Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikoma neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2018 m. balandžio 11 d. apie 9³⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė ranka savo mažametei dukrai A. K., gimusiai 2005 m. balandžio 1 d., į galvos sritį, sukeldama jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamosios (įtariamosios) N. K. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (b. l. 102-103), kuriame nurodyta, kad augina keturis vaikus, įskaitant A. K., gimusią 2005 m. Visi vaikai gyvena su ja ir jos dabartiniu sutuoktiniu A. K.. Su vaikais, išskyrus A. K., sutaria labai gerai. A. K. nenori važiuoti atostogauti su šeima, reikalauja jai pirkti geresnius daiktus, rūbus. A. K. tėvas S. K. savo dukrą labai lepina. Nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. A. K. buvo išvykusi atostogauti pas tėvą S. K. į Angliją. Ji (N. K.) 2018 m. balandžio 11 d. ryte savo kambaryje maitino sūnų. Į kambarį įėjo A. K.. Paklausė, kaip jai sekėsi. Dukra pasakojo, kad tėtis jai pirko brangius daiktus, lepino pramogomis. Jai buvo skaudu klausytis. Paklausė dukters: „gal nebenori su manim gyventi, gal nori gyventi su tėvu?“. A. K. atsakė: „gerai, galiu“. Pasakė dukrai: „mes tada esame nereikalingi, gali dėtis daiktus ir eiti lauk“. Dukrai kraunantis daiktus, paklausė jos: „nejuokauk, kur tu eisi?“. Jos toliau kalbėjosi apie kelionę. Dukters teiravosi, kur marškinėliai, kuriuos ji pirko prieš kelionę. Dukra atsakė, kad marškinėlius išmetė. Dėl to nesusilaikė ir sudavė vieną kartą delnu dukrai per skruostą. Klausė duktars, ar nori, kad ji parašytų tėčiui, jog pastarasis ją pasiimtų. Iš pykčio pasiėmė telefoną ir parašė S. K. SMS žinutę: „tėtuk, pasiimk, mama mane daužo, noriu važiuoti pas E., kviesk policiją.“ Po kelių minučių į namus atvažiavo policija ir „vaikų teisės“. Gailisi dėl savo poelgio, norėtų atsiprašyti dukters ir su ja susitaikyti.

Nukentėjusiosios mažametės A. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 63-64), kuriame teigiama, kad 2018 m. balandžio 11 d. naktį grįžo iš Anglijos ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte nuėjo į kambarį pas mamą pasisveikinti. Mama maitino vaiką ir nerimavo, kaip riekės gyventi, kai šeimą įtraukė į socialinės rizikos grupę. Grįžo į savo kambarį ir susirašinėjo su tėčiu bei E. (tėčio sutuoktinės dukra). Į kambarį atėjo mama ir pasakė: „visiems buvo gerai, kai tavęs nebuvo. Ko čia grįžai? Galėjai pasilikti pas tėtį“. Norėjo išeiti, ėmė ruoštis važiuoti pas tėčio sutuoktinės dukrą E., mamai pasakė, kad važiuoja pas drauges, nes nebūtų leidusi pas E.. Mama pasakė, kad draugės bus mokykloje, užrakino duris ir neleido išeiti. Kai mama rakino paskutinę spyną, ji (A. K.) uždėjo ranką ant spynos ir neleido užrakinti. Tada mama sudavė jai vieną kartą į kaktos sritį. Negali tiksliai pasakyti, kuo mama sudavė; mano, kad kumščiu. Skaudėjo. Po smūgio nuėjo į savo kambarį ir verkė. Po kiek laiko atvyko „vaikų teisės“. Prieš atidarydama duris, mama prašė susitaikyti, apsimesti, kad nieko nebuvo. 2018 m. gegužės 20 d. išvyko gyventi pas tėtį į Angliją. Su mama nebendrauja. Mama sakė, kad jei ji pasirinks gyventi su tėčiu, ryšiai su ja bus baigti. Praėjusių metų vasarą, tikslios datos nepamena, mama taip pat sudavė jai vieną kartą per galvą, sukeldama fizinį skausmą.

Liudytojo S. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 77-78), kuriame sakoma, kad yra A. K. tėvas. Su N. K. nebegyvena nuo 2008 m. Apie 11 metų gyvena ir dirba Anglijoje. 2018 m. kovo 27 d. pas jį į svečius atskrido jo dukra A. K. ir buvo pas jį iki 2018 m. balandžio 10 d. Pasak dukters, tarp jos ir mamos dažnai kyla konfliktai. 2018 m. balandžio 11 d. ryte dukra parašė SMS žinutę, kad motina jai pasakė: „ko iš viso grįžai į namus? Niekas čia tavęs nelaukė“. Dukra rašė, kad motina lenda prie jos, nenori būti namuose, gyventi su mama, nekenčia jos. Jis paskambino savo sugyventinės Z. B. dukrai E. Ž., gyvenančiai Lietuvoje, ir paprašė kreiptis į „vaikų teises“. Po pietų vėl susisiekė su E. Ž. ir ši nurodė, kad N. K. sudavė A. K. per galvą. Vėliau A. K. jam papasakojo, kad norėjo išeiti iš namų, tačiau mama jai neleido. Mama užrakino duris, nustūmė dukrą nuo durų ir sudavė ranka per galvą.

Liudytojos E. Ž. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 83), kuriame parašyta, kad 2018 m. kovo 27 d. susipažino su savo motinos sugyventinio S. K. dukra A. K.. 2018 m. balandžio 11 d. 8²³ val. paskambino S. K. ir paprašė nuvykti į „vaikų teises“, nes A. K. motina veja dukrą iš namų. A. K. žadėjo atvažiuoti pas ją (E. Ž.). Paskambino „vaikų teisėms“ ir papasakojo situaciją. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai pasakė laukti A. K.. A. K. parašė: „mama užrakino duris ir niekur neišleidžia, davė per galvą“. Po tokios žinutės vėl paskambino „vaikų teisėms“ ir pasakė, kad prieš A. K. namuose yra smurtaujama.

Liudytojos I. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 89), kuriame nurodyta, kad dirba Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. 2018 m. balandžio 11 d. ryte paskambino E. Ž. ir pasakė, kad A. K. motina ją stumdo, muša, neleidžia išeiti iš namų. Apie tai informavo policijos pareigūnus. Su kolega V. T. išvyko į N. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prie laiptinės durų susitiko su policijos pareigūnais. Prie buto durų ant žemės pamatė paliktą popieriaus lapą su užrašu: „Tegul šeima dega“. Šalia lapo buvo padėtos dvi degančios žvakės. N. K. ilgai neįsileido jų į namus. Kai N. K. atidarė duris, moteris atrodė pasimetusi, nustebusi. Šalia motinos stovinti A. K.. buvo apsiverkusi, akys raudonos, užtinusios. Sužalojimų ant A. K. nesimatė. A. K. šaukė, kad mama jai nieko nedarė, nemušė, nors jie jos nieko nebuvo paklausę. Policijos pareigūnai ir N. K. nuėjo į kitą kambarį, ji su kolega pasikvietė A. K. pasikalbėti į laiptinę. Ji ramino A. K., nes ši labai verkė. Pasakė, kad nebijotų: jie viską žino iš E. Ž.. Tada A. K. pripažino, kad motina ją mušė. A. K. pasakė susirinkti daiktus, o policijos pareigūnai išsivežė N. K.. N. K. ėmė šaukti, kad atsiprašo A. K., kad labai gailisi dėl savo tokio elgesio, kad ji nesusivaldė. Prieš tai N. K. šaukė ant A. K.: „ką tu darai? Tu ardai šeimą“.

Specialisto 2018 m. balandžio 11 d. išvada Nr. G 508/2018(04), kurioje sakoma (b. l. 37), kad nenustatyta objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą A. K., todėl nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Aprašomojoje specialisto išvados dalyje nurodyta, kad nukentėjusioji apžiūros metu paaiškino, jog įvykio metu dėl gauto smūgio į kaktą ji nugaros sritimi atsitrenkė į sieną. Šiuo metu skundžiasi kaktos skausmu.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyr. tyrėjo T. Čekausko 2018 m. balandžio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 12-14), kuriame teigiama, kad 2018 m. balandžio 11 d. 9²⁹ val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), motina N. K. smurtauja prieš dukrą A. K.. Atvykę į įvykio vietą, sužinojo, kad apie 9¹⁰ val. N. K. ranka sudavė į galvos sritį A. K.. Pasak A. K., nuo smūgio jai neskaudėjo. Vaikas perduotas Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojai I. Š.. N. K. sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities VPK OVS patalpas. Ją sulaikius ir pristatant į policijos komisariatą, N. K. elgėsi adekvačiai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. balandžio 11 d., 2018 m. gegužės 14 d. raštais (b. l. 7, 42), kuriuose nurodyta, kad (2018 m. balandžio 11 d.) į Vaiko teisių apsaugos skyrių paskambino E. Ž.. E. Ž. informavo, kad su ja susisiekė nepilnametė A. K. ir nurodė, jog jos motina N. K. ant jos šaukė ir stumdė, po to delnu sudavė per galvą. A. K. skyriuje paaiškino, kad grįžo iš Anglijos, kur atostogavo pas tėvą S. K.. Ryte mama priekaištavo, jog ši be reikalo grįžo, nes šios niekas čia nelaukia, o po to stumdė. Apie tai A. K. SMS žinute pranešė tėvui ir savo netikrai seseriai E. Ž.. Mergaitė norėjo išvažiuoti pas E. Ž., tačiau motina užrakino duris ir trenkė per galvą. Mergaitei skaudėjo. Apie tai ji pranešė E. Ž.. Skyriuje nutarta paimti A. K. iš motinos N. K.. Mergaitė perduota E. Ž. priežiūrai, kol iš Anglijos grįš jos tėvas S. K.. Iki 2018 m. balandžio 11 d. skyrius nebuvo gavęs informacijos apie N. K. smurto vaikų atžvilgiu atvejus. N. K. šeima nuo 2018 m. kovo 29 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Moteris dažnai elgiasi neadekvačiai. Išsiųstas raštas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrui su prašymu įvertinti N. K. sveikatos būklę, tačiau moteris medikų neįsileidžia, nebendrauja su socialiniais darbuotojais bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais.

Apžiūros 2018 m. balandžio 11 d. protokolu su fotolentelėmis (b. l. 15-22), kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 3 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą skirti kaltinamajai 60 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 118-122).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamoji yra nukentėjusiosios motina, vidutinio amžiaus (37 m.), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 114-116, 134-136). Vieną kartą bausta administracine tvarka už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 117). 2008-2009 m. du kartus teista už vagystes, teistumai išnykę, todėl juridiškai laikoma neteista (b. l. 110-111, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Kaltinamajai skiriama prokurorės siūloma švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant artimą minimaliam.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip pagarba, atjauta, tolerancija fiziškai už save silpnesniems ir siekiant ateityje užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 51 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 51 MGL baudą sumažinti trečdaliu iki 34 MGL (1 700 €) baudos.

Skirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

N. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Išaiškinti N. K., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.