Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-140-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-25
Bylos Nr.: 2A-140-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01432-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Rome Law“
Trečiasis asmuo: R. Č., L. B.
Advokatai: Remigijus Bukėnas

Civilinė byla Nr. 2A-140-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01432-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rome Law“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Č., L. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Niky“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rome Law“ 2019 m. spalio 31 d. sudarytas Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir Sutartys) negaliojančiomis. Ieškovo nuomone, ginčo Sutartys yra niekinės ir negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei. Anot ieškovo, BUAB „Niky“ turtas ginčijamomis Sutartimis atsakovei buvo perleistas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) nuostatas, nesilaikyta turto pardavimo iš varžytynių tvarkos, be to, nepagrįstai jam nebuvo pasiūlyta pirmumo tvarka įsigyti reikalavimo teisių už tokią pačią kainą, už kurią reikalavimo teisės buvo perleistos pagal ginčo Sutartis. Mano, kad BUAB „Niky“ administratorė piktnaudžiavo savo teisėmis, ignoruodama Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalies nuostatas, nepagrįstai nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl turto nurašymo. Ieškovo nuomone, jeigu bankroto administratorė nebūtų piktnaudžiavusi teise, ginčo Sutartimis perleistos reikalavimo teisės nebeegzistuotų, jos, laikantis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos, būtų buvusios nurašytos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Rome Law“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovės viena iš pagrindinių veiklos rūšių yra reikalavimo teisių įsigijimas ir skolų išieškojimas. 2019 m. rugpjūčio 19 d. surado viešai visiems asmenims prieinamą skelbimą www.skelbiu.lt. Atsakovės direktorė susiekė telefonu skelbime nurodytu numeriu, jai buvo paaiškinta, jog reikalavimo teisės parduodamos bankroto procese, buvo nurodytas el. pašto adresas, kuriuo buvo galima pateikti pasiūlymą dėl reikalavimo teisių įsigijimo už didžiausią pasiūlytą kainą (paskutiniame etape). Atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu bankroto administratorei pateikė siūlymą dėl reikalavimo teisių įsigijimo. 2019 m. rugsėjo 10 d. dviem mokėjimo nurodymais Nr. 544 ir Nr. 545 sumokėjo BUAB „Niky“ reikalavimų perleidimo kainą ir apie tai el. paštu informavo BUAB „Niky“. 2019 m. spalio 31 d. BUAB „Niky“ ir atsakovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal jas kreditorė BUAB „Niky“ naujajai kreditorei UAB „Rome Law“ perleido reikalavimo teises į skolininko V. K. 31 028,40 Eur skolą ir reikalavimo teises į solidariųjų skolininkų V. K. ir R. Č. 62 802,36 Eur skolą, priteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016. Pažymėjo, jog atsakovė niekada neturėjo jokių sąsajų nei su BUAB „Niky“ ir jos savininkais bei valdymo organais, nei su šios įmonės bankrotą administravusia administratore, atsakovė jokia forma ir jokiu statusu nedalyvavo BUAB „Niky“ bankroto procese. Atsakovės pateiktų dokumentų – paklausimų ir siūlymų pateikimo eiga bankroto administratorei rodo atsakovės norą lygiomis teisėmis ir galimybėmis dalyvauti įsigyjant parduodamas reikalavimų teises, atsakovės veiksmai ir dalyvavimas pateikiant siūlymą buvo sąžiningi, protingi, teisingi, teisėti ir konkurencingi.

Šalies argumentai

3. Ieškovas byloje taip pat teikė rašytinius paaiškinimus, išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, ginčo Sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog įmonės kreditoriai patys nustatė teisių pardavimo tvarką, tokį jų pavedimą vykdė administratorė. Įmonės kreditorių sprendimu buvo nuspręsta iš varžytynių parduoti reikalavimo teises į abu skolininkus – V. K. ir R. Č.. Šios reikalavimo teisės buvo išvaržomos iš viešųjų varžytynių, o jų nepardavus (niekam nenupirkus), šias reikalavimo teises kreditorių sprendimu buvo nuspręsta parduoti be varžytynių. Tokie BUAB „Niky“ kreditorių susirinkimo priimti sprendimai atitiko tiek Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus dėl turto pardavimo tvarkos, tiek ir kreditorių teises bei interesus. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo visas galimybes vienodomis sąlygomis įsigyti reikalavimo teises į savo skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovo V. K. 1 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Rome Law“ naudai. Taip pat nuspręsta, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. kovo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1 Nustatyta, kad 2014 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Niky“, bankroto administratore paskyrė UAB „Indepozit“. 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Niky“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas bankroto administratorius, naująja bankroto administratore paskirta L. B..

5.2 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016, tenkinus BUAB „Niky“ civilinius ieškinius, iš V. K. BUAB „Niky“ naudai priteista 36 961,91 Eur suma, iš V. K. ir R. Č. solidariai – 62 802,36 Eur suma. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo priteista iš V. K. 36 961,91 Eur suma, ir priteisė iš V. K. 31 028,40 Eur BUAB „Niky“ naudai.

5.3 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir BUAB „Niky“, atstovaujamos bankroto administratorės L. B., sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 1, pagal ją pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – atsakovei 31 028,40 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininko V. K. skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016.

5.4 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir BUAB „Niky“, atstovaujamos bankroto administratorės L. B., sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2, pagal ją pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – atsakovei 62 802,36 Eur dydžio solidarią reikalavimo teisę į skolininkų V. K. ir R. Č. skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016.

Šalies argumentai

5.5 Ieškovas prašo Reikalavimo teisės perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

5.6 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimas nutarė: 1) patvirtinti reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. 62 802,36 Eur skolą pardavimą varžytynėse, pardavinėti skolą pirmosiose varžytynėse už 50 proc. nuo nominalo kainos, antrosiose – 30 proc. nuo nominalo kainos; 2) patvirtinti reikalavimo teisės į V. K. 36 961,91 Eur skolą pardavimą varžytynėse, pardavinėti skolą pirmosiose varžytynėse už 50 proc. nuo nominalo kainos, antrosiose – 30 proc. nuo nominalo kainos. 2019 m. gegužės 15 d. paskelbtos pirmosios varžytynės. Skelbime nurodyta, jog parduodamos reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K., pradinė pardavimo kaina – 49 882,00 Eur, t. y. 50 proc. nuo visos skolos sumos. Antrosios varžytynės paskelbtos 2019 m. liepos 5 d. Skelbime nurodyta, jog parduodamos reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K., pradinė pardavimo kaina – 34 917,00 Eur, t. y. kaina sumažinta dar 30 proc. Reikalavimo teisės pagal 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime patvirtintą tvarką ir kainas buvo parduodamos dvejose varžytynėse, tačiau jos nebuvo parduotos, neatsiradus pirkėjų, varžytynės neįvyko.

5.7 Teismo nuomone, aplinkybė, kad varžytynių skelbimuose nurodytos reikalavimo teisės į V. K. bei solidarią R. Č. ir V. K. skolą bendrai ir nuo bendros sumos apskaičiuota pradinė pardavimo kaina, nelaikytina esminiu pažeidimu ir pagrindu pripažinti, jog buvo nesilaikyta kreditorių susirinkime patvirtintos pardavimo tvarkos. Teismas konstatavo, jog parduodant turtą varžytynėse iš esmės buvo laikytasi Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos aprašo nuostatų. Reikalavimo teisės į skolas buvo parduodamos specialioje interneto svetainėje, skelbiant varžytynes buvo nurodyta, jog vykdomos bankroto administratorių varžytynės, varžytynių numeris, taip pat nurodyta, ar vykdomos pirmosios, ar antrosios varžytynės, turto savininko duomenys (įmonės pavadinimas ir juridinio asmens kodas), bankroto administratoriaus duomenys (vardas pavardė, el. pašto adresas), varžytynių pabaigos laikas, pradinė turto pardavimo kaina, varžytynių dalyvio mokesčio dydis, parduodamo turto pavadinimas (reikalavimo teisė), turto apžiūra (iš anksto susitarus). Skelbimuose nurodyta, jog parduodamas turtas – reikalavimo teisės, aprašymas – reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. To, kad interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtuose abiejuose skelbimuose nurodyta, jog parduodamos reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K., plačiau nedetalizuojant ir nenurodant reikalavimo teisių atsiradimo pagrindo bei skolos dydžio, teismas nelaikė pagrindu pripažinti, jog buvo nesilaikyta turto pardavimo iš varžytynių tvarkos. Teismas pažymėjo, jog iš skelbimų buvo galima suprasti, koks turtas parduodamas, skelbime buvo nurodyti kontaktiniai duomenys, kilus klausimų, susidomėję asmenys galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos.

5.8 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu nutarta pardavinėti skolą be varžytynių už 50 proc. nuo nominalo kainos vieną savaitę, nepardavus – vieną savaitę 30 proc. nuo nominalo kainos, nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Pardavimą nutarta skelbti www.skelbiu.lt. 2019 m. rugpjūčio l6 d. interneto portale www.skelbiu.lt. buvo paskelbtas skelbimas apie parduodamas reikalavimo teises į R. Č. ir V. K. skolas. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į bankroto administratorę dėl papildomos informacijos apie parduodamas reikalavimo teises. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės viena iš veiklos rūšių yra skolų supirkimas, ji dažnai seka skelbimus interneto portaluose. Pamačiusi bankroto administratorės skelbimą apie parduodamas reikalavimo teises į skolas, pateikė paklausimą dėl detalesnės informacijos, reikalingos atsakovei apsispręsti dėl reikalavimo pirkimo. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad siūlymus dėl reikalavimų įsigijimo atsakovė pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. dviem mokėjimo nurodymais sumokėjo 300,00 Eur. 1 priede prie Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, kad naujasis kreditorius už reikalavimo teisės perleidimą iš viso sumoka pradiniam kreditoriui 300,00 Eur, t. y. pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 1 – 130,00 Eur, o pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2 – 170,00 Eur.

5.9 Teismas sutiko su ieškovu, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokole bei skelbime, paskelbtame www.skelbiu.lt, buvo nurodytas R. Č. ir V. K. solidaraus įsiskolinimo dydis – 21 980,83 Eur, V. K. įsiskolinimo dydis – 12 936,66 Eur, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, iš V. K. BUAB „Niky“ naudai priteista 31 028,40 Eur suma, iš V. K. ir R. Č. solidariai priteista 62 802,36 Eur suma. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš bylos duomenų bei trečiojo asmens L. B. paaiškinimų matyti, jog protokole ir skelbime skolų sumos nurodytos sumažintos, po varžytynių (atitinkamai 50 proc. ir 30 proc.). Tai, kad skelbime buvo nurodyta mažesnio dydžio reikalavimo teisė nei priteista nuosprendžiu, nesudaro pagrindo pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais. Be to, posėdžio metu trečiasis asmuo L. B. paaiškino, kad parduodant reikalavimo teises neturėjo duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendis yra pakeistas, todėl dokumentuose nurodyta V. K. skola – 36 961,91 Eur, t. y. tokia suma, kokia buvo priteista 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, būtent nuo šios sumos kaina buvo mažinama 50 proc. ir 30 proc.

5.10 Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5.11 Teismas konstatavo, jog taip pat nėra pagrindo Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5.12 Teismas pažymėjo, jog atsakovė ir BUAB „Niky“, atstovaujama bankroto administratorės L. B., sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurių pagrindu puvo perleistos BUAB „Niky“ reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. skolas, priteistas nuosprendžiu. Įstatymas tokio sandorio sudaryti nedraudžia, reikalavimo teisių perleidimo sandoriai yra pripažįstami civilinės apyvartos dalykais, Sutartimis atsakovei buvo perleista galiojanti ir egzistuojanti reikalavimo teisė. Atsakovės viena iš veiklos rūšių – skolų supirkimas. Kad Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, kuris priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei pasiekti, nenustatyta. Tokio pobūdžio ketinimų ieškovas taip pat neįrodė.

Šalies argumentai

5.13 Ieškovas nurodė, kad reikalavimas buvo parduotas už itin mažą kainą. Tačiau teismas pažymėjo, kad, įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją, parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas, įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir panašiai. Nepardavus reikalavimo teisių dvejose varžytynėse, kreditorių susirinkimas nusprendė jas bandyti parduoti be varžytynių už 50 proc. nuo nominalo kainos vieną savaitę, nepardavus – vieną savaitę už 30 proc. nuo nominalo kainos, o nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nepardavus per dvi savaites, buvo nuspręsta reikalavimo teises į skolas parduoti pasiūliusiam didžiausią kainą. Byloje nėra duomenų, kad kitas asmuo būtų pasiūlęs didesnę kainą. Byloje esantys kvitai patvirtina, jog atsakovė 300,00 Eur sumą už reikalavimo teises į skolas sumokėjo.

5.14 Teismas taip pat akcentavo, jog nei įstatyme, nei kitame teisės akte nėra įtvirtinta pareiga siūlyti skolininkui pirmumo teise įsigyti savo skolą. Tiek varžytynių skelbimas, tiek skelbimas interneto portale www.skelbiu.lt buvo viešai prieinami ir ieškovas galėjo dalyvauti pirkime.

Žemesnės instancijos teismas

5.15 Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir bankroto administratorė, kuri atstovavo BUAB „Niky“, būtų tarpusavyje susijusios ar turėjusios kokių nors susitarimų. Teismas nenustatė ir kitų duomenų, kurie įrodytų jų nesąžiningumą.

5.16 Atsakydamas į ieškovo argumentą, kad neva administratorė piktnaudžiavo ir nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje numatytos turto pardavimo ir perdavimo tvarkos, nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl turto – reikalavimo teisių nurašymo, teismas pažymėjo, jog byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad kreditorių valia buvo reikalavimo teises parduoti, o ne jas nurašyti. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad aplinkybė, jog BUAB „Niky“ bankroto procese nebuvo atlikta turto nurašymo procedūra, pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Ieškovo argumentus, jog ginčo Sutartimis perleistos reikalavimo teisės turėjo būti nurašytos, teismas įvertino kaip siekį išvengti skolų mokėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai tenkinti jo ieškinį, o nustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindą, teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1 Mano, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kadangi atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal ginčo Sutartis, todėl reikalavimo teisės neperėjo naujajai kreditorei – atsakovei.

6.2 Mano, jog teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016, dėl imperatyvių nuostatų pažeidimo. Pažymi, jog imperatyvių nuostatų pažeidimas negali būti vertinamas kaip neesminis. Jei yra imperatyvių nuostatų pažeidimas, tai yra pagrindas ginčo sutartis pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

6.3 Pažymi, jog parduodant turtą varžytynėse nesilaikyta kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos – reikalavimo teisės buvo parduodamos kartu, nors pagal kreditorių susirinkimo sprendimą jos turėjo būti parduodamos atskirai.

6.4 Be to, vykdant turto pardavimą iš varžytynių nebuvo aiškiai nurodytas pardavimo dalykas.

6.5 Pažymi ir tai, jog 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 buvo susitarta perleisti reikalavimo teises, kurios nebuvo parduodamos nei per varžytynes, nei kokia nors kita tvarka. Dėl pardavimo nebuvo sprendžiama ir kreditorių susirinkime. Iš BUAB „Niky“ 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad dėl reikalavimo teisės į 31 028 Eur skolą pardavimo nebuvo sprendžiama. 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl reikalavimo teisių į 62 802,36 Eur skolą ir 36 961,91 Eur skolą pardavimo varžytynėse. Varžytynėse buvo parduodamos kartu reikalavimo teisės į bendrą 62 802,36 Eur ir 36 961,91 Eur skolą.

6.6 Mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad parduodant reikalavimo teises trečiasis asmuo L. B. neturėjo duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendis yra pakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartyje konstatuota, kad bankroto administratorei buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl priteistų 62 802,36 Eur ir 31 028,40 Eur sumų. Tačiau teismas vadovavosi tik trečiojo asmens L. B. paaiškinimais, o ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų nevertino.

6.7 Mano, jog administratorė, parduodama reikalavimo teisę į 36 961,91 Eur sumą, o ne į teisingą 31 028,40 Eur sumą, pažeidė apelianto teises ir dar labiau suvaržė jo prievoles. Be to, tokiu būdu ji neužtikrino galimybės platesniam ratui pirkėjų pasiūlyti pirkti turtą už didžiausią kainą.

6.8 Taip pat pažymi, jog BUAB „Niky“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimas sprendė dėl reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. 21 980,83 Eur solidarų įsiskolinimą ir dėl reikalavimo teisės į V. K. 12 936,66 Eur įsiskolinimą pardavimo. Mano, jog šiame kreditorių susirinkime buvo keičiama parduodamo turto apimtis ir detalumas, nuspręsta parduoti reikalavimo teises tik į dalį skolos. Todėl turtas, nurodytas 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarime (protokole), turėjo būti parduodamas varžytynėse.

6.9 Ieškovui nesuprantamas teismo teiginys, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokole ir skelbime skolų sumos nurodytos jau sumažintos po varžytynių (atitinkamai 50 proc. ir 30 proc.). Pažymi, jog kad ir kaip būtų atliekami skaičiavimai, skolų sumas mažinant 50 proc. ir 30 proc., sumos, nurodytos 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokole (21 980,83 Eur ir 12 936,66 Eur), negaunamos.

6.10 Pažymi ir tai, jog iš susirašinėjimo, vykusio tarp atsakovės ir bankroto administratorės, matyti, kad susirašinėjimas vyko tik dėl reikalavimo teisių į 21 980,83 Eur ir 12 936,66 Eur sumas. Administratorė susirašinėjime nenurodė, kad būtų parduodamos reikalavimo teisės į 31 028,40 Eur ir 62 802,36 Eur sumas. Todėl mano, kad dalis turto parduota be kreditorių pritarimo ir nepaskelbus apie pardavimą viešai.

6.11 Atkreipia dėmesį, jog buvo parduodamos reikalavimo teisės į 21 980,83 Eur ir 12 936,66 Eur sumas. Dėl sumų, kurios viršijo šias sumas, nebuvo priimtas joks kreditorių susirinkimo sprendimas, nebuvo nustatyta ir kaina. Sumas, kurios viršijo realiai parduodamas sumas, bankroto administratorė pardavė savavališkai.

6.12 Byloje nėra įrodymų, kad kreditoriai patvirtino įvykusį reikalavimo teisių perleidimą. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti administratorės ataskaitą, tačiau pažymi, jog ginčo Sutartys sudarytos tik 2019 m. spalio 31 d.

6.13 Pažymi ir tai, jog šalys negali patvirtinti sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų nuostatoms. To negali padaryti ir kreditorių susirinkimas.

6.14 Ieškovui kyla abejonių, kaip atsakovė taip greitai surado skelbimą apie parduodamas reikalavimo teises. Iš pateikto skelbimo duomenų matyti, kad skelbimas įdėtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. (penktadienį), o jau kitą darbo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. (pirmadienį), atsakovė rašė el. laišką bankroto administratorei ir derino kainą. Mano, jog nebuvo laikomasi kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, kad už didžiausią pasiūlytą kainą galima pradėti pardavinėti tik praėjus dviem savaitėms ir nepavykus parduoti už 50 proc. ar 30 proc. nominalios vertės. Už 50 proc. ar 30 proc. nominalios vertės ginčo turtas net nebuvo parduodamas.

6.15 Apelianto įsitikinimu, taip pat buvo padaryta pažeidimų, kurių pagrindu ginčo Sutartys turi būti pripažintos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei.

6.16 Bankroto administratorė kreditoriams siūlė turtą parduoti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir turtą parduoti be varžytynių, nors turtas privalėjo būti parduodamas varžytynėse. Tai akivaizdus bankroto administratorės siekis nesilaikyti viešosios tvarkos ir geros moralės.

6.17 Reikalavimo teises buvo siekiama perleisti už itin mažą kainą ir nesilaikant kreditorių nustatytos tvarkos. Sumas, kurios viršijo parduodamas sumas, bankroto administratorė pardavinėjo savavališkai. Buvo parduodamos reikalavimo teisės į 21 980,83 Eur ir 12 936,66 Eur sumas, o ginčo Sutartimis buvo parduotos reikalavimo teisės į 31 028,40 Eur ir 62 802,36 Eur sumas. Tai patvirtina tiek atsakovo, tiek bankroto administratorės nesąžiningumą.

6.18 Mano, jog administratorė veikė itin aplaidžiai. Pati skolos nebandė išieškoti, nesidomėjo skolininko galimybėmis padengti skolą. Tai rodo bankroto administratorės siekį bet kokiomis priemonėmis perleisti reikalavimo teises, tokiu būdu tenkinant ne kreditorių, ne skolininko, o atsakovės interesus. Tai visiškai neatitinka geros moralės ir padorumo kriterijų bei teiginių, kad kreditoriai esą siekė gauti didžiausią kainą.

6.19 Nurodo, jog ginčo Sutartys pažeidė skolininko teises ir dar labiau suvaržė jo prievoles. Kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs, kad dalis skolų sumos neturėtų būti parduodama. Kreditorių susirinkimas išreiškė valią atleisti ieškovą bent nuo dalies skolų. Tuo tarpu administratorė, parduodama visas reikalavimo teises, pažeidė ne tik kreditorių nustatytą turto pardavimo tvarką, bet ir skolininko teises ir dar labiau suvaržė jo prievoles.

6.20 Pažymi ir tai, jog ieškovui nebuvo pasiūlyta įsigyti reikalavimo teisių ar sumokėti kreditoriams priimtino dydžio skolą.

6.21 Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas lygiai su kitais asmenimis galėjo dalyvauti pirkime. Pažymi, jog nebuvo galimybės surasti skelbimo apie parduodamas ginčo reikalavimo teises į skolą. Remdamasis gautu atsakymu iš skelbimų portalo, mano, kad skelbimas apie parduodamas reikalavimo teises į skolą www.skelbiu.lt net nebuvo paskelbtas.

6.22 Pažymi ir tai, jog skelbimas įkeltas į kategoriją „Darbas, paslaugos > verslo paslaugos > Kita“. Joks protingas ir apdairus žmogus tokioje skelbimo kategorijoje niekada neieškotų skelbimų apie parduodamas reikalavimo teises.

6.23 Mano, jog ir pati atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Atsakovė žinodama, kad reikalavimo teisės parduodamos bankroto byloje, galėjo ir turėjo pasidomėti reikalavimo teisių pardavimo aplinkybėmis. Atsakovė privalėjo pasidomėti, kodėl tokios didelės vertės turtas parduodamas ne varžytynėse, ar dėl to yra priimti visi reikalingi sprendimai, įskaitant kreditorių susirinkimo, ar turtas prieš tai buvo parduodamas varžytynėse.

6.24 Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens paaiškinimais. Jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, yra nepatikimi ir jais vadovautis negalima. Be to, pačios administratorės veiksmai rodo, kad ji veikė aplaidžiai ir nesąžiningai. Mano, jog administratorė visiškai nesidomėjo bankroto byloje vykusiais procesais, įskaitant bylas, kuriose jos administruojama įmonė buvo civilinė ieškovė. Administratorė neinformavo ieškovo apie kreditorių susirinkimus, neteikė jam protokolų. Administratorei dar 2016 m. buvo išduoti vykdomieji raštai, tačiau daugiau nei 2 metus ji nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, vykdomieji raštai nebuvo perduoti antstoliams nei dėl visos, nei dėl dalies skolų. Administratorė nesiūlė nei sudaryti taikos sutarties, nei kitų būdų skolai padengti.

6.25 Teismo teiginiai, kad ieškovas siekia išvengti skolos, yra visiškai nepagrįsi. Ieškovas siekia tik lygiateisiškai dalyvauti skolos pirkime ir tokiu būdu padengti savo skolą. Pažymi, jog toje pačioje baudžiamojoje byloje priteistą skolą kitam kreditoriui ieškovas moka, šalys bendradarbiauja.

6.26 Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotų šalių, nes priimtas teismo sprendimas tiesiogiai turi įtakos šių šalių teisėms. Pažymi, jog viename iš kreditorių susirinkimo protokolų (balsavimo raštu biuletenių) aiškiai nurodyta, jog kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) sutiko parduoti skolą be varžytynių, jei ji bus realizuota ne mažiau kaip už 6 000,00 Eur. Todėl teismas privalėjo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis BUAB „Niky“ kreditorius VĮ Turto banką bei VSDFV Vilniaus skyrių, kad būtų išsiaiškinta jų pozicija dėl turto perleidimo už neproporcingai mažą kainą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1 Pažymi, jog ieškovas norėjo bylą užbaigti taikiai, ieškovas siūlė sumokėti 4 000,00 Eur sumą atsakovei. Tokiu savo elgesiu ieškovas pripažįsta, jog ginčo Sutartys yra galiojančios. Mano, jog jeigu ieškovas laikytų ginčo Sutartis negaliojančiomis, nebūtų teikęs jokių siūlymų.

7.2 Nesutinka, kad atsakovė nesumokėjo už reikalavimo teisių įsigijimą. Byloje esantys UAB „Rome Law“ atlikti du mokėjimai patvirtina, jog už įsigytus reikalavimus atsakovė atsiskaitė.

Atsiliepimas

7.3 Nesutinka, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad bankroto administratorės veiksmai išvaržant turtą buvo neteisėti, įmonės kreditoriai neginčijo varžytynių šaukimo ir jų rezultato, neginčijo apskritai jokių administratorės veiksmų. Jokių pažeidimų nenustatė ir sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos priėmęs teismas.

7.4 Mano, jog varžytynių skelbime buvo pakankamai duomenų apie išvaržomą turtą, o potencialūs išvaržomo turto pirkėjai turėjo galimybę iš varžytynes rengusio asmens gauti išsamią informaciją apie išvaržomą turtą. Kitų asmenų nesidomėjimas išvaržomu turtu, jo sudėtimi ir sąlygomis rodo, jog niekas daugiau tokio turto įsigyti nepanoro.

7.5 Bankroto byloje nebuvo nustatytas bankroto administratorės veiksmų ar kreditorių susirinkimų nutarimų neteisėtumas dėl turto išvaržymo, ginčo Sutarčių sudarymo, todėl laikytina, kad ginčo Sutartys sudarytos teisėtai, atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus.

7.6 Mano, jog bankroto administratorė iš tiesų galėjo neatkreipti dėmesio į apeliacinės instancijos teismo nedaug sumažintas civilinių ieškinių sumas, taip pat į tai, jog nuosprendžių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, kadangi bankroto procese keitėsi administratorius.

7.7 Mano, jog skelbimas www.skelbiu.lt buvo įkeltas įprastoje tokių skelbimų skiltyje, todėl jį aptikti buvo įmanoma ir lengva.

7.8 Atsakovė, radusi skelbimą apie parduodamas reikalavimo teises, pateikė administratorei du atskirus paklausimus dėl skolų, gavo atsakymus. Taip pat telefonu buvo patikslintos tam tikros aplinkybės, gauti viešai prieinami nuasmeninti teismų nuosprendžiai. Todėl laikytina, jog atsakovė pasitikrino, kokių teismo nuosprendžių pagrindu parduodamos reikalavimo teisės ir kokių apimčių reikalavimų teisės parduodamos.

7.9 Pažymi, jog atsakovė su bankroto administratore nederino įsigyjamų reikalavimų kainos, atsakovė raštu pateikė bankroto administratorei siūlymus, kuriuose nurodė, už kokias kainas siūlo įsigyti reikalavimo teises.

7.10 Atsakovė taip pat pažymi, jog atsakovės niekada nesiejo jokie santykiai su UAB „Niky“, šios įmonės savininkais, bankroto administratoriais, kreditoriais ar skolininkais.

7.11 Mano, jog nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimo teisės parduotos už itin mažą kainą, nes reikalavimo teisės buvo parduotos už didžiausią pasiūlytą kainą.

7.12 Nesutinka, kad įmonės kreditoriai nebesiekė atgauti skolų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog įmonės kreditoriai būtų priėmę nutarimą atleisti skolininkus nuo dalies ar visos prievolės įvykdymo.

7.13 Pažymi ir tai, jog ieškovas bankroto procese galėjo būti toks pat aktyvus, kaip ir teikdamas ieškinį šioje byloje, tačiau galbūt tikėjosi, kad jo skolos bus nurašytos, todėl nemokėjo skolų, nebendradarbiavo su kreditoriais ir bankroto administratore.

7.14 Mano, jog nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad į bylą turėjo būti įtraukti ir BUAB „Niky“ kreditoriai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pažymėtina, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl galbūt pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pažeidimų teisėjų kolegija pasisako šios nutarties 15–18 punktuose.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

11. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė 2020 m. spalio 27 d. prašymo dėl informacijos ir dokumentų pateikimo kopiją, UAB „Diginet LTU“ 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo kopiją, VĮ Turto banko 2019 m. lapkričio 18 d. rašto kopiją, BUAB „Niky“ kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus balsavimo raštu biuletenio kopiją.

12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties kopiją, 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kopijas bei 1 priedo kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties kopiją, skelbimų portalo www.skelbiu.lt išklotines, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties kopiją, 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimų kopijas, AB Lietuvos pašto kvitų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijas, 2019 m. spalio 1 d. prašymo kopiją, 2019 m. spalio 28 d. pranešimo kopiją, 2019 m. spalio 31 d. lydraščio kopiją, 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo kopiją, 2019 m. gruodžio 18 d. prašymo kopiją, 2020 m. spalio 5 d. pranešimo kopiją, 2019 m. lapkričio 5 d. kartotinių pranešimų kopijas, 2009 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kopijas bei 1 priedo kopiją.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Kadangi pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, šalys dėl įrodymų pateikimo ir pridėjimo prie bylos jokių prieštaravimų neišreiškė, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, bylą išnagrinėjęs neįtraukęs į bylą BUAB „Niky“ kreditorių VĮ Turto banko bei VSDFV Vilniaus skyriaus. Apelianto nuomone, teismas privalėjo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis tiek VĮ Turto banką, tiek VSDFV Vilniaus skyrių ir išsiaiškinti jų poziciją dėl reikalavimo teisių perleidimo už neproporcingai mažą kainą.

16. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

18. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors teisės ir (ar) pareigos BUAB „Niky“ kreditoriams VĮ Turto bankui bei VSDFV Vilniaus skyriui. Tad konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kuri būtų pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

19. 2014 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Niky“, bankroto administratore paskyrė UAB „Indepozit“.

20. 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Niky“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

21. 2015 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas bankroto administratorius, naująja bankroto administratore paskirta L. B..

22. 2016 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Niky“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

23. 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016, tenkinus BUAB „Niky“ civilinius ieškinius, iš V. K. BUAB „Niky“ naudai priteista 36 961,91 Eur suma, iš V. K. ir R. Č. solidariai – 62 802,36 Eur suma. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo priteista iš V. K. 36 961,91 Eur suma, ir priteisė iš V. K. 31 028,40 Eur BUAB „Niky“ naudai.

Žemesnės instancijos teismas

24. 2019 m. balandžio 8 d. bankroto administratorė BUAB „Niky“ kreditoriams išsiuntė pranešimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nurodytas darbotvarkės klausimas „Dėl reikalavimo teisių į R. Č. ir V. K. solidarių debitorinių įsiskolinimų pardavimo ir V. K. debitorinio įsiskolinimo pardavimo“, balsavimo raštu biuleteniuose pateiktas nutarimo projektas. Tačiau „prieš“ administratorės pateiktą projektą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtinti kreditiniai reikalavimai sudarė 96,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų, t. y. kreditorė VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyrius. Kiti kreditoriai nebalsavo. Buvo nutarta patvirtinti kreditorės VĮ Turto banko pateiktą alternatyvų nutarimo projektą: „1.1. Patvirtinti reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. 62 802,36 Eur skolą pardavimą varžytynėse: pardavinėti skolą pirmose varžytynėse už 50 proc. nuo nominalo kainos; antrosiose – 30 proc. nuo nominalo kainos; 1.2. Patvirtinti reikalavimo teisės į V. K. 36 961,91 Eur skolą pardavimą varžytynėse: pardavinėti skolą pirmose varžytynėse už 50 proc. nuo nominalo kainos; antrosiose – 30 proc. nuo nominalo kainos.“

25. 2019 m. gegužės 15 d.–2019 m. birželio 14 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės. Buvo parduodamos reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K., pradinė pardavimo kaina – 49 882,00 Eur. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.

26. 2019 m. liepos 5 d.–2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Buvo parduodamos reikalavimų teisės į R. Č. ir V. K., pradinė pardavimo kaina – 34 917,00 Eur. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.

27. Bankroto administratorė prieš 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimą išsiuntė kreditoriams balsavimo raštu biuletenius, nurodytas darbotvarkės klausimas „Po paskelbimo varžytynių neįvykusiomis, reikalavimo teisių į R. Č. ir V. K. solidarių debitorinių įsiskolinimų pardavimo ir V. K. debitorinio įsiskolinimo pardavimo“. Pateiktas nutarimo projektas: „Patvirtinti reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. solidarų debitorinio įsiskolinimą 21 980,83 Eur pardavimą: pardavinėti skolą už 50 proc. nuo nominalo kainos vieną savaitę; nepardavus – vieną savaitę 30 proc. nuo nominalo kainos; nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą; 1.2. Patvirtinti reikalavimo teisės į V. K. debitorinį įsiskolinimą 12 936,66 Eur pardavimą: pardavinėti skolą be varžytynių už 50 proc. nuo nominalo kainos vieną savaitę; nepardavus – vieną savaitę 30 proc. nuo nominalo kainos; nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą. Pardavimą skelbti www.skelbiu.lt.“ Kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Vilniaus skyrius, kurių kreditiniai reikalavimai sudarė 96,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų, balsavo „už“ šį projektą. Kiti kreditoriai nebalsavo. Jokių pastabų balsavimo raštu biuleteniuose kreditoriai neišdėstė.

28. 2019 m. rugpjūčio 16 d. skelbimų portale www.skelbiu.lt buvo paskelbta apie reikalavimo teisių pardavimą. Nuoroda https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodame-reikalavimo-teises-42980829.html.

29. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė el. paštu kreipėsi į administratorę L. B. su prašymais pateikti duomenis apie parduodamas reikalavimo teises į fizinius asmenis R. Č. ir V. K. bei V. K. Taip pat nurodyta, jog kreipiamasi pagal skelbimą, kurio nuoroda https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodame-reikalavimo-teises-42980829.html.

30. 2019 m. rugpjūčio 29 d. bankroto administratorė pateikė atsakovei atsakymą el. paštu.

31. 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pateikė bankroto administratorei savo pasiūlymus (kainas) dėl reikalavimo teisių įsigijimo.

32. 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakovė UAB „Rome Law“ į L. B. banko sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais pervedė 170,00 Eur (mokėjimo paskirtis: 2019-09-09 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 / skolininkai V. K. ir R. Č.) ir 130,00 Eur (mokėjimo paskirtis: 2019-09-09 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 / skolininkas V. K.).

33. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarp atsakovės ir BUAB „Niky“, atstovaujamos bankroto administratorės L. B., buvo sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2, kuriomis atsakovei buvo perleistos reikalavimo teisės į V. K. 36 961,91 Eur skolą ir į solidarią V. K. ir R. Č. 62 802,36 Eur skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-365/2015.

34. 2019 m. rugsėjo 11 d. bankroto administratorės pranešime, be kita ko, nurodyta, jog reikalavimo teisė į R. Č. ir V. K. solidarų debetinį įsiskolinimą parduota už didžiausią pasiūlytą kainą – 170,00 Eur; reikalavimo teisė į V. K. debetinį įsiskolinimą parduota už didžiausią pasiūlytą kainą – 130,00 Eur. Gautus 300,00 Eur nuspręsta paskirti bankroto administravimo išlaidoms dengti.

35. 2019 m. rugsėjo 23 d. kreditorių susirinkime buvo pritarta administratorės ataskaitai, nutarta patvirtinti likvidavimo aktą ir likvidavimo balansą. Bankroto administratorė įpareigota kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

36. 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Niky“ pripažinta veikla pasibaigusia, nuspręsta išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro.

37. 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismas atkreipė UAB „Rome Law“ dėmesį į tai, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. 1 netiksliai nurodyta iš V. K. priteista suma, taip pat abiejose 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyse klaidingai nurodytas baudžiamosios bylos numeris.

Žemesnės instancijos teismas

38. 2019 m. spalio 28 d. atsakovės atstovas kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas, be kita ko, pakeisti 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nurodant tikslią informaciją.

39. 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir BUAB „Niky“, atstovaujamos bankroto administratorės L. B., sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 1, pagal ją pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – atsakovei 31 028,40 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininko V. K. skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016.

40. 2019 m. spalio 31 d. tarp atsakovės ir BUAB „Niky“, atstovaujamos bankroto administratorės L. B., sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2, pagal ją pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – atsakovei 62 802,36 Eur dydžio solidarią reikalavimo teisę į skolininkų V. K. ir R. Č. skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-365/2016.

41. Ieškovo nuomone, 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl jos turi būti pripažintos negaliojančiomis.

42. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo Sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl nėra ir pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

43. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

44. Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, kuria pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi (CK 6.101 straipsnis). Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys).

45. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, kilus ginčui, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to byloje ginčas nekyla, jog pradinė kreditorė BUAB „Niky“ turėjo neginčijamą, egzistuojančią 31 028,40 Eur dydžio reikalavimo teisę į V. K. ir neginčijamą, egzistuojančią 62 802,36 Eur dydžio solidarią reikalavimo teisę į V. K. bei R. Č.. Šios sumos BUAB „Niky“ buvo priteistos iš V. K. ir R. Č. teismo nuosprendžiu. Taigi, apelianto prievolės pradinei kreditorei suma apibrėžta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir yra neginčijama.

48. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su BUAB „Niky“ kreditorių teisėmis, teisėtais interesais, jų pažeidimu perleidžiant reikalavimo teises naujajai kreditorei – atsakovei. Tačiau pažymėtina, jog nei ieškovas, nei jo atstovas advokatas Remigijus Bukėnas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jie turi teisę atstovauti BUAB „Niky“ kreditoriams ir ginti jų teises bei interesus. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog BUAB „Niky“ kreditoriai, vykstant BUAB „Niky“ bankroto procesui, dalyvavo bankroto procese, atstovavo savo interesams, pritarė administratorės veiksmams ir veiklai, o jeigu nepritarė, teikė savo siūlymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog administratorė pranešimuose apie kreditorių susirinkimus visada nurodydavo, kokiu būdu ir kur galima susipažinti su aktualiais dokumentais. Taigi, visa informacija, susijusi su BUAB „Niky“ bankroto procesu, kreditoriams buvo prieinama. Duomenų, kad BUAB „Niky“ kreditoriai būtų vertinę administratorės veiklą kaip netinkamą, pažeidžiančią jų teises ir teisėtus interesus, nėra. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad BUAB „Niky“ kreditoriai žinojo, kaip buvo parduodamos BUAB „Niky“ debetinės skolos (iš pradžių dvejose varžytynėse, galiausiai parduotos be varžytynių už didžiausią pasiūlytą kainą) ir už kokią kainą jos buvo parduotos, tačiau niekada neginčijo ir nesikreipė į teismą dėl administratorės vykdomų turto (skolų) pardavimo procedūrų. Taip pat kreditoriai neginčijo Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2, savo teisių ir interesų pažeidimo dėl šių Sutarčių sudarymo, reikalavimo teisių perleidimo už bendrą 300,00 Eur sumą neįžvelgė. Todėl visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su BUAB „Niky“ kreditorių teisėmis, teisėtais interesais, neva jų pažeidimu, laikytini deklaratyviais ir atmestini.

49. Apeliantas neteisus teigdamas, jog parduodant BUAB „Niky“ debetines skolas nebuvo laikytasi turto pardavimo tvarkos, nustatytos tiek įstatyme, tiek kreditorių susirinkime. Ginčui aktualiu laikotarpiu 2019 m. balandžio mėn.–2019 m. spalio mėn. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, jog įmonės turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Tos pačios dalies 3 punkte nustatyta, jog neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu. Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

50. Kasacinis teismas savo praktikoje, kuria remiasi ir apeliantas, taip pat yra pažymėjęs, jog ne žodinė aptariamos Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies normos išraiška, bet interesas, kuriam apsaugoti ji nustatyta, lemia išvadą dėl jos imperatyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

51. Kaip anksčiau aptarta, 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pardavinėti debetines skolas dvejose varžytynėse. Nors kreditorių susirinkime nuspręsta debetines skolas parduoti atskirai, tačiau kreditoriai neprieštaravo administratorės veiksmams, kai ji varžytynėse debetines skolas pardavinėjo bendrai. Į teismą dėl administratorės veiksmų kreditoriai nesikreipė. Varžytynės buvo skelbiamos 2019 m. gegužės 15 d.–2019 m. birželio 14 d. (pirmosios) ir 2019 m. liepos 5 d.–2019 m. rugpjūčio 5 d. (antrosios) laikotarpiais. Tačiau abejos varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatsirado nė vienas pirkėjas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, susijusius su varžytynių vykdymu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš varžytynių skelbimų buvo galima suprasti, koks turtas parduodamas (reikalavimo teisės į R. Č ir V. K.), aiškiai nurodyta pradinė pardavimo kaina, turto savininkas, varžytynių laikotarpis, kontaktiniai duomenys. Pripažinti, jog nebuvo laikytasi turto pardavimo iš varžytynių tvarkos arba kad administratorės veiksmai aiškiai prieštaravo kreditorių interesams, nėra pagrindo.

52. Nepavykus debetinių skolų parduoti dvejose varžytynėse, administratorė vėl sušaukė kreditorių susirinkimą ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimas pritarė, kad debetinės skolos būtų parduodamos be varžytynių, kas savaitę mažinant kainą, o nepardavus už 50 proc. ir 30 proc. nuo nominalo kainos, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, skelbiant apie pardavimą www.skelbiu.lt.

53. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą ir pardavinėti tik reikalavimo teises į dalį ieškovo ir trečiojo asmens skolų. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nustatyta, ko iš tikrųjų siekė BUAB „Niky“ kreditoriai bankroto byloje (kiek tai susiję su reikalavimo teisių į skolininkus perleidimu), nedera vadovautis byloje esančiais įrodymais atsietai, reikia vertinti įrodymų visumą, juos susiejant tarpusavyje. Iš civilinėje byloje esančio 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog jame buvo sprendžiama dėl reikalavimo teisių į R. Č. ir V. K. solidarių debetinių įsiskolinimų pardavimo ir dėl V. K. debetinio įsiskolinimo pardavimo visa apimtimi. Nepavykus debetinių skolų parduoti dvejose varžytynėse, 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime vėl buvo sprendžiama dėl reikalavimo teisių į R. Č. ir V. K. solidarius debetinius įsiskolinimus pardavimo ir dėl V. K. debetinio įsiskolinimo pardavimo. Ir nors 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime nuspręsta (formuluotė iš nutarimo): „Patvirtinti reikalavimo teisės į R. Č. ir V. K. solidarų debitorinio įsiskolinimą 21 980,83 Eur pardavimą <...> Patvirtinti reikalavimo teisės į V. K. debitorinį įsiskolinimą 12 936,66 Eur pardavimą“, teisėjų kolegijos vertinimu, sumų „21 980,83 Eur“ ir „12 936,66 Eur“ nurodymas negali būti laikomas kreditorių sprendimu parduoti tik dalį įmonės debetinių skolų. Pažymėtina, jog nei bankroto administratorė, nei kreditoriai neteikė kreditorių susirinkimui projekto dėl skolininkų atleidimo nuo dalies skolų ir už tokį projektą niekada nebuvo balsuojama. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo protokole bei nutarime nurodytos sumos – tai nuo visos skolos dydžio apskaičiuotas atitinkamas procentas, kurį buvo tikimasi gauti skolas parduodant varžytynėse, o ne buvo priimtas sprendimas parduoti tik dalį skolų.

54. Svarbu pažymėti, jog nors BUAB „Niky“ kreditoriai mėgino skolininkų skolas parduoti už mažesnę negu skolos dydis kainą, apelianto V. K. prievolė BUAB „Niky“ dėl to nekito, jo prievolė – skolos dydis pradinei kreditorei nesikeitė, kadangi prievolės suma apibrėžta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir yra neginčijama.

55. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog bankroto administratorė, vykdydama debetinių skolų pardavimą, padarė tam tikrų atidumo ir skaičiavimo klaidų. Teisėjų kolegija kritiškai vertina bankroto administratorės paaiškinimus, jog jai 2019 m. vykdant turto pardavimo procedūras nebuvo žinoma apie 2016 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nuosprendį, kuriuo iš V. K. BUAB „Niky“ priteistos sumos dydis sumažintas nuo 36 961,91 Eur iki 31 028,40 Eur. Apeliantas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartyje konstatuota, kad bankroto administratorei buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl priteistų 62 802,36 Eur ir 31 028,40 Eur sumų. Bankroto administratorė, nebūdama itin dėmesinga ir atidi, V. K. balsavimo raštu biuleteniuose, kreditorių susirinkimo protokoluose, skelbdama pardavimus nurodė (ir laikė) 36 961,91 Eur skolos sumą. Atitinkamai nuo šios sumos buvo skaičiuojamos procentinės sumos, kurias buvo tikimasi gauti parduodant turtą. Taip pat būtent ši neteisinga suma buvo nurodyta ir 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje Nr. 1. Ir tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 25 d. nutartyje atkreipus į tai dėmesį, klaida buvo ištaisyta ir išduota nauja 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimų teisės perleidimo sutartis Nr. 1. Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, kuriais jis bando įrodyti, kad reikalavimo teisė į 31 028,40 Eur skolą nebuvo parduodama, kreditorių susirinkimas dėl šios skolos pardavimo neva sprendimo nepriėmė. Akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, BUAB „Niky“ buvo priteistos dvi sumos, viena – iš V. K., kita – solidariai iš V. K. ir R. Č.. Nors iš V. K. priteista skolos suma apeliacinės instancijos teismo buvo sumažinta, tačiau tai yra ta pati skola (tik mažesnio dydžio), ji kilusi iš tų pačių neteisėtų V. K. veiksmų, skolos dydžio sumažinimas negali būti vertinamas kaip kitos skolos priteisimas. Todėl pripažįstama, jog kreditorių susirinkimas sprendė ir priėmė sprendimą, kokia tvarka turi būti parduodama reikalavimo teisė į V. K. 31 028,40 Eur debetinį įsiskolinimą.

56. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog bankroto administratorė, atlikdama aritmetinius skaičiavimus, skaičiuodama, kokia pradinė suma turėtų būti turtą parduodant antrosiose varžytynėse, suklydo, ji apskaičiavo ne 30 proc., o 35 proc. nuo nominalo vertės (21 980,83 Eur – tai 35 proc. nuo 62 802,36 Eur sumos; o 12 936,66 Eur – tai 35 proc. nuo 36 961,91 Eur sumos). Apeliantas teisingai pažymėjo, jog kreditorių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą kainą atitinkamai mažinti 50 proc. ir 30 proc. Tačiau pažymėtina, jog kreditoriai žinojo, kad administratorė apskaičiavo ne 30 proc., o 35 proc. nuo pradinės sumos, pastariesiems balsavimo raštu biuleteniuose buvo aiškiai nurodytos sumos „21 980,83 Eur“ ir „12 936,66 Eur“, ir jie tam neprieštaravo, jokių pastabų dėl to neišreiškė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad administratorė paneigė kreditorių valią ir savivaliavo.

57. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus balsavimo raštu biuletenį, kuriame nurodyta, jog kreditorius sutinka, kad būtų parduota V. K. skola, bet ne už mažiau nei 6 000,00 Eur sumą. Tačiau pažymėtina, jog šias pastabas kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius teikė 2019 m. balandžio 15 d. kreditorių susirinkimui, kurio metu buvo pritarta kreditorės VĮ Turto banko pateiktam pasiūlymui dėl debetinių skolų pardavimo tvarkos ir kainos. Po to vyko 2019 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimas, kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pritarė bankroto administratorės pateiktam projektui, jokių minimalių pardavimo kainų dydžių nebenurodė. Kai reikalavimo teisės buvo parduotos už bendrą 300,00 Eur sumą, nė vienas kreditorius tokio sprendimo neskundė. Todėl darytina išvada, jog ir kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius šiam sprendimui pritarė.

58. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tiek varžytynių skelbimai, tiek skelbimas interneto portale www.skelbiu.lt buvo viešai prieinami ir ieškovas galėjo dalyvauti pirkimuose, galėjo už skolas siūlyti savo kainas, kurios, jo nuomone, būtų teisingos ir atitiktų kreditorių interesus. Pažymėtina, jog net ir šiuo metu pagal nuorodą https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodame-reikalavimo-teises-42980829.html galima viešai surasti administratorės paskelbtą skelbimą dėl reikalavimo teisių pardavimo www.skelbiu.lt (skelbimas šiuo metu yra nebegaliojantis). Tad visiškai be pagrindo apeliantas kelia abejones, ar buvo įkeltas skelbimas tinklalapyje www.skelbiu.lt. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog skelbimas dėl reikalavimo teisių pardavimo buvo skaitytas 50 kartų. Tad nepagrįsti apelianto argumentai, kad skelbimo nebuvo įmanoma rasti. Kaip nurodė atsakovė, jos viena iš veiklos rūšių yra reikalavimo teisių įsigijimas ir skolų išieškojimas, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad atsakovė, kaip šios srities profesionalė, žino, kur ieškoti skelbimų dėl reikalavimo teisių pardavimo, seka skelbimus ir gali operatyviai bei greitai pamatyti naujai paskelbtus skelbimus. Duomenų, kad kas nors dar be atsakovės būtų susidomėjęs reikalavimo teisių pirkimu ir pasiūlęs bankroto administratorei didesnę kainą, negu pasiūlė atsakovė, nėra.

59. Iš byloje esančių atsakovės ir BUAB „Niky“ bankroto administratorės susirašinėjimų el. paštu matyti, jog atsakovė domėjosi skelbimu apie parduodamas reikalavimo teisės, pareikalavo papildomos informacijos, pateikė savo pasiūlymą dėl kainos, o ne, kaip kad teigia apeliantas, derino kainą su bankroto administratore. Taip pat atsakovė nurodė, jog buvo bendrauta ir kontaktiniu telefonu, patikslintos tam tikros aplinkybės. Atsakovė nurodė ir tai, jog ji pasitikrino, kokių teismo nuosprendžių pagrindu parduodamos reikalavimo teisės ir kokių apimčių reikalavimų teisės parduodamos. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog atsakovė, prieš įsigydama reikalavimo teises, elgėsi apdairiai ir profesionaliai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ir bankroto administratorė, kuri atstovavo BUAB „Niky“, būtų tarpusavyje susijusios ar turėjusios kokių nors susitarimų, kad sudarydamos ginčo Sutartis elgėsi nesąžiningai.

60. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog skelbimas www.skelbiu.lt dėl reikalavimo teisių pardavimo buvo paskelbtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovė savo kainą pasiūlė tik 2019 m. rugsėjo 4 d. (2019 m. rugpjūčio 19 d. ji kainos nesiūlė, tik pareikalavo papildomos informacijos). Už reikalavimo teisių perleidimą buvo sumokėta 2019 m. rugsėjo 10 d. Nuo skelbimo viešo paskelbimo iki tol, kol atsakovė pasiūlė savo kainą, praėjo daugiau nei dvi savaitės ir dar daugiau laiko praėjo, kol administratorė priėmė sprendimą, kad didžiausią kainą pasiūlė atsakovė, ir su ja buvo nutarta sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Tad nepagrįsti apelianto argumentai, kad nebuvo laikomasi kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos, kad už didžiausią pasiūlytą kainą reikalavimo teises galima pradėti pardavinėti tik praėjus dviem savaitėms, nepardavus jų už 50 proc. ir 30 proc. nuo nominalo vertės.

61. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė nėra sumokėjusi BUAB „Niky“ už įsigytas reikalavimo teises. Byloje esantys mokėjimo nurodymai bei banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakovė UAB „Rome Law“ į L. B. banko sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais pervedė 170,00 Eur (mokėjimo paskirtis: 2019-09-09 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 / skolininkai V. K. ir R. Č.) ir 130,00 Eur (mokėjimo paskirtis: 2019-09-09 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 / skolininkas V. K.). Ši suma buvo panaudota bankroto administravimo išlaidoms padengti. Anksčiau aptarta, jog kadangi 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo netiksliai nurodytas V. K. skolos dydis ir baudžiamosios bylos numeris, 2019 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo pakeistos į 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Todėl pripažinti, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal 2019 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, nėra jokio pagrindo.

62. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad BUAB „Niky“ bankroto administratorė ar kreditoriai privalėjo pasiūlyti ieškovui pirmumo teise įsigyti savo skolą ar siūlyti sudaryti taikos sutartį. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad administratorė elgėsi netinkamai neinformuodama jo apie kreditorių susirinkimus, neteikdama jam susirinkimo protokolų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios pareigos galiojantys teisės aktai nei BUAB „Niky“, kaip ieškovo kreditorei, nei bankroto administratorei nenumatė ir šiuo metu nenumato. Apeliantas jau nuo 2016 m. žinojo, kad yra skolingas BUAB „Niky“, todėl turėjo teisę ir galėjo savo iniciatyva kreiptis į BUAB „Niky“ bankroto administratorę ar kreditorius ir teikti savo siūlymus, susijusius su skola.

63. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs įrodymų visumą, juos susiejęs tarpusavyje, konstatuoja, jog nenustatyta, kad ginčo Sutartys prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Nenustatyta, kad atsakovė UAB „Rome Law“ ir BUAB „Niky“, atstovaujama bankroto administratorės, sudarydamos ginčo Sutartis pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas, kad jų elgesys prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, kad jos elgėsi nesąžiningai ir savavaliavo, kad pažeidė ieškovo (skolininko) teises ir interesus ir labiau suvaržė jo prievoles.

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl ginčo Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių reikalavimų motyvuotas, išvados padarytos remiantis byloje esančiais įrodymais, aktualiais šio klausimo teisingam išsprendimui. Aplinkybė, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip tikėjosi ieškovas, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Kadangi ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlygintinos.

67. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė UAB „Rome Law“ apeliaciniame procese patyrė iš viso 1 150 Eur išlaidų, t. y. 1 100 Eur ji sumokėjo už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 50 Eur sumokėjo už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Išlaidos realios, pagrįstos mokėjimo dokumentais (2020 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitu, 2021 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu). Šios sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11, 8.16 punktuose nustatyto užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo V. K. priteistina atsakovei UAB „Rome Law“ 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rome Law“ iš ieškovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė