Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. O. patikslintą ieškinį atsakovui T. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo T. O. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panaikinti ieškovės ir atsakovo bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), ir įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

3. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal atsakovo priešieškinyje pateiktą tvarką.

4. Priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą: nepilnametei E. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 240,00 Eur, o nepilnamečiui T. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 225,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisto išlaikymo lėšas pervedant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. O., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. O., kurie yra nepilnamečiai.

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo 1077/6292 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė - 9410,00 Eur, įregistravimo pagrindas - 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VM9-939; 1/4 dalis kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 dalis nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuosavybės pagrindas 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 12600 Eur; gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įregistravimo pagrindas 2019-10-24 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 - 80 900 Eur.

Iš pateiktos 2013-04-12 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šalys už žemės sklypą turėjo sumokėti 93 770,00 Lt (27 137,40 Eur). Mokėjimo tvarka: 7 000,00 Lt grynaisiais prieš Sutarties pasirašymą; 18 770,93 Lt pervedimu ne vėliau kaip per 10 d. po Sutarties pasirašymo; likusią 67 999,07 Lt, bet ne mažiau nei 19 694,16 Eur sumokėti kreditu.

VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 554,00 Eur. Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyta transporto priemonė - motociklas Harley Davidson, FLHX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 110,00 Eur, transporto priemonė su defektais, kurią įregistravo 2017-04-20, o 2019-02-23 pardavė už 300,00 Eur, nurodyta, jog apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas, variklio defektas.

VĮ Registrų centro duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 797/21524 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 133/3588 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019- 05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (dabar - Luminor Bank AS) pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/04/11S kredito gavėjams - ieškovei ir atsakovui suteikė 111 503,71 Eur paskolą 700/1493 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms. Paskolos grąžinimo terminas - 2043-04-12. 2020-10-15 Luminor Pažyma Nr. k2.15-L305/2080 patvirtina, kad negrąžinta bankui kredito dalies likutis 2021-08-04 – 73 280 Eur. Iš ieškovės ir atsakovo asmeninių banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2021 m. sausio m., matyti šalių įsipareigojimų bankui vykdymas pagal kredito sutartį. Ieškovė nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. rugpjūčio bankui sumokėjo 4 228,57 Eur, o atsakovas - 8 542,55 Eur.

Ieškovė 2014-02-14 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - Patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur). Pagal sutartį 3000,00 Lt (868,86 Eur) sumą buto pirkėjas sumokėjo ieškovei grynais, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) buto Pirkėjas pervedė į ieškovės banko sąskaitą. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė 2014-02-24 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS; 2014-02-24 išgrynino iš savo sąskaitos 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-12 išgrynino 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-17 – išgrynino 1 200,00 Lt (347,54 Eur); 2014-03-14 išgrynino 4 000,00 Eur (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2014-12-05 700,00 Lt (202,73 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS. 74 000,00 Lt (21 431,88 Eur) buto Pirkėjas pervedė tokia tvarka: dalį pinigų sumos pervedė į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitą J. O. ir T. O. kredito (negrąžintas kreditas sudarė 17 869,56 Eur) pagal 2013-04-18 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/04/11S daliniam dengimui, likusią dalį pinigų sumos pervedė į T. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Iš dalies pinigų už butą (21 431,88 Eur) – 17 869,56 Eur pirkėjos buvo pervesti bankui (šalių negrąžinto kredito padengimui), 3 562,32 Eur - pervesti į atsakovo banko sąskaitą.

Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė atsakovui 2013-05-09 pervedė 67 904,53 Lt (18 508,03 Eur), o atsakovas tą pačią dieną 2013-05-09 pervedė 69 999,07 Lt (19 693,89 Eur) L. B. pagal 2013-04-12 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pavedimo paskirtyje nurodant „už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., pagal 2013 04 12 P/P notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Šalių vaikai mokinasi Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje daugiafunkciniame centre, šalių sūnus T. lanko priešmokyklinę grupę, o dukra E. mokosi trečioje klasėje.

Iš pajamų mokesčių deklaracijos už 2019 metus ieškovės pajamos sudarė 12 000 Eur, 2020 metus – 6 000,00 Eur, nuo 2021-03-03 iki 2021-07-31 ieškovės pajamas sudarė 4 730,00 Eur. Atsakovas dirba UAB "Gitana", vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 370,00 Eur. Atsakovas 2020-08-04 sudarė namo nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomojasi gyvenamąjį namą 130 kv. m, už 600,00 Eur nuomos mokestį. Atsakovas sudaręs vaikų gyvybės draudimo sutartis, kiekvieną mėnesį moka po 79,83 Eur.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Iš ieškovės ir atsakovo teiktų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, bendro ūkio nebeveda ir nebemato jokių galimybių išsaugoti santuoką. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė, įrodinėdama, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodo, jog su atsakovu santykiai pašlijo nuo 2016 metų, kai atsakovas susirado kitą moterį – D. T., su ja palaikė artimus santykius ir buvo jai neištikimas. 2018 metais atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi su D. T., nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovas neneigia, jog šiuo metu gyvena su ieškovės nurodoma moterimi, tačiau teigia, jog su ja pradėjo gyventi tik nuo 2018 metų pabaigos, o iki to laiko jie buvo tik kolegos, artimai nebendravo. Teismas abejoja atsakovo paaiškinimais, jog iki 2018 m. liepos mėnesio atsakovas su kita moterimi buvo tik kolegos, šalys jau nuo 2017 metų spalio gyvena atskiruose kambariuose, o nuo 2018 metų pabaigos atsakovas tik išėjęs iš namų iš karto pradėjo gyventi su kita moterimi, o tai rodo, jog dar iki to laiko juos siejo artimi ir glaudūs ryšiai. Teismas nurodo, jog neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, atsakovo bendravimą su kita moterimi ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktine, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės, todėl pripažintina, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei santuokos metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog šeiminiai santykiai buvo pašliję dar iki 2017 m. spalio mėn., kai ieškovė išvyko į kelionę, šalys gyveno atskiruose kambariuose; abi šalys pripažino, kad nė viena nesiėmė jokių veiksmų gerinti tarpusavio santykius, dėl vienas kito neištikimybės jokių klausimų nekėlė ir apie tai nesikalbėjo, tai leidžia daryti išvadą, jog nė viena šios bylos šalis nebuvo suinteresuota santuoką išsaugoti.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, įvertinus paminėtų atsakovo pateiktų įrodymų ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti turinį, taip pat įvertinus atsakovo užmegztus santykius su kita moterimi santuokos metu bei jo apsisprendimą nutraukti santuoką su ieškove ir išeiti gyventi pas kitą moterį, konstatuoja, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įrodė, jog ieškovė buvo atsakovui neištikima, o atsakovas buvo neištikimas ieškovei dėl ko abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), be to šalys pažeidė ir esmines sutuoktinių pareigas, nes nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, nebuvo vienas kitam atviri, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam ir nedėjo pastangų, kad būtų atkurti santuokiniai ryšiai ir šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir toks šalių elgesys sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog šalių santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 000,00 Eur ir atsakovo reikalavimas priteisti jam 5 000,00 Eur neturtinę žalą atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „J.“. Atsižvelgiant į tai, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos šios pavardės: ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „J.“, o atsakovui – jo prigimtinė pavardė „O.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Atsakovas nurodo, jog yra darbingas ir gali save išlaikyti, todėl neprašo priteisti išlaikymo iš ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra darbinga, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą atsakovui iš ieškovės, ir ieškovei iš atsakovo nėra, nes jie abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti. Be to byloje konstatuota abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, todėl nė vienas iš sutuoktinių neturi reikalavimo teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje, priešieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais, atsakovui palikus šeimą vaikai liko gyventi ir šiuo metu gyvena su motina – ieškove, šalims priklausančiame name. Tarp ieškovės ir vaikų yra glaudus emociškai tvirtas ryšys, mama visapusiškai rūpinasi ir prižiūri vaikus. Institucija teikianti išvadą byloje įvertino ieškovės gyvenimo sąlygas šiuo metu ir 2020-12-01 išvadoje dėl nepilnamečių T. O. ir E. O. Nr. 5SD-6389 nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena 120 kv.m., dviejų aukštų, penkių kambarių name su dideliu privačiu kiemu, kuris priklauso sutuoktiniams. Namuose švaru, tvarkinga, gražu, šviesu ir jauku. Namuose vaikai turi atskirus kambarius, tačiau, kai vaikai nori, gyvena ir viename kambaryje, nes jiems taip smagiau. Kambaryje yra atskiros vaikų lovos, paklotos švaria patalyne, stalas, skirtas pamokų ruošai, kompiuteris, vaikiška virtuvėlė, fotonuotraukos, daugybė žaislų. Šeima namuose augina kačiuką. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams. Atsakovas sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, augti ir vystytis, atsakovas sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų E. ir T. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė nurodė, jog nedraudė ir ateityje nedraus atsakovui bendrauti su vaikais, sutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Atsakovas nurodo, jog siekdamas ateityje išvengti galimų nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir laiko, prašo teismo nustatyti aiškią bendravimo su vaikais tvarką. Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Teismo vertinimu atsakovo pateikta bendravimo su vaikais tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia atsakovui dalyvauti vaikų gyvenime, užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Ieškovė sutinka su atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygomis ir joms neprieštarauja. Duomenų apie tai, kad atsakovas su vaikais netinkamai elgtųsi ar atsakovas bendraudamas su vaikais darytų jiems neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina atsakovo priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 642,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 468,41 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021-01-01 universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Bylos duomenimis šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu yra 10 (dukrai) ir 7 (sūnui) metai, abu vaikai mokosi mokykloje. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Šalių dukra lanko šokių pamokas, sūnus dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos šalyje, būrelio lankyti galimybės neturi, tačiau norėtų lankyti karate. Pareiškėja nurodė, jog dukters šokių pamokos nors ir yra nemokamos, tačiau kiekvieną rugsėjį turi sumokėti startinį 25 Eur mokestį, taip pat esant šokių konkursui mokėti po 10 Eur dalyvio mokestį, o tokių konkursų per metus būna apie 5, taip pat kainuoja ir šokių rūbai apie 30 Eur. berniuko norimas lankyti karate būrelis kainuoja apie 55,00 Eur. Teismas nurodo, jog nereikia įrodinėti, jog šalių dviem nepilnamečiams vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, kadangi vaikai yra sparčiai augantys; priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai; vaikai gyvena tris kilometrus nuo mokyklos, todėl reikia ir transporto paslaugų; ir kt. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma dukrai skirtina 550,00 Eur ir sūnui - 520,00 Eur, suma per mėnesį poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančių vaikų būtinieji (maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan.), bei papildomi poreikiai (lavinimui, pramogoms ir pan.) (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Gitana“, jo vidutines pajamas per mėnesį sudaro 1 400,00 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 797/21524 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 133/3588 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena nuomojame name, kurio nuomai skiria 600,00 Eur per mėn. Atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų teismui nėra pateikta.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba pagal individualios veiklos liudijimą, jos pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur per mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė duomenų apie tai, jog turi sveikatos problemų teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis, kurias patiria ieškovė, augindama vaikus, būdama su jais kasdien. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vaikų išlaikymui skirtą išlaidų dydį lygina su laikotarpiu iki 2018 m. liepos, kai atsakovas nusprendė išeiti gyventi skyriumi. Pažymėtina, kad tuo metu šalių dukrai buvo tik 7 m., o sūnui – 4 m., t. y. jie buvo daug mažesni, jų išlaikymo sąnaudos buvo mažesnės. Šiuo metu jau paaugusių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su ieškove ir ji prisiima tikrųjų ir nenumatytųjų išlaidų naštą. Atsakovas yra darbingas, duomenų, jog turi sveikatos problemų ir negali dirbti į bylą nėra pateikta, kaip matyti atsakovo gaunamos pajamos didesnės nei ieškovės, be to jis asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, iš kurio taip pat gali gauti pajamų, pažymėtina ir tai, jog atsakovas turi galimybę skirti 600,00 Eur namo nuomai, kuriame gyvena tik dviese su sugyventine, o tai vėlgi rodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis yra pajėgus teikti vaikams būtiną išlaikymą vaikų poreikiams patenkinti.

Teismas, nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti reikalingas vaikų išlaikymui lėšas ir įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 240,00 Eur išlaikymo suma dukrai ir 225,00 Eur išlaikymo suma sūnui atitinka augančių vaikų interesus, atsakovas privalo teikti išlaikymą vaikams ir užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu mažesnės sumos priteisimas neužtikrintų šalių nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimo, būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui bei pažeistų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur, o sūnui – 225,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2020-11-06 iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė - 9410,00 Eur; 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini); 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė – 12 600,00 Eur; gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vidutinė rinkos vertė 80 900 Eur.

VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė transporto priemonės kaina - 1 554,00 Eur. Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgyta transporto priemonė - motociklas Harley Davidson, FLHX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kreditorius Nordea Bank Finland Plc (dabar - Luminor Bank AS) pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/04/11S kredito gavėjams - ieškovei ir atsakovui suteikė 111 503,71 Eur paskolą 700/1493 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms. Paskolos grąžinimo terminas - 2043-04-12. 2020-10-15 Luminor Pažyma Nr. k2.15-L305/2080 patvirtina, kad negrąžinta bankui kredito dalies likutis 2021-08-04 – 73 280 Eur.

VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 797/21524 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 1/27 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 133/3588 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019- 05-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo vardu registruotas turtas laikytinas jo asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Nutraukiant santuoką turi būti padalintas santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo: 1) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė - 9410,00 Eur, įregistravimo pagrindas - 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 700/1493 dalis 0,1493 ha žemės sklypo žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuosavybės pagrindas 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 12 600,00 Eur; 4) gyvenamąjį namą (butą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įregistravimo pagrindas 2019-10-24 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 - 80 900 Eur.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo ir nukrypimo nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, t. y. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo dalijant nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įsigyjant žemės sklypą ir pradėjus namo statybas, ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su tikslu gautas lėšas investuoti į žemės sklypo pirkimą ir namo statybas. Ieškovė prašo turtą priteisti natūra.

Tuo tarp atsakovas pageidauja, kad dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebūtų nukrypta nuo turto, priklausančio sutuoktiniams, lygių dalių principo, taip pat prašo visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui ieškovei išmokant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 42 punktas, kt.).

Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

Iš pateiktos 2013-04-12 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šalys už žemės sklypą turėjo sumokėti 93 770,00 Lt (27 137,40 Eur). Mokėjimo tvarka: 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) grynaisiais prieš Sutarties pasirašymą; 18 770,93 Lt (5 436,44 Eur) pervedimu ne vėliau kaip per 10 d. po Sutarties pasirašymo (2013-04-15 pavedimas iš T. O. banko sąskaitos); likusią 67 999,07 Lt, bet ne mažiau nei 19 694,16 Eur sumokėti kreditu (sumokėta pavedimu iš O. 2013-05-09). Šiuo tikslu kreditorius Nordea Bank Finland Plc (dabar - Luminor Bank AS) pagal 2013-04-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/04/11S kredito gavėjams - ieškovei ir atsakovui suteikė 111 503,71 Eur paskolą 700/1493 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms. Paskolos grąžinimo terminas - 2043-04-12. Banko paskolos užtikrinimui įkeistas ginčo žemės sklypas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šalys kredito sutarties 4.3.6 punktu taip pat įsipareigojo per 24 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos grąžinti bankui ne mažesnę nei 61 699,41 Lt (17 956,27 Eur) kredito dalį. Dėl to ieškovė 2014-02-14 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą - Patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur). Pagal sutartį 3000,00 Lt (868,86 Eur) sumą buto pirkėjas sumokėjo ieškovei grynais, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) buto Pirkėjas pervedė į ieškovės banko sąskaitą, o 74 000,00 Lt (21 431,88 Eur) buto Pirkėjas pervedė tokia tvarka: dalį pinigų sumos pervedė į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitą J. O. ir T. O. kredito (grąžintas kreditas sudarė 17 869,56 Eur) pagal 2013-04-18 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 13/04/11S daliniam dengimui, likusią dalį pinigų sumos (3 562,32 Eur) pervedė į T. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog jai 2014-02-14 buvo pervesti 16 000,00 Lt; ieškovė 2014-02-24 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS; 2014-02-24 išgrynino iš savo sąskaitos 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-12 išgryninti 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-17 – išgryninta 1 200,00 Lt (347,54 Eur); 2014-03-14 išgryninti 4 000,00 Eur (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2014-12-05 700,00 Lt (202,73 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS. Viso šiuo laikotarpiu ieškovė išgrynino arba atsakovui pervedė 15 900,00 Lt (4 604,96 Eur).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių santuokos metu įgytą 700/1493 dalių (0,1493 ha) žemės sklypą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įgytą 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš byloje esančių pateiktos ginčo žemės sklypo 2013-04-12 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad sklypo kaina buvo 93 700,00 Lt (27 157,67 Eur). Teismo posėdžio metu šalys nurodė, o rašytiniai įrodymai patvirtina, jog su tikslu įsigyti žemės sklypą ir namo statyboms jame šalys sudarė kredito sutartį su banku, kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteikta 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) paskola. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su siekiu gauti minėta paskolą, pradiniam įnašui buvo panaudotos atsakovo santaupos, kurias sudarė 7 463,00 Eur. Ieškovė šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino, todėl ginčo dėl to tarp šalių nėra. Ieškovė 2014-02-14 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur), iš kurių 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) buvo pervesti bankui paskolos daliniams padengimui, 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Taigi įvertinus tai, jog ginčo žemės sklypo kaina buvo 93 770,00 Lt, į kurią atsakovas įnešė 25 768,25 Lt, o ieškovė 61 700,01 Lt (bendrai šalys už sklypą įnešė – 87 468,26 Lt), laikytina, kad ieškovė tokiu būdu iš dalies padengė banko paskolą, už kurią buvo įsigytas žemės sklypas ant kurio vėliau šalys statėsi namą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė padengė 2/3 žemės sklypo kainos, o atsakovas 1/3, darytina išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieškovei priklauso 2/3 ginčo žemės sklypo, o atsakovui 1/3.

Šalys taip pat nesutaria dėl gyvenamojo namo (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurio įregistravimo pagrindas - 2019-10-24 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, padalinimo po santuokos nutraukimo, t. y. dėl šalims priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kaip minėta anksčiau, iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalims buvo suteiktas 385 000,00 Lt (111 503,71 Eur) kreditas žemės sklypui įsigyti ir namo statyboms finansuoti. Šalys žemės sklypą įsigijo už 93 770,00 Lt (27 137,40 Eur), ši suma bankui iš dalies padengta ieškovei pervedus 61 700,01 Lt (17 869,56 Eur) gautus pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kurio bendra pardavimo suma – 93 000,00 Lt. Likusi pinigų suma, kurią sudarė 31 299,99 Lt buvo paskirstyta taip: 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui, 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei, o 3 000,00 Lt (868,86 Eur) perduoti grynaisiais pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Pastaroji 3 000,00 Lt suma buvo skirta šeimos bendriesiems poreikiams tenkinti ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai jog 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) pirkėjo bankiniu pavedimu buvo pervesti atsakovui patvirtina ir atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, o kad šie pinigai buvo panaudoti namo (dvibučio) statybai neginčija ir pats atsakovas. 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) bankiniu pavedimu pervesti ieškovei patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti ir tai, jog ieškovė 2014-02-24 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS; 2014-02-24 išgrynino iš savo sąskaitos 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-12 išgryninti 2 000,00 Lt (579,24 Eur); 2014-03-17 – išgryninta 1 200,00 Lt (347,54 Eur); 2014-03-14 išgryninti 4 000,00 Eur (du kartus po 2 000,00 Lt (579,24 Eur), 2014-12-05 700,00 Lt (202,73 Eur) pervedė į atsakovo banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS. Viso šiuo laikotarpiu ieškovė išgrynino ir atsakovui pervedė 15 900,00 Lt (4 604,96 Eur). Ieškovė teigia, jog 16 000,00 Lt pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, buvo panaudoti išskirtinai namo statybai. Atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, jog 16 000,00 Lt taip pat buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nesusijusiems su nekilnojamuoju turtu ar investicijomis į jį, tačiau teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai, kadangi pats atsakovas teismui posėdžio metu patvirtino, jog visos statybos buvo vykdomos grynaisiais pinigais, o ieškovė minėtą beveik visą (15 900,00 Lt) jai pervestų 16 000,00 Lt sumą pervedė atsakovui ar išgrynino būtent tuo laikotarpiu, kai buvo aktyviai vykdomi namo statybos darbai (2014 m. vasario-kovo mėn.). Toks trumpas laikotarpis, per kurį buvo išgryninti pinigai didelėmis sumomis, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tokios sumos buvo naudotos ne šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti, o būtent tuo metu aktyviai vykusioms nekilnojamojo turto statyboms. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė likusią 12 299,98 Lt (3 562,32 Eur) ir 16 000,00 Lt (4 633,92 Eur) (bendra suma – 28 299,98 Lt arba 8 196,24 Eur) panaudojo būtent namo statybai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir investuotas asmenines pinigines lėšas į gyvenamojo namo (dvibučio buto) statybas, todėl laikytina, jog kita piniginių lėšų dalis, panaudota namo statybai, buvo pilnai dengta iš banko suteiktos paskolos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovės dalis į sutuoktiniams suteiktą namo statybos darbams sudaro apie 10 procentų, todėl yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto dalintino turto lygių dalių principo ir pripažinti, jog ieškovei priklauso 60 procentų ginčo namo (arba 3/5), o atsakovui – 40 procentų (arba 2/5).

VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė bei atsakovas santuokos metu įgijo: 1) 1077/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo (0,1573 ha) vertė - 9410,00 Eur, įregistravimo pagrindas - 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/4 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys ginčo dėl šio turto padalijimo nekelia, todėl laikyta, kad šis turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti po ½ kiekvienam iš sutuoktinių, todėl dalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po ½ dalį arba 538/6292 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir po 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2013-04-12 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustačius bylos šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukiant santuoką svarbu nustatyti ir turto padalijimo būdą. Ieškovė prašo ginčo nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, motyvuodama tuo, jog neturi, kur kitur gyventi, o vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, vaikai mokosi mokykloje, kuri yra netoli dabartinės gyvenamosios vietos, už atsakovo siūlomą kompensaciją negalėtų įsigyti tinkamo buto, kuris atitiktų vaikų poreikius, o jai priteisus visą nekilnojamąjį turtą ji neturėtų finansinės galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui; tuo tarpu atsakovas prašo priteisti nekilnojamąjį turtą jam įpareigojant jį išmokėti kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kadangi nemato galimybės, turtą padalijus natūra, gyventi kartu su ieškove po vienu stogu tiek dėl to, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tiek ir dėl to, kad namas/butas yra nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Dėl šalių santykių, minėta, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 kt.).

Spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto ginčo nekilnojamojo turto padalijimo būdo, teismas pirmiausia sutinka su ieškovės pozicija, jog šiuo metu ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, į kurią galėtų išsikraustyti su dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra mokyklinio amžiaus, neturi lėšų, jog galėtų nuomotis gyvenamąjį būstą, tuo tarpu atsakovas turi kur gyventi bei lėšų mokėti už namo nuomą. Pažymėtina, jog šeima gyvena priemiestyje ir vaikai eina į mokyklą, esančią gyvenvietėje, netoli namų, o tai visiškai atitinka vaikų interesus lankyti mokyklą netoli namų, vaikai pripratę prie namų aplinkos ir buities sąlygų. Antra, ieškovė teismui nurodė, jog neturėtų finansinės galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl atsakovo argumentų teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kaip kad itin konfliktiški šalių santykiai dėl kurių nebūtų įmanoma ateityje bendrai naudotis turtu ar kita, dėl kurių turto padalinimas natūra būtų negalimas, taip pat nepateikė duomenų, jog būtų negalima nusistatyti turto naudojimosi tvarkos, įvertinus name esančių patalpų skaičių, jų išplanavimą bei šalims priklausančias turto dalis. Tuo tarpu dėl atsakovo siūlomos išmokėti kompensacijos ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, teismas atkreipia dėmesį, kad šios bylos kontekste ginčo objektas yra šalių statytas namas 2014 m. Šalys, siekdamos nustatyti turto vertę, nepateikė nepriklausomo turto vertintojo išvados ir neprašė skirti nekilnojamojo turto ekspertizės, o vadovavosi tik VĮ Registrų centre 2021-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusia su dabartine nekilnojamojo turto kaina, yra tos nuomonės, kad atsakovo nurodyta šalių santuokos metu įgyto nekilnojamo turto vertė – 95 120 Eur, neatitinka realios šio nekilnojamo turto vertės. Be to ieškovė nurodė, jog už atsakovo siūlomą kompensaciją ji negalėtų nusipirkti buto, atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės teiginius. Todėl teismas sprendžia, jog nebūtų sąžininga, kad nekilnojamas turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant realios nekilnojamojo turto vertės kainos neatitinkančią piniginę kompensaciją, kuri nesuteiktų galimybės įsigyti kito gyvenamojo būsto.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog ginčo objekto padalijimas natūra užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nei vienos iš šalies bei jų nepilnamečių vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto – transporto priemonių ieškovė prašo ieškovei būtų priteistas keleivinis automobilis „Audi, A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 554,00 Eur vertės, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją atsakovo naudai – 777,00 Eur už ieškovei atitinkantį automobilį. Atsakovas dėl tokio kilnojamojo turto padalinimo būdo neprieštarauja, todėl teismo vertinimu byloje nesant nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nepaisoma išsakyta šalių valia, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Taip pat ieškovė prašo padalinti santuokos metu atsakovo vardu įgytą transporto priemonę - motociklą Harley Davidson, FLHX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, jog jo vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra 6 777,00 Eur. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nes motociklą pirko už 110,00 Eur, jis buvo su defektais, 2019-02-23 jį pardavė už 300,00 Eur, nes buvo apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas, variklio defektas.

CK 3.123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.

Iš byloje pateiktos 2016-12-15 deklaracijos apie motociklo įsigijimą bei VĮ „Regitros“ duomenų matyti, kad atsakovas motociklą su defektais įsigijo už 110,00 Eur, motociklas registruotas 2017-04-19 atsakovo vardu, o 2019-02-23 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ją už 300,00 Eur pardavė. Šioje sutartyje nurodyti šie defektai: apgadintas priekinis stiklas, sankabos gedimas ir variklio defektas. VšĮ „Emprekis“ pažymoje analogiško motociklo be defektų vidutinė kaina Lietuvoje yra 6 777,00 Eur (be PVM). Šiuo atveju tiek atsakovui įsigijus motociklą, tiek ir jį pardavus, rašytiniuose dokumentuose nurodyta, jog motociklas yra su defektais, todėl teigti, jog reali atsakovui priklausiusio motociklo kaina yra 6 777,00 Eur nėra pagrindo. Atsakovas neginčija fakto, kad toks motociklas buvo įgytas santuokos metu, taigi jis buvo bendras sutuoktinių turtas, tačiau atsakovas santuokos metu (2019 m.) jį pardavė už 300,00 Eur tokiu būdu sumažindamas santuokos metu dalintino turto vertę. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją - ½ sumos už santuokos metu įgyto ir jos metu parduoto motociklo vertę - 150,00 Eur (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolės kreditoriui padalijimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog šalys santuokos metu, 2013-04-18, su Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) sudarė Kredito sutartį Nr. BK13/04/11S, pagal kurią suteikė 111 503,71 Eur (385 000 Lt) kreditą, kurio paskirtis – žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statyboms sklype, iki 2043-04-12. Kadangi kreditas suteiktas sutuoktiniams kartu, šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal nurodytą kredito sutartį yra solidari (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šalių kreditorius atsiliepimų į šalių pateiktus procesinius dokumentus nepateikė, todėl laikytina, jog kreditorius sutikimo dėl prievolės modifikavimo nedavė. Siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti kredito sutarčių sąlygas prieštarautų išdėstytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Atsižvelgiant į aptartą teismų formuojamą praktiką, nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo, šalių finansinis įsipareigojimas Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) bankui pagal 2013-04-18 Kredito sutartį Nr. BK13/04/11S, kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė ir šalys lieka solidariais bendraskoliais (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl kompensacijos priteisimo už atsakovo mokėtą paskolą kreditoriui sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi.

Atsakovas nurodo, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., atsakovas vis dar moka paskolą kreditoriui didžiąja dalimi. Mėnesinė kredito įmoka yra 330,00 Eur. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki priešieškinio pateikimo dienos 2021 m. sausio mėn. sumokėjo 6 100,00 Eur kredito įmokų, o ieškovė – 3 140,00 Eur, todėl nurodo, kad ieškovė jam yra skoloje 1 480,00 Eur kredito.

Ieškovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad atsakovas, išeidamas iš namų, pasiėmė 7 000,00 Eur santaupų, iš kurių, pagal šalių susitarimą, mokėjo kredito įmokas. Ieškovei tuo metu reikėjo daug dirbti, kurį laiką vaikai gyveno pas atsakovą ir susitarė, jog tuo laikotarpiu (9 mėn.) atsakovas padengs kredito įmokas. Be to ieškovė nurodo, kad iš viso ji sumokėjo 4 228,57 Eur kredito įmokų, t. y. 2019 m. – 1 355,00 Eur, 2020 m. – 1 586,00 Eur, 2021 m. – 1 287,57 Eur.

CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland PLC) pagal 2013-04-18 kredito sutartį Nr. BK13/04/11S yra solidari. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų, nustatyta, kad atsakovas šiam atvejui reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-08-13 iki 2020-12-12 bankui sumokėjo 8 542,55 Eur kredito įmokų, o ieškovė nuo 2019-02-12 iki 2020-12-11 - 2 941,00 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo 2018 m. liepos mėn., taip pat byloje nėra jokių duomenų apie šalių susitarimą, jog atsakovas įsipareigojo dengti kreditą už būstą pilna apimtimi, kuriame atsakovas jau nebegyveno ir kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims, o šalių prievolė kreditoriui yra solidari, ieškovė nepateikė duomenų, jog šeima turėjo 7000,00 Eur santaupų ir jas atsakovas būtų paėmęs, todėl remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinus šalių veiksmus, jog šalys pradėjusios gyventi skyrium mokėjo už kreditą bei palūkanas bankui per pusę, sutiktina, kad atsakovas yra sumokėjęs didesnę dalį įmokų bankui padengti šalims suteiktą kreditą, todėl jis kaip solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi regreso tvarka reikalauti iš kitos bendraskolio, t. y. ieškovės, lygiomis dalimis to, ją jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Šalys solidariai per laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio turėjo sumokėti po 4 271,28 Eur (8 542,55/2), taigi darytina išvada, kad ieškovė atsakovui yra skolinga 1 330,28 Eur (4 271,28-2 941,00) ir ji priteistina iš ieškovės atsakovui (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 177 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, kita mokėtino žyminio mokesčio dalis – 1 081,00 Eur, buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 800 Eur - ieškinio parengimui; 300,00 Eur – atsiliepimui į priešieškinį parengimui; 200,00 Eur – patikslinto ieškinio parengimas, 200,00 Eur – pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose. Viso – 2 758,00 Eur.

Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1 088,00 Eur išlaidų už žyminį mokestį, 1400,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, t. y. 100,00 Eur konsultacijos, susipažinimas su civiline byla, pasirengimas teismo posėdžiui, 600,00 Eur už priešieškinio parengimą, 200,00 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 300,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Viso – 2 488,00 Eur.

Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų nuostatas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintas 60 proc., nes pripažinta, jog santuokos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas iš dalies (90 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatyto ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo nebuvo, be to šie reikalavimai nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžia dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

Vertinant atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t.y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos reikalavimai išvestiniai bei ginčo dėl to tarp šalių nekilo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo – atmestas, reikalavimas dėl turto padalinimo atmestas, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo - atmestas. Viso tenkinta – 7 proc. reikalavimų.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 60 proc. iš atsakovo valstybei priteistina 760,50 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (32,50 Eur už santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą, 18 Eur už reikalavimą priteisti transporto priemonę, 126,00 Eur ((240,00+225,00)x12 mėn.)x75 proc.) už išlaikymą periodinėmis išmokomis, 1 091,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo (priteisto turto vertė - 57 750 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai., 96 straipsnis), iš viso: 1 267,50 Eur. Likusi dalis žyminio mokesčio valstybei priteistina iš ieškovės, t. y. 507,00 Eur (1 267,50-760,50).

Ieškovė yra sumokėjusi 77,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti 3 388,50 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą motociklą. Ieškovės reikalavimas tenkinus iš dalies (4 procentus), iš atsakovo ieškovei priteistina 3,08 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurio žyminis mokestis yra 113,00 Eur, buvo atmestas, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 13,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

Iš atsakovo priteistina ieškovei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės atsakovui priteistina 174,16 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Nuo sprendimo priėmimo, panaikintinos 2020-11-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo apskaityta ieškovės J. O. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims palikti santuokines pavardes: J. O. – „(duomenys neskelbtini)“, T. O. – „O.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų - E. O., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. O..

Nustatyti atsakovo T. O. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. O., gimusia (duomenys neskelbtini), ir T. O., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas:

1. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinu vaikus sekmadienį iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą;

2. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dieną (gruodžio 24-26 d.), pasiimant vaikus Kūčių dieną nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus antrą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

3. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

4. su dukra E. O. nelyginiais metais bendrauja dukros gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), su sūnumi T. O. nelyginiais metais bendrauju sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaikus nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamą vietą iki 20.00 val. (jei vaikų gimimo diena sutampa su pareiga vaikams laikyti ugdymo įstaigą, pasiimu vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui);

5. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. kasmet praleidžia tėvo dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

6. su dukra E. O. ir sūnumi T. O. bendrauja vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Jei ieškovė atsisako derinti datą ar jos nederina, vienai savaitei pas save, vaikus vasaros atostogų metu pasiimu savo nuožiūra;

7. jei vaikai serga, ieškovė įpareigotina pranešti atsakovui apie vaikų sveikatos būklę bei sudaryti sąlygas aplankyti vaikus. Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo pateikti gydytojo pažymą apie vaikų sveikatos būklę, trukdančią matytis su vaikais.

Priteisti iš atsakovo T. O. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 6 d., iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o T. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 6 d., iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikų E. O., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. O..

Padalinti ieškovės J. O. ir atsakovo T. O. santuokoje įgytą turtą:

- priteisti ieškovei 3/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2/3 (466/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; ½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini);

- priteisti atsakovui 2/5 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/3 (233/1493) žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise; ½ (538/6292) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise; 1/8 kelio (gatvės) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/8 nuotekų šalinimo tinklų Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise;

- priteisti ieškovei J. O. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

Priteisti ieškovei J. O. iš atsakovo T. O. 150,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto ir dalintino turto sumažinimą.

Priteisti atsakovui T. O. iš ieškovės J. O. 777,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2013 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. BK13/04/11S yra solidari ieškovės J. O. ir atsakovo T. O. prievolė.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. O. 903,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. O..

Priteisti iš ieškovės J. O. 174,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. O..

Priteisti iš atsakovo T. O. 760,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. O. 520,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo T. O. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. O. ir T. O. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.