- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-1704-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03178-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-341-188/2017 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Kėdainių aruodai“ dėl skolos už parduotas prekes ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl sutarties pakeitimo išlygos taikymo ir aiškinimo bei dėl to kilusių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 9 841,01 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 13 d. sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktos 2016 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas atsakovei pardavė 29,84 tonas (įskaitomas svoris – 28,12 tonos) kvietrugių. Atsakovė ieškovui pagal sutartį iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. turėjo sumokėti 3 023,37 Eur, tačiau sumokėjo viso labo tik 79,38 Eur ir liko skolinga 2 943,99 Eur. Be to, šalys 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejose sutartyse buvo nustatytos analogiškos taisyklės, pagal kurias nustatoma galutinė prekės kaina buvo susieta su biržos EUR_PAR1-Euronext Commodities Dervatives – PAR kviečių ateities sandorių pozicija MATIF EBMZ5 Milling Wheat Dec 2015. Ieškovui mokėtiną galutinę kainą sudarė biržos kainos ir sutartyje nustatytų pirkėjo premijų skirtumas. Abiejų sutarčių 3 punkto redakcija buvo analogiška, tik pirkėjo premijų dydis atskirai kiekvienoje sutartyje buvo nustatytas skirtingai. Sutarčių 3.4 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjui nepateikus kainos fiksavimo pranešimo iki 2015 m. lapkričio 20 d. 16.00 val., pirkėjas vienašališkai užfiksuoja tuo metu MATIF EBMZ5 Milling Wheat Dec 2015 biržoje esančią pozicijos galimą pardavimo kainą ir išsiunčia pardavėjui raštišką galutinės kainos užfiksavimo pranešimą. Ieškovas nepasinaudojo teise fiksuoti biržos kainą, todėl atsakovei perėjo teisė ir prievolė vienašališkai fiksuoti 2015 m. lapkričio 20 d. 16.00 val. buvusią biržos kainą. Atsakovė dėl laiku nefiksuotos galutinės kainos pagal Sutarčių 3.4 punkte nurodytą datą, nesumokėjo ieškovui pagal grūdų pirkimo sutartis 6 897,02 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės KB „Kėdainių aruodai“ 9 841,01 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė KB „Kėdainių aruodai“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad pagal sutartis su ieškovu atsiskaitė pilnai, sumokėdama preliminariąją kainą, kaip nustatyta sutarčių sąlygose. Tačiau sutarčių galutinės kainos fiksavimo data paties ieškovo iniciatyva buvo pratęsinėjama tris kartus. Po trečiojo pratęsimo iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. 12:00 val. ieškovas nepranešė, kad pageidauja dar tęsti galutinės grūdų kainos fiksavimo terminą, todėl atsakovė, fiksavo galutinę kainą pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. 16:00 val. EUR_PAR1-Euronext Commodities Derrivatives – PAR biržos pozicijos kainos lygį, pridedant sutartyse (Sutarčių Prieduose Nr. 3) nurodytą premijos dydį, ir paskaičiavo pateiktų grūdų galutinę kainą. Susidarius skirtumui tarp pradinės ir galutinės kainos, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. išrašė ieškovui kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, serija SUP Nr. 0023218, pagal kurią ieškovas grąžina atsakovei 1 867,79 Eur su PVM ir kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą, serija SUP Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas grąžina atsakovei 1 076,20 Eur su PVM. Pagal 2016 m. rugpjūčio 13 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė už 28,12 tonas patiektų grūdų turėjo sumokėti 3 023,37 Eur. Atsakovei išrašius kreditines sąskaitas faktūras 1 867,79 Eur ir 1 076,20 Eur, mokėtinos ieškovui sumos likutis – 79,38 Eur buvo pervestas 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu ieškovui į jo sąskaitą.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad atsakovė savo prieštaravimus grindžia tariamai sudarytais susitarimais dėl ginčo sutarčių pakeitimo, tačiau nė vienas iš nurodytųjų susitarimų nėra pasirašytas ieškovo ar jo atstovo. Atsakovė parengė sutarčių pakeitimo priedus Nr. 1-3, tačiau ieškovas atsakovės parengtų pasiūlymų dėl pirminėmis sutartimis nustatytų kainodaros sąlygų koregavimo neakceptavo. Tai reiškia, kad šalių suderintos valios keisti kainos nustatymo taisykles nebuvo, dėl to atsakovės inicijuoti susitarimai nebuvo sudaryti. Nesant kitokių galiojančių susitarimų, šalių santykiams reglamentuoti taikytinos pirminės ir vienintelės galiojančios sutartys. Atsakovė, skaičiuodama galutinę kainą, nepagrįstai taikė kitokią biržos kainą ir kitus pirkėjo premijos dydžius, nei nurodyta galiojančiose sutartyse, todėl ieškovas neakceptavo atsakovės parengtų galutinės kainos fiksacijos aktų. Remiantis atsakovės vienašališkai ir netinkamai parengtais galutinės kainos fiksacijos dokumentais ieškovas buvo nepagrįstai traktuojamas kaip atsakovės skolininkas, turintis atsakovei neįvykdytų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartis. Tačiau ieškovo nepasirašyti susitarimai negaliojo ir nebuvo jokio juridinio fakto, iš kurio atsakovė būtų galėjusi kildinti ieškovo priešpriešinę prievolę. Be to, net jeigu ieškovas ir būtų buvęs atsakovės skolininkas, tai atsakovės padaryto įskaitymo nebūtų galima traktuoti kaip tinkamo, kadangi atsakovė CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka nėra padariusi pareiškimo, kad ji įskaito prievolę, ir ieškovas apie tai nebuvo informuotas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės KB „Kėdainių aruodai“ ieškovui E. B. priteista 9 841,01 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 306,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Papildomai iš atsakovės priteisė 340,00 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui ir 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
Nustatė, kad šiuos sutarčių priedus Nr. 1-3 pasirašė KB „Kėdainių aruodai“ komercijos direktorius E. C.. Tai, kad šių sutarčių priedų originalus (po 2 egzempliorius) į bylą pateikė ieškovo atstovas, patvirtina atsakovės atstovo E. C. paaiškinimus, jog šie sutarčių priedai buvo išsiųsti ieškovui. Tačiau nustatė, kad visi šie sutarčių sąlygas keičiantys priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra ieškovo (ar jo atstovo) nepasirašyti.
Teismas sprendė, kad ieškovo atstovas galimai turėjo interesą perkelti grūdų kainos fiksavimo terminą vėlesniam periodui, tikėdamasis, kad kainos biržoje pakils. Tačiau šalių pokalbis apsiribojo tik galutinės kainos fiksavimo termino pratęsimo klausimu. Sutarčių priedais Nr. 1-3 buvo keičiamos ne tik 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių sąlygos dėl kainos fiksavimo termino (jį pratęsiant), susiejant galutinės kainos fiksavimą su vėlesnėmis biržos ateities sandorių pozicijomis, bet sutarties sąlygos, nustatančios atsakovės premijos dydį (jis buvo nuolat didinamas), kas daro ženklią įtaką galutinei grūdų kainai. Be to, priedais Nr. 2-3 buvo pakeisti ir sutarčių 3.5 punktai, nustatant ne tik atsakovės įsipareigojimą sumokėti susidariusį kainų skirtumą, bet abiejų šalių pareigą sumokėti susidariusį kainų skirtumą ir pakeistas galutinio atsiskaitymo terminas – vietoj 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartyse nustatyto 15 dienų termino numatytas 30 dienų terminas. Tačiau duomenų, kad šių sutarčių sąlygų pakeitimas tarp šalių (jų atstovų) buvo suderintas tarp jų vykusių pokalbių metu, byloje nėra. Dėl to atsakovės parengti sutarčių priedai, kuriais buvo keičiami ne tik galutinės kainos fiksavimo terminai, bet ir kitos sutarčių sąlygos, dėl kurių keitimo šalys prieš tai nebuvo aiškiai susitarusios (suderinusios savo valios), vertintini kaip atsakovės pasiūlymai (ofertos) pakeisti šalių 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarytų sutarčių sąlygas (CK 6.167 straipsnis). Šiuose sutarčių prieduose taip pat buvo numatyta, kad susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos (priedų 2 punktas), tačiau ieškovas jų nepasirašė. Kadangi šalys nebuvo susitarusios, jog ieškovas valią pakeisti anksčiau sudarytų sutarčių sąlygas gali išreikšti tylėjimu, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovas negrąžino atsakovės parengtų (ir pasirašytų) sutarties priedų, keičiančių sutarties sąlygas, aiškiai nepareiškė, kad su šiais pakeitimais nesutinka ir atsisako juos pasirašyti, nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl netinkamo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių vykdymo (kainos neužfiksavimo pradinėse sutartyse nustatytu terminu), nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas tokiu elgesiu patvirtino savo valią pakeisti sutarčių sąlygas pagal atsakovės parengtus pasiūlymus. Pasyvus ieškovo elgesys (neveikimas) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus jo konkliudentiniams veiksmams sutikti su atsakovės pasiūlymu keisti sutarties sąlygas, nes konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu, jie turi būti aktyvūs, kad aiškiai atspindėtų šalies valią (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis).
Nors nė viena iš ieškovo į bylą pateiktų šalių sudarytų sutarčių nėra pasirašyta ieškovo, tačiau pažymėtina, kad ieškovas pateikė savo turimų sutarčių egzempliorių kopijas, o tai, kad sutarties šalis nepasirašo savo turimo sutarties egzemplioriaus, yra praktikoje dažnai pasitaikantis ir gana įprastas elgesys (turėdama originalų sutarties egzempliorių su kitos šalies parašu, šalis gali jį pasirašyti bent kada). Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktų 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių kopijų matyti, kad jos yra nepasirašytos ne tik ieškovo, bet ir atsakovės atstovo (yra tik sutarties rengėjo E. B. parašas). Tačiau atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ir jos turimi 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių egzemplioriai yra šalių nepasirašyti. Liudytoju apklaustas E. B., kuris atstovavo atsakovę sudarant tiek 2015 m. rugpjūčio mėn. sutartis, tiek 2016 m. rugpjūčio 13 d. sutartį, parodė, kad atsakovės turimi egzemplioriai yra pasirašyti ieškovo. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo teigti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika tarpusavio santykiuose vadovautis sutartimis, kurių sąlygos išdėstytos raštu, tačiau jos nėra pasirašytos.
Tai, kad ieškovo atstovas neperdavė atsakovės atstovui pasirašytų atsakovės parengtų galutinės kainos fiksacijos aktų, rodo jo nesutikimą su sutarčių sąlygų pakeitimais ir jų pagrindu atliktu galutinės grūdų kainos apskaičiavimu.
Teismas nepagrįstais laikė atsakovės atstovės teiginius, jog šiuo atveju sutarčių pakeitimai buvo sudaryti apsikeičiant dokumentais, kaip tai numatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.192 straipsnio 2 dalyje, kadangi jokio ieškovo (ar jo atstovo) atsakovei perduoto dokumento, kuriame būtų aiškiai išreikšta ieškovo valia pakeisti 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių sąlygas pagal atsakovės parengtus pasiūlymus (sutarčių priedus Nr. 1-3), į bylą nepateikta (CPK 178 str.).
Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nustatydama galutinę grūdų kainą, pažeisdama sutarties laisvės principą, primetė sąlygas, dėl kurių ieškovas nesutiko. Galutinė ieškovo parduotų grūdų kaina turi būti nustatoma remiantis 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių 3.1 p. ir 3.4 punktų nuostatomis.
Teismas konstatavo, kad kreditinės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo išrašytos be pagrindo, kadangi jam nekilo prievolė grąžinti atsakovei grūdų kainų skirtumo. Todėl atsakovės atliktas įskaitymas (kreditinių PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) laikytinas neteisėtu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė KB „Kėdainių aruodai“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą ir ieškovo E. B. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovui yra žinoma kainos fiksavimo procedūra ir, kad kainos sandara kinta priklausomai nuo biržos kainos pasikeitimo: perkeliant kainą, atitinkamai kinta ir premijos dydis, atsakovė vienašališkai premijos dydžio nenustato. Premija yra kainos sudedamoji dalis, kurios dydį apsprendžia pasirinktos biržos dienos biržos kaina. Ieškovas, gaudamas paštu iš atsakovės pastarosios pasirašytus ir paties ieškovo inicijuotus sutarties kainos pratęsimus (Priedus Nr. 1-3) ir jiems neprieštaraudamas, atitinkamai priimdavo dėl kainos fiksavimo pratęsimo kylantį kainos pokytį (premijos dydžio pasikeitimą). Nė vienu atveju per tris sutarčių pratęsimus ieškovas nekėlė klausimo apie pasikeitusį premijos dydį, nes ieškovas žino, kad premijos dydis kinta pratęsiant kainos fiksavimo terminą. Šalių susitarimas dėl kainos, numatytos 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartyse, pakeitimo buvo numatytas ir įvyko dėl ieškovo inicijuotų galutinės kainos fiksavimo pratęsimų.
Atsakovė tinkamai laikėsi Priedų sudarymo tvarkos, kuri yra reglamentuota šalių sudarytose sutartyse. Sutartys numato paprastą rašytinę sutarties sudarymo formą. Byloje ieškovas pats pripažino, jog gavo Priedus dviem egzemplioriais, ir bylos nagrinėjimo metu netgi parodė gautų dokumentų originalus, kuriuose yra atsakovės parašai. Visi priedai buvo ieškovui išsiųsti, ieškovo gauti, tačiau ieškovas negrąžino atsakovei pasirašytų ar nepasirašytų priedų ir/ar nepranešė, kad atsisako juos pasirašyti. Priešingai, pasibaigus Sutarčių 3.1 punkte numatytam terminui, ieškovas inicijavo sekančius pratęsimus, dėl ko buvo surašyti, atsakovės pasirašyti ir ieškovui dviem egzemplioriais išsiųsti Priedai Nr. 1-3. Dėl šių aplinkybių (gautų priedų), kurių gavimo neneigė ir ieškovas, šioje byloje buvo pagrindas daryti priešingą išvadą ir konstatuoti, jog ieškovo iniciatyva ir jo valia pakeistos sutarties sąlygos, dėl kurių buvo sudaryti sutarčių priedai. Bylos aplinkybės ir jas tvirtinantys įrodymai byloje duoda pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, konstatuodamas atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu, išėjo už pareikštų reikalavimų ribų, nes ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos be pagrindo, nors ieškovas nereiškė reikalavimų dėl minėtų sąskaitų faktūrų nuginčijimo.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, kurių atsakovė nepateikė į bylą nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, t. y. registruoto pašto išsiuntimo sąrašus, kurie patvirtina, kad ieškovui E. B. ir/ar jo įgaliotam atstovui A. B. pardavėjo nurodytu Grūdų pirkimo sutartyse adresu buvo išsiųsti visi gūdų kainos perkėlimo ieškovo prašymu priedai. Šie įrodymai tvirtina, jog savo pageidavimais perkelti grūdų kainos fiksavimo datą, ieškovas išreiškė savo valią – sutikimą, nė karto neprieštaravo grūdų galutinės kainos apskaičiavimo formulei. Apeliantas šių įrodymų nagrinėjant bylą nebuvo radęs.
Atsiliepimas
Ieškovas E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliantas ieškovo ir atsakovės santykius ir kainos nustatymo metodą aprašo visiškai kitaip, nei tai yra reglamentuota ginčo sutartyse. Kainos formulėje kintamas dydis yra tik biržos kaina. Pardavėjui fiksavus biržos kainą, galutinė kaina apskaičiuojama remiantis sutarties 3.1 ir 3.3 punktų nuostatomis, t. y. iš pardavėjo pasirinktą dieną buvusios biržos kainos atimama sutarties 3.3 punkte nurodyta ir jau pirkėjo pardavėjui sumokėta 110 Eur preliminari kaina ir atimamas sutarties 3.1 punkte nurodytas atitinkamas premijos dydis. Skirtumas ir sudaro pirkėjo mokėtiną pardavėjui kainos dalį.
Šalys sutartyse nebuvo aptarusios galimybės prailginti laikotarpį, per kurį pardavėjas galėtų fiksuoti biržos kainą, taip pat šalys nebuvo nustačiusios jokių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti perskaičiuotas premijos dydis. Laikotarpio, per kurį pardavėjas galėtų fiksuoti biržos kainą, trukmės bei premijų dydžio pakeitimas, reikštų sudarytų ir galiojančių sutarčių pakeitimą. Jokių susitarimų dėl sudarytų sutarčių pakeitimo šalys nėra pasirašę.
Nei vienas iš nurodytų priedų nėra pasirašytas atsakovės ar jos atstovo, todėl teismas negalėjo nuspręsti priešingai. Atsakovė parengė Priedus Nr. 1-3 dėl sutarčių pakeitimo, tačiau ieškovas atsakovės parengtų pasiūlymų dėl pirminėmis sutartimis nustatytų kainodaros sąlygų koregavimo neakceptavo. Tai reiškia, kad šalių suderintos valios keisti kainos nustatymo taisykles nebuvo, dėl to nelaikytina, jog susitarimai buvo sudaryti. Kitaip tariant, visi kiti vėliau atsakovės vienašališkai parengti susitarimų projektai neįsigaliojo ir negali būti traktuojami kaip juridiniai faktai, lemiantys šalių teises ir pareigas.
Aplinkybę, kad ieškovas inicijavo pradinių sutarčių pakeitimą nurodo tik atsakovės kviestas liudytojas E. B.. Kiti bylos duomenys to nepatvirtina. E. B. parodymai yra atmestini. Pažymėtina, kad E. B. ginčo sutarčių sudarymo procese veikė kaip apelianto komercinis atstovas. Apeliantas į bylą yra pateikęs su E. B. sudarytą 2016 m. grūdų pirkimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.3 punkte nustatyta, kad papildomai vykdytojui E. B. yra taip pat mokama prekės palankesnės kainos suderėjimo premija. Akivaizdu, kad E. B. yra suinteresuotas duoti palankius parodymus atsakovei, nes bylos baigtis lemia jo gaunamą atlyginimą. Taip pat E. B. melagingai liudijo teigdamas, kad ieškovo įgaliotas atstovas A. B. ginčo sutarčių priedus pasirašė, tačiau pasirašęs jų neatidavė. Ieškovas į bylą pateikė iš atsakovės gautus sutarčių priedus ir nei vienas iš jų nėra pasirašytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjęs, jog atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos be pagrindo, neišėjo iš ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – registruoto pašto išsiuntimo sąrašus ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Kolegija konstatuoja, jog pateikti sąrašai neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas), nes įrodo tik tai, kad sutarčių pakeitimai buvo siųsti ieškovui (kas byloje nėra ginčijama), bet ne ieškovo sutikimą pakeisti sutarčių sąlygas. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 180 straipsnis, 181 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl sutarčių pakeitimų
Byloje nustatyta, kad šalių sudarytomis 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovas įsipareigojo parduoti nustatytą kiekį kviečių, o atsakovė įsipareigojo juos nupirkti ir sumokėti ieškovui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys neginčija, kad sutartys buvo vykdomos. Vis dėlto, ieškovas teigia, kad pagal šias sutartis atsakovė liko jai skolinga. Atsakovė su tuo nesutinka ir įrodinėja, kad ieškovas neatsižvelgė į sutarčių pakeitimus ir todėl blogai paskaičiavo už grūdus mokėtiną kainą. Atsakovės teigimu, nors sutarčių pakeitimų (sutarčių Priedai Nr. 1-3) ieškovas nepasirašė, jie yra galiojantys ir privalomi šalims, nes ieškovas savo elgesiu išreiškė valią pakeisti sutarčių sąlygas. Ieškovas tvirtina, kad jis atsakovės siūlomų sutarčių pakeitimų neakceptavo ir sutarčių priedų nepasirašė, todėl atsakovės vienašališkai parengti dokumentai neįsigaliojo ir neturi jokios juridinės galios. Taigi šalys skirtingai vertina ir aiškina 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių priedų Nr. 1-3 nepasirašymo teisines pasekmes.
Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Šalys, sudariusios sutartį, gali laisvai keisti jos turinį. Paprastai sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).
Nagrinėjamu atveju, šalys sudarė rašytinės formos sutartis (2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d.), kurių 6.1 punkte nurodyta, kad visi sutarčių pakeitimai bei papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, t. y. sutartyse įtvirtino CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą. Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).
Atsižvelgdama į materialinės teisės reglamentavimą bei nutartyje nurodytą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė privalėjo įrodyti, jog dėl kiekvienos sąlygos pakeitimo buvo suderinta jos ir ieškovo valia. Tačiau ji iš esmės apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginio, jog ieškovas viską žinojo ir su viskuo sutiko, įrodinėjimu. Tai leidžia daryti išvadą, jog ji netinkamai vykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą, o to pasekoje ir nepagrįstu laikomas atsakovės teiginys, kad dėl paties ieškovo inicijuoto kainos fiksavimo pratęsimo keitėsi premijų dydžiai. Prekių kainą ir atsiskaitymo būdus reglamentuoja 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių 3 dalis. Jų 3.1 punkte nustatyta, kad galutinė prekės kaina yra apskaičiuojama pagal formules, kurios yra susietos su biržos EUR_PAR1-Euronext Commodities Derrivatives – PAR kviečių ateities sandorių pozicija MATIF EBMZ5 Milling Wheat Dec 2015, prie nurodytos pozicijos galimos pardavimo (pozicija Bid) kainos pridedant nurodytą premijos dydį, priklausomai nuo kviečių nustatytos klasės. Premijų dydžiai yra aiškiai nustatyti 3.1 punkte pateikiamose lentelėse. Sutartyse nėra sąlygų, kad premijų dydžių kitimas priklauso nuo biržos kainos. Kainos formulėje kintamas dydis yra tik grūdų kainos. Vertinant sutartis visa apimtimi, darytina išvada, kad premijų dydžiai sutartyse yra fiksuoti ir nėra susieti su biržos kainomis (kaip grūdų kaina), todėl atsakovė keisdama jų dydį turėjo gauti ieškovo sutikimą. Tas visiškai neįrodyta.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nepritarė 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių sąlygų keitimui pagal atsakovės pateiktus pasiūlymus. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas ir derėtis bei neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Iš 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių Priedų Nr. 1-3 matyti, kad sutarčių pakeitimai yra dėl grūdų kainos fiksavimo termino perkėlimo ir dėl premijų dydžio. Taip pat Priedais Nr. 2-3 keičiamas sutarčių 3.5 punktas, nustatant ne tik pirkėjo, bet abiejų šalių pareigą sumokėti susidariusį kainų skirtumą ir vietoj sutartyse nustatyto 15 dienų galutinio atsiskaitymo termino numatant 30 dienų terminą (1 t., b. l. 62-64, 99-110). Iš liudytojo E. B. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad šalys galimai tarėsi dėl grūdų kainos fiksavimo termino perkėlimo (2017 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:08:46 – 1:18:29 val.). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų aptarusios visus Prieduose Nr. 1-3 padarytus 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių pakeitimus.
Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės vienašališkai parengti ir ieškovui pateikti sutarčių priedai, kuriais numatoma keisti sutarčių sąlygas, gali būti traktuojami kaip derybų dėl sutarčių pakeitimo iniciavimas. Tačiau tai nereiškia, kad sutarčių pakeitimai turėjo būti sudaryti pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino, jog gavo sutarčių pakeitimus, o bylos nagrinėjimo metu jų originalus pateikė į bylą. Tačiau ieškovas jų nepasirašė, nes nesutiko su juose nurodytais sutarčių pakeitimais. Kaip jau minėta anksčiau, pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutarčių 6.1 punktą visi sutarčių pakeitimai bei papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Be to ir Prieduose Nr. 1-3 buvo numatyta, kad susitarimai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento (priedų 3 punktas). Nei 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartyse, nei jų pakeitimuose nėra nustatyta, kad šalys sutarčių sąlygas gali pakeisti tylėjimu arba konkliudentiniais veiksmais.
Be to, kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat tuo metu aiškiai suvokė, kad sutarčių pakeitimams reikalinga rašytinė forma, nes net matydama, kad ieškovas savo veiksmais neišreiškė jokios pozicijos dėl Priedų Nr. 1, ir toliau siuntė raštu parengtus Priedus Nr. 2-3 ieškovui, kuriuose jų įsigaliojimas nurodytas nuo pasirašymo momento. Šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais (negrąžino atsakovei pasirašytų ar nepasirašytų priedų ir/ar nepranešė, kad atsisako juos pasirašyti) sutiko su atsakovės parengtais sutarčių pakeitimais ir taip atsisakė rašytinės sutarčių pakeitimų formos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pasyvus ieškovo elgesys (neveikimas) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus jo konkliudentiniams veiksmams sutikti su atsakovės pasiūlymu keisti sutarties sąlygas, nes konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu, jie turi būti aktyvūs, kad aiškiai atspindėtų šalies valią. Šiuo atveju, ieškovas savo nesutikimą su sutarčių pakeitimais išreiškė tik tylėjimu, kuris nei sutartyse, nei jų pakeitimuose nebuvo numatytas kaip sutikimo davimas. Tarp šalių taip pat nebuvo susiklostę santykiai, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovo tylėjimas yra laikomas sutikimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių suderintos valios keisti pagrindinių sutarčių sąlygas nebuvo ir sutarčių pakeitimai nebuvo sudaryti, todėl galutinė grūdų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartis.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu, išėjo už pareikštų reikalavimų ribų. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti skolą kilusią iš 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 13 d. sutarčių. Atsakovė ieškovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 2 943,99 Eur (b. l. 66, 71a) išrašė remdamasi 2016 m. rugpjūčio 22 d. vienašališkai parengtais galutinės kainos fiksacijos aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65, 70). Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras atlikusi šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui už pagal 2016 m. rugpjūčio 13 d. sutartį sumokėjo tik dalį kainos dalį – 79,38 Eur (b. l. 71b). Kadangi pripažinta, kad šalys nesusitarė dėl sutarčių pakeitimų, galutinė parduotų grūdų kaina turi būti nustatyta pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. sutartis. Todėl PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui yra išrašytos nepagrįstai, nes atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškovu, o ne atvirkščiai. Kadangi atsakovė neturėjo priešpriešinio reikalavimo į ieškovą, ji negalėjo atlikti įskaitymo, todėl taip pat liko skolinga ir pagal 2016 m. rugpjūčio 13 d. sutartį. Atsižvelgiant į tai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės atliktas įskaitymas laikytinas neteisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sutarčių sudarymo ir jų keitimo taisykles. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės KB „Kėdainių aruodai“ priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. B. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu (2 t., b. l. 6-7). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Kėdainių aruodai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.