Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui R. D. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pavardės keitimo nepilnamečiam vaikui be tėvo sutikimo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Dėl naujų įrodymų

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, kad turi būti ištirtos visos bylos aplinkybės, priima šalių teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl vaiko pavardės keitimo

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei S. I. gimė sūnus J. D., vaiko tėvas gimimo liudijime įrašytas R. D.. Ieškovės ir atsakovo sūnui suteikta tėvo – atsakovo pavardė – D.. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio vaiko J. D. pavardę be jo tėvo sutikimo į motinos pavardę – I..

14. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnis. Ginčo nagrinėjimo metu galiojusi redakcija numatė, jog tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi.

16. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros su juo susijusiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas J. D. nebuvo išklausytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. yra 7 metų, todėl galėjo išreikšti savo nuomonę dėl pavardės keitimo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovo niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys su savo sūnumi. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas bendrauja su seneliais iš tėvo pusės. Pažymėtina, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio J. D. pavardės pakeitimas nėra tikslingas. Vaiko interesus atitinka suteikta pavardė D.. Kaip jau minėta, pats nepilnametis vaikas nebuvo išklausytas, neišsiaiškinta jo nuomonė dėl pavardės keitimo. Vaikui suteikta D. pavardė nuo gimimo, manytina, kad vaikas savo tapatybę sieja būtent su šia pavarde. Nėra pateikta į bylą duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas patiria sunkumų dėl turimos pavardės, o ieškovės nurodomos aplinkybės nėra ypatingos ar svarbios, dėl kurių būtų būtina keisti vaiko pavardę.

20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti vaiko J. D. pavardės. Pažymėtina, jog pats J. D. pakeisti savo pavardę galės sulaukęs 16 metų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės). Taip pat pažymėtina, jog, ieškovė, pasikeitus faktinėmis aplinkybėmis, taip pat turi teisę reikšti kitą ieškinį dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškovės S. I. nepilnamečio vaiko J. D. pavardę pakeisti į motinos pavardę – I.. Dėl to ši sprendimo dalis naikintina ir ši ieškovės ieškinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl išlaikymo padidinimo

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki vaiko pilnametystės. Apelianto teigimu, pragyventi (duomenys neskelbtini) beveik nelieka lėšų, todėl 220 Eur teismo nustatytas išlaikymo dydis atsakovui būtų nepakeliama finansinė našta.

22. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. D. po 400 Lt (115,84 Eur) nuo 2012 m. birželio 27 d. iki vaiko pilnametystės.

24. Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą nurodė tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gyvena socialiniame būste, neturi jokių pajamų, jai ir sūnui išgyventi padeda brolis ir kiti giminaičiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su sūnumi J. D. gyvena nuomojamame bute pagal 2013-10-11 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Iš „Sodros“ pažymų matyti, kad ieškovė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

25. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad nepilnamečio sūnaus J. D. esminiams poreikiams tenkinti ir išlaikymui yra reikalinga 454 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija to, kad sūnaus išlaikymui yra reikalinga 454 Eur suma per mėnesį, kad ši suma nėra reali.

26. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini). Pateikė įrodymus, kad jo mėnesio pajamos dažniausiai yra1200–1500 GBP (atitinkamai 1440–1800 Eur). Nurodo, kad apelianto būtinosios išlaidos (nuomos mokestis, mokesčiai už vandenį, dujas) per mėnesį paprastai yra apie 1150 GBP. Pažymėtina, kad iš apelianto pateiktų duomenų matyti, jog jis gauna sąskaitas ne vien savo vardu, bet jose nurodomas ir kitas asmuo – M. S., būsto nuomos sutartyje taip pat šis asmuo nurodomas kartu su apeliantu. Dėl to sutiktina su ieškovės argumentais, kad apeliantas visomis išlaidomis dalijasi kartu su minėtu asmeniu, todėl realiai pragyventi apeliantui lieka didesnė pinigų suma.

28. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. teismo įsakymu nustatytas išlaikymo dydis tada, kai šalių sūnui buvo 2 metai. Dabar šalių sūnui yra 7 metai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodo, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma. Atsižvelgiant į padidėjusius sūnaus poreikius, pablogėjusią ieškovės turtinę padėtį, vertinant tai, kad apeliantas per mėnesį gauna gana nemažas pajamas, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš apelianto priteistą išlaikymą iki 220 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu 220 Eur teismo nustatytas išlaikymo dydis kas mėnesį apeliantui nebus nepakeliama finansinė našta.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės pasikeitus ieškovės ar atsakovo turtinei padėčiai ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

30. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, jog bendravimo su vaiku tvarka yra ne šios bylos dalykas. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje numatyta, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su vaiku, dalyvaujant jį auklėjant tvarką nustato teismas. Apeliantas turi teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip jau anksčiau teisėjų kolegija nurodė, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus. Apeliantas neskundė sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė teismo sprendimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neperskirsto pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 41 Eur. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas iš dalies – 50 procentų, atsakovui iš ieškovės priteistina 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovės S. I. nepilnamečio vaiko J. D. pavardės pakeitimo į motinos pavardę – I. panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

Likusią Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės S. I. atsakovui R. D. priteisti 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.