Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10017-199/2017 pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. G. pateikė skundą dėl antstolės J. Ž. 2017 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. S17-5681 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose atlieka bausmę ir į jam priklausančią sąskaitą gauna pingines lėšas, kurios jam yra reikalingos nusipirkti vitaminams, higienos reikmenims, papildomiems maisto produktams, knygoms ir kt. Tuo tarpu iš jo yra nurašomos visos piniginės lėšos, patenkančios į jo laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis skundžia antstolės procesinį veiksmą – piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, nurašymą, kadangi negali būti išieškojimas nukreiptas į pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA.Antstolė J. Ž. 2017 m. vasario 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad įstatymas numato, jog išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos neviršijančios 1 MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį nukreipti išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 straipsnyje ir 736 straipsnyje nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia 1 MMA. Tuo tarpu skolininkas, pateikęs antstolei prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ar bus CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, taip pat įrodymų apie jo būtiniausius poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą palieką spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo D. G. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).Teismas taip pat pažymėjo, kad nei civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.Teismas sprendė, kad antstolė patvarkymu areštavusi ir nukreipusi išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios nėra darbo užmokestis, pagrįstai netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 MMA apribojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Antstolius, nukreipiančius išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA teismai jau pradeda įpareigoti atlikinėti arešto veiksmus iš naujo, t. y. išduoti patvarkymus, kuriuose būtų nustatyta, jog nuteistajam skolininkui leidžiama naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA sumos. Ginčo atveju yra išieškomos visos lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne 1 MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti būtiniausioms reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pateiktu skundu buvo skundžiamas ne antstolės patvarkymas, kuriuo buvo areštuota jo sąskaita, o antstolės veiksmas – piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nuskaitymas. Jo asmeninėje sąskaitoje esantys pinigai reikalingi sveikatai gerinti, nusipirkti vitaminams, higienoms prekėms, knygoms ir kt. Be to, gaunamo maisto neužtenka, todėl nori įsigyti papildomų maisto produktų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis serga odos liga ir turi pirktis vaistus, kurių jam pataisos namai nupirkti negali. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolė J. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šia argumentai:Skolininkas, teikdamas antstolei prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra ar bus CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkas į savo sąskaitą negauna ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų. Įstatyme nėra nustatytų apribojimų išieškojimui iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Skolininko visi būtinieji poreikiai įkalinimo įstaigoje yra patenkinami, tuo tarpu nustačius papildomą laisvai disponuojamą sumą, būtų pažeidžiami išieškotojos interesai vykdymo procese. Nei formuojama teismų praktika, nei galiojantys teisės aktai nenumato skolininkui teisės kas mėnesį laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma, nepriklausomai nuo šių lėšų šaltinio ir paskirties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui pervedamų pinginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto 1 MMA, pagrįstumo ir teisėtumo.Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesusNagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. E1-1756-825/2016 dėl 660,00 Eur išieškojimo iš skolininko D. G. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas D. G. yra laisvės atėmimo įstaigoje – Marijampolės pataisos namuose, 2017 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-4200, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 660,00 Eur skolos ir 188,10 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 848,10 Eur iš skolininkui D. G. priklausančių lėšų, esančių jam priklausančioje sąskaitoje, kurią administruoja pataisos namai ar įkalinimo įstaiga. Skolininkas 2017 m. vasario 2 d. antstolei pateikė prašymą dėl disponuojamos sumos laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nustatymo, kuris antstolės 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S17-5681 buvo netenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2017 m. vasario 2 d. priimtu patvarkymu Nr. S17-5681, pateikė skundą dėl J. Ž. veiksmų. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolės veiksmais, kuriais ji yra areštavusi skolininko lėšas, neviršijančias 1 MMA, ir tuo pagrindu jo gaunamos lėšos yra nuskaitomos. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškindamas CPK teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimus, bei remdamasis teismų praktika, netinkamai įvertino pareiškėjo gaunamų lėšų prigimtį ir joms taikytinus išieškojimo ribojimus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Tačiau sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo teiginiu nėra pagrindo. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui nurodo baigtinį pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas D. G. šiuo metu dirbtų, ar gautų darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, todėl taikyti CPK 736 straipsnio normą nėra jokio pagrindo.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016 ir kt.).Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, įrodymų, patvirtinančių apie būtiniausius papildomus poreikius, kurie nėra užtikrinti valstybės lėšomis, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus.Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam, kaip minėta šios nutarties 17 punkte, yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl apribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas antstolės J. Ž. skundžiamas 2017 m. vasario 2 d. patvarkymas Nr. S17-5681.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti, antstolės J. Ž. 2017 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S17-5681 panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.