- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2-796-743/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1318,46 Eur skolą, 143,80 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui neįvykdžius savo procesinių pareigų, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2015-08-29 (b. l. 59). Atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Minibank“ ir atsakovo P. D. nuotoliniu būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 868,86 Eur (3000 Lt) kreditą 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir 2014-06-23 į atsakovo nurodytą banko sąskaitą pervedė 868,86 Eur (b. l. 25, 27-42). Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo periodinių įmokų, į raginimus (b. l. 43-44) neatsakė, todėl ieškovė 2015-03-09 sutartį nutraukė. Atsakovas skolingas ieškovei 826,24 Eur pagrindinės skolos, 492,22 Eur palūkanų, be to jam paskaičiuota 143,80 Eur nuostolių (b. l. 19-23).
Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Atsakovas laiku nemokėjo periodinių įmokų, todėl ieškovės reikalavimai priteisti 826,24 Eur negrąžintos paskolos ir 492,22 Eur palūkanų yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.
Be to, ieškovė paskaičiavo 54 procentų palūkanas (nuostolius), kurių suma sudaro 143,80 Eur, ir prašo priteisti juos iš atsakovo.
Reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, jų dydis grindžiamas vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu, taip pat CK 6.261 straipsniu, kuriame numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos pačios apeliacinius skundus dėl skolų, kilusių iš tų pačių elektroninio ryšio priemonėmis sudarytų vartojimo kredito sutarčių (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-232/2015).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006,Nr. 3K-3-536/2008, 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).
Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito ar jo dalies grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar jų dalies, jis privalo atlyginti kredito davėjui nuostolius <...>, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos kredito sumos. Nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito ar jo dalies, palūkanų ar jų dalies sumokėjimo termino pabaigos. Jokios papildomos netesybos (nei baudos, nei delspinigiai) ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.
Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).
Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 9.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatyti nuostoliai yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 54 procentų normos taikymas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 868,86 Eur sumą (negrąžinta paskolos suma 826,24 Eur), patyrė būtent tokio dydžio (143,80 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kreditavimui ir dėl to negalėjo suteikti kreditų kitiems klientams.
Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva prašomų priteisti nuostolių dydis mažintinas iki 27,85 Eur: kaip nurodyta ieškinyje: (22,76 x 0,05 % x 13 = 0,15; 46,54 x 0,05 % x 13 = 0,30; 46,54 x 0,05 % x 18 = 0,42; 71,39 x 0,05 % x 31 = 1,11; 97,36 x 0,05 % x 19 = 0,92; 826,24 x 0,05 % x 50 = 20,66; 826,24 x 0,05 % x 83 = 34,29) - 30 Eur (atsakovo padengti nuostoliai). Kitoje dalyje reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-13 (b. l. 2), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 40 Eur žyminis mokestis ir 245,54 Eur už procesinių dokumentų parengimą (70,09 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 175,45 Eur – už ieškinio parengimą).
Pažymėtina, kad ieškovei pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, bet UAB „Ekonomistas“, kurios viena iš veiklos sričių yra teisinių paslaugų teikimas, ir kuriai ir buvo atlyginta už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b. l. 6-7).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 70,09 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Ekonomistas“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, priteisimo atmestinas.
Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1462,26 Eur sumą. Nors teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 1346,31 Eur, t. y. patenkino 92,07 % pareikštų reikalavimų, tačiau ši suma turi būti apmokėta 40 Eur žyminiu mokesčiu (1346,31 x 3 % = 40,38), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 215,45 Eur bylinėjimosi išlaidų – 40 Eur žyminis mokestis ir 175,45 Eur už ieškinio parengimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,09 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 826,24 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 24 ct) negrąžintos paskolos, 492,22 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 22 ct) palūkanų, 27,85 Eur (dvidešimt septynis eurus 85 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1346,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,45 Eur (du šimtus penkiolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Minibank“, į. k. 301850677, J. Janonio g. 17, LT-92238 Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT377230000003467003, UAB „Medicinos bankas“, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.