Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V. ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. G. savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad tėvą per gyvenimą buvo mačiusi tik kelis kartus, ją dar mažą, buvusią 10 metų amžiaus, tėvas paliko, sukūrė kitą šeimą. Ji yra buvusi V., tėvai buvo susituokę, mama M. V., o tėvas V. V.. Viso vaikų 6, tėvas turėjo vieną sutuoktinę – jos mamą, o kitos – sugyventinės. Su viena sugyventine turėjo du sūnus. Iš jos mamos ir tėvo santuokos yra 4 vaikai: jau miręs yra V. V., dar gyvi: V. V., D. V. ir ji – V. G.. Dar du vaikai yra gimę iš tėvo ir jo sugyventinės, t.y. V. V. ir L. V.. Mama mirė prieš 2 metus, tėvai buvo išsiskyrę, kai jai buvo 10 metų amžiaus, tai galėjo būti apie 1974 metai. Kai tėvai išsituokė, tėvas jau turėjo kitą moterį, su kuria gyveno. Ji liko gyventi su mama (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė (duomenys neskelbtini). Tėvas po ištuokos su mama išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Kai ji buvo paauglė, buvo nuvažiavusi pas tėvą į (duomenys neskelbtini), kitą kartą, kai jai buvo apie 30 metu, su tėvu susitiko pas tėvo seserį, kai tėvas buvo atvykęs pas savo seserį (duomenys neskelbtini). Vėliau per tėvo seserį sužinojo, kad tėvas nusipirko namelį (duomenys neskelbtini). Prieš metus laiko iki tėvo mirties ji yra tris kartus buvusi pas tėvą (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis gyveno vienas, o kur tuo metu buvo tėvo sūnus L. V., ji nežino. Paskutinį kartą apsilankė pas tėvą buvo 2011 m. rugsėjo mėnesį. Tėvas dėl (duomenys neskelbtini) esančių namų nesakė, kad jis yra išsipirkęs, tik sakė, kad kam reikės, tas susitvarkys dokumentus. Apie tėvo mirtį sužinojo tik tada, kai iš notarės 2018 m. rugsėjo 6 d. gavo laišką. Nuo 2011 m. rudens daugiau su tėvu ji nebendravo, nes jis gyveno asocialų gyvenimą, girtavo, nenorėjo su ja bendrauti. Jis nebendravo nė su vienu vaiku, tik su tais, kurie gyveno šalia. Visą gyvenimą su tėvu nebendravo būtent dėl tų pačių priežasčių, ji tik nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvo seserį. Kai mirė tėvas, tėvo sesuo R. Š., su kuria ji bendravo, jau buvo mirusi, todėl bendrauti bebuvo su kuo. Jos tikri broliai ir sesuo taip pat niekada nebendravo su tėvu, todėl ir iš jų ji negalėjo sužinoti apie tėvo mirtį. Jos brolis ir sesuo palikimo atsisakė taip pat tada, kai notaras, kaip ir ją, juos pakvietė, nes paveldėti pretendavo valstybė. Dėl L. V. ji nežino nieko, jis per tiek metų irgi nesikreipė. Ji su L. V. susipažino tik tada, kai iš notarės nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pažiūrėti ir pamatė, kad ten gyvena L. V.. Ji klausė L. V., kodėl nesitvarko palikimo, bet jis paaiškino, kad neturi pinigų. Ji jo klausė, kodėl jiems nepranešė, adresai buvo, bet jis nieko neatsakė. Ji ne kartą L. V. ragino tvarkytis palikimą, važiuoti pas advokatą, į teismą, bet jis vis atsakydavo, kad neturi pinigų. Ji pasakė, kad palikimą tvarkysis ji, jis yra gavęs dokumentus iš teismo, bet jis tik pasidomėjo, kur jis gyvens. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki pat 2018 m., kai sužinojo apie tėvo mirtį, su jokiais tėvo artimaisiais ji nebendravo, nieko nežinojo, nes nebuvo su kuo bendrauti. Brolis ir sesuo taip pat nieko apie tėvo mirtį nežinojo. Tėvo sugyventinės vaikai taip pat nieko jai nepranešė. Ji laidotuvėse nedalyvavo. Po to, kai gavo pranešimą iš notaro, ji nuvažiavo pas L. V. susipažinti, jam pasakė, kad ji kreipsis į teismą, ieškojo advokato per antrinę teisinę pagalbą ir kreipėsi į teismą. Kai tik sužinojo iš notaro pranešimo apie tėvo mirtį, ji dar savarankiškai buvo atvykusi pas advokatą Pakruojyje, bet kadangi kaina buvo per didelė, todėl susitvarkė per savivaldybę antrinę teisinę pagalbą ir kol paskyrė advokatą, todėl šiek tiek užtruko, kol pateikė pareiškimą teismui. Jei būtų laiku sužinojusi apie tėvo mirtį, jai būtų apie tai pranešę, tikrai būtų laiku kreipusis dėl turto paveldėjimo. Kitų įpėdinių, siekiančių paveldėti nėra, nes jos brolis V. V. ir sesuo D. V. palikimo atsisakė, o vienas tėvo ir sugyventinės sūnus V. V. taip pat atsisakė, bet L. V., nei atsisakė palikimo, nei priėmė tėvo palikimą. Ji paveldėti nori, bet nežinojo apie tėvo mirtį, nes su juo nebendravo, jai niekas nepranešė. Tėvą laidojo L. V.. Ji sužinojo, kad, kai tėvas mirė, L. V. nebuvo, tėvas savaitę laiko pragulėjo miręs ir jį rado kaimynas. L. V. dar buvo iškelta baudžiamoji byla, buvo įtariamas dėl nužudymo, net jis išteisintas. Prašo atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą tėvo V. V. palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir kt.).

Iš pareiškėjos V. G. pareiškimo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos V. G. tėvas V. V. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,2500 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, trys sandėliukai, viralinė, kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės pranešimas ir raštas bei Testamentų registro išrašas patvirtina, kad V. V. testamento nepaliko, po jo mirties Pakruojo rajono 2-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla pagal įstatymą, į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Valstybės įmonė Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kiti mirusiojo įpėdiniai – palikėjo vaikai V. V., V. V. ir D. V. pateikė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Savo valios dėl palikimo priėmimo neišreiškė mirusiojo sūnus L. V..

Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog pareiškėja, būdama palikėjo V. V. dukra - pirmos eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2013 m. vasario 23 d., turėjo atlikti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje išvardintus palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių. Bylos duomenimis, pareiškėjos tėvų V. V. ir M. V. santuoka buvo nutraukta, kai pareiškėja buvo nepilnametė, vos 10 metų mažiaus, vėliau pareiškėja ir tėvas V. V. artimų santykių nepalaikė, nes, anot pareiškėjos, tėvas gyveno asocialų gyvenimą, girtuokliavo, be to, buvo sukūręs kitą šeimą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį pranešė notarė 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu, nurodydama informuoti ją apie paveldėjimo teisės įgyvendinimą, tolimesnius savo veiksmus ir ketinimus. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2018 m. lapkričio 20 d. raštas bei Testamentų registro išrašas liudija, jog kiti įpėdiniai – mirusiojo vaikai V. V., V. V. bei D. V. palikimo atsisakė tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Iš pareiškėjos V. G. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat akivaizdu, jog ji apie tėvo mirtį sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Anot pareiškėjos, su tėvu artimų santykių ji nepalaikė, tik pačios iniciatyva yra keletą kartu su juo bendravusi, o iš tėvo artimųjų giminaičių, su kuriais bendravo, - tik tėvo sesuo, kuri jau buvo mirusi iki tėvo mirties 2012 m. Taigi, tikėtina, kad pareiškėja apie tėvo mirties faktą ilgą laikotarpį nebuvo informuota, apie tai sužinojo tik iš notarės, gavusi jos pranešimą.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl su tėvu kartu gyvenusio jo sūnaus L. V. pozicijos, teismas laiko reikšminga tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė su tėvo sūnumi L. V. susipažinusi tik po to, kai nuvyko į tėvo namus, gavusi pranešimą iš notarės. L. V. jos apie tėvo mirtį neinformavo, galimai pats palaidojęs tėvą, apie tai pareiškėjai taip pat nepranešė. Į bylos nagrinėjimą L. V. neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokios savo pozicijos paveldėjimo klausimu taip pat nėra išreiškęs nei teismui, nei, pasak pareiškėjos ir bylos duomenų, notarui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad L. V. po palikėjo mirties likęs gyventi mirusiojo namuose, žinojęs apie tėvo mirtį, galimai palaidojęs jį, tačiau apie šiuos faktus nei pareiškėjai, nei kitiems mirusiojo įpėdiniams apie atsiradusią paveldėjimo teisę nepranešęs, leidžia spręsti, jog pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, paveldėjimo teises būtent dėl nežinojimo apie tėvo mirtį. Nors iš tiesų įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, o aplinkybė, kad yra turto, paveldėtino pagal įstatymą, paaiškėjo tik pareiškėjai gavus pranešimą iš notaro ir nuvykus į tėvo sodybą, kurioje gyveno tėvo sūnus, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Todėl teismas sprendžia, jog bylos duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja neįgyvendino savo subjektinės paveldėjimo teisės dėl to, jog apie tėvo V. V. mirtį nežinojo.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog nors jis praleistas gana žymiai, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), ar palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011), tačiau šiame kontekste teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos argumentus dėl to, kad terminas praleistas iš esmės dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios (nežinojimo apie tėvo mirtį), o taip pat dėl gyvenimiškų priežasčių (pareiškėjos ir mirusiojo, gyvenusio asocialų gyvenimą, ryšių nepalaikymo, nebendravimo, gyvenimo skirtinguose rajonuose, esant mirusiai tėvo artimajai giminaitei, su kuria pareiškėja bendravo), kas lėmė terminų praleidimą. Tačiau pareiškėja, kaip matyti iš bylos duomenų, pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdama mirusiojo tėvo turtą paveldėti būtent po to, kai jai notarė pranešė apie atsiradusią paveldėjimo teisę. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjos elgesį siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises. Atsižvelgtina ir į tai, jog kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl nežinojimo apie tėvo mirtį, ar duomenų, kad pareiškėja žinojo apie tai, tačiau delsė priimti palikimą, nėra. Pareiškėja, kaip patvirtina bylos duomenys, be nepagrįsto delsimo kreipėsi į teismą, t.y. po to, kai gavo notarės pranešimą, 2018 m. spalio 22 d. pateikė prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti, o surinkus ir advokatui parengus dokumentus, 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą, kas liudija, jog pareiškėja nedelsiant ėmėsi aktyvių ir nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis).

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mirusysis V. V. testamento nepaliko, todėl šiuo atveju paveldima pagal įstatymą. Mirusysis turėjo vaikų – pirmos eilės įpėdinių (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš kurių trys - palikimo atsisakė, vienas (suinteresuotas asmuo L. V.) - savo valios neišreiškė, pareiškėja – siekia priimti tėvo palikimą, prašydama atnaujinti terminą tėvo palikimui priimti. Valstybę atstovaujanti institucija – VĮ Turto bankas, gavęs 2017 m. gegužės 15 d. antstolio informaciją apie mirusiajam V. V. priklausiusį turtą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiojo turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei dar neišduotas.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Nesant testamento, paveldimas turtas pagal įstatymą paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas V. V. turėjo vaikų, o mirusiojo dukra pareiškėja V. G. siekia paveldėti savo tėvo turtą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į paveldėjimo teisės valstybei perėjimo pagrindus, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo procedūromis, atnaujinus jai praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis), o termino atnaujinimas šiuo atveju neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei, paveldėti turtą, likusį po jos tėvo V. V. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėja V. G. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas jai įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.