Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-962-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-962-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00295-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
K. L.
Civilinė byla Nr. e2A-962-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00295-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir ieškovė) Legal Balance teismo prašė priteisti iš atsakovės K. L. 1 000 Eur negrąžintą kreditą, 107,78 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 38,25 Eur administracinį mokestį, 213,70 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti) įteikti 2021 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 25d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur negrąžintą kreditą; 107,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.); 38,25 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.); 213,70 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.) iki ieškinio parengimo (kreipimosi į teismą) dienos (2021 m. sausio 8 d.); 34,90 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo (kreipimosi į teismą) dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.); 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-03-11 – 950,21 Eur; 2020-04-11 – 937,08 Eur; 2020-05-11 – 923,67 Eur; 2020-06-11 – 909,97 Eur; 2020-07-11 – 895,97 Eur; 2020-08-11 – 881,67 Eur; 2020-09-11 – 867,06 Eur; 2020-10-11 – 852,13 Eur; 2020-11-11 – 836,87 Eur; 2020-12-11 – 821,28 Eur; 2021-01-11 – 805,36 Eur; 2021-02-11 – 789,09 Eur; 2021-03-11 – 772,47 Eur; 2021-04-11 – 755,49 Eur; 2021-05-11 – 738,14 Eur; 2021-06-11 – 720,42 Eur; 2021-07-11 – 702,31 Eur; 2021-08-11 – 683,81 Eur; 2021-09-11 – 664,91 Eur; 2021-10-11 – 645,60 Eur; 2021-11-11 – 625,87 Eur; 2021-12-11 – 605,71 Eur; 2022-01-11 – 585,12 Eur; 2022-02-11– 564,08 Eur; 2022-03-11 – 542,58 Eur; 2022-04-11 – 520,62 Eur; 2022-05-11 – 498,18 Eur; 2022-06-11 – 475,26 Eur; 2022-07-11 – 451,84 Eur; 2022-08-11 – 427,91 Eur; 2022-09-11 – 403,46 Eur; 2022-10-11–378,48 Eur; 2022-11-11–352,96 Eur; 2022-12-11–236,89 Eur; 2023-01-11–300,26 Eur; 2023-02-11–273,05 Eur; 2023-03-11– 245,25 Eur; 2023-04-11–216,85 Eur ; 2023-05-11–187,83 Eur; 2023-06-11–158,18 Eur; 2023-07-11–127,89 Eur; 2023-08-11–96,94 Eur; 2023-09-11–65,32 Eur; 2023-10-11–33,02 Eur); 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 394,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 126,16 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-c8543gzm bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 1000 Eur negrąžintą kreditą, 38,25 Eur administravimo mokestį ir 107,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 14 d.). Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (26 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, t.y. 213,70 Eur.

5. Teismas nurodė, jog sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovė kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 34,90 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (kreipimosi į teismą dienos) (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.), ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.).

Šalies argumentai

6. Konstatavo, kad ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą, preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų), todėl sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokią sutartinę nuostatą teismas laikė nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir sprendė, kad jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 000 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.); pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti ieškove iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 000 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 152 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Nors skundžiamame sprendime paminėjo, tačiau teismas taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju ieškovei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai), nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

1.3. Sutarties 1.9 punkte nurodoma, kad kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 1.12 punktas numato, kad grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Taip pat sutarties 1.31 punkte numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Taigi sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (618,56 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinė kreditorė, gavusi įmokas, būtų iš karto galėjusi perskolinti toliau už 26 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 26 proc. ar didesnių palūkanų srautas.

1.4. Ieškovei nesuprantama, kaip teismas gali sieti ieškovės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovė būtų sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis nepamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiuo metu vis dar sudaro 1000 Eur. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

1.5. Teismas iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigojo ieškovę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiška, kadangi skundžiamame sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ieškovė vis dar negali atgauti iš atsakovės skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.

1.6. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) ieškovės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovė visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021 m. kovo 31 d., tai tik iki 2021 m. kovo 21 d. paskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti ieškovei ir t.t. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra suderinti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

1.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 360 Eur sutarties administravimo mokestį.

1.8. Ieškovė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

1.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Taigi negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) nurodoma, kad 37.7.2 punkte nurodoma, jog „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Taigi ir šiame sprendime išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir tam netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas neteisingai vertino, kad jeigu iki 2023 m. spalio 11 d. atsakovė vis dar nebus grąžinusi vartojimo kredito sumos ieškovei, tai ieškovė negautas pajamas (nuostolius) vis dar patirs, tačiau, jeigu 2023 m spalio 11 d. atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė negautų pajamų (nuostolių) neva nebepatirs. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš to gauti realias pajamas.

1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovės K. L. 2019 m spalio 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-c8543gzm, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 proc.), 360 Eur sutarties administravimo mokestį. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. kovo 14 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance. Ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (1000 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.

16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

21. Atmestini ieškovės argumentai, jog teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų ieškovės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

24. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors ieškovė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, šie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių ieškovės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.

25. Apibendrinant nurodytus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė bylą, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

26. Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė