- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-2582-863/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- I. D., V. D.
- Atsakovas
- V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. D. ir V. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai I. D. ir V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo V. B. 5 500 Eur skolos, 72 000 Eur nuostolių atlyginimo, 544 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, jog 2021 m. sausio 16 d. su atsakovu pasirašė sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą savo medžiagomis pastatyti rąstinį namą pagal ieškovų pateiktą projektą, ant ieškovui V. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovai įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos apmokėti. Sutartimi sulygta darbų atlikimo kaina - 20 000 Eur, darbų atlikimo terminas – 2021 m. rugpjūčio 15 d. Pažymėjo, jog prieš sutarties pasirašymą pateikė atsakovui pageidaujamo namo statybos projektą, sutarties pasirašymo metu atsakovui sumokėjo 8 000 Eur avansą. Suėjus darbų atlikimo terminui namas nebuvo pradėtas statyti, todėl sutartis buvo nutraukta. Paaiškino, jog siekdami užsakyti suplanuoto rąstinio namo pastatymą, kreipėsi į kitus rangovus. Paaiškėjo, jog per laikotarpį nuo 2021 metų sausio mėnesio, kai tarp šalių buvo sudaryta sutartis, ženkliai išaugo tiek darbų, tiek ir medžiagų kainos, be to, yra sutrikęs statybinių medžiagų tiekimas, todėl namo pastatymo kaina padidėjo keleriopai, o namui pastatyti reikalingų medžiagų pristatymo terminai yra ženklia pailgėję. Namui pastatyti sudarė pakeičiančią sutartį dėl rąstinio namo pagal tą patį projektą pastatymo su UAB „Pušinis namas“. Namo pastatymo kaina – 92 000 Eur, todėl neįrodinėtini nuostoliai sudaro 72 000 Eur (kainų skirtumas tarp su atsakovu sudarytos ir pakeičiančios sutarties). Be to, iš sumokėto avanso atsakovas yra grąžinęs tik 2 500 Eur, todėl likusi negrąžinto avanso suma – 5 500 Eur. Už nepagrįstą naudojimąsi svetimomis lėšomis atsakovas privalo sumokėti 544 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžinto avanso sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog sutinka su ieškiniu negrąžinto avanso dalyje, tačiau kitoje dalyje - palūkanų ir nuotolių atlyginimo dalyje ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog sutartyje per klaidą nurodyta neteisinga darbų atlikimo termino pabaiga, kuri sutampa su darbų atlikimo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 15 d., kai iš tiesų buvo susitarta dėl darbų pabaigos termino – 2022 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat nurodė, jog techninis darbo projektas jam buvo pateiktas tik 2021 m. kovo 30 d. Pastebėjo, jog dar 2021 m. gruodžio mėnesį šalys tarėsi dėl darbų apimties sumažinimo ir nesutinka su ieškovų tvirtinimais, kad sutartas darbų atlikimo terminas senai jau yra suėjęs, o rastinis namas ieškovų sklype ne tik nebuvo baigtas, bet nebuvo net pradėtas statyti. Pažymėjo, jog sutartis buvo nutraukta 2021 m. gruodžio mėnesį abiejų šalių susitarimu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, priteisimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų pateiktoje 2022 m. sausio 25 d. pretenzijoje analogiškų darbų kaina buvo nurodyta 75 931,88 Eur, dabar – 92 000 Eur. Taip pat mano, jog dėl avanso dalies negrąžinimo jam kyla pareiga sumokėti 97,71 Eur kompensacinių palūkanų.
4. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovai ir jų atstovas ieškinio reikalavimus iš esmės palaikė, tačiau pripažino, jog po bylos iškėlimo atsakovas gražino dar 500 Eur jam sumokėto avanso, todėl reikalavimą dėl 5 500 Eur avanso priteisimo sumažino iki 5 000 Eur, bylą dalyje dėl 500 Eur avanso prašė nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovas V. D. paaiškino, jog 2020 metų vasarą nusprendė pasistatyti medinį namą ir pagal skelbimus susisiekė su atsakovu, SMS žinute gavo iš atsakovo duomenis, kur atvažiuoti. Nuvažiavę į Alytų sumokėjo 4 000 avansą. Pažymėjo, jog tuomet namo projekto neturėjo, tik internete buvo radę norimą rezultatą. Po susitikimo su atsakovu susiekė su architektu ir pradėjo rengti namo projektą. 2021 m. sausio mėn. projektas buvo parengtas, atsakovas pamatęs brėžinius pasakė, kad kaina pabrangs iki 20 000 Eur, atvažiavo pas juos (ieškovus) į butą ir buvo pasirašyta nauja sutartis. Ant stalo gulėjo sena sutartis, kurią atsakovas suplėšė. Pagal susitarimą darbai turėjo būti pabaigti iki vasaros pabaigos, kas pora mėnesių vis buvo skambinta ir teiraujamasi dėl darbų, buvo pranešta, jog išlieti pamatai, tačiau liepos mėnesį atsakovas pranešė, kad su darbais vėluos, kad galės atlikti tik sausio mėnesį, teko sutikti. Tačiau jau gruodžio mėnesį atsakovas pranešė, jog vienas iš brigados narių susirgo, todėl negalės pastatyti tokio didelio namo. Pažymėjo, jog bendrai pralaukė 1,5 m, tada pradėjo su žmona ieškoti naujų rangovų ir paaiškėjo, jog kainos labai išaugo.
Šalies argumentai
6. Ieškovė I. D. papildomai paaiškino, jog atsakovui nurodžius, jog negalės pastatyti sutarto namo, su vyru buvo šokiruoti, siūlė, kad pastatytų bent vieną aukštą, tačiau atsakovas nurodė, jog bet kokius darbus galės pradėti tik kovą – balandį; tuomet suprato, jog neverta daugiau laukti ir pareikalavo grąžinti avansą.
7. Ieškovų atstovas advokatas R. M. pažymėjo, jog darbai ne tik, kad nebuvo pabaigti, bet nebuvo ir pradėti. Nurodė, jog kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamos nuo 2021 m. sausio 16 d., t. y. nuo jų sumokėjimo dienos, nes atsakovas nepanaudojo avanso pagal paskirtį, t. y. neužpirko medienos.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. B. ir jo atstovas advokatas L. P. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją apie tai, jog sutartis su ieškovais buvo nutraukta šalių sutarimu, todėl nėra jokio pagrindo į nuostolių atlyginimą. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog tarp šalių nėra ginčo dėl 2021 m. sausio 16 d. sutarties pasirašymo datos ir 8 000 Eur avanso sumokėjimo, tačiau atsakovas nepripažįsta ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių apie kitos sutartis buvimą ir jos suplėšimą, taip pat mano, kad sutartyje, kurią pildė ieškovė, yra padaryta techninė klaida, nes darbų pradžia ir pabaiga negali sutapti, t. y. darbų pabaiga turėjo būti tik po metų - 2022 m. rugpjūčio 15 d. Pažymėjo, jog atsakovas yra verslininkas ir užsakymų turi dviem metams į priekį, todėl sumokėtas avansas nebuvo skirtas medienai užpirkti, o atliko rezervacijos funkciją, kad pririšti atsakovą. Taip pat nurodė, jog apie išlietus pamatus atsakovas sužinojo tik teisme, o darbus galima pradėti tik patikrinus pamatus, atlikus galutinius skaičiavimus.
9. Atsakydamas į teismo, savo atstovo ir ieškovų klausimus atsakovas nurodė, jog jau 20 metų dirba pagal verslo liudijimą, tačiau šiuo metu jau nesiima naujų namų statybos, užsiima sena statyba; už gautą avansą medienos nepirko, pinigai buvo investuoti į kitą projektą, nes versle pinigai turi daryti pinigus; medienos nepirko, nes dar nebuvo pamatų, medieną geriau pirkti žiemą, nes tuomet medis neauga ir geriau išsilaiko; projektą gavo 2021 m. kovo 30 d., o 2021 m. sausio 16 d. pagal žodinį susitarimą paskaičiavo preliminarią kainą, jei paaiškėtų, jog namas bus didesnis, būtų pasirašytas sutarties priedas ir kaina pasikeistų. Taip pat nurodė, jog nežino, kodėl skiriasi jo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tačiau tikrovę atitinka teisme duoti paaiškinimai.
Šalies argumentai
10. Ieškovų prašymu byloje liudytoju apklaustas E. V. teismui nurodė, jog jam apie bylą yra žinoma dėl to, kad vasarą padėjo V. D. išlieti jo sklype pamatus namui. Kada konkrečiai buvo išlieti pamatai neprisimena, tačiau buvo dirbta apie mėnesį, gal 2021 m. liepą. Teko į žemę įgręžti metalines konstrukcijas, o vėliau šonines jau patys pastatė; prisiminė, jog buvo atvažiavusios dvi „kriaušės“ su cementu. Prieš tai, jis buvo nuvažiavęs su ieškovu į Alytų apžiūrėti atsakovo statomų namų, ten buvo pastatyti du mediniai namai apie 60 kv. m, buvo brigada, su atsakovu gal 6 žmonės. Tuomet atsakovą matė pirmą kartą, antrą kartą susitiko, nes pats turėjo 160 kubų medienos ir norėjo ją parduoti, tačiau atsakovas pasiūlė labai mažą kainą, todėl sandoris neįvyko. Daugiau atsakovo nebuvo matęs.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės chronologine seka.
12. 2021 m. sausio 16 d. ieškovai I. D. ir V. D. bei atsakovas V. B. pasirašė sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pastatyti rastinį namą pagal užsakovo pateiktą projektą. Sutarties 1 punkte, apibūdindamos sutarties objektą, šalys sulygo, jog rastai bus pjauti 20 cm storio, paprasta sąspara; namas bus su vidinėmis nešančiomis sienomis, su gegnėmis. Taip pat šiame punkte šalys nurodė, jog rastai ir visos kitos būtinos medžiagos bus vykdytojo, t. y. atsakovo. Sutartyje šalys nurodė, jog darbų termino pradžia – 2021 m. rugpjūčio 15 d.; darbų termino pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 15 d., darbų atlikimo kaina – 20 000 Eur, iš jų 8 000 Eur avansas, skirtas medienai ir kitoms medžiagoms įsigyti sumokėtas iki sutarties pasirašymo, suma skirta galutiniam atsiskaitymui – 12 000 Eur (Sutarties 2-4 punktai).
13. 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovė I. D. telefonu (SMS žinute) informavo atsakovą, jog kadangi jos vyras nesutinka su sutarta data, prašo grąžinti sumokėtą 8 000 Eur užstatą ir 1 000 Eur už sutarties neįvykdymą; pinigai turi būti sumokėti iki 2022 m. sausio 5 d., priešingu atveju kreipsis į teismą. Kita tos pačios dienos SMS žinute ieškovė informavo atsakovą, jog gavus 9 000 Eur sumą sutartį nutrauks be jokių pretenzijų.
14. Taip pat iš šalių susirašinėjimo matyti, jog sprendimą nutraukti sutartinis santykius ieškovė paaiškino tokiu būdu: „<...> prašau mus suprasti, turim tris vaikus, praradom 4 000 Eur projekto pakeitimui, kurio galėjome nedaryti. Tik dėl rastinio namo pirkom naują projektą; vėliau praradom dar 1,5 metų laiko ir likome be rastinio namo; pinigai nuvertėjo <...>“. Atsakydamas į šią žinutę atsakovas nurodė, jog visus pinigus grąžins, tačiau tam jam reikia laiko iki kovo 15 d. ir paprašė pavedimų atlikimui atsiųsti sąskaitos numerio ir asmens kodo duomenis.
15. 2022 m. sausio 25 d. ieškovų atstovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 68 281, 88 Eur nuostolių sumokėjimo. Pretenzijoje ieškovai nurodė, jog įvertinę tai, jog atsakovas laiku nepradėjo ir nepabaigė darbų, to nepadarė ir per jam suteiktą protingą papildomą terminą, atsisako sudarytos sutarties ir reikalauja patirtų nuostolių atlyginimo. Paaiškino, jog dėl padidėjusių statybos kainų teks mokėti ženkliai didesnę kainą už atsakovo neatliktus rangos darbus, todėl reikalauja sumokėti kainų skirtumą, apskaičiuotą iš žemiausios gauto komercinio pasiūlymo kainos atėmus rangovui sumokėtą avansą (75 631,88 Eur – 8 000 Eur = 67 631,88 Eur).
16. Atsakydamas į jam pareikštą pretenziją atsakovas 2022 m. vasario 3 d. raštu ieškovus informavo, jog nesutinka su pareikštais reikalavimais, nes sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir darbų atlikimo terminas dar nėra suėjęs, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., o sutartis buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu ir nutraukimo iniciatoriais buvo patys ieškovai. Pažymėjo, jog 2022 m. sausio 27 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 500 Eur, o kitą sumokėto avanso dalį grąžins iki sulygto termino.
17. 2022 m. liepos 4 d. ieškovas su į bylą neįtrauktu rangovu – uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Pušinis namas“ pasirašė Sutartį Nr. 2022/07/04, kurios pagrindu sulygo dėl rąstinių sienojų paruošimo ir montavimo bei stogo gegnių sudėjimo darbų atlikimo pagal projektą Nr.202012/15 T-08 už 92 000 Eur kainą.
18. Iš šalių paaiškinimų nustatyta ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, jog pagal su atsakovu pasirašytą sutartį jokie darbai nebuvo pradėti vykdyti, atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu taip pat pripažino, jog neužpirko medienos ar kitų medžiagų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, o gautą avansą panaudojo kito projekto (užsakymo) vykdymui.
19. Iš ieškovės į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas šešiais 500 Eur mokėjimų pavedimais grąžino ieškovams iš viso 3 000 Eur jam sumokėto avanso (pavedimai po 500 Eur kiekvienas atlikti 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 15 d., 2022 m. kovo 21 d., 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 23 d., 2022 m. spalio 11 d.).
20. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių pasirašytos sutarties sąlygų, susijusių su darbų atlikimo terminais, aiškinimo ir civilinės atsakomybės atsakovui taikymo pagrindų buvimo, taip pat dėl ieškovų su UAB „Pušinis namas“ sudarytos sutarties vertinimo pakaitine sutartimi ir atsakovo prievolės atlyginti ieškovų pagal minėtą sutartį mokėtinos ir su atsakovų sulygtos kainos skirtumą, kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovo įsipareigojimų pagal su juo sudarytą sutartį neįvykdymo.
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės atsakovui taikymo pagrindų
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
22. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju iš šalių pasirašytos sutarties matyti, jog šalys sulygo dėl naujo statinio – rąstinio namo (medinės dalies – karkaso) pastatymo rangovo medžiagomis pagal užsakovų pateiktą projektą, už iš anksto suderintą kainą. Taigi, pasirašytos 2021 m. sausio 16 d. sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
24. CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
25. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos užsakovai – ieškovai I. D. ir V. D. - fiziniai asmenys, o rangovas – atsakovas, 20 metų profesionaliai atliekantis įvairaus pobūdžio statybos rangos darbus pagal verslo liudijimą. Taigi šalių sudaryta Statybos rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas – gyvenamasis namas suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Atitinkamai, tokiems santykiams papildomai taikomos Vartojimo rangos teisės normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai) bei CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos.
26. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis).
27. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).
28. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
29. Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, rangovas visais atvejais, nepriklausomai nuo užsakovo statuso (ar sutartis sudaryta su vartotoju ar ne) privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Šios pareigos netinkamo įvykdymo pasekmės tenka rangovui, todėl rangovas, kaip savo srities specialistas, turi būti itin atidus ir dėmesingas užsakovui ikisutartinių santykių metu, nes, visa informacija užsakovui turi būti pateikta prieš sutarties sudarymą (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Sutarties tekstas yra šalių ikisutartinių derybų rezultatas, todėl iš jo sprendžiama apie šalių prisiimtus įsipareigojimus bei iš jų išplaukiančias teises.
30. Nagrinėjamu atveju, nors ginčo sutartį pildė vartotoja, tačiau buvo pildomas atsakovo parengtas sutarties blankas, o atsakovas užpildytą sutarties egzempliorių pasirašė ir jokių pretenzijų ieškovams nereiškė iki pastarųjų kreipimosi į teismą dienos. Įvertinus paminėtą įstatyminį reglamentavimą dėl rangovo pareigos teikti informaciją apie rangos objektą, būtinas medžiagas, darbų atlikimo terminus ir pan., teismas vertina kaip mažai tikėtinus, todėl atmestinus atsakovo tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareikštus argumentus apie tai, jog darbai negalėjo būti atliekami, nes atsakovai keitė projektus, bei dėl to, kad nebuvo laiku išlieti pamatai.
31. Pažymėtina, jog šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta, jog šalys susitaria dėl rangos objekto – rastinio namo pagal užsakovų pateiktą projektą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, kaip rangovas, reikštų užsakovams pretenzijas dėl projekto sprendinių ar neigtų projekto jam pateikimą. Į bylą ieškovai pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. UAB „Archimodus“ parengtą Techninį darbo projektą. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad projekto sprendiniai ir brėžiniai atsakovui buvo siunčiami elektroniniu paštu ir atsakovas patvirtino juos gavęs. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė apie tai, jog 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovė I. D. išsiuntė ieškovui naujus iš interneto paimtus brėžinius ir pasiūlė pastatyti tik pirmą namo aukštą, nepaneigia pirminio projekto rangovui pateikimo ir teismo vertinimu negali būti vertinama, kaip ieškovų neapsisprendimą dėl projekto. Kaip paaiškino ieškovai teismo posėdžio metu, naujų brėžinių siuntimas atsakovui buvo sąlygotas atsakovo atsisakymu vykdyti sutartį dėl pajėgumų neturėjimo (dėl vieno darbuotojo ligos), todėl buvo bandoma susitarti dėl mažesnių darbo apimčių, kad tik sutartis būtų pradėta vykdyti. Nors byloje nėra jokių rašytinių ar kitokių įrodymų dėl atsakovo atsisakymo vykdyti sutartį dėl darbuotojų ligos ar kitų priežasčių, tačiau teismas sprendžia, jog 2021 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas ir naujų brėžinių atsakovui išsiuntimas niekaip nepagrindžia atsakovo pozicijos, jog darbų jis negalėjo pradėti dėl atsakovų projektų kaitaliojimo. Pažymėtina, jog dėl nesavalaikio projekto pateikimo ar neapsisprendimo dėl projekto atsakovas jokių pretenzijų ieškovams nereiškė, darbų negalėjimo pradėti projekto neturėjimu negrindė nei sutartinių santykių metu, nei po jų nutraukimo. Pažymėtina, jog tiek atsakydamas į ieškovų pretenziją (2022 m. vasario 3 d.), tiek duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsakovas nenurodė aplinkybių, jog sulygtų darbų laiku nepradėjo dėl projekto neturėjimo ar dėl ieškovų neapsisprendimo dėl projektinių sprendinių, todėl tokią ieškovo poziciją byloje teismas vertina tik kaip gynybinę ir neįrodytą, todėl nepagrįstą.
32. Vertinant atsakovo poziciją dėl negalėjimo pradėti rangos darbus dėl neišlietų pamatų, pažymėtina, jog pasirašytoje sutartyje šalys neaptarė ieškovų, kaip užsakovų, pamatų išliejimo pareigos, tuo labiau nesusiejo atsakovo rangos darbų pradžios su pamatų išliejimu. Todėl atsakovo pozicija apie tai, kad jis negalėjo pradėti sulygtų rangos darbų dėl neišlietų pamatų, atmestina, kaip nepagrįsta. Kita vertus pažymėtina, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai – foto nuotraukos, fiksuojančios pamatų išliejimą ieškovų sklype. Pamatų išliejimo faktą taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas, nurodydamas, jog pamatai buvo liejami apie mėnesį laiko, darbai baigti 2021 m. liepą. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad atsakovas reikštų ieškovams pretenzijas dėl negalėjimo laiku pradėti sulygtų rangos darbų dėl pačių užsakovų kaltės (neišlietų pamatų), todėl remiantis tikimybių pusiausvyros principu yra labiau tikėtina, jog ieškovai 2021 m. liepos mėnesį išliejo namo pamatus, nes tikėjosi, kad atsakovas laiku pradės montuoti rąstus.
33. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog šalių pasirašytoje sutartyje buvo padaryta techninė klaida dėl darbų atlikimo termino dėl netinkamai nurodytų metų, t. y. vietoj nurodytų 2021 metų, turėjo būti 2022 metai. Šiuo atveju sutiktina, jog sutartyje numatyta darbų atlikimo pradžios ir pabaigos data sutampa, tačiau tai nereiškia, jog toks šalių susitarimas yra a priori nepagrįstas ir neteisingas. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, jog šalių sulygtų darbų specifika pasireiškė tuo, jog atsakovas visus paruošiamuosius medienos užpirkimo, išdžiovinimo ir išpjovimo darbus turėjo atlikti jo pasirinktoje vietoje, o atvykęs pas užsakovus į sklypą atlikti tik montavimo darbus. Koks laiko tarpas yra būtinas medienos rastų sumontavimui – medinio namo karkasui pastatyti, šalys nenurodė, tačiau byloje apklaustas liudytojas patvirtino ieškovų nurodytas aplinkybes apie pamatų išliejimą 2021 m. liepos mėnesį, t. y. iki sutartyje numatytos rangos darbų atlikimo pradžios. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog tikėjosi, jog darbai bus baigti vėliausiai 2021 m. rugsėjo 15 d. ir būtent ši diena turėjo būti įrašyta sutartyje. Tuo tarpu atsakovas 2022 m. spalio 21 d. teismo posėdyje nurodė, jog į ieškovų sklypą su mediena turėjo atvykti 2021 m. rugpjūčio 15 d., o 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje nurodė, jog montavimo darbus turėjo pradėti 2022 m. birželio mėnesį, o pabaigti 2022 m. rugpjūčio 15 d. Iš Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsakovas nurodė, jog už gautą avansą nupirko dalį medienos, bet darbų sutartą 2021 m. rugpjūčio 15 d. nespėjo pradėti, nes tuo metu dirbo kitame objekte. Atsakovo teikiamų paaiškinimų prieštaringumas, taip pat tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu į beveiks visus jam užduotus klausimus negalėjo pateikti jokio atsakymo, neva dėl prastos atminties, byloja apie tai, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir įsipareigojimų prisiimtų vartotojų atžvilgiu neįvykdė ne dėl užsakovų kaltės. Tuo tarpu atsakovo kaip verslininko kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
34. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokios teisės užsakovas neturi, jei dėl rangovo terminų nesilaikymo yra užsakovo kaltė. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo galimybes, pažymėjo, kad remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, kai jis pats bendradarbiavo su rangovu, vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2013).
35. Be to kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, jog apsiimdamas atlikti tam tikrus darbus rangovas, kuris yra verslininkas ir savo srities profesionalas, suteikia teisėtus lūkesčius užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų. Sudarydamas rangos sutartį, užsakovas turi teisėtą lūkestį, kad darbai bus atlikti ne tik kokybiškai, bet ir laiku, kadangi rangovas, veikiantis šioje srityje turi visas galimybes įvertinti būsimų darbų atlikimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).
36. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, konstatuotina, jog šalių nesutarimas dėl sutartimi sulygtų darbų atlikimo pabaigos nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas byloje neigė sulygtą darbų pabaigos datą, tačiau dėl darbų pradžios ginčo nekėlė. Tuo pačiu atsakovas pripažino, jog iki 2021 m. gruodžio 28 d. jokių darbų pagal sutartį neatliko, jų tarpe neužpirko darbams atlikti būtinų medžiagų (medienos), todėl konstatuotina, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus pradėti darbus 2021 m. rugpjūčio 15 d. ir dėl tokio atsakovo elgesio ieškovai pagal minėtą CK 6.658 straipsnio 2 dalį įgijo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
37. Atsakovas ginčo dėl ieškovų teisės atsisakyti sutarties nekėlė, nes nurodė, jog jos vykdyti nepradėjo ir nepatyrė jokių išlaidų, tačiau mano, jog sutartiniai santykiai buvo nutraukti abiejų šalių sutarimu ir nuostolių atlyginimas ieškovams nepriklauso. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina.
38. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik laisvai sudaryti sutartis ir susitarti dėl tarpusavio teisių bei pareigų, bet ir susitarti dėl sutartinių santykių nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju ieškovė I. D. 2021 m. gruodžio 28 d. SMS žinute pareikalavo iš atsakovo grąžinti sumokėtą 8 000 Eur avansą ir 1 000 Eur už sutarties neįvykdymą iki 2022 m. sausio 5 d., ir nurodė, kad priešingu atveju kreipsis į teismą. Atsakovui pasiteiravus dėl sumos, ieškovė parašė dar vieną žinutę, nurodydama, jog kai gaus 9 000 Eur nutrauks sutartį be pretenzijų. Atsakovas tos pačios dienos žinute paprašė pinigų grąžinimą atidėti iki 2022 m. kovo 15 d. Byloje nėra duomenų, ar ieškovai su tokiu pasiūlymu sutiko, iš byloje esančio tolimesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovas paprašė pinigų pervedimui atlikti būtinus duomenis ir juos iš ieškovės gavo, tačiau iki 2022 m. sausio 25 d. ieškovų advokato pretenzijos jokių pinigų ieškovas nesumokėjo. Kaip nustatyta byloje, pirmą pavedimą atsakovas atliko 2022 m. sausio 27 d. , o iki šiol nėra ieškovams grąžinęs 5 000 Eur avanso. Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas neakceptavo ieškovės pasiūlytų sutartinių santykių nutraukimo sąlygų abiejų šalių sutarimu dėl 9 000 Eur sumokėjimo iki 2022 m. sausio 5 d., dėl kitokių santykių nutraukimo sąlygų šalys bendro sutarimo nepasiekė, todėl atsakovo pozicija dėl taikaus santykių nutraukimo ir ieškovų atsisakymo reikšti bet kokias pretenzijas pagal sutartį atmestina kaip neįrodyta.
Dėl ieškovų su UAB „Pušinis namas“ sudarytos sutarties vertinimo pakeičiančiąja sutartimi ir nuostolių priteisimo
39. Rangovas, kaip savo srities profesionalas, būdamas apdairus ir protingas verslininkas, privalo numatyti, kad, jam laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovas gali nutraukti su juo sutartį ir sudaryti šią sutartį pakeičiančiąją, dėl to užsakovui gali atsirasti nuostolių, o pareiga juos atlyginti įstatymo pagrindu tektų rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 46 punktas).
40. Pakeičiančiosios sutarties institutą reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šioje normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovai, nesulaukę iš atsakovo 9 000 Eur iki 2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 25 d. pretenzija nutraukė su atsakovu sutartinius santykius ir pareikalavo 67 631,88 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydami, jog per vienerių metų laikotarpį kainos labai užaugo ir analogiškų namų statyba pagal gautus komercinius pasiūlymus sudaro 75 000-156 000 Eur. Prie pretenzijos ieškovai atsakovui pateikė gautus komercinius pasiūlymus, tačiau į bylą jie nebuvo pateikti.
43. 2022 m. liepos 4 d. ieškovai sudarė sutartį UAB „Pušinis namas“ dėl rastinio namo pastatymo pagal projektą Nr. 202012-15 T-08 už 92 000 Eur kainą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių, jog su UAB „Pušinis namas“ ir su juo sudarytų sutarčių objektas yra analogiškas (tas pats). Įvertinus tai, jog ieškovai sutartį su nauju rangovu sudarė po sutartinių santykių su atsakovu nutraukimo ir dėl to paties gyvenamojo namo pastatymo, konstatuotina, jog ši sutartis atitinka pirmus tris pakeičiančiosios sutarties kriterijus.
44. Kaip minėta, pakeičiančioji sutartis be kitų, taip pat turi atitikti dar ir ketvirtąjį – sudarymo per protingą laikotarpį kriterijų. Nagrinėjamu atveju pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta po pilnų penkių mėnesių nuo sutartinių santykių su atsakovu nutraukimo. Ieškovai tokį laiko tarpą paaiškino tokiu būdu, jog tuo metu buvo sunku surasti naują rangovą, o ir dėl labai išaugusių kainų pasirinkti tinkamą. Atsakovas jokių atsikirtimų dėl sutarties sudarytos su UAB „Pušinis namas“ pripažinimo pakeičiančiąja nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepateikė, dėl galimai per ilgo termino atsakovo atstovas pasisakė tik baigiamose kalbose, todėl įvertinus tai, jog ieškovai yra vartotojai ir naujo rangovo bei sutartinių sąlygų suderinimui objektyviai reikia laiko, taip pat tai, jog, apie ketinimą sudaryti naują sutartį ir reikalauti kainų skirtumo atlyginimo atsakovui buvo pranešta iš karto po sutartinių santykių nutraukimo, teismas vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais sprendžia, jog ieškovų su UAB „Pušinis namas“ sudaryta sutartis atitinka visus įstatymo ir teismų praktikos nustatytus kriterijus.
45. Pripažinus, kad ieškovų su UAB „Pušinis namas“ sudaryta sutartis pakeitė su atsakovu sudarytą sutartį, konstatuotina, jog ieškovų reikalavimas į minėtų abiejų sutarčių kainų skirtumo atlyginimą yra pagrįstas. Šiuo atveju didelė pakeičiančiosios sutarties kaina yra atsakovo neveikimo padarinys, atsakovas pakeičiančiosios sutarties kainos neatitikimo rinkos kainoms neginčijo, todėl ieškovams priklauso 72 000 Eur (92 000 – 20 000) nuostolių atlyginimas. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.
Dėl sumokėto avanso ir kompensuojamų palūkanų priteisimo
46. Vartojimo rangą reglamentuojančio skirsnio CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
47. Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
48. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar šalis sieja vartojimo ar verslo santykiai, nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų statybos rangos darbų apmokėjimą.
49. Byloje nustatyta, kad atsakovas nepradėjo vykdyti su ieškovais sudarytos sutarties ir neatliko ieškovų naudai jokių sulygtų darbų, kurių išlaidoms padengti būtų panaudotas ieškovų sumokėtas 8 000 Eur avansas. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas iki bylos iškėlimo teisme ieškovams grąžino 2 500 Eur, o bylos nagrinėjimo metu dar 500 Eur sumokėto avanso. Taip pat atsakovas pripažino ieškinį 5 000 Eur avanso priteisimo dalyje, o ieškovai pareiškė prašymą dėl 500 Eur avanso priteisimo atsisakymo ir pareiškė, jog jiems yra žinomos tokio atsisakymo pasekmės. Atitinkamai ieškovų reikalavimas dėl 5 000 Eur avanso priteisimo tenkintinas pinai (CPK 268 straipsnio 5 dalis), o byla dalyje dėl 500 Eur avanso priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovai taip pat pareiškė prašymą dėl 544 Eur įstatyminių kompensuojamų palūkanų priteisimo, paskaičiuotų taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą nuo negrąžinto avanso iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas dėl tokios ieškovų teisės ginčo nekėlė, tačiau šalys nesutiko dėl tokių palūkanų termino skaičiavimo pradžios.
51. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
52. Nagrinėjamu atveju prievolė grąžinti sumokėtą avansą atsakovui atsirado nuo sutartinių santykių nutraukimo, todėl ieškovai nepagrįstai prašo kompensuojamųjų palūkanų pradžią skaičiuoti nuo jų sumokėjimo dienos – 2021 sausio 16 d. Šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovas gauto avanso nepanaudojo pagal sutartyje nurodytą paskirtį – užpirkti sutarčiai būtinas medžiagas - neįtakoja kitokio kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo termino pradžios, nes sutartyje šalys nesulygo dėl konkretaus termino tokiems veiksmas atlikti, todėl formaliai iki sutartinių santykių nutraukimo atsakovas ieškovų pinigais naudojosi teisėtai.
53. Taigi, nustačius, jog šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2022 m. sausio 25 d., ieškovams priklauso kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. liepos 13 d. Tačiau pažymėtina, jog kompensacinių palūkanų ir delspinigių (netesybų) paskirtis yra ta pati, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovų nuostoliai viršija kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl jos įskaitomos į nuostolius ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
54. Ieškovai pareiškė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017 25 punktas).
56. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo išaiškinimais ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteisto negrąžintos 5 000 Eur avanso nuo ieškinio priėmimo 2022 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovo pareiga atlyginti 72 000 Eur nuostolius atsakovui atsiranda teismo sprendimo pagrindu, procesinės palūkanos nuo šios sumos nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-516/2018, 72 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
58. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra pagrindo, tačiau būtina įvertinti tai, kad ieškovai bylos nagrinėjimo iš esmės metu dalies reikalavimų atsisakė ir šioje dalyje byla nutraukta.
59. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
60. Kadangi ieškovai dalies – 500 Eur avanso priteisimo atsisakė dėl tokio reikalavimo patenkinimo po bylos iškėlimo, šiuo atveju paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas vertintina, jog reikalavimas dėl 5 500 Eur negrąžinto avanso priteisimo patenkinamas pilna apimtimi. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nustatytina procentinė šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovų ieškinys dėl 78 044 Eur (72 000 Eur kainų skirtumo nuostolių, 5 500 Eur negrąžinto avanso ir 544 Eur kompensacinių palūkanų) priteisimo tenkintinas 77 500 Eur suma t. y. 99,3 procentais, atitinkamai ieškovams iš atsakovo priteistina 99,3 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovų – 0,7 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.
61. Ieškovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 3 546 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 400 Eur žyminis mokestis ir 3 146 Eur advokato pagalbos išlaidos už ieškinio surašymą ir atstovavimą teismo posėdžių metu. Atsakovas pateikė prašymą dėl 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdžių metu atlyginimo.
62. Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas šalių atstovų pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
63. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovams iš atsakovo priteistina 3 521,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (99,3 % nuo 3 546), atsakovui iš ieškovų – 14,7 Eur (0,7 % nuo 2 100) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovams iš atsakovo priteistina 3 506,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
64. 2022 m. liepos 14 d. nutartimi teismas iki bylos išnagrinėjimo atidėjo 999 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Remiantis iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina – 7 Eur, iš atsakovo – 992 Eur žyminio mokesčio.
65. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,87 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Remiantis iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovams tenka 0,01 Eur, o atsakovui 1,86 Eur šių išlaidų dalis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
66. Pažymėtina, jog CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje e2A-229-450/2021). Todėl iš ieškovų valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti vertinamos atskirai. Sudėjus iš šalių į valstybės biudžetą priteistinas sumas matyti, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos – 993,86 Eur (992 Eur žyminio mokesčio ir 1,86 Eur dokumentų siuntimo išlaidų) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), t. y. priteistinos. Tuo tarpu iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 9,01 Eur suma (9 Eur žyminio mokesčio ir 0,01 Eur už dokumentų įteikimą), padalinus ją ieškovams lygiomis dalimis neviršija įstatymu nustatytos minimalios priteistinos sumos, todėl iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl 500 Eur dalies avanso priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 000 Eur (septyniasdešimt du tūkstančius eurų) nuostolių, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos negrąžinto avanso sumos - 5 000 Eur - nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 506,48 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešis eurus ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 993,86 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.