Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovei M. R. dėl materialinės ir moralinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Algirdas Smagurauskas ieškinį palaikė. Tikslinti ieškinio reikalavimus papildomai prašant pašalinti prie tvoros pritvirtintas konstrukcijas, atstatant tvorą į pradinę padėtį, atsisakė. Pažymėjo, kad atsakovės sodo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad daiktai neturi jokių paslėptų trūkumų, taigi atsakovės argumentai, kad jos sklype stovi tvora, nepagrįsti. Atsakovė savavališkai pritvirtino plokštes prie tvoros, nors turėjo suderinti su ieškove. Dabar tvora užstoja saulę.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad 2009 m. pastatė tvorą, suderinusi tai su buvusiu gretimo sodo sklypo savininku B. Atsakovė sklypą nusipirko 2011 m. M. R. reiškė pretenzijas, kad tvora jos sklype, kad medžių šakos jos sklypo teritorijoje. Tvorą statė etapais. Vien už 27 metrų tvoros (tiek, kiek ribojasi su atsakovės sklypu) darbus sumokėjo 3 000 Lt (kaip nurodyta kasos pajamų orderio kvite, pateiktame į bylą). Į bylą pateiktame UAB „Sąstato prekyba“ prekiniame čekyje nurodyta 428,80 Lt suma visa panaudota tvoros ginčo dalies statybai. To net neužteko. Daugelio čekių, mokėjimo kvitų nebeturi išsaugojusi. Iš 2 625 Lt UAB „Adreta“ pinigų priėmimo kvito ir 2009-05-14 šios įmonės PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos 2 625,02 Lt sumos ginčo tvoros daliai panaudojo dalį sumos, nes iš 45 metalinių toros stulpų panaudojo ne mažiau kaip 14, iš 100 vielos tinklo ne mažiau, nei 27 m. ir dar 3 m. gera valia davė atsakovei, taip pat panaudojo 27 m. įtempimo vielos, 6 vienetus vielos įtempėjo bei visus sąskaitoje nurodytus 40 kg cemento. Taigi šioje sąskaitoje nurodyta suma ne visa panaudota ginčo tvoros daliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalies išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi, laiko, kad ieškinyje nurodyta faktiškai patirtų ginčo tvoros dalies išlaidų suma. Mano, kad tvora nei kiek nenusidėvėjo, nes ją prižiūrėjo, dažė. Atsakovė tvorą sugadino 2019 m. balandį. Korozijos nėra (per mažai laiko praėjo), tačiau fundamentas pradėjo trūkinėti. Jei atsakovė nuimtų lakštus nuo tvoros, liktų didelės skylės, todėl reikalavimo dėl metalinių konstrukcijų pašalinimo nekelia. Kiekviena dalis pritvirtinta aštuoniomis tvirtinimo detalėmis, todėl nuo kiekvienos jų tvoroje liktų po aštuonias skyles. Dėl tvoros uždengimo jos sklype trūksta saulės, šiemet net neturėjo serbentų, neužaugo moliūgas, nežydėjo gėlės. Apie 1 metro atstumu nuo tvoros sukuriamas pavėsis. Dėl tokio atsakovės tvoros modifikavimo kreipėsi į Statybos inspekciją, bet jokio raštiško atsakymo negavo. Palaikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nuo 2012 m. patyrė tris infarktus. Juos lėmė atsakovės pretenzijų reiškimas, užgauliojimai, kabinimasis prie dukters. Atsakovė 6 valandą ryto išleisdavo šunį, 10 valandą triukšmaudavo. Ji pažemino ieškovę sugadindama tvorą. Šis veiksmas buvo paskutinis postūmis sveikatos pablogėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas išaiškino ieškovei teisę patikslinti ieškinio reikalavimus, juo papildant reikalavimu pašalinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorą į pradinę padėtį, tačiau ieškovė atsisakė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal ieškovės faktiškai pareikštus reikalavimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos sodo sklypas ribojasi su atsakovės sodo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji nusipirko 2011-06-14 iš V. B. ir O. B.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-12-19 matavimų ir situacijos schemos matyti, kad tvora pastatyta atsakovės sodo sklype. Byloje nėra duomenų, kad šie matavimai nuginčyti. Iš 2009 m. liepos mėnesio akto matyti, kad buvęs ieškovės sodo sklypo kaimynas, kurio sklypo Nr. 16, 2009 m. liepą sutiko, kad tvora būtų pastatyta iš jo pusės sklypo 15 cm atstumu nuo vandentiekio vamzdžio. Šis dokumentas bei ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tvoros statymo aplinkybes tai patvirtina papildomai. Kita vertus, net byloje esant duomenims, jog ginčo tvora stovi atsakovės sklype, atsakovė į jos nuosavybę nepretenduoja ir neginčija, kad ši tvora pastatyta ieškovės lėšomis. Papildomai šią aplinkybę patvirtina tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek 2009 m. liepos mėnesio T. B. ir V. B. aktas dėl tvoros statybos, tiek 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitas už tvoros įrengimo darbus.

Taigi bylos duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovės sodo sklype stovi ieškovės lėšomis pastatyta tvora. Ginčo, kad ši tvora pastatyta teisėtai, nėra, nes sutikimą dėl jo statybos davė buvęs atsakovės sklypo savininkas. Aplinkybė, kad pastarojo sodo sklypo savininkas pasikeitė, tvoros statybos teisėtumui reikšmės neturi.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti CK 4.37 str. 1 d.). Pagal CK 4.93 str. 1 d. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Pagal CK 4.103 str. 2-3 d. asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi ieškovė turi teisę naudotis tvora kaip savo nuosavybe, o atsakovė, siekdama ją keisti, vadinasi, ir tvirtinti metalines konstrukcijas, turi gauti pastarosios sutikimą. Jei tokie veiksmai padaromi nesuderinus, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl savo kaip savininkės teisių gynimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad ant ieškovės tvoros pritvirtino metalines konstrukcijas. Tai padarė neturėdama ieškovės sutikimo. Darytina išvada, kad ji modifikavo ieškovės tvorą be leidimo. Aplinkybė, kad tvora stovi jos sklype, ir ji siekia privatumo, atsakovės veiksmų teisėtumo neįrodo. Tačiau ieškovė, nors ir teigia, kad toks tvoros modifikavimas pažeidžia jos interesus, reikalavimo pašalinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorą į pradinę padėtį nekėlė, nors teismas jai tokią teisę išaiškino. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, kad ginčo tvoros modifikavimas taip pablogino sąlygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimą, kad sukėlė ieškovei žalą, atmestini.

Ieškovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovės veiksmus, rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 2 ir 3 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 1.2.2 p., numatančiu, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimai privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo nei užtvaros kiaurymių ploto, nei metamo šešėlio parametrų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tėra pateiktos tvoros nuotraukos, iš kurių matyti prie tinklo tvoros pritvirtintos metalinės konstrukcijos, tačiau jokie matavimai neatlikti ir neaprašyti. Į bylą nepateikta jokių konkrečių duomenų nei dėl kiaurymių ploto, nei dėl šešėlio dydžio. Kita vertus, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, šių duomenų trūkumas neturi esminės reikšmės, nes ieškovės tvoros kaip jos nuosavybės modifikavimas turėjo būti atliekamas arba gavus pastarosios sutikimą, arba teismo leidimą.

Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 str. 1-2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti žalą asmeniui atsiranda tada, kai yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė teigia patyrusi 2 500 Eur žalą dėl tvoros sugadinimo, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, žalos neįrodė. Tai pagrindžia tiek aplinkybė, kad ji neprašo šalinti atsakovės veiksmų padarinių, tiek tai, kad bylos duomenimis apskritai nenustatyta jokia reali žala. Nors ieškovė teigė, kad pritvirtinus metalines konstrukcijas padarytos skylės, jos nėra matomos kabant konstrukcijoms, ir estetinio vaizdo negadina, o šalinti šių konstrukcijų ieškovė neprašo. Be to, pati ieškovė pripažino, kad šiuo metu korozija tvoros nėra paveikusi. Nors ji užsiminė, kad ėmė trūkinėti tvoros fundamentas, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė. Ji pateikė į bylą čekį, kvitą, sąskaitą dėl patirtų išlaidų statant tvorą, tačiau prekiniame kvite net nėra datos, o sąskaitos ir čekio datos ankstesnės nei gautas sutikimas dėl tvoros statybos. Be to, ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, kad 2 500 Eur išleido tvoros statybai ir tai laiko žala, teismo posėdžio metu pripažino, kad tik dalis rašytiniais įrodymais patvirtinamų išlaidų susiję su ginčo tvoros dalimi, skiriančia jos ir atsakovės sklypą. Nors teigė, kad bendra ginčo tvoros dalies išlaidų dalis vis vien išliktų 2 500 Eur, rašytinių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir konkrečios išlaidų sumos pagal panaudos medžiagas ginčo tvoros daliai nenurodė. Nors ji teigė, kad 2009-07-14 kasos pajamų orderis kvitas patvirtina 3 000 Lt išlaidas už ginčo tvoros dalies, o ne už visos tvoros statybos darbus, jokių duomenų, už kokią tvoros statybos darbų dalį šie pinigai sumokėti, byloje nėra. Net ir laikant labiau tikėtina, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė dėl ginčo tvoros dalies statybų patyrė išlaidų, jas skaičiuojant proporcingai nurodytai sunaudotų medžiagų daliai, lieka neįrodyta, kad atsakovė tvorą sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiškumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad neįrodyta civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – žala, todėl nėra pagrindo ir pačiai civilinei atsakomybei taikyti, vadinasi, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės užgauliojimų ir įžeidinėjamų jautė emocinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą prieš sodo kaimynus dėl tvoros sugadinimo. Tai pablogino sveikatą, todėl atsakovė turėtų atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalą.

Remiantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.) bei žalą (CK 6.249 str.)).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje kaip neteisėtus veiksmus nurodo atsakovės atliktą tvoros modifikavimą, tačiau neturtinės žalos prašo ir už atsakovės užgauliojimus bei įžeidinėjimus, kurių niekaip nepagrindžia, o iš bylos duomenų matyti, kad konfliktuoja abi kaimynės. Nors ieškovė teigia, kad dėl tvoros modifikavimo buvo atsakovės pažeminta prieš kaimynus, jokių pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2012 m. patyrė tris infarktus, tačiau į bylą tėra pateikta 2019-05-13 stacionaro epikrizė, kurioje nurodoma apie praeityje, t.y. 2012 m., 2014 m. ir 2018 m. persirgtus išeminius insultus. Sprendžiant iš šalių paaiškinimų, ginčo tvoros dalis modifikuota 2019 m. pavasarį, vadinasi aukščiau nurodyti insultai patirti iki šių veiksmų, o 2019-05-13 stacionaro epikrizėje nėra sąsajų su joje išvardytomis ligomis ir atsakovės veiksmais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė naudojosi teisine pagalba ir patyrė atstovavimo išlaidų. Ji prašo priteisti 2 516,80 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pastaroji suma atsispindi teisinių paslaugų suvestinėje. Joje nurodyta, kad atsakovė išlaidas apmokėjo pagal tris PVM sąskaitas trimis mokėjimo dokumentais. Į bylą pateiktos dvi sąskaitos, t.y. 347,88 Eur sumai ir 2 047,93 Eur sumai bei mokėjimo nurodymai - pinigų priėmimo kvitai bendrai 2 516,80 Eur sumai. Spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Rekomendacijos nenumato atskiro mokesčio už dokumentų pateikimą el. būdu, atskiro mokesčio už pasirengimą posėdžiui ar susipažinimą su bylos medžiaga. Įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, taip pat aplinkybę, kad nors ieškinys atmestas, tačiau nustatyta, kad atsakovė tvoros modifikavimą atliko neturėdama nei ieškovės sutikimo, nei teismo leidimo, sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 1 400 Eur atstovavimo išlaidų suma.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 12,14 Eur pašto išlaidų. Atmetus ieškinį, jos priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės T. B. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,14 Eur (dvylika eurų, 14 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.