- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- eB2-881-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00241-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ bankroto administratorės Rūtos Jakubauskaitės pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ (toliau – ir BUAB „Komfora“, Įmonė) bankroto administratorė Rūtos Jakubauskaitės kreipėsi į teismą su prašymu UAB „Komfora“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
2. Administratorės (patikslintas) prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Komfora“ VĮ Registrų centre įregistruota 2016 metais sausio 20 d. Pagrindinės įmonės veiklos sritys – oro kondicionavimo, šildymo ir vėdinimo sistemų prekyba ir montavimas. Įmonė teikė konsultacijas, sistemų parinkimo, projektavimo, montavimo, aptarnavimo, techninės priežiūros ir remonto darbus įvairios paskirties patalpose. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Įsiteisėjus 2018 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai, administratorius įpareigojo BUAB „Komfora“ vadovą A. S. perduoti administratoriui įmonės turtą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, t. y. 2019 m. liepos 9 d., ir visą įmonės dokumentaciją per teismo nustatytus terminus. BUAB „Komfora“ direktorius perdavė, o bankroto administratoriaus priėmė dokumentus bei balansą sudarytą 2019 m. liepos 9 d. duomenimis. Būdamas įmonės vadovu bankroto bylos įmonei iškėlimo metu, A. S. nėra perdavęs bankroto administratorei visų UAB „Komfora“ dokumentų, ir šiuo metu į raginimus irgi nereaguoja. Kadangi BUAB ,,Komfora“ vadovas A. S. nėra perdavęs visų reikiamų dokumentų, administratorei šiuo metu nėra galimybės visiškai nustatyti UAB „Komfora“ veiklos, pinigų judėjimo, kadangi patikrinus turimus finansinius dokumentus, galima daryti išvadą, kad ne visi grynieji Įmonės pinigai buvo apskaityti. Pažymėtina, jog UAB „Komfora“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų Registrų centrui nebuvo teikiami nuo 2018 metų.
2.2. Iš UAB „Komfora“ dokumentų, kurie buvo perduoti bankroto administratorei, atlikus dalies jų analizę, nustatyta, kad kuomet UAB ,,Komfora“ vykdė veiklą, jos buhalteriją administravo trys buhalterės, pirmoji buhalterė vedė UAB ,,Komfora“ buhalteriją nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.; antroji nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. ir trečioji nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. Atliekant analizę, buvo pastebėta, kad sąskaitos buvo išrašomos, tačiau piniginės įplaukos neįtrauktos į finansinę apyskaitą, pinigai už pardavimus nebuvo pervedami bankiniu pavedimu ar įdedami į kasą.
2.3. Nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. buvo vedama UAB ,,Komfora“ kasa, o nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo teisme įmonės kasa nebuvo tvarkoma. Atkreiptinas dėmesys, kad kasoje neapskaitytos piniginės lėšos už pardavimus. Juridiniai ir fiziniai asmenys. pirkę iš UAB ,,Komfora“ paslaugas nėra įtraukti į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, todėl galima preziumuoti, kad už prekes ir paslaugas jie yra atsiskaitę, tačiau oficialiai atsiskaitymai nėra užfiksuoti įmonės buhalterijoje.
2.4. Bankroto adminstratorė patikrino už visą tikrinamą laikotarpį suvestas ir išrašytas sąskaitas faktūras. Už 2016 metus suvedus išrašytas sąskaitas faktūras trūksta 2 983,84 Eur; kasa, avansinė apyskaita suvesta ir perduota, pinigų priėmimo kvitai išrašyti ir prisegti prie sąskaitų. Už 2017 metus suvedus kasą, avansinę apyskaitą ir patikrinus banko sąskaitos išrašą (priedas Nr. 8), tiksliai identifikuoti visų mokėtojų ir įmokėtų sumų neįmanoma, todėl neįmanoma nustatyti ir tikslaus pinigų trūkumo. Nuo 2018 metų rugpjūčio nebuvo vedama nei kasa, nei avansinė apyskaita, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nesudaromi apskaitos registrai. Pinigų priėmimo kvitai yra išrašyti ir pasirašyti vadovo A. S., bet kadangi nebuvo vedama kasa ir avansinė apyskaita, neįmanoma nustatyti pinigų judėjimo aplinkybių.
2.5. Pagal išrašytas sąskaitas-faktūras įmonėje trūksta piniginių lėšų. Pardavimai į apskaitą įtraukti, o atsiskaitymai ne. Todėl kyla pagrįstų abejonių ar atsiskaitymai už pardavimus pateko į įmonės kasą / banko sąskaitą. A. S. apie savo prievolę perduoti dokumentus žinojo ir žino, tačiau iki šios dienos nėra perdavęs visų UAB ,,Komfora” rangos sutarčių; bendrovės kasos; darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2018 metų rugpjūčio mėn.
2.6. Bankroto bylos iškėlimo dienai A. S. pateikė Klaipėdos apygardos teismui UAB ,,Komfora“ balansus, tokius pačius pateikė ir perduodamas bankroto administratorei, kai perdavė dalį bankrutuojančios UAB ,,Komfora“ dokumentų. Kadangi bankroto administratorė atliko įmonės dokumentų ir sandorių analizę pagal turimus dokumentus, kurie neatitinka faktiškai buvusios situacijos dėl piniginių lėšų judėjimo, todėl duomenys pateikti UAB ,,Komfora“ balansuose yra klaidinantys ir neatitinka realios situacijos. A. S. apie tai žinojo ir sąmoningai pasirašė įmonės balansus su klaidinančiais ir realios situacijos neatspindinčiais finansiniais duomenimis.
2.7. Įmonės bankroto administratorius ne kartą bandė susisiekti su buvusiu BUAB „Komfora“ vadovu telefonu, elektroniniu paštu, tačiau A. S. į skambučius nereagavo, retkarčiais atsiliepdavo, visa informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu, bet nebuvo sulaukta atsakymo į laiškus bei prašymus. Įmonės vadovas sąmoningai vengia įvykdyti imperatyvią pareigą perduoti visus Įmonės dokumentus ir turtą.
2.8. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad „<...> ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei “. Be to, teismų išaiškinimuose taip pat nurodoma, kad „viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. <...>“. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Nagrinėjamu atveju A. S. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino Įmonės finansinę būklę, išsigrynindavo įmonės pinigus ir jų neįtraukdavo į avansinę apyskaitą
2.9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 179 ,,Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 ir 10 punktus, įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atskaitingiems asmenims; toliau vadinama – atskaitingas asmuo), kuriuos įmonės vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito finansininko nustatyta ir įmonės vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) atskaitingam asmeniui nustato finansininkas ir patvirtina įmonės vadovas. Vadovaujantis minėtu nutarimu, galima teigti, kad vadovas A. S. nesilaikė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, neįnešdavo gautų pinigų į kasą, nepildė duomenų į avanso atskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2.10. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad A. S. veikė išimtinai savo, o ne UAB „Komfora“ interesais, nesilaikė nei CK 2.87 str. įtvirtintų bendrųjų, nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Vyriausybės nutarime Nr. 179 nurodytų kasos darbo ir organizavimo taisyklių ir įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
2.11. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
2.12. Kaip minėta anksčiau, bankroto administratorius bandė susisiekti su buvusiu BUAB „Komfora“ vadovu A. S. dėl dokumentų ir turto perdavimo. Iki šios dienos bankroto administratoriui Įmonės turtas ir dalis dokumentų, nėra perduoti. Remiantis bankroto administratoriaus žinioje turimais dokumentais, matyti, kad A. S. savo veiksmais ir neveikimu sąmoningai blogai valdė įmonę, kas nulėmė A. S. siekis skubiai gauti lėšų į įmonę (vykdant pardavimus) ir jas kuo skubiau pasisavinti, o su kreditoriais neatsiskaityti. Tai patvirtina, kad piniginės lėšos gautos iš pardavimų būdavo išgryninamos ir neįdėtos į įmonės kasą. Galima teigti, kad įmonės vadovas galbūt pasisavino įmonės lėšas, kadangi šių lėšų įmonėje nebeliko, ir šiuo metu nėra aišku, kur jos yra.
2.13. Pažymėtina, A. S. piktybiškai nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi BUAB „Komfora“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo perduoti Įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvęs Įmonės vadovas siekia nuslėpti Įmonės dokumentus bei galbūt tikrąsias Įmonės bankroto priežastis. Administratorius daro tikėtina prielaidą, jog likusi, t. y. neperduota dalis Įmonės finansinių dokumentų galbūt yra sunaikinti, neperduotas Įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BUAB „Komfora“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu
2.14. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
2.15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.
2.16. Iškėlus bankroto bylą įmonei, vadovų pareigos nesibaigia, kadangi įmonės valdymo organai turi imperatyvią pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Atitinkamai, tokių dokumentų sąmoningas neperdavimas pagal teismų praktiką pripažintinas kaip tyčinio bankroto požymis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Taigi sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus .
2.17. buvęs BUAB „Komfora“ vadovas vengia bendrauti su bankroto adminstratore, nekelia telefono, neatsako į elektroninius laiškus. Neturint visų UAB „Komfora“ dokumentų, kurių neperdavė A. S., nėra įmanoma iki galo nustatyti, ar užsakovai ir pirkėjai atsiskaitė už atliktus darbus/ prekes, kadangi daugelis perduotų sąskaitų yra pasirašytos tik A. S., nėra darbų perdavimo–priėmimo aktų. Todėl sunku nustatyti atsiskaitymo faktą, kadangi nei banko išraše, nei kasoje nėra užfiksuoti atsiskaitymo faktai
2.18. Teismų praktikoje nurodoma, kad viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Duomenų visuma apie dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą, lėmusį negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tokiu būdu, kad įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
2.19. Šiai dienai vis dar nėra žinoma, dėl kokių priežasčių buvęs Įmonės vadovas neperduoda visų BUAB „Komfora“ dokumentų, turto. Įmonės bankroto proceso metu nebuvo pateikti jokie paaiškinimai, leidžiantys bankroto administratoriui pateisinti tokį buvusio įmonės vadovo neveikimą bei tikėtiną Įmonės lėšų pasisavinimą. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes dėl administratoriui neperduotų BUAB „Komfora“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto bei buvusio BUAB „Komfora“ vadovo akivaizdaus atsisakymo įvykdyti šią pareigą, galima daryti išvadą, jog šios faktinės aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas nagrinėjamu atveju pripažinti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtiną tyčinio bankroto požymį.
2.20. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, administratorė daro išvadą, kad egzistuoja pagrindas Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. A. S., būdamas Įmonės vadovas, geriausiai žinodamas, kokia yra Įmonės finansinė padėtis, būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą, nevykdė savo imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu Įmonės valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu. Be to, net ir iškėlus bankroto bylą Įmonei, Atsakovas ir toliau nevykdo savo imperatyvių pareigų, sąmoningai neperduoda administratoriui Įmonės dokumentų ir turto bei neatlygina Įmonei dėl savo veiksmų darytos žalos. Tokie Atsakovo veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, todėl UAB „Komfora“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
3. Administratorės pradinis pareiškimas dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu A. S. buvo asmeniškai įteiktas 2020 m. gegužės 13 d. Atsiliepimas į jį negautas.
Teismas konstatuoja:
Administratorės prašymas iš esmės tenkintinas.
Dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo
4. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
6. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit (teisės aktų galiojimas laike) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Tad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad materialiosios teisės normos paprastai negali būti taikomos atgal.
7. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
8. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas mano, kad bankroto pripažinimas tyčiniu nagrinėjimu atveju turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ. Teismo vertinimo, JANĮ nuostatų taikymas prieštarautų bendrajam teisės principui, jog materialiosios teisės normos galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.
9. Iš administratorės pateikto prašymo matyti, kad ji prašė pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktus. Palyginus minėtas JANĮ normas su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalimi, matyti, kad minėtos JANĮ normos iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5. Dėl šios priežasties teismas visų pirma pasisakys dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 punktus.
10. Teismas pastebi, kad administratorė neįrodinėja, kad Įmonė buvo nemoki dar iki bankroto bylos jai iškėlimo. Dėl šios priežasties teismas laiko, kad įmonė tapo nemokia 2019 m. gegužės 30 d., nes pagal tos dienos duomenis 2019 m. birželio 28 d. nutartimi Įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Dėl tyčinio bankroto sampratos ir įrodinėjimo
11. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
12. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
13. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
14. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6 – 8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.
Dėl esminių aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas dėl Įmonės tyčinio bankroto
15. Iš administratorės prašymo dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad jis grindžiamas šiais pagrindiniais faktais:
15.1. buvęs Įmonės vadovas neperdavė administratorei visų Įmonės dokumentų.
Teismas pastebi, kad ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš Įmonės bankroto bylos matyti, kad teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi A. S. paskirta 1 500 Eur bauda už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Komfora“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės bankroto administratorei. Nutartis yra įsiteisėjusi.
15.2 kasa Įmonėje nebuvo vedama nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.
Teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių šias administratorės nurodomas aplinkybes.
15.3. Už 2016 metus suvedus išrašytas sąskaitas faktūras trūksta 2 983,84 Eur; kasa, avansinė apyskaita suvesta ir perduota, pinigų priėmimo kvitai išrašyti ir prisegti prie sąskaitų.
Teismas pastebi, kad pradiniame pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu administratorė nurodė, kad už 2016 metus trūksta 6 694,78 Eur. Teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi pasiūlė bankroto administratorei iki 2020 m. liepos 10 d. pateikti papildomus paaiškinimus ir (arba) skaičiavimus dėl administratorės pareiškime dėl tyčinio bankroto nurodomų trūkstamų lėšų už 2016 ir 2017 metus. Tačiau patikslintame pareiškime ir jo prieduose įtikinami papildomi paaiškinimai ir (arba) skaičiavimai, teismo vertinimu, nepateikti, nenurodyta, kodėl sumažėjo (lyginant su pirminiu pareiškimu) trūkstama suma. Dėl šios priežasties teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad už 2016 metus bendrovėje trūksta 2 983,84 Eur, nes bankroto administratorės pateikti duomenys dėl trūkstamos sumos yra prieštaringi, jie nedetalizuoti ir nepaaiškinti. Vis dėlto iš bankroto administratorės teismui pateikto patikslinto UAB „Komfora“ pardavimų sutikrinimo, tikėtina, kad tam tikra pagal Įmonės išrašytas sąskaitas gauta pinigų suma galėjo būti neapskaityta (neįnešta į kasą).
15.4. Už 2017 metus suvedus kasą, avansinę apyskaitą ir patikrinus banko sąskaitos išrašą, tiksliai identifikuoti visų mokėtojų ir įmokėtų sumų neįmanoma, todėl neįmanoma nustatyti ir tikslaus pinigų trūkumo.
Teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių šias administratorės nurodomas aplinkybes.
15.5. Nuo 2018 metų rugpjūčio nebuvo vedama nei kasa, nei avansinė apyskaita, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nesudaromi apskaitos registrai. Pinigų priėmimo kvitai yra išrašyti ir pasirašyti vadovo A. S., bet kadangi nebuvo vedama kasa ir avansinė apyskaita, neįmanoma nustatyti pinigų judėjimo aplinkybių. Pagal išrašytas sąskaitas faktūras Įmonėje trūksta piniginių lėšų. Pardavimai į apskaitą įtraukti, o atsiskaitymai įtraukti ne visi, todėl galima daryti išvadą, kad ne visi grynieji Įmonės pinigai buvo apskaityti. A. S. nėra perdavęs visų UAB ,,Komfora” rangos sutarčių; bendrovės kasos; darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2018 metų rugpjūčio mėn.
Teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių šias administratorės nurodomas aplinkybes.
Dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą
16. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
17. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).
19. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).
20. Teismas, įvertinęs šios nutarties 15 punkte išvardytas teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Administratorės pateikti duomenys leidžia manyti, kad nuo 2018 metų rugpjūčio, t. y. likus beveik vieneriems metams iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo, Įmonėje jau nebuvo vedama nei kasa, nei avansinė apyskaita, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nesudaromi apskaitos registrai. 2017 metais apskaita buvo vedama iš dalies netinkamai, nes neįmanoma tiksliai identifikuoti visų mokėtojų ir įmokėtų sumų. Dalį 2017 metų nebuvo vedama kasa (pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punktą visos kasos operacijos turi būti įrašomos į kasos knygą). 2016 metais tam tikra pagal Įmonės išrašytas sąskaitas gauta pinigų suma galėjo būti neapskaityta (neįnešta į kasą). Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo objektyviai neįmanoma iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai atitinkamai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nėra įmanoma patikimai nustatyti ir Įmonės nemokumo priežasčių.
Dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą
21. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
22. Teismo vertinimu, šios nutarties 16 punkte nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, nepagrindžia, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kita vertus, iš administratorės prašymo galima suprasti, kad nors ji nurodo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip pagrindą pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu (ši JANĮ norma atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą), tačiau šį prašymą administratorė grindžia aplinkybėmis iš esmės atitinkančiomis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl šios priežasties teismas pasisakys ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
23. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
24. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
25. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo objektyviai neįmanoma iš dalies nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir dėl to yra pagrindas pripažinti Įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimo organizavimą atsako įmonės vadovas, darytina išvada, kad netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas reiškia ir netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą. Todėl pripažinus Įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, egzistuoja pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą
26. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
27. Kaip matyti iš šios nutarties 15 punkte nurodytų aplinkybių, pagal išrašytas sąskaitas faktūras Įmonėje trūksta piniginių lėšų. Pardavimai į apskaitą įtraukti, o atsiskaitymai įtraukti ne visi, todėl galima daryti išvadą, kad ne visi grynieji Įmonės pinigai buvo apskaityti. A. S. nėra perdavęs visų UAB ,,Komfora” rangos sutarčių; bendrovės kasos; darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2018 metų rugpjūčio mėn. Tikėtina, kad tam tikra pagal Įmonės išrašytas sąskaitas gauta pinigų suma galėjo būti neapskaityta (neįnešta į kasą).
28. Pastebėtina, kad Įmonėje neapskaičius lėšų, kreditoriai negalėjo į juos nukreipti išieškojimo. Vadinasi, anksčiau paminėtų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į Įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Egzistuoja pagrindas Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Dėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens (ne)nurodymo
29. Kadangi teismas Įmonės bankrotą tyčiniu pripažįsta pagal ĮBĮ, nėra pagrindo nutartyje nurodyti asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti UAB „Komfora“, juridinio asmens kodas 304169050, bankrotą tyčiniu.
Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti bankroto administratorei ir A. S.
Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.