Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2224-1149/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: e2-2224-1149/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00608-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marija Augustinaitė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: Panamos Respublikos bendrovės Ukeldi Investment Inc, Estijos Respublikos bendrovės HR Protrans OÜ
Advokatai: Audrius Saulėnas, Tadas Katauskas, Vytautas Šulija, Juozas Viščinis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2224-1149/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00608-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,sekretoriaujant G. L.,dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luna Capital Group“ atstovui advokatui Juozui Viščiniui,

atsakovės Panamos Respublikos bendrovės Ukeldi Investment Inc atstovui advokatui Tadui Katauskui,

atsakovės Estijos Respublikos bendrovės HR Protrans OÜ atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“, Panamos Respublikos bendrovei Ukeldi Investment Inc ir Estijos Respublikos bendrovei HR Protrans OÜ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Luna Capital Group“ perleido juridiniams asmenims Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ reikalavimo teises į skolininkus V. K. ir V. K. už 16 000 Eur. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu priteisė iš V. K. ir V. K. žalos atlyginimą BUAB „Luna Capital Group“ naudai. 2020 m. gegužės 4 d. vyko BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl debitorinių skolų pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo ir ginčo reikalavimo teisių pardavimo. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta pardavinėti 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteistas reikalavimo teises laisvu pardavimu po 6 000 Eur už kiekvieną skolininką tris savaites.

1.2. Nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Vermosa“, kuri vykdė ir vykdo BUAB „Luna Capital Group“ bankroto procedūras, viešai pardavinėjo debitorinius įsiskolinimus ir pagal viešai paskelbtą informaciją reikalavimo teisės į skolininkus V. K. ir V. K. buvo pardavinėjamos po 6 000 Eur už kiekvieną. Ieškovas dėl reikalavimo teisių pirkimo bendravo su nemokumo administratorės atstovais ir elektroniniu laišku teikė pasiūlymą reikalavimo teises nupirkti už didesnę nei buvo nurodyta viešame pasiūlyme kainą, t. y. už 14 000 Eur, ir prašė atsiųsti Reikalavimo teisių pirkimopardavimo sutartį. Tačiau nemokumo administratorė jokio atsakymo nebeteikė ir su ieškovu nebebendravo. 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Luna Capital Group“ lygiomis dalimis naujiesiems kreditoriams Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ perleido savo reikalavimo teises į V. K. ir V. K. už 16 000 Eur.

1.3. Laiko, kad 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo pažeista reikalavimo teisių pardavimo tvarka. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, - privaloma tvarka parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomo įstatymo (toliau – JANĮ) 92 straipsnio 1 dalį turto pardavimui iš varžytinių mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) turto pardavimą iš varžytinių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. CPK 694 straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytinių. Taigi teisės aktai imperatyviai nurodė, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas turi būti pardavinėjamas iš varžytinių. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė negalėjo nežinoti, kad skolininkai V. K. ir V. K. turi nekilnojamojo turto, kuris buvo ir yra registruotas nekilnojamojo turto registre. Pavyzdžiui, V. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įkainotas 72 000 Eur. Todėl nemokumo administratorė turėjo pardavinėti esamą skolininkų nekilnojamąjį turtą ir gautas už jį lėšas paskirstyti kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka.

1.4. Be to, reikalavimo teises į skolininkus už 16 000 Eur nupirko du didžiausi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurie įgijo teisę nukreipti išieškojimą į žymiai didesnės vertės turtą. Tokie atsakovų veiksmai neabejotinai pažeidžia kitų BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesą gauti kaip galima daugiau lėšų už pardavinėjamą turtą. Maža to, kreditorių susirinkimas nusprendė reikalavimo teises pardavinėti laisvu pardavimu tris savaites. Susirinkimas įvyko 2020 m. gegužės 4 d., todėl pardavimas turėjo vykti iki 2020 m. gegužės 25 d., ir reikalavimo teisės turėjo būti parduotos tam asmeniui, kuris būtų pasiūlęs didžiausią kainą. Tačiau nemokumo administratorė, nesulaukusi kreditorių susirinkimo termino pabaigos, taip pažeisdama tiek ieškovo teises sąžiningai dalyvauti pirkimo procese, tiek kreditorių teises gauti kuo didesnes lėšas už parduodamą turtą, skubiai sudarė Reikalavimo perleidimo sandorį su įmonės kreditoriais už neadekvačiai mažą kainą. Pažymėjo, kad ieškovas, kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas asmuo, turėjo teisę įsigyti pardavinėjamas reikalavimo teises, pagrįstai tikėdamasis, kad reikalavimo teisės bus parduotos didžiausią kainą pateikusiam asmeniui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Panamos Respublikos bendrovė Ukeldi Investment Inc pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1. Ieškovas neturi teisės ginčyti 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, nes neturi įstatyme reikalaujamo teisinio suinteresuotumo, t. y. ieškovas neturi teisės į teisminę gynybą, kadangi nėra jo teisių pažeidimo. Ieškovas nėra BUAB „Luna Capital Group“ kreditorius, nėra kreditoriaus atstovas, todėl neturi teisės ginti kitų asmenų teises. Pažymėjo, kad nei vienas kreditorius neginčijo 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ir jame nustatytos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos. Taip pat nei vienas kreditorius nepareiškė pretenzijų, reikalavimų ar ieškinių dėl sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties. Todėl ieškovo ieškinys turi būti atmestas, kaip pareikštas asmens, kuris siekia ginti ne savo, o kitų asmenų teises.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės dalyvauti reikalavimo teisių pirkimo procese ir pasiūlyti didesnę kainą, tačiau tai nėra įstatymo saugomos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Jokia teisės aktų norma negarantuoja ieškovui teisės būti įtrauktam į reikalavimo teisių pardavimo procesą ar teisę į galimybės suteikimą pateikti didesnį kainos pasiūlymą. Nepaisant to, ieškovas pirkimo procese dalyvavo, pateikė pasiūlymą nemokumo administratorei, tačiau jis buvo mažesnis už atsakovų pasiūlymą. Tai, kad nemokumo administratorė pardavė reikalavimo teises pirkėjams, pateikusiems didesnį kainos pasiūlymą, nėra ir negali būti laikoma ieškovo teisių pažeidimu.

2.3. Ieškinio reikalavimas nesukuria ieškovui jokių materialinių teisinių padarinių, nes pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius restituciją, nebus sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos ieškovo subjektinės teisės ar pareigos: ieškovas neįgis reikalavimo teisių į skolininkus ir negaus kitokios naudos pritaikius restituciją. Be to, 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimai nėra nuginčyti, todėl reikalavimo teisės turės būti dar kartą parduodamos ta pačia tvarka, t. y. laisvu pardavimu. Dėl šios priežasties, nėra jokios garantijos, kad pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir iš naujo pardavinėjant reikalavimo teises į skolininkus, reikalavimo teisės bus parduotos ieškovui.

2.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisės į skolininkus turėjo būti parduodamos viešųjų varžytinių metu. Parduodamas turtas neatitiko įstatyme nustatytų sąlygų dėl jo pardavimo tokiu būdu, todėl nebuvo jokio pagrindo reikalavimo teises pardavinėti iš viešųjų varžytinių. Be to, nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad reikalavimo teisės į skolininkus buvo parduotos už per mažą kainą. 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu nuspręsta parduoti reikalavimo teises į skolininkus už 12 000 Eur. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas iki šiol yra galiojantis. Reikalavimo teises į skolininkus atsakovai įgijo už bendrą 16 000 Eur sumą, t. y. atsakovai sumokėjo didesnę kainą nei buvo nustatyta 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu. Joks kitas asmuo ar asmenys nepateikė didesnės kainos pasiūlymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Estijos Respublikos bendrovė HR Protrans OÜ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3.1. Teismo sprendimas priteisti bankrutavusiai bendrovei žalą iš jos buvusių vadovų V. K. ir V. K. buvo priimtas tik dviejų kreditorių - Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ - pastangomis ir didelių finansinių kaštų, patirtų teisininkams, dėka, t. y. nei ieškovas, nei kiti privatūs asmenys, išskyrus atsakovus, neįdėjo jokių pastangų, kad skolininkai V. K. ir V. K. būtų įpareigoti atlyginti padarytą žalą bendrovei, kuriai vadovavo, o kartu ir bendrovės kreditoriams. Todėl reikalavimo perleidimas tiems kreditoriams, kurie buvo suinteresuoti žalos atlyginimo klausimo išsprendimu ir įdėjo tam dideles pastangas, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

3.2. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės tretiesiems asmenims, nesudariusiems sandorio, ginčyti tarp kitų šalių sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ieškovas nėra sandorio šalis, neturi jokių teisių ir pareigų, kylančių iš analizuojamų sutartinių santykių ir jo teisės ginčijamu sandoriu nėra įtakojamos. Šiuo atveju ieškovas veikia vien tik skolininkų V. K. ir V. K. interesais, siekdamas apsunkinti išieškojimo veiksmus, o ne siekdamas apginti tariamai pažeistas savo teises. Ieškinyje nėra nurodoma nei viena konkreti teisės norma, kurią pažeistų ginčijamas sandoris. Ieškovą tenkino reikalavimo perleidimo procedūra, nes jis teikė pasiūlymą nemokumo administratorei ir siekė sudaryti sandorį ta pačia tvarka, kuria sandorį sudarė atsakovai. Kadangi ieškovas siekė sudaryti sandorį pasiūlydamas mažesnę kainą, nei pasiūlė atsakovai, sandoris su ieškovu nebuvo sudarytas. Taigi ieškovas, sutikdamas su reikalavimo perleidimo procedūra ir siūlydamas sudaryti sandorį, patvirtino, kad pati reikalavimo perleidimo procedūra yra teisėta.

4. Atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija trečiųjų asmenų sudarytą sandorį. Ieškovas nėra nei sandorio šalis, nei bankrutuojančios įmonės kreditorius ar kaip nors kitaip susijęs asmuo. Taigi 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis niekaip neįtakoja ieškovo teisių ir pareigų, t. y. ar tenkinus, ar atmetus ieškinį, teismo sprendimo pagrindu nebus ir negali būti sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors ieškovo subjektinės teisės ar pareigos. Atitinkamai, ieškovo materialinės subjektinės teisės ir įstatymu saugomi interesai nėra ir nebuvo pažeisti.

4.2. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas tariamai gina BUAB „LunaCapital Group“ kreditorių interesus, teigdamas, jog reikalavimo teisė galėjo būti realizuota už didesnę kainą, bankroto procese gaunant daugiau pajamų, tačiau ieškovas neturi nei teisės, nei pareigos ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, nes ši kompetencija pagal įstatyminį reglamentavimą yra patikėta paskirtai nemokumo administratorei.

4.3. Ieškinys yra pateiktas siekiant apsunkinti išieškojimo veiksmus pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018, galimai ginant skolininkų interesus. Kadangi ieškinys yra pateiktas subjekto, neturinčio teisės tokio ieškinio pateikti, kurio teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o ieškinio patenkinimas šiam asmeniui nesukurtų jokių materialinių teisių ir pareigų, tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir ieškovui skirtina bauda.

4.4. 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nusprendė dėl reikalavimo teisių realizavimo tvarkos, pardavinėjant turtą už 12 000 Eur kainą laisvu pardavimu. Priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas nėra apskųstas, panaikintas ar negaliojantis, kreditoriai dėl minėto nutarimo prieštaravimų ar pretenzijų nepareiškė, todėl darytina išvada, jog tokia pardavimo tvarka atitiko kreditorių interesus. Priešingai nei teigia ieškovas bankrutavusios įmonės turtas pagal nustatytą pardavimo kainą neprivalėjo būti pardavinėjamas varžytinėse. Atsakovai pasiūlė reikalavimo teises įsigyti už bendrą 16 000 Eur sumą, kuri yra žymiai didesnė nei kreditorių susirinkime nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Tuo tarpu ieškovo pasiūlyta pardavimo kaina buvo 14 000 Eur, kuri yra mažesnė nei pasiūlyta atsakovų. Kitų komercinių pasiūlymų įsigyti reikalavimo teises per pardavimo laikotarpį nebuvo gauta. Taigi atsakovų pasiūlyta pardavimo kaina buvo palanki bei atitinkanti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

4.5. Akcentavo, kad net jei reikalavimo teisių pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pardavimo procesas būtų vykdomas iš naujo, atsakovė BUAB „LunaCapital Group“ neprivalėtų parduoti šio turto ir sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties būtent su ieškovu. Nemokumo administratorė, atsižvelgdama į kreditorių interesus, turi teisę pasirinkti kam ir už kokią kainą bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, taip pat kaip ir atsisakyti sudaryti sutartį, jei sutartis nėra naudinga jos interesams, imperatyvios teisės normos neįpareigoja tokios sutarties sudaryti. Šiuo atveju jokie įstatymai ar kreditorių įpareigojimai nenustatė, kad sutartis turėtų būti sudaryta būtent su ieškovu, taigi net pradėjus turto realizavimo procesą iš naujo, nemokumo administratorė galėtų parduoti reikalavimo teises bet kuriam kitam asmeniui, pasiūliusiam už šį turtą sumokėti didesnę kainą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad gerai pažįsta V. K. tėvą E. K., nuo (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini). V. K. ir jo tėvas paaiškino situaciją, pateikė dokumentus dėl skolinių įsipareigojimų. Susisiekė su nemokumo administratorės įgaliotu asmeniu R. Ž. dėl reikalavimo teisių įsigijimo, važiavo su ja susitikti į (duomenys neskelbtini), buvo pasakyta, kad paskelbta kaina yra derinama. Bet vėliau bendravimą nutraukė, pradėjo ignoruoti, nebekėlė telefono ragelio, pajuto, kad pardavimo procesas vyksta nesklandžiai. Buvo pasiruošęs pasiūlyti žymiai didesnę kainą, bet nemokumo administratorės įgalioti asmenys nebebendravo. Apie tai, kad reikalavimo teisės perleistos atsakovams sužinojo po dviejų dienų nuo sutarties sudarymo, tačiau iš karto į teismą nesikreipė, nes dvejojo, domėjosi, kokia tvarka galima ginti pažeistas teises.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad ieškovas nėra nesąžiningas, jis neslepia, kad yra iš senų laikų pažįstamas su V. K. tėvu, žinojo visas aplinkybes, sutiko padėti ir įgyti tas reikalavimo teises. Norėjo įgyti reikalavimo teises, laikydamasis visų įstatymo reikalavimų: bendravo su nemokumo administratore, raštu pateikė pasiūlymą. Didesnės kainos nepasiūlė, nes nebuvo sudaryta tokia galimybė, su ieškovu buvo nutrauktas bendravimas: tokia praktika, kad kaina didinama po truputį, o ne iš karto siūloma didžiausia kaina. Ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis galėjo įsigyti tas reikalavimo teises ir už didesnę kainą; jei nemokumo administratorei kilo abejonių dėl ieškovo finansinių galimybių, tai galėjo paprašyti ir ieškovas būtų pagrindęs savo pajėgumą. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovas vėl įgytų teisę pretenduoti įsigyti reikalavimo teises. Be to, tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatos imperatyviai nurodė, jog skolininko turtas turėjo būti parduotas iš varžytinių. Šiuo atveju skolininko turtas parduotas už 87 500 Eur, o reikalavimo teisės parduotos už neadekvačiai mažą kainą (16 000 Eur). Nemokumo administratorė galėjo pati pardavinėti turtą ir už butą gautus pinigus skirstyti visiems kreditoriams. Perleidusi reikalavimo teises dviem įmonės kreditoriams, nemokumo administratorė nesiekė tenkinti visų kreditorių interesų.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu atsakovės Panamos Respublikos bendrovės Ukeldi Investment Inc atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo, nenurodė, kokia jo subjektinė teisė pažeista. Ieškovas dalyvavo pardavimo procese, pateikė pasiūlymą, tačiau jis nebuvo geriausias. Teisės aktai nenumato galimybės pateikus pasiūlymą, vėliau jį didinti. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų, teisės aktai nenumatė ginčo reikalavimo teisių pardavimo iš varžytinių. Ieškovo teisė teikti pasiūlymą nebuvo pažeista, o reikalavimo teisės parduotos už didžiausią pasiūlytą kainą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės Estijos Respublikos bendrovės HR Protrans OÜ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo, ieškinio patenkinimas jo teisių niekaip neįtakotų - reikalavimo teisės būtų parduotos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tam, kuris pateiks geriausią pasiūlymą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė didesnės vertės pasiūlymo, nei kad nemokumo administratorė pardavė reikalavimo teises. Nors ieškovas tvirtina, kad reikalavimo teisių perleidimas atsakovams neatitinka visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, tačiau ieškovas neturi teisės ginti viešojo intereso, jo interesai neturi jokių sąsajų su kreditorių interesais, ieškovas atstovauja skolininko V. K. interesus. Jei ieškovas mano, kad nemokumo administratorė su juo netinkamai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, kyla abejonių dėl ieškovo finansinių galimybių įsigyti reikalavimo teises, labiau tikėtina, kad jis tokių finansinių galimybių neturėjo, nes turimo nekilnojamojo turto pardavimas, reikalavimo teisių į turimus skolininkus materializavimas į pinigines lėšas užtrunka ilgą laiką. Labiau tikėtina, kad ieškovas neketino sudaryti sandorio, nes kitaip jis nebūtų taip ilgai laukęs, o iš karto kreipęsis į teismą.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ginčijamu sandoriu ieškovas neturi jokio sąsajumo, sandorį ginčyti galėtų tik įmonės kreditoriai. Kadangi ieškovas nėra įmonės kreditorius, jis neturi reikalavimo teisės. Tuo tarpu įmonės kreditoriai niekada šio sandorio neginčijo. Sandoris kreditorių interesų nepažeidžia, nes jis sudarytas laikantis kreditorių nustatytos pardavimo tvarkos, kuri niekada nebuvo ginčijama. Nemokumo administratorė, gavusi pasiūlymą, kuris atitiko kreditorių interesus, nenorėdama prarasti kliento, sudarė ginčo sandorį. Neginčija, kad nutraukė bendravimą su ieškovu, nes nebematė prasmės kalbėtis, kadangi viską lemia rašytiniai pasiūlymai, o ieškovas nepasiūlė didesnės kainos nei pasiūlė atsakovai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1147-513/2016) UAB „Luna Capital Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Administravimas“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi MB „Administravimas“ atstatydinta iš BUAB „Luna Capital group“ bankroto administratorės pareigų, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi BUAB „Luna Capital group“ bankroto administratore paskirta UAB „Vermosa“.

11. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018, BUAB „Luna Capital Group“ iš V. K. priteista 1 599 000 JAV dolerių ir 152 626,13 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš V. K. BUAB „Luna Capital Group“ priteista 965 800 JAV dolerių ir 161 415,49 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, išbraukiant iš jo rezoliucinės dalies klaidingai įrašytą perteklinį sakinį dėl 3 081,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12. BUAB „Luna Capital Group“ 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo, kuriuo nutarta pardavinėti 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteistas: reikalavimo teisę į 1 599 000 JAV dolerių ir 152 626,13 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš V. K., ir reikalavimo teisę į 965 800 JAV dolerių ir 161 415,49 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš V. K. laisvu pardavimu už 6 000 Eur už kiekvieną tris savaites, nepardavus turto aukščiau numatyta tvarka, reikalavimo teises pardavinėti dar tris savaites laisvu pardavimu už 3 000 Eur sumą už kiekvieną reikalavimo teisę, nepardavus turto aukščiau nurodyta tvarka, parduoti reikalavimo teises už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie pardavimą skelbti internete.

13. Apie parduodamus BUAB „Luna Capital Group“ debitorinius įsiskolinimus 2020 m. gegužės 4 d. paskelbta nemokumo administratorės UAB „Vermosa“ internetiniame puslapyje http://vermosa.lt/kontaktai/home/skelbimai/turto-pardavimas/. 2020 m. gegužės 13 d. nemokumo administratorei UAB „Vermosa“ pasiūlymus dėl BUAB „Luna Capital Group“ debitorinių įsiskolinimų įsigijimo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūliusi 12 000 Eur kainą, ieškovas, pasiūlęs 14 000 Eur kainą, bei atsakovai Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ, pasiūlę 16 000 Eur kainą.

14. 2020 m. birželio 13 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria BUAB „Luna Capital Group“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujųjų kreditorių Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ naudai, o naujieji kreditoriai lygiomis dalimis priėmė iš pradinės kreditorės BUAB „Luna Capital Group“ jos turimas reikalavimo teises į skolininkus: 1) V. K. dėl 1 599 000 JAV dolerių ir 152 626,13 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2020; 2) V. K. dėl 965 800 JAV dolerių ir 161 415,49 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2020. Už šia sutartimi perleistą reikalavimo teisę į skolininką V. K. naujieji kreditoriai įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei po 4 000 Eur lygiomis dalimis, kas bendroje sumoje sudaro 8 000 Eur, už perleistą reikalavimo teisę į skolininką V. K. naujieji kreditoriai įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei po 4 000 Eur lygiomis dalimis, kas bendroje sumoje sudaro 8 000 Eur.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pradinę kreditorę BUAB „Luna Capital Group“ pakeitė jos teisių ir pareigų į skolininkus V. K. ir V. K. perėmėjais Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ, bei nutarė nutarčiai įsiteisėjus išduoti naujajam kreditoriui Ukeldi Investment Inc ir naujajam kreditoriui HR Protrans OÜ vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 dėl priteistų sumų išieškojimo iš V. K. ir V. K..

Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį

16. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalį, yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

18. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019).

19. Nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl sandorio negaliojimo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekiniams sandoriams taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir ją atkartojanti CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties (sandorio) negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra ginčo sandorio šalis, tačiau savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti sandorį ir savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad jis siekė ir siekia įsigyti reikalavimo teises į skolininkus V. K. ir V. K., tačiau neteisėtas Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas su atsakovais Ukeldi Investment Inc bei HR Protrans OÜ pažeidė ieškovo teisę įsigyti šiuos reikalavimus; pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, ieškovas galėtų dalyvauti šio bankrutavusios įmonės turto pardavimo procese ir siekti jį įsigyti. Atsižvelgiant į šias ieškovo nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas pagrindė, jog ginčijamas sandorio sudarymas pažeidė jo interesus, ir kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas sukeltų atitinkamus materialiuosius padarinius - ieškovas kaip potencialus pirkėjas turėtų galimybę dalyvauti BUAB „Luna Capital Group“ debitorinių įsiskolinimų pardavimo procese (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.225 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 1 dalis). Dėl to pripažintina, kad ieškovas pagrindė sąlygas, kurios būtinos teisminei gynybai jo reikalaujamu būdu taikyti.

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama teisė ne Reikalavimo teisės perleidimo sutarties šaliai ginčyti šį sandorį kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-478-381/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-140-618/2021).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

22. Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

23. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

24. Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinti negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „LunaCapital Group“ ir Ukeldi Investment Inc bei HR Protrans OÜ, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), nes buvo pažeista bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnio, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020).

27. Šiuo atveju, ieškovo vertinimu, vykdant reikalavimo teisių į skolininkus V. K. ir V. K. pardavimo procedūrą, buvo pažeista imperatyvi ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

28. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ nuostatoms, tačiau ginčo turto (debitorinių įsipareigojimų) pardavimo procedūra vykdyta galiojant JANĮ nuostatoms, todėl sprendžiant dėl turto pardavimo tvarkos teisėtumo taikomos JANĮ nuostatos.

29. Juridinio asmens turto pardavimo tvarką reglamentuoja JANĮ 86 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytinių parduodamą turtą (2 dalis), juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (4 dalis), juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytinių turtą, pardavimui (5 dalis).

30. JANĮ 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš varžytinių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį.

31. Minimalioji mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 607 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), todėl JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 10 MMA dydis sudarytų 6 070 Eur. BUAB „Luna Capital Group“ 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta parduoti reikalavimo teisę į kiekvieną skolininką atskirai už 6 000 Eur pradinę kainą, t. y. pradinė turto pardavimo kaina buvo mažesnė ir nesiekė JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 10 MMA dydžio. Taigi parduodamas bankrutavusios įmonės turtas neatitiko JANĮ nuostatų dėl konkretaus turto realizavimo iš varžytinių ir pagal nustatytą pardavimo kainą neprivalėjo būti pardavinėjamas varžytinėse. Taip pat nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, jog aplinkybė, kad skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė imperatyvų pagrindą nemokumo administratorei turtą pardavinėti iš varžytinių, nes įstatymas turto pardavimą iš varžytinių sieja tik su įmonei priklausančiu nekilnojamuoju turtu (JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. nemokumo administratorius JANĮ nustatyta tvarka gali pardavinėti bankrutavusios įmonės, o ne jos skolininko turtą. Šiuo atveju bankrutavusiai įmonei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu priklausė reikalavimo teisės į skolininkus V. K. ir V. K., ir būtent šios debitorinės skolos buvo pardavimo objektas.

32. Ieškovas taip pat nurodo, kad reikalavimo teisės parduotos už neadekvačiai mažą kainą, įvertinant aplinkybę, jog jas įsigiję subjektai įgyja teisę nukreipti išieškojimą į žymiai didesnės vertės skolininkų turtą. Ieškovas laiko, kad nemokumo administratorė nesiekė turto realizuoti už aukščiausią kainą, nesiėmė visų priemonių, siekiant užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus, gaunant kaip galima daugiau lėšų už pardavinėjamą turtą. Su tokia pozicija vėlgi nėra pagrindo sutikti.

33. Minėta, juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto pardavimui, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, už kreditorių susirinkimo patvirtintą pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu yra susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuota bankrutuojančiai įmonei priklausančios reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas, įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

34. Šiuo atveju 2020 m. gegužės 4 d. įvykusio BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai dėl debitorinių skolų į skolininkus V. K. ir V. K. pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Iš 2020 m. gegužės 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime balsavo raštu kreditoriai, kurių patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 90,04 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi akivaizdu, kad BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriai žinojo, kokia tvarka ir už kokią kainą bus parduodamos bankrutavusios įmonės debitorinės skolos, tačiau susirinkimo nutarimų šiais aspektais niekada neginčijo, nesikreipė į teismą dėl nemokumo administratorės vykdomų turto (skolų) pardavimo procedūrų. Reikalavimo teisės parduotos už didžiausią pasiūlytą kainą, kuri yra didesnė už kreditorių susirinkimo nustatytą pradinę šio turto pardavimo kainą. Kreditoriai neginčijo 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, savo teisių ir interesų pažeidimo dėl šios sutarties sudarymo, reikalavimo teisių perleidimo už bendrą 16 000 Eur sumą (po 8 000 Eur už kiekvieną reikalavimo teisę į skolininkus V. K. ir V. K.) neįžvelgė. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turi teisę atstovauti BUAB „Luna Capital Group“ kreditoriams ir ginti jų teises bei interesus.

35. Be to, ieškovas galėjo dalyvauti (ir dalyvavo) pirkimo procese, galėjo už debitorines skolas siūlyti (ir pasiūlė) savo kainą, kuri, jo nuomone, būtų teisinga ir atitiktų BUAB „Luna Capital Group“ kreditorių interesus. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų ieškovas pateikė mažesnį kainos pasiūlymą (14 000 Eur), nei kad nemokumo administratorė pardavė reikalavimo teises atsakovams Ukeldi Investment Inc ir HR Protrans OÜ (už 16 000 Eur) pagal ginčijamą 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Duomenų, kad kas nors būtų pasiūlęs nemokumo administratorei didesnę kainą, negu pasiūlė atsakovai, nėra.

36. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo 2020 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), todėl nėra ir pagrindo ją pripažinti negaliojančia. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

38. Atsakovė Ukeldi Investment Inc pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 873,75 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė HR Protrans OÜ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias 2 282,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias 2 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 117,29 Eur vertimo išlaidos, 0,23 Eur banko komisinis mokestis.

39. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovų atstovų atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 5 val., laiką), atsižvelgus į tai, kad išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, į tai, kad teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, būtų nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti, konstatuotina, kad ieškovas turi atlyginti visas atsakovų patirtas išlaidas.

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovo pareikštam materialiajam teisiniam reikalavimui esant atmestam, iš ieškovo atsakovei Ukeldi Investment Inc priteisiamas 1 873,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei HR Protrans OÜ priteisiamas 2 282,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ priteisiamas 2 117,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

42. Atsakovė BUAB „Luna Capital Group“ prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra pateiktas siekiant ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o apsunkinti išieškojimo veiksmus pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018, kadangi ieškovas, disponuodamas dokumentais, kurie buvo tik atsakovų, nemokumo administratorės bei skolininkų žinioje, veikia skolininkų interesais.

43. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

45. Šiuo atveju byloje esantys duomenys bei bylos nagrinėjimo eiga neleidžia spręsti, kad ieškovas savo teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, siekė kitoms proceso šalims sąmoningai sukelti esminės žalos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. A. 1 873,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės Ukeldi Investment Inc naudai.

Priteisti iš ieškovo A. A. 2 282,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės HR Protrans OÜ naudai.

Priteisti iš ieškovo A. A. 2 117,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės BUAB „Luna Capital Group“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė