- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-596-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26454-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės –Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovei M. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. R. 2500 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šalys yra gretimų sodo sklypų savininkės: ieškovės sodo sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovės sodo sklypu (duomenys neskelbtini). 2009 metais ieškovė, raštu suderinusi su tuometiniu sklypo savininku V. B., pastatė sklypus skiriančią vielinio tinklo tvorą, kainavusią 2 500 Eur. Atsakovė, pažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01.2017 reikalavimus, prie tvoros įrengė metalinę konstrukciją, t.y. pritvirtino metalinius lakštus, kurie užstoja saulę ieškovės sklype auginamoms daržovėms ir vaiskrūmiams. Ieškovės tvora šiuo metu yra apgadinta, nes į kiekvieną metalinį stulpelį ir skersinį, tvirtinant tankius metalinius skydus, padarytos didelės kiaurymės varžtams, kurios mažina tvoros tvarumą bei jos ilgaamžiškumą; dėl metalinių lakštų nėra galimybės dažyti tvoros, užtaisyti pamato įtrūkimus, tvoroje atsiranda korozija. Ieškovė padarytą turtinę žalą vertina 2 500 Eur, o kadangi dėl atsakovės užgaliojimų ir įžeidinėjamų jautė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą prieš sodo kaimynus, ir tai pablogino ieškovės sveikatą, atsakovė turėtų atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalą.
2. Atsakovė M. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo tvora pastatyta jai priklausančiame 2011 metais nupirktame žemės sklype. Siekdama privatumo, ji 2019 m. kovo mėn. nusprendė prie jau esamos tvoros iš savo žemės sklypo pusės pritvirtinti papildomas metalines konstrukcijas (tvoralentes). Jas montuojant buvusi tvoros dalis nebuvo nei sunaikinta, nei kitaip sugadinta, žala šiai tvoros daliai nebuvo ir nėra padaryta. Ginčo tvora tebėra toje pačioje vietoje, gali būti ir tebėra naudojama pagal tiesioginę paskirtį, tvoros tvirtumas, ilgaamžiškumas nesumažėjo, korozija neatsirado, nėra duomenų, kad dėl pritvirtintų konstrukcijų šalia tvoros neauga augalai. Ieškovė reikalauja žalos, kurios nepatyrė, be to, prašo priteisti 2 500 Eur (visos tvoros įrengimo išlaidas), nors pati teigia, kad sugadinta ne visa, o tik dalis tvoros, ieškovė nevertina 2009 metais pastatytos tvoros nusidėvėjimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl papildomų konstrukcijų ant tvoros sumontavimo ji patyrė neturtinę žalą. Priešingai, ieškinyje nurodoma, kad ieškovės neuropatines ligas tariamai sukėlė ir suaktyvino įtempti santykiai su atsakove, nuolatiniai dvasiniai išgyvenimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. B. atsakovei M. R. 1 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 12,14 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas išaiškino ieškovei teisę patikslinti ieškinio reikalavimus, juos papildant reikalavimu pašalinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorą į pradinę padėtį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimų netikslino, todėl teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovės faktiškai pareikštus reikalavimus.
5. Bylos duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovės sodo sklype stovi ieškovės lėšomis pastatyta tvora; ginčo, kad ši tvora pastatyta teisėtai, nėra, nes sutikimą tvoros statybai davė buvęs atsakovės sklypo savininkas. Nurodė, jog aplinkybė, kad pastarojo sodo sklypo savininkas pasikeitė, tvoros statybos teisėtumui reikšmės neturi.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę naudotis tvora kaip savo nuosavybe, o atsakovė, siekdama ją keisti (tvirtinti metalines konstrukcijas), turi gauti pastarosios sutikimą; jei tokie veiksmai padaromi nesuderinus, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl savo kaip savininkės teisių gynimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, jog ant ieškovės tvoros pritvirtino metalines konstrukcijas ir tai padarė neturėdama ieškovės sutikimo. Teismo vertinimu, atsakovė modifikavo ieškovės tvorą be leidimo, o aplinkybė, kad tvora stovi atsakovės sklype, ir ji siekia privatumo, atsakovės veiksmų teisėtumo neįrodo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir teigia, jog toks tvoros modifikavimas pažeidžia jos interesus, reikalavimo pašalinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorą į pradinę padėtį nekėlė, nors teismas jai tokią teisę išaiškino. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės argumentus, kad ginčo tvoros modifikavimas taip pablogino sąlygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimą, kad sukėlė ieškovei žalą, atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo nei užtvaros kiaurymių ploto, nei metamo šešėlio parametrų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos tvoros nuotraukos, iš kurių matyti prie tinklo tvoros pritvirtintos metalinės konstrukcijos, tačiau jokie matavimai neatlikti ir neaprašyti. Į bylą nepateikta jokių konkrečių duomenų nei dėl kiaurymių ploto, nei dėl šešėlio dydžio. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, šių duomenų trūkumas neturi esminės reikšmės, nes ieškovės tvoros kaip jos nuosavybės modifikavimas turėjo būti atliekamas arba gavus pastarosios sutikimą, arba teismo leidimą.
8. Teismo vertinimu, nors ieškovė teigia dėl tvoros sugadinimo patyrusi 2 500 Eur žalą, tačiau žalos neįrodė. Nors ieškovė teigė, kad pritvirtinus metalines konstrukcijas padarytos skylės, jos nėra matomos kabant konstrukcijoms, ir estetinio vaizdo negadina, o šalinti šių konstrukcijų ieškovė neprašo. Be to, pati ieškovė pripažino, kad šiuo metu korozija tvoros nėra paveikusi. Nors ieškovė užsiminė, kad ėmė trūkinėti tvoros pamatas, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė. Net ir laikant labiau tikėtina, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė dėl ginčo tvoros dalies statybų patyrė išlaidų, jas skaičiuojant proporcingai nurodytai sunaudotų medžiagų daliai, lieka neįrodyta, kad atsakovė tvorą sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiškumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neįrodyta civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala, todėl nėra pagrindo ir pačiai civilinei atsakomybei taikyti, vadinasi, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
9. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje kaip neteisėtus veiksmus nurodo atsakovės atliktą tvoros modifikavimą, tačiau neturtinės žalos prašo ir už atsakovės užgauliojimus bei įžeidinėjimus, kurių niekaip nepagrindžia, o iš bylos duomenų matyti, kad konfliktuoja abi kaimynės; ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl tvoros modifikavimo buvo atsakovės pažeminta prieš kaimynus; ieškovės sveikatos pablogėjimai buvo patirti iki 2019 metų, o vėlesniuose medicininiuose dokumentuose nėra sąsajų su joje išvardytomis ligomis ir atsakovės veiksmais, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacini? skund? ir atsiliepim? į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino, kad atsakovė pažeidė ne tik Sodininkų bendrijų įstatymą, bet ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus, jog statant užtvarą tarp sklypų, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. ir metamas šešėlis į gretimą sklypą (teritoriją), reikalingas gretimo sklypo savininko raštiškas sutikimas.
10.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodinėjo nei užtvaro kiaurymių ploto, nei metamo šešėlių parametrų, nes (duomenys neskelbtini) antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad metalinių lakštų konstrukcija pastatyta iš pietų pusės ir sudaro absoliutų šešėlį nuo saulės.
10.3. Teismo sprendime neteisingai interpretuojama, kad advokatas neprašo pašalinti pritvirtintas konstrukcijas, nes byloje yra (duomenys neskelbtini) prašymas su reikalavimu pašalinti metalinius lakštus, teismas bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į atsakovę dėl jos atsisakymo pašalinti metalinius lakštus.
10.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tvora pastatyta atsakovės žemės sklype, nes sodo sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovės nupirktas žemės sklypas yra 6 arai, pirkėja patvirtino, kad dėl nupirkto sklypo techninio statuso ir jo faktinės būklės pretenzijų neturi; jei tvora būtų atsakovės sklype, atsakovės sklypas būtų mažesnis negu 6 arai.
10.5. Teismas neįvertino, kad byloje yra visi įrodymai ir paskaičiavimai turtinės žalos nustatymui. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad savo įrenginių konstrukcijomis sugadino tvorą, tuo padarydama 2500 Eur žalą.
10.6. Teismas neįvertino ieškovės sveikatos būklės, neatsižvelgė, kad dėl neteisėtų tvoros konstrukcijų šešėlių jaučia emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pastovius išgyvenimus, pažeminimus prieš kitus sodo kaimynus, neteisybės, bejėgiškumo jausmus, nerimą ir sielvartą, žymų sveikatos pablogėjimą, nes pastovi neurozė, įtempti santykiai su atsakove dėl tvoros, sukėlė ir suaktyvino neuropatines ligas, kurias įrodo 2019 m. gegužės mėnesio medicininiai dokumentai.
10.7. Byla išnagrinėta pažeidžiant procesinę teisę turėti vertėją.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės T. B. apeliacinį skundą, atsakovė M. R. prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Neatitinka tikrovės teiginiai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis; nors apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad buvo pažeista ieškovės teisė turėti byloje vertėją, bet net ir šiame procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad ieškovė nemoka valstybinės kalbos.
11.2. Byloje ieškovė reiškė ieškinį, prašydama priteisti žalą dėl tvoros sugadinimo, kuris buvo įrodinėjamas iš esmės vien tik pačios ieškovės teiginiais, kad pritvirtinus prie tvoros metalinius skydus sumažintas tvoros tvirtumas, ilgaamžiškumas, tvoroje atsiranda korozija, kad tvoros stulpeliai sugadinti juose padarius po 8 skyles. Ieškovė tvoros sugadinimo fakto neįrodė.
11.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad konstrukcijos buvo sumontuotos be atskiro (naujo) ieškovės leidimo tokių veiksmų atlikimui gavimo, nes jo ir nereikėjo, kadangi byloje yra pačios ieškovės pateiktas buvusio žemės sklypo (dabar valdomo atsakovės) savininko sutikimas dėl tvoros statymo. T. y. tarp šalių buvo sutarimas dėl tvoros statymo, o naujos tvoros atsakovė nestatė. Atsakovė tik prie jau esamos šalių sutarimu įrengtos ginčo tvoros pritvirtino (nenugriaunant, nesugadinant ar kitaip nepažeidžiant esamos tvoros ir jos konstrukcijų) papildomas konstrukcijas. Net jeigu būtų galima laikyti pagrįsta poziciją, kad atsakovė negalėjo be ieškovės leidimo sumontuoti ant ginčo tvoros papildomų konstrukcijų, tai nesudarytų pagrindo apeliacinį skundą tenkinti, nes byloje neįrodyta žala, kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
11.4. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo tvora yra sugadinta ir dėl to ieškovė patyrė žalą. Byloje nėra jokių ekspertų, specialistų išvadų ar kitų įrodymų, kuriuose būtų konstatuota, kad ginčo tvora yra sugadinta, netinkama naudoti pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai įrodo, kad ginčo tvora tebestovi, jos konstrukcijos (pamatas, tinklas ir kt.) nėra sugadintos. Apeliaciniame skunde nurodyti tvoros pažeidimai (pvz. tvoros tvirtumo, ilgaamžiškumo sumažėjimas, tvoros pamato pažeidimai ir kt.) taip pat neįrodyti.
11.5. Nors apeliantė teigia, kad tvirtinant papildomus skydus prie tvoros, buvo padarytos didelės kiaurymės (skylės) varžtams, į bylą nebuvo pateikta nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose nei kokios nors skylės, nei kitoks tvoros stulpelių sugadinimas nėra užfiksuotas.
11.6. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl esant tvorai natūraliai susidarančio šešėlio yra patiriama kokia nors žala; jei dėl papildomų konstrukcijų tikrai būtų patiriama žala, ieškovė būtų reiškusi reikalavimą tokias konstrukcijas pašalinti, ypač kai teismas net kelis kartus paaiškino ieškovei apie tokią jos teisę ir galimybę. Ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, sumontuotų konstrukcijų nuimti neprašė. Dar daugiau, nagrinėjant bylą teisme ieškovė netgi siūlė atsakovei iš ieškovės pirkti tvorą, tokią, kokia ji yra šiuo metu. O tai paneigia apeliantės teiginius apie neva tai jai padarytą žalą.
Šalies argumentai
11.7. Ieškovė nepateikė ieškinyje nurodytą žalą patvirtinančių įrodymų, o jos teikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliantė ne tik neįrodė, bet net nenurodė jokių konkrečių bylos duomenų ar įrodymų, kuriuos teismas neva tai netinkamai įvertino.
11.8. Apeliaciniame skunde pati ieškovė tvirtino, kad 2 500 Eur yra tvoros kaina („tvoros medžiagos ir darbai kainuoja 2 500 Eur“), t. y. ne žala dėl ginčo tvoros apgadinimo, o kaina, kurią ieškovė prieš daugiau nei 10 metų sumokėjo už jos sklypą juosiančios tvoros įrengimą ir medžiagas.
11.9. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės nurodomą neturtinę žalą.
11.10. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatyti pagrindai peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliantės T. B. apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės T. B. ieškinį atsakovei M. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
14. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė (duomenys neskelbtini) antstolio M. D. Faktinių aplinkybių protokolą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
15. Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus, todėl jie turi aktyviai dalyvauti procese viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-464/2019).
16. Vis dėlto, draudimas apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK nustatytos dvi draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išimtys: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Vertinant, ar būtinybė pateikti įrodymus kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, turi būti nustatyta, ar naujus įrodymus teikiantis asmuo apie juos tikrai negalėjo žinoti anksčiau (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu).
17. Iš apeliantės pateikto (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad šis rašytinis įrodymas parengtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jo atsiradimo pagrindas yra apeliantės 2020 m. sausio 27 d. prašymas. Pažymėtina, kad apeliantė nuo pat bylos pradžios buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko parengiamuosiuose posėdžiuose. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių minėto protokolo negalėjo gauti dar proceso pirmosios instancijos teisme metu ir jį pateikti teismui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliantė nepagrindė įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo išimtinumo, todėl jos prašymas netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamu atveju apeliantė T. B. siekia žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės M. R.. Apeliantės teigimu, atsakovė nesuderinusi su ieškove prie ieškovei priklausančios tvoros konstrukcijų pritvirtino metalines tvoralentes; turtinė žala pasireiškia tuo, kad tvora yra apgadinta jos konstrukcijose padarant varžtų skyles (žymiai sumažėjo tvoros tvirtumas ir jos ilgaamžiškumas), tvoroje atsiranda korozija (atimta galimybė tinkamai eksploatuoti, remontuoti tvoros konstrukcijas). Ieškovė taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, nes nuo užgauliojimų, įžeidinėjimų pastoviai jaučia emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pastovius išgyvenimus, pažeminimus prieš kitus sodo kaimynus, neteisybės, bejėgiškumo jausmus, nerimą ir sielvartą, žymų sveikatos pablogėjimą, nes pastovi neurozė, įtempti santykiai su atsakove dėl tvoros, sukėlė ir suaktyvino neuropatines ligas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); atsakovei (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje jokia tvora neminima. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryta situacijos schema, kurioje nurodyta, kad ginčo tvora pastatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (atsakovės) ribose; matavimo duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini) patikrinus žemės sklypus.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta situacijos schema, teigia, kad reikia vadovautis atsakovės sudaryta žemės sklypo pirkimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovė nupirko 6 arų žemės sklypą; apeliantės vertinimu, jeigu tvora yra atsakovės žemės sklype, tai atsakovės įsigytas žemės sklypas yra mažesnis, negu 6 arai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad 2009 metų liepos mėnesio akte buvęs sklypo savininkas V. B. sutiko, jog tvora būtų pastatyta iš V. B. pusės sklypo 15 cm atstumu nuo vandentiekio vamzdžio, be to, pati ieškovė savo reikalavime atsakovei dėl metalinių lakštų pašalinimo pripažįsta, kad <<..Jūs (atsakovė) nupirkote tik sklypą, bet ne tvorą..>>. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliamas klausimas dėl šalių turimų žemės sklypų ribų neteisingumo, byloje nebuvo suformuluotas joks reikalavimas patikslinti ieškovės ir atsakovės turimų žemės sklypų ribas, nustatyti valdomų žemės sklypų plotus. Todėl skunde keliami klausimai dėl žemės sklypų ribų, turimų žemės sklypų plotų padidėjimo/sumažėjimo nėra šios bylos faktinis pagrindas ir dalykas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės teiginių dėl žemės sklypų ribų, žemės sklypų plotų sumažėjimo/padidėjimo (CPK 178, 226 straipsniai). Įvertinusi tai, kad apeliantė nepateikė kito situacijos plano, kad byloje nepateikti duomenys, leidžiantys konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos situacijos schemos neatitikimą bylos nagrinėjimo metu buvusiai faktinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo tvora yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, jog atsakovė pažeidė ne tik Sodininkų bendrijų įstatymą, bet ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus; neatsižvelgė, kad byloje yra prašymas su reikalavimu pašalinti metalinius lakštus, teismas bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į atsakovę dėl jos atsisakymo pašalinti metalinius lakštus.
22. Pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė reikalauja atlyginti padarytą turtinę žalą dėl tvoros modifikavimo, tačiau nereiškia reikalavimo pašalinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorą į pradinę padėtį, pagrįstai bylą nagrinėjo pagal pareikštus reikalavimus ir atmetė ieškovės argumentus, jog ginčo tvoros modifikavimas dėl metamo šešėlio taip pablogino sąlygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimą, kad sukėlė ieškovei žalą.
24. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė nei turtinės, nei neturtinės žalos dydžio.
25. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas neįvertino, jog byloje yra visi įrodymai ir paskaičiavimai turtinės žalos nustatymui. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).
27. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusią žalą (CK 6.249 str.) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK6.248 str.) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 str. 4 d.). Išanalizavus apeliantės argumentus matyti, kad ji iš esmės siekia, jog įrodinėjimo našta dėl (ne)padarytos turtinės žalos dydžio būtų perkelta teismui.
28. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 str.).
29. Žalos dydį (2500 Eur) ieškovė grindė ginčo tvoros įrengimo išlaidomis, patirtomis 2009 metais įrengiant 100 metrų ilgio tvorą (tvoros įrengimo paslaugų apmokėjimo kvitas; metalinių tvoros stulpų ir tvoros tinklo pirkimo sąskaita; medžio drožlių, cemento pirkimo prekinis čekis). Ieškinys byloje buvo reiškiamas dėl apgadinus dalį tvoros padarytos žalos atlyginimo, todėl tvoros įrengimo išlaidos negali būti laikomos žala, patirta dėl tariamo tvoros sugadinimo. Vertinant visus pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad dėl dalies tvoros (apie 26 metrai) modifikavimo ji patyrė būtent 2500 Eur žalą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė tvorą sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiškumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje neįrodytas nei žalos faktas, nei prašytos priteisti žalos dydis.
30. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
31. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė modifikavo ieškovės tvorą be leidimo, tačiau ne kiekvienas neteisėtas veiksmas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Vien žodinis ar rašytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankamas jos atsiradimo įrodymas. Iš byloje esančių įrodymų (M. R. pareiškimas dėl netinkamo T. B. elgesio, fotonuotraukos, Vilniaus apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-318-932/2019, šalių paaiškinimų) nustatyta, kad šalys tarpusavyje nesutaria nuo 2014 metų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad dėl šalių nesutarimų jos patirtas stresas bei dvasiniai išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, kad galėjo sukelti žymias pasekmes. Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pati ieškovė savo aktyviais veiksmais stojusi į atvirą konfliktą su atsakove, iš esmės prisiėmė riziką, susijusią su jos nurodomos neturtinės žalos atsiradimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad neturtinės žalos atsiradimą, jeigu tokia buvo padaryta, iš esmės lėmė pačios ieškovės veiksmai (CK 6.253 str. 5 d.).Taigi ieškovei nepateikus pakankamų įrodymų apie jai padarytos neturtinės žalos faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.
Dėl proceso kalbos
33. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
34. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad byloje nebuvo jai užtikrinta teisė turėti vertėją ir todėl ieškovė, nesuprasdama tam tikrų esminių bylos nagrinėjimo eigos aplinkybių, teisėjos užduodamų klausimų, nesugebėjo tinkamai duoti paaiškinimų ir taip buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog jokių šiuos ieškovės argumentus pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė.
35. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė jokių apeliantės teisės į vertėją ir atitinkamai vertimą pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pažeidimų. Bylos medžiaga, inter alia teismo posėdžių garso įrašas, patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas (advokatas) nereiškė prašymo kviesti vertėją, pirmoji ieškovės pretenzija dėl neva nesuteiktų vertimo teismo posėdžio metu paslaugų buvo pateikta tik apeliaciniame skunde. Papildomai pastebėtina, kad, nors ieškovė atkakliai teigia blogai suprantanti lietuvių kalbą, tačiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nenurodė nemokanti valstybinės kalbos. Ieškovės pakankamą lietuvių kalbos mokėjimą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašai, kuriuose apeliantė ne kartą savo argumentus ir atsakymus į teisėjos klausimus dėstė būtent lietuviškai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti proceso kalbos taisyklių ir ieškovės teisės į vertimą pažeidimo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2019 m. III ketvirtį sudarė 1306,3 Eur (užpraėjęs laikotarpis, skaičiuojant nuo 2020-03-23 PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC 20-204 išrašymo dienos). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra taikomas koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p). Tai reiškia, kad maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, gali siekti 1795 Eur (1381 x 1,3). Šiuo atveju atsakovė pateikia sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir teisines konsultacijas 2011,63 Eur sumai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, į tai, kad byla nėra sudėtinga, sprendžia, kad iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas nuo 2011,63 iki 1500 Eur.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.