Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovei N. K., jos atstovams advokatei Zojai Kastėnienei ir advokatui Vidmantui Skaburskui,

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingai Šimaitienei ir Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d. vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos buvimo vietos ir apgyvendinimo aktas Nr. LAVT -19 patvirtina, kad 2018 m. balandžio 11 d. nepilnametis vaikas A. K. paimta ir laikinai apgyvendinta pas E. Ž. dėl galimo fizinio smurto prieš nepilnametį vaiką, atsakovė tą pačią dieną sulaikyta policijos pareigūnų. Iš 2018 m. balandžio 11 d. pokalbio aktų Nr. PAVT-16 ir Nr. PAVT-15 matyti, kad 2018 m. balandžio 11 d. įvyko konfliktas tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko A. K., kurio metu atsakovė šaukė ant nepilnamečio vaiko, stumdė jį, trenkė ranka per galvą, todėl A. susisiekė telefonu su ieškovu, kuris liepė vaikui susisiekti telefonu su E. Ž. (ieškovo sugyventinės dukra), pas kurią mergaitė norėjo laikinai pagyventi, kol į Lietuvą grįš ieškovas. Nepilnametis vaikas gerai sutaria su ieškovu, pas jį norėtų gyventi. 2018 m. balandžio 16 d. ieškovo paaiškinimas dėl A. K. patvirtina, kad ieškovas 2018 m. balandžio 14 d. pasiėmė savo dukrą iš E. Ž. ir toliau ja rūpinsis bei augins. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. A. K. buvo nustatyta laikinoji globa, o jos laikinąją globėja paskirta E. Ž. Iš nepilnamečio vaiko prašymo, adresuoto Šiaulių apylinkės teismui, matyti, mergaitė faktiškai gyvena su tėvu ir nori toliau su juo gyventi, nes motina jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, mergaitė nesijaučia saugi gyvendama su motina. A. K. 2018 m. gegužės 16 d. prašymas adresuotas Šiaulių apylinkės teismui, iš kurio matyti, kad mergaitė nori vykti kartu su ieškovu gyventi į užsienį, nori tęsti mokslus K. E. vidurinėje mokykloje. Iš 2018 m. gegužės 16 d. pokalbio su A. K. akto matyti, kad nepilnamečio vaiko santykiai su ieškovu labai geri, ji nori gyventi su juo užsienyje, ten lankys ugdymo įstaigą, tačiau santykiai su atsakove blogi, atsakovė grasino jai, kad nebeleis bendrauti su broliais. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1178-900/2018 patvirtina, jog teismas nustatė, kad N. K. 2018 m. balandžio 11 d. apie 9³⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė ranka savo mažametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, sukeldama jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, todėl N. K. pripažinta kalta padarius minėtą nusikalstamą veiką. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-488 N. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovė N. K. yra nepilnamečio vaiko A. K. tėvai. Nepilnametis vaikas nuo 2018 m. gegužės mėnesio nuolat gyvena su ieškovu name adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas naudojasi nuomos sutarties pagrindu. U. K. mokosi K. E. vidurinėje mokykloje. Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes vaikas yra prisirišęs prie ieškovo, su ieškovu jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, tėvo ir vaiko santykiai yra darnūs, nekonfliktiški, tėvas rūpinasi nepilnamečio vaiko priežiūra, ugdymu, socialiniu gyvenimu, laisvalaikiu. Nepilnametis vaikas U. K. nedviprasmiškai ne kartą išreiškė nuomonę gyventi kartu su tėvu, motyvuodama šį pasirinkimą tiek gerais santykiais su tėvu, susiformavusiu stipriu emociniu ryšiu, tiek ir dėl to, kad jaučiasi emociškai ir fiziškai nesaugi, gyvendama kartu su motina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mergaitės nesaugumo jausmas gyvenant kartu su motina yra pagrįstas objektyviomis priežastimis, o ne subjektyvia vaiko nuomone. Įrodymų, kad nepilnametis vaikas yra linkęs pervertinti situaciją, ją netinkamai įvertinti dėl prasidėjusios paauglystės ar kitų priežasčių, byloje nėra. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu (el. b. medž. 1 t. 58-60 l.). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovė prieš nepilnametį vaiką naudojo fizinį smurtą, taip pat tai, kad atsakovė neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu S. K., pakeičiant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1504-632/2006 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 270 str.). Kadangi nustatant vaiko gyvenamąją vietą nenurodoma konkreti vaiko gyvenamoji vieta, todėl ieškovo reikalavimas nustatant vaiko gyvenamąją vietą leisti be atsakovės sutikimo išvežti nepilnametę dukrą A. K. į (duomenys neskelbtini) yra perteklinis.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko poreikių nebuvo. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014, tuo metu buvo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko (9 m. amžiaus) poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga apie 1000,00 Lt (289,62 Eur) suma, tačiau minėtas sprendimas priimtas prieš 4 metus, o šiuo metu nepilnametis vaikas yra paauglys (12 m.), todėl yra padidėjęs vaiko poreikis socializuotis, bendrauti su bendraamžiais, taip pat iš jų neišsiskirti savo apranga, apavu, aksesuarais ir kt. Be kita ko, įvertintina taip pat tai, kad mergaitė nuo 2018 m. gegužės mėnesio nuolat gyvena užsienio valstybėje, todėl, siekiant palaikyti giminystės ryšius su kitais giminaičiais (broliais, motina ir kt.) bus būtinos lėšos kelionei į Lietuvos Respubliką ir atgal. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad A. K. mėnesio poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei 400,00 Eur suma. Nustatyto pasekoje teismas daro išvadą, jog byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo padidėjo.

Dėl tėvų turtinės padėties.

Susipažinus su duomenimis apie šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovas dirba užsienio valstybėje ir kiekvieną mėnesį gauna apie 1441,90 Eur pajamas, darbo pajamos reguliarios, bei 92,06 Eur dydžio vaiko išmoką. Ieškovas turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tačiau jį turėjo priimant ir 2014 m. spalio 24 d. sprendimą, moka 253,57 Eur nuomos mokestį už būstą, kurį nuomojasi užsienio valstybėje. Ieškovas gyvena kartu su sugyventine, kurios mėnesinės pajamos siekia nuo 1109,15 Eur iki 1663,73 Eur. Nei jis, nei jo sugyventinė kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikimus į bylą nepateikta, todėl ieškovas laikytinas darbingu. Įrodymų apie ieškovo ilgalaikius įsiskolinimus byloje nėra.

Minėti duomenys rodo, jog šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, ieškovas yra ženkliai geresnėje finansinėje padėtyje, įvertinus tai, jog atsakovė faktiškai išlaiko 2 nepilnamečius vaikus ir 1 pilnametį vaiką, kai šeimos pajamos nėra didelės (iki 1000,00 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių) ir stabilios, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, ir atsakovės turtinė padėtis iš dalies yra sąlygota objektyvių aplinkybių – atsakovė negali dirbti ir gauti daugiau pajamų, nes augina mažametį vaiką. Tačiau tai, kad atsakovė ne dėl objektyvių priežasčių atsisakė išmokų už vaikus, kad pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą teisme atsakovės sutuoktinis darbuotojo pareiškimu nutraukė darbo sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“, darbo sutarties nutraukimo aplinkybės teismui nenurodytos, kad atsakovės šeima turi išlaidų ne būtiniausiems šeimos narių poreikiams tenkinti, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė turi galimybes teikti didesnį nei 50,00 Eur išlaikymą A. K., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tuo labiau, kad tokia atsakovės turtinė padėtis yra laikino pobūdžio. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato didesnes galimybes darbuotojams, taip pat ir motinoms, dirbti ne visą darbo dieną ar lanksčiu darbo grafiku, taip pat yra galimybės dirbti namuose ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Nustatyto pasekoje, palyginus šalių turtinę padėtį su jų buvusia turtine padėtimi priimant 2014 m. spalio 24 d. sprendime nustatyta turtine padėtimi teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės nesikeitė, ieškovo galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką išliko didesnės nei atsakovės.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.

Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis Nr. 3K-3-575/2005).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-569/2017). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-400-569/2017).

Ieškovo manymu atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų mokėti 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovė sutinka mokėti tik 50,00 Eur dydžio išlaikymą, nes turi kitų išlaikytinių ir jos turtinė padėtis blogesnė nei ieškovo.

Teismas pažymi, jog kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Minėta, jog byloje esantys duomenys patvirtina ieškovą esant geroje finansinėje padėtyje, vien jau ieškovo pajamos iš darbo santykių yra pakankamos skirti vaiko faktinius poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra prastesnėje už ieškovą finansinėje padėtyje, ką iš dalies pripažino ir pats ieškovas. Be to, atsakovė pakolkas dėl objektyvių aplinkybių negali vienodomis teisėmis kartu su kitais asmenimis dalyvauti darbo rinkoje ir visa apimtimi prisiimti sutartinius darbo įsipareigojimus bei taip pagerinti turtinę padėtį.

Be to, šioje byloje nustatyta, kad atsakovė išlaiko dar 3 vaikus, iš kurių A. K. yra (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus, J. K. – beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir A. L. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Todėl, priteisiant išlaikymą A. K., būtina įvertinti ir kitų atsakovės vaikų poreikius, jų išlaikymui skiriamų lėšų dydį, t. y., priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę santuokoje ar ne, iš vienos ar iš skirtingų santuokų, tų pačių ar skirtingų tėvų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas nereiškia, kad dviem ir daugiau vaikams turi būti priteistos visiškai vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių ir nuo kito vaiko tėvo turtinės padėties (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).Tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ir daugiau vaikų visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius ((CK 3.198 straipsnio 1 dalis), žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga Nr. 54. Teismų praktika. 2005, 23).

Atsakovė nenurodė, kokie yra kitų jos vaikų poreikiai, ar jie turi specialiųjų poreikių, taip pat nepaaiškino, kokias ji patiria kasmėnesines išlaidas kiekvienam vaikui. Iš atsakovės pateiktų kvitų matyti, kad 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesį kūdikiui buvo perkami pieno mišinėliai (atsakovės teigimu per mėnesį už mišinėlius mokėta 63,00 Eur, tačiau atsakovės pateikti kvitai pagrindžia 25,20 Eur už 2018 m. liepos mėnesį ir 28,53 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjimą), maistas, higienos ir švaros prekės, tačiau, kokią dalį išlaidų atsakovė turėjo išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, atsakovė nenurodė. Kaip matyti iš kvitų maisto produktai ir higienos bei švaros prekės buvo perkamos visiems šeimos nariams, nenustatyta, kad atsakovės vaikai (-as), išskyrus kūdikį, turėtų specialių poreikių maistui ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jų (jo) mityba būtų ribota. Todėl atsižvelgiant į vaikų amžių, kad vienas jų yra 6 mėnesių kūdikis, šiuo metu maitinamas pieno mišinėliais, tačiau ilgainiui, atsižvelgiant į vaiko raidą, jo mityba taps įvairesnė ir galimai mažės išlaidos vaiko maistui, kad kitas vaikas yra beveik 10 metų amžiaus, o trečias – 18 metų amžiaus jaunuolis, kad abu šie vaikui lanko ugdymo įstaigas, kad nenustatyti specialieji vaikų poreikiai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuos vaikus privalo išlaikyti ne tik atsakovė, bet ir jų tėvai, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad kiekvienam iš šių vaikų išlaikyti reikalinga ne didesnė nei 60,00 Eur suma.

Nustatytos aplinkybės apie padidėjusius vaiko būtinuosius poreikius, iš esmės nepasikeitusią šalių turtinę padėtį, sunkią atsakovės turtinę padėtį, kitiems atsakovės vaikams išlaikyti reikalingą kasmėnesinę lėšų sumą, rodo, jog šioje situacijoje ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui šalių vaikui priteisimo yra iš dalies pagrįstas.

Šioje byloje ieškovas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1504-632/2006 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo, tačiau prašoma pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014. Pažymėtina, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju keičiamas skolininkas, iš kurio priteisiamas išlaikymas vaikui (vietoje S. K. skolininku tampa N. K.), bei priteisiamo išlaikymo dydis (buvo priteista 144,81 Eur, o prašoma priteisti 150,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui buvo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014, todėl turi būti keičiama ne Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1504-632/2006, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014. Dėl šios priežasties, remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgęs į nustatytą atsakovės (motinos) sunkią turtinę padėtį, į tai, jog tėvo (ieškovo) turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės, į vaiko poreikių dydį, į tai, kad atsakovė išlaiko dar 3 vaikus, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 60,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui A. K. iš motinos (atsakovės) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl pakeistinas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014, ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko tėvui S. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (70 proc.), ieškovas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.(NTP-2)-18-T-1259-7764, kuris pakeistas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-P-1259-11613, todėl žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 str. 3 d.). Ieškovas šioje byloje už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovą byloje atstovavo advokatas Drąsutis Narmontas, todėl ieškovas turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nuostatas advokatui už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis (ieškinio teismui pateikimo metu) siekė 2212,00 Eur, vienos atstovavimo teisme valandos rekomenduojamas apmokėjimo dydis siekė apie 88,48 Eur (žr. http://www.advokatura.lt/skaiciuokle/). Todėl teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio trukmę (iki 1 val.), 2018 m. birželio 27 d. teismo posėdžio trukmę (iki 1 val.) ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio trukmę (iki 1 val.), įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, sprendžia, kad ieškovo patirtos 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 str. 2 d.) ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 350,00 Eur advokato pagalbos išlaidos bei 52,50 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą dalis.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Nuo sprendimo priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 11 d.) nutrauktinas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri pakeista 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, iš atsakovės N. K. priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K.. Kita laikinoji apsaugos priemonė, nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri pakeista 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, paliekama galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1504-632/2006, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo, ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5022-569/2014 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. priteisimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 52,50 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 50 euro centų) žyminį mokestį ir 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 euro centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nepriteisti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri pakeista 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, iš atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą laikinąją apsaugos priemonę, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuri pakeista 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė