrodo veiksmų laiku neatlikusio asmens aplaidumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės atstovas žinojo apie savo nedarbingumo pradžią, tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog visus reikalingus veiksmus ieškiniui pareikšti ieškovės atstovas galėjo atlikti iki prasidedant jo nedarbingumui ar, kad ieškinio rengimo nukėlimas vėlesnei datai dėl atstovo nedarbingumo rodo ieškovės ir / ar jos atstovo aplaidumą.

25. Ketvirta, sutiktina su apeliante, kad skundžiamos teismo nutarties argumentai, jog, sužinojusi apie savo atstovo ligą, ieškovė turėjo samdyti kitą atstovą ir pateikti teismui ieškinį laiku, nurodyti neįsigilinus į faktines termino pateikti ieškinį praleidimo aplinkybes. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė galėjo samdyti kitą atstovą, taip išspręsdama ieškovės atstovavimo klausimą advokato nedarbingumo laikotarpiu, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės atstovo laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d., t. y. likus 4 dienoms iki ieškinio pateikimo teismui termino pabaigos, vertinant tai, jog ieškovei būtų buvęs reikalingas laikas surasti naują atstovą, o naujam atstovui reikalingas laikas susipažinti su bylos medžiaga ir parengti ieškinį, abejotina, ar kito atstovo pasitelkimas parengti ieškinį nagrinėjamu atveju būtų užtikrinęs operatyvų apeliantės interesų atstovavimą ir ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės per DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikimą pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmas nedarbingumo pažymėjimas ieškovės atstovui buvo išduotas iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., dėl ko galėjo būti pagrįstai tikimasi, kad iki šios datos ieškovės atstovui pasveikus, pastarasis turės galimybę operatyviai parengti ieškinį. Dėl paminėtų priežasčių (t. y. laiko surasti kitą atstovą ieškovei ir kitam atstovui susipažinti su bylą ir parengti ieškinį reikalingumo) mažai tikėtina ir tai, jog, ieškovės atstovo ligai užtrukus ir po 2024 m. rugpjūčio 23 d., laikinąjį ieškovės atstovo nedarbingumo laikotarpį pratęsus iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., kito atstovo pasitelkimas nagrinėjamu atveju būtų užtikrinęs operatyvesnį apeliantės interesų atstovavimą ir ieškinio pateikimą, nei kad buvo atliktas ieškovės esamo atstovo. Vertintina ir tai, kad pasibaigus ieškovės atstovo laikinajam nedarbingumui (t. y. 2024 m. rugpjūčio 30 d.) ieškinys teismui pateiktas per protingą laiko tarpą – 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus 4 dienoms, arba 2 darbo dienoms nuo aplinkybių, sutrukdžiusių laiku pateikti ieškinį, išnykimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina ieškovės teiginiams, kad, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju neracionalu ir neprotinga ieškovei buvo pasitelkti kitą atstovą esamo ieškovės atstovo laikino trumpalaikio nedarbingumo laikotarpiu, todėl nėra pagrindo ieškovės ar jos atstovo elgesį šiuo aspektu vertinti kaip nepakankamai atidų ar nepakankamai rūpestingą, ar juo labiau aplaidų procesinių teisių įgyvendinimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo nedarbingas dėl ligos ir negalėjo teismui laiku parengti ir pateikti ieškinio, į tai, kad ieškovė ieškinį teismui padavė per protingą laiką, t. y. praėjus 2 darbo dienoms po atstovo nedarbingumo pabaigos, kad terminas pareikšti ieškinį praleistas nežymiai, taip pat nesant duomenų apie ieškovės ir jos atstovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar aplaidumą jas įgyvendinant, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės atstovo nedarbingumas, dėl kurio buvo praleistas terminas paduoti ieškinį, yra svarbi priežastis, objektyviai kliudžiusi ieškovei laiku ir tinkamai užtikrinti savo teisių gynybą teisme. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovei termino ieškiniui pareikšti, tokiu būdu paneigdamas ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio termino pareikšti ieškinį atnaujinimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įstatymo nustatyto termino pateikti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atnaujinimą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Dėl paminėto, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovei atnaujintinas terminas pareikšti ieškinį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, DK 231 straipsnio 2 dalis).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

29. Ieškinio atitikties įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-24645-996/2024, ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės.

Tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domuresta“ prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Domuresta“ terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domuresta“ ieškinio atsakovui O. K. dėl darbo ginčo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.