Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal l ieškovų A. C., A. J., L. L., T. D., E. M.-D., advokatų profesinės bendrijos „ (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl skolinių įsipareigojimų panaikinimo ir nepagrįstai priskaičiuotų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. C., A. J., L. L., T. D., E. M.-D., advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami: 1) panaikinti atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir atsakovė) 1 980,27 Eur skolinį reikalavimą ieškovei Advokatų profesinei bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir APB ,, (duomenys neskelbtini)”) ir priteisti iš atsakovės ieškovei APB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai 760,56 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 2) panaikinti atsakovės 252,78 Eur skolinį reikalavimą ieškovei E. M. – D. ir priteisti iš atsakovės ieškovei E. M.–D. 289,08 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 3) panaikinti atsakovės 215,94 Eur skolinį reikalavimą ieškovei L. L. ir priteisti iš atsakovės ieškovei L. L. 320,84 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 4) panaikinti atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 1 121,31 Eur skolinį reikalavimą ieškovui A. J.; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui T. D. 537,88 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 6) priteisti iš atsakovės ieškovei A. C. 602,74 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir namas) butų ir/ar kitų patalpų savininkai, o APB ,, (duomenys neskelbtini)” yra patalpų, esančių minėtame name, nuomininkė. Atsakovė yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės 2023 m. birželio – gruodžio mėnesiais ieškovams pateiktose sąskaitose priskaičiuotų sumų už projektavimo darbus perdangos remonto darbams ir šlako nukasimo darbus.

3. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. gavusi gyventojo kreipimąsi dėl galimai pasmukusios namo sienos, reaguodama į tai, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliko statinio apžiūrą, kurios metu užfiksuota, kad matomas nusėdimas kambaryje, nuolydis nuo lango į kitą pusę, įtrūkimai ant lubų bei sienų. Įgyvendinant daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo funkcijas atsakovas turėjo teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, kad būtų išsaugotos ir atkurtos jų normatyvinės savybės. Sprendimas dėl remonto darbų atlikimo priimtas teisės aktų numatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) panaikino atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“: 1980,27 Eur dydžio skolinį reikalavimą ieškovei Advokatų profesinei bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“; 1121,31 Eur skolinį reikalavimą ieškovui A. J.; 215,94 Eur skolinį reikalavimą ieškovei L. L.; 252,78 Eur skolinį reikalavimą ieškovei E. M. – D.; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškovams: Advokatų profesinei bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ - 760,56 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; T. D. - 537,88 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, A. C. - 602,74 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, L. L. - 320,84 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; E. M. – D. - 289,08 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; 3) priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas: ieškovui A. J. - 588,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 21,38 Eur žyminio mokesčio; ieškovei Advokatų profesinės bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)” - 1 231,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 61 Eur žyminio mokesčio; ieškovui T. D. - 282,30 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio; ieškovei A. C. - 316,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio; ieškovei E. M.- D. - 284,40 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio ieškovei L. L. - 297 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas pažymėjo, kad namo bendraturčių sutarimu buvo rengiamas palėpės kapitalinio remonto projektas, kuriuo siekiama pakeisti palėpės paskirtį į gyvenamąją bei atlikti namo perdangos kapitalinio remonto pakeičiant stogo konstrukcijas bei dangą, atnaujinant inžinerinius tinklus ir atliekant kitus projekte nurodytus darbus. Projektiniams pasiūlymams pritarta. Atsakovė žinojo apie namo gyventojų iniciatyvą ir pritarimą namo kapitalinio remonto projektui (dėl perdangos, stogo ir kitų bendrojo naudojimo objektų remonto). Tačiau, atsakovė pateikė ieškovams sąskaitas už atsakovės iniciatyva, neturint namo bendrasavininkų pritarimo, parengtą namo perdangos remonto darbų projektą ir už šlako nukasimo darbus. Atsakovės pozicija, kad ji vadovavosi teisės aktais, numatančiais privalomus veiksmus, nustačius avaringumo požymius turinčius defektus, yra nepagrįsta ir paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Jei būtų statinio galimos avarinės būklės požymiai, atsakovė įsitikinusi, jog statinio būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, turėjo nedelsiant užsakyti statinio ekspertizę, tačiau tai nebuvo daroma. Tai pat atsakovė neatliko ir kitų, tokioje situacijoje privalomų veiksmų – neatribojo priėjimo, privažiavimo, nestabdė ir neapribojo statinio naudojimo ir pan., kol bus atlikta statinio ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas su išvada. Atsakovė nepagrįstai teigia nustačiusi avaringumo požymių turinčius defektus, nes juos patvirtinantys leistini įrodymai į bylą nepateikti. Vadinasi, atsakovė be gyventojų sutikimo negalėjo atlikti darbų, nurodytų jos sąskaitose, pateiktose ieškovams, nes nurodytiems darbams atlikti nebuvo jokio poreikio ir pagrindo. Jokių realių/tikrų avaringumo požymius turinčių defektų nebuvo. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti. Priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

4.1. teismas nevertino, kad joks teisės aktas nereglamentuoja, kaip turi būti žymimas avarinės būklės buvimas (aptvėrimai ir pan.). Kai defektai susiję su grindų ir konstrukcijų judėjimu (nusėdimu), kaip nurodyta apžiūros aktuose, tai nėra momentinė grėsmė, reikalaujanti fizinio namo aptvėrimo. Tai struktūrinė grėsmė, kuri reikalauja nedelsiant inicijuoti projektavimo ir statybos darbus, o ne atitverti pastatą;

4.2. teismas nevertino pateiktų dokumentų turinio ir nesiremdamas jokiais teisės aktais nurodė, kad jokių avarinio pobūdžio defektų nebuvo. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 4 p. ir 5 p. (neišnagrinėjo visų esminių argumentų ir neįvertino teisinio pagrindo, kuriuo remiasi apeliantas). Teismas sprendime dėl statinio galimos avarinės būklės požymių nebuvimo grindžia prielaidomis ir nepagrįstais teiginiais. Šalių pateiktą medžiaga teismas turėjo įvertinti nešališkai;

4.3. nepagrįsti teismo argumentai dėl ekspertizės. Atsakovas, kaip administratorius, gali naudoti kitas priemones nustatytam defektui pašalinti, o ne tik ekspertizę. Statybiniai tyrinėjimai buvo pakankami situacijai nustatyti ir projektavimo darbams inicijuoti. Atsakovo pateiktuose dokumentuose specialistų nurodomos priežastys, kad namas nusėdo, lubų įtrūkimai ir įskylimai, yra akivaizdus gedimų ir avarijos požymis. Ataskaitą, kurią parengė atestuoti statinių techninio vertinimo specialistai, teismas privalėjo vertinti kaip leistiną ir patikimą įrodymą apie statinio techninę būklę;

4.4. jei išlaidos, dėl kurių bendrasavininkas nėra davęs sutikimo, bet kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jas privalo apmokėti bendrasavininkas. Patys gyventojai kreipėsi į atsakovą nedelsiant reaguoti ir spręsti susidariusią situaciją dėl pastato ir konstrukcijų judėjimo. Tokie defektai svarbūs ne tik gyventojų nuosavybės išsaugojimui, o ir pačių gyventojų saugumui ir gyvybei. Todėl tokiais atvejais atsakovas nėra saistomas administruojamo namo patalpų savininkų valios, bet vykdo imperatyvius teisės aktų reikalavimus, savininkų interesais užtikrindamas tokią namo bendrųjų objektų priežiūrą ir jų naudojimą, koks nustatytas teisės aktuose;

4.5. atsakovas byloje buvo pateikęs kasmetinius pastato apžiūros aktus, kuriuose atsakovas, kaip administratorius, fiksuodavo pastato būklę (šiuo atveju, kas liečia ginčo dalyką, fiksuota ir stogo būklė);

4.6. ieškovų keliami ieškinio reikalavimai buvo susiję su nepagrįsto praturtėjimo institutu. Tačiau nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, ieškovai apskritai ne tik kad nepasisakė apie šių reikalavimų institutą, tačiau net neįrodinėjo aukščiau nurodytų Kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų. Atsakovas ne kartą teismo posėdžių metu nurodė šias aplinkybes, į kurias nei teismas, nei ieškovai nereagavo.

5. Atsiliepimu ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą. Priteisti iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

5.1. atsakovo pareiga administruoti namo bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o ne teisė savo nuožiūra spręsti, ką, kada ir už kokias sumas projektuoti ir remontuoti. Namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo būti ne tik informuojami apie administruojamų namo bendrojo naudojimo objektų būklę, nustatytu periodiškumu gauti šių objektų remonto/ atnaujinimo planą (kuris turi būti savininkų patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka) bei tam reikalingų lėšų poreikio vertinimą. Gyventojų patvirtintuose planuose nenumatytus defektus, gedimus administratorius šalina panaudodamas kaupiamąsias lėšas;

5.2. nors atsakovas teigia, kad statinys avarinis ir joks teisės aktas nereglamentuoja, kaip turi būti žymimas avarinės būklės buvimas (aptvėrimai ir pan.)”), tačiau priešingai atsakovo teiginiams STR 1.03.01:2016 14 punktas aiškiai tai nustato;

5.3. atsakovas keičia poziciją dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies normos turinio ir aiškinimo, todėl neatsitiktinai susikoncentruoja į namo avarinės būklės įrodinėjimą. Atsakovas priimdamas sprendimą dėl ginčo darbų ir išlaidų buvo įsitikinęs, kad jam apskritai nereikia butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, tačiau remiasi teisės nuostata ir teismų praktika, galiojusia iki 2013 m. sausio 1 d. Atsakovo (administratoriaus) funkcija susijusi su CK 4.83 straipsnio 4 dalies privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, atitinkamai šie reikalavimai negali būti tapatinami su privalomais administratoriaus veiksmais, nustačius statinio būklę, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai;

5.4. pagal CK 4.85 straipsnį ne administratorius, o butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir remonto, tvirtindami administratoriaus parengtus planus. Tą patį nustato ir STR 1.07.03:2017. Administratoriui vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklą ir nustačius šių objektų defektų ir / ar poreikį remontui / atnaujinimui, savaime negali būti priežastimi vykdyti darbus be butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo;

5.5. atsakovas nevykdė teisės aktų reikalavimų, niekada nerengė nei metinių, nei ilgalaikių namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planų bei ūkinių ir finansinių planų, todėl suprantama ir neteikė jų butų ir kitų patalpų savininkams patvirtinti. Atsakovas negavo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo ginčo darbams ir išlaidoms, todėl ieškovams nekyla pareiga jų apmokėti. Abejonių kelia tiek darbų reikalingumą pagrindžiantys dokumentai, darbų eiliškumas bei faktas, kad byloje apskritai nepateiktas ginčo projektas su statybos leidimu, dalis šių dokumentų tiesiog sudaryti atgaline data.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Nagrinėjamos bylos duomenimis ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovai A. J., T. D., E. M. – D., L. L. ir A. C. yra daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir namas), butų ir/ar kitų patalpų savininkai, Advokatų profesinė bendrijai „(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir APB „(duomenys neskelbtini)“) yra patalpų, esančių name, subnuomininkas (toliau visi kartu – ir ieškovai). Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirta namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Už 2023 m. birželio – gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas atsakovės ieškovams pateiktose sąskaitose yra įtrauktos atitinkamos sumos už suteiktas paslaugas: projektavimo darbus perdangos remonto darbams (ieškovams – fiziniams asmenims nurodant, kad išsimokėjimas per 6 mėn. nuo 2023-06) ir šlako nukasimo darbus. Sumokėję dalį gautose sąskaitose nurodytų sumų, ieškovai pareiškė ieškinį atsakovei dėl skolinių įsipareigojimų panaikinimo ir be teisinio pagrindo įgytų sumų priteisimo. Savo reikalavimus ieškovai grindžia tuo, kad atsakovė, žinodama apie namo gyventojų iniciatyvą ir pritarimą namo kapitalinio remonto projekto rengimui ir numatomus remonto darbus, tuo pačiu metu reikalauja apmokėti už parengtą namo perdangos remonto darbų projektą ir šlako nukasimo darbus, kurių ieškovai jokia forma nebuvo nei patvirtinę, nei jiems pritarę. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai.

9. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurio esminiai argumentai yra tai, jog: 1) teismas visiškai nevertino, kad joks teisės aktas nereglamentuoja, kaip turi būti žymimas avarinės būklės buvimas (aptvėrimai ir pan.); 2) teismas nevertino pateiktų dokumentų turinio ir nesiremdamas jokiais teisės aktais nurodė, kad jokių avarinio pobūdžio defektų nebuvo.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – daugiabučių (VĮ Registrų centro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, civilinius teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

13. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, priešingu atveju, jas apmokėti privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

14. Pažymėtina, kad išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šiuos santykius, be kita ko, reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali jų nuo 20215 m. rugpjūčio 13 d. galiojusi redakcija ir vėlesni jos pakeitimai), įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys –administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas). Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

15. Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas; ginčui aktuali jo nuo 2021 m. kovo 3 d. galiojusi redakcija ir vėlesni jos pakeitimai). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus (Reglamento 97 punktas).

16. Byloje kilus ginčui, ar atsakovės atlikti darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. gavusi gyventojo kreipimąsi dėl galimai pasmukusios namo sienos, reaguodama į tai, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliko statinio apžiūrą, kurios metu buvo užfiksuota, kad yra matomas nusėdimas kambaryje, įtrūkimai ant lubų bei sienų; 2022 m. sausio 5 d. atlikus statybinius tyrinėjimus buvo surašyta Statybinių tyrinėjimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad konstrukcijos turi ribinių paviršinių defektų, kuriuos būtina šalinti, remontuojant nusėdusias konstrukcijas; 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo paruošta techninė užduotis pastato daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, neatidėliotinų pastato priežiūros darbų ir paprastojo remonto projektui parengti; 2023 m. birželio 29 d. buvo parengtas Projektas.

17. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 28 d. gavo gyventojos pasikreipimą dėl galimai pasmukusios namo sienos ir šią aplinkybę patvirtina informacija iš vidinės įmonės sistemos. Reaguojant į tai, atsakovės darbuotojai, vykdydami pastatų ir statinių konstrukcijų prevencinę priežiūrą, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atvyko į vietą ir surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame yra aprašyti pastebėti defektai ir spėjama, kad dėl 6 bute daromų darbų galimai nusėdo namas bei rekomenduojama atlikti statinio tyrinėjimus, pagal gautas išvadas imtis tolimesnių veiksmų. 2021 spalio 29 d. atsakovė pateikė pasiūlymą atlikti pastato statybinius tyrinėjimus. MB „Statinių diagnostika“ 2022 m. vasario 1 d. Statybinių tyrinėjimų ataskaitoje pateikiami duomenys, kad visų pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius laikomoji geba neviršija 255 Kg/m2, skaičiuojant apkrovą. Atsižvelgiant į atitikimą į statybos techninius reglamentus STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas: naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01(1):2005. “Esminis statinio reikalavimas: mechaninis atsparumas ir pastovumas“ konstrukcijos turi ribinių paviršinių defektų, kuriuos būtina šalinti, remontuojant nusėdusias konstrukcijas. Pastato perdenginio konstrukcijos sudaro į perdangą įleistos į perdenginio plokštumas. Esamus prasėdimus būtina atremti iš patalpų esančių žemutiniuose aukštuose ar kitaip stiprinant pagal sudaryta ir parengtą kapitalinio remonto projektą. Pastabose nurodyta, kad pastato plokštumos konstrukcijos dalinai geros STR2.01.01(1):2005. Apibendrinime teigiama, kad darbų vykdymas yra būtinas skubos tvarka. Esami defektai netenkina statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas: naudojimo sauga“ ir STR 2.01.01(1):2005. “ Esminis statinio reikalavimas: mechaninis atsparumas, pastovumas“, defektai galimai progresuoja. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka....“. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 28 d. kvietime pateikti pasiūlymą nurodytas darbų pobūdis – daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto techninio – darbo projekto parengimas pagal pateiktą Techninę užduotį. 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovė (užsakovas) parengė Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius kapitalinio remonto techninio - darbo projekto techninę užduotį, kurios projektavimo darbų apimtyje, be kita ko, nurodė, kad pastato perdenginio konstrukcijos sudaro į perdangą įleistos į perdenginio plokštumas; esamus prasėdimus būtina atremti iš patalpų esančių žemutiniuose aukštuose ar kitaip stiprinant pagal sudaryta ir parengtą kapitalinio remonto projektą; darbų vykdymas yra kapitalinio pobūdžio ir keičiamos nešančios-laikančios konstrukcijos; būtina tenkinti LR Statybos įstatymo 24 str. 4 d. ir 27 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas surašytas 2022 m. spalio 12 d.

18. Bylos duomenimis, atsakovė, vykdydama trečiojo asmens – Savivaldybės įpareigojimą, kartu su 2023 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ir 2022 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktą (apžiūros tikslas: kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų apžiūra), 2023 m. birželio 9 d. Statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (apžiūros tikslas: Perdangos, virš 8-to buto, nešančių sijų būklės nustatymas) ir 2023 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros aktą (duomenys neskelbtini) (apžiūros tikslas: kasmetinė pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra). 2023 m. lapkričio 6 d. Savivaldybei adresuotame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad ji negavo iš namo gyventojų poreikio kaupiamųjų lėšų didinimui, o įvertinus namo būklę atnaujinimo darbai buvo nerekomenduoti, remiantis tuo ilgalaikis remonto darbų planas nebuvo sudaromas.

19. Atsakovės veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitoje už 2022 m. nurodyta, kad planinių darbų vykdymui buvo panaudota 1 175,45 Eur sukauptų lėšų ir panaudota kitų lėšų 1 429,52 Eur; nenumatyti namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbai nebuvo atliekami (atitinkamai ir nebuvo panaudota lėšų), o trumpas namo būklės apibūdinimas pateiktas kasmetinės apžiūros akte.

20. Atsakovės 2022 m. gegužės 30 d. Gyvenamojo namo apžiūros, kurios tikslas – kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų apžiūra, akte nurodyta, kad sienų būklė patenkinama, stogo būklė bloga ir rekomenduojamas kapitalinis stogo remontas, prieš tai paruošus techninį projektą, pamatų ir nuogrindos būklė patenkinama, elektros tinklų ir skydinės būklė bloga ir kt. Iš esmės tie patys defektai yra konstatuoti ir 2022 m. rugsėjo 10 d. Gyvenamojo namo apžiūros, kurios tikslas – kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų apžiūra, akte. Analogiški defektai nurodyti ir 2023 m. gegužės 29 d. atsakovės Gyvenamojo namo apžiūros, kurios tikslas – kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų apžiūra, akte.

21. Atsakovės 2023 m. birželio 9 d. Statinio apžiūros, kurios tikslas – perdangos, virš 8-o buto, nešančių sijų būklės nustatymas, akte nurodyta – kadangi sijos perdangos yra paslėptos po šlaku, neįmanoma pateikti tiksliau remonto būdo, nes neaiški jų būklė ir rekomenduojama nukasti šlaką virš 8-o buto nurodytame plote, atidengiant puvimo paveiktas perdangos sijas, preliminarus kiekis 46 m², storis 0,2 m.

22. Atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. Statinio apžiūros, kurios tikslas – kasmetinė pastato, atskirų jo konstrukcijų apžiūra, akte nurodyti iš esmės tie patys kaip ir ankstesniuose aktuose defektai ir akto priede pateikiamos komisijos išvados: rekomenduojama nedelsiant atlikti šiuos darbus: 1.1. Atlikti stogo remontą 1.2. Atlikti perdangos remontą 1.3. Atlikti fasado remontą 1.4. Uždengti šviesduobes; rekomenduojami papildomi planiniai darbai: 2.1. Keisti duris, langus 2.2. Keisti lietvamzdžius, valyti latakus 2.3. Atlikti nuogrindų remontą.

23. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), Vilnius, balsavimo raštu, kurį organizavo atsakovė, balsų skaičiavimo komisijos 2023 m. gegužės 30 d. protokolas liudija, kad posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje neįrengtos pastogės padalinimo į kelis turtinius vienetus; dalies palėpės patalpų prijungimo prie buto Nr. 8; pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį; kapitalinio remonto projekto rengimo; fasado keitimo, tvarkymo; inžinerinių tinklų projektavimo, keitimo, tvarkymo, įrengimo, ir buvo priimtas sprendimas, kuriam pritarė 1, 2, 5, 7, 8, 9, o nepritarė – 3 buto/ar kitos patalpos numerio savininkai.

24. Į bylą pateikta 2023 m. kovo 15 d. UAB „Architektūros projektai“ PVM sąskaita faktūra už paslaugas pagal Projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) viso su PVM 8 366,22 Eur sumai. Taip pat yra pateiktas 2023 m. kovo 15 d. projekto priėmimo perdavimo aktas Nr. 001, kuriuo projektuotojas UAB „Architektūros projektai“ perduoda, o užsakovas – atsakovė priima Pastato – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatidėliotinų pastato priežiūros darbų ir paprastojo remonto projektą. Bendroji dalis – paprastasis remontas – neatidėliotini pastato priežiūros darbai. Konstrukcijų dalis. Kita sąskaita, to paties turinio, tai pačiai sumai buvo išrašyta 2023 m. birželio 28 d., tačiau jokio priėmimo perdavimo akto nėra. Pastebėtina, ir paties Projekto byloje nėra.

25. Pranešimo dėl šlako palėpėje nukasimo nuo perdangos sijų data – 2023 m. birželio 19 d. ir jame nurodyta, kad reikalinga nukasti šlaką virš 8-o buto, atidengiant puvimo paveiktas perdangos sijas, kad būtų galima įvertinti jų esamą būklę. Atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini) už 2023 m. birželio mėnesį rodo, kad šlako nukasimo iki perdangos sijų kaina 199,99 Eur su PVM.

26. Pateikti rašytiniai įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovės nurodytus ginčo darbus, t. y. projektavimo darbus perdangos remonto darbams ir šlako nukasimo darbus, reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo dėl šių darbų atlikimo poreikio. Atsakovei vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklą (tiek gavus gyventojų pranešimus, tiek ir atliekant periodines apžiūras) ir nustačius šių objektų defektus ar būklės pablogėjimą, tai savaime nėra priežastimi vykdyti darbus be butų ir/ar kitų patalpų sutikimo/pritarimo. Pačios atsakovės pateikti įrodymai leidžia teigti, kad ir 2022 m. (pastaba: duomenų apie ankstesnius metus nėra) atsakovė nerengė nei metinių, nei ilgalaikių remonto darbų planų, teigdama, kad ji negavo iš namo gyventojų poreikio kaupiamųjų lėšų didinimui, o įvertinus namo būklę atnaujinimo darbai buvo nerekomenduoti. Pastebėtina, kad gyventojų patvirtintuose planuose nenumatytus defektus, gedimus administratorius šalina panaudodamas kaupiamąsias lėšas. Spėjimas, kad dėl galimai cokoliniame namo aukšte vykdomų remontų darbų atsirado įtrūkiai sienoje, lubose bute Nr. 6, sąlygojo būtinumą nedelsiant atlikti projektavimo darbus dviejų aukštų namo stogo perdangos remonto darbams dėl puvimo paveiktų perdangos sijų, viena vertus, nėra įtikinamas. Kita vertus, ir Statybinių tyrinėjimų ataskaitoje pateikiami duomenys, neteikia pagrindo išvadai dėl itin skubių ir neatidėliotinų priemonių gyventojams apsaugoti ir darbų esamiems defektams pašalinti organizavimo. Atsakovės 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. rugsėjo 10 d. Apžiūros aktuose stogo būklės blogas įvertinimas ir 2023 m. lapkričio 6 d. rašto argumentai, kad įvertinus namo būklę atnaujinimo darbai buvo nerekomenduoti, taip pat leidžia spręsti apie skubos atlikti projektavimo ir šlako kasimo darbus nebuvimą, juolab, kad Reglamento 96 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei nustatomi defektai, trūkumai, keliantys pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dėl kurių galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Be to, ir patys projektavimo darbai, su kuo susiję ir šlako kasimo darbai, nelaikytini skubiais avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbais. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė be gyventojų sutikimo negalėjo atlikti darbų, nurodytų jos sąskaitose, pateiktose ieškovams, nes nurodytiems darbams atlikti nebuvo jokio poreikio ir pagrindo. Tokia išvadą teismas darė įvertinus ir nepagrįstai ilgą laikotarpį nuo gyventojo pranešimo apie galimus defektus (2021 m. rugpjūčio 27 d.) iki projekto gavimo (2023 m. birželio 29 d.), kuris yra nepateisinamas atsakovės deklaruojamos avarinės būklės kontekste. Jokiais objektyviais duomenimis byloje nepagrįstas poreikis nedelsiant atlikti šlako nukasimo darbus 2023 m. birželio mėnesį, kuomet dar 2023 m. kovo 15 d. buvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas dėl neatidėliotinų pastato priežiūros darbų ir paprastojo remonto projekto perdavimo. Atsakovės veiksmai, kai ji nuo 2022 m. vasario 1 d. gavus Statybinių tyrinėjimų ataskaitą organizavo projektavimo darbus perdangos remonto darbams, ir 2023 m. gegužės mėn. organizavo (taip nurodyta protokole) balsavimo raštu gyventojų apklausą dėl neįrengtos pastogės padalinimo į kelis turtinius vienetus; dalies palėpės patalpų prijungimo prie buto Nr. 8; pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį; kapitalinio remonto projekto rengimo; fasado keitimo, tvarkymo; inžinerinių tinklų projektavimo, keitimo, tvarkymo, įrengimo, yra neracionalūs.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog pasato būklė 2021 m. – 2022 m. buvo tokia bloga, kad atsakovė turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius organizacinius darbus perdangos remonto darbams projektui parengti, kurių (t. y. projektavimo darbų) neatlikus būtų pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kiltų pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, dėl ko nebuvo būtina iš anksto gauti tokiems darbams daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.

28. Apibendrinat visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovei projektavimo darbus perdangos remonto darbams, šlako nukasimo darbus, reikėjo atlikti nedelsiant, nepriimant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo ar pritarimo dėl šių darbų atlikimo poreikio, o atlikdama tokius darbus veikė savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti iš ieškovų apmokėjimo už šiuo darbus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovės ieškovams pareikštų skolinių reikalavimo panaikinimo yra pagrįsti.

29. Skundžiamo sprendimo tyrinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ir kitus ieškovų reikalavimus dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo, lakoniškai pasisakydamas, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, todėl tenkinami.

30. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

31. Teismų praktikoje yra suformuotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 pastraipa). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą ieškovų pateiktais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais, iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovai nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, apskritai ne tik, kad nepasisakė apie šių reikalavimų institutą, tačiau net neįrodinėjo aukščiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų.

33. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokias konkrečiai kuris ieškovas yra sumokėjęs sumas pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras už projektavimo darbus perdangos remonto darbams, šlako nukasimo darbus. Ne visi ieškovai yra pateikę įrodymus apie jų apmokėtas sumas, o ir iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti ieškovų apmokėtų sumų nagrinėjamu aspektu. Kaip pvz., ieškovė APB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi jokių įrodymų, kad yra atlikusi mokėjimą ir sumokėjusi atsakovei pagal sąskaitą 760,56 Eur sumos dalį už projektavimo darbus perdangos remonto darbams, šlako nukasimo darbus. Pastebėtina, kad atsakovės pateiktoje sąskaitoje už 2023 m. birželio mėn. ieškovei yra priskaičiuota ir 760,56 Eur suma už elektros tinklų remonto darbus. Ieškovė A. C. net nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl skolinio reikalavimo dalies panaikinimo, visiškai nėra pateikusi jokių jos atliktų mokėjimų atsakovei įrodymų, tačiau skundžiamu sprendimu visiškai neargumentuodamas pirmosios instancijos teismas priteisė jai iš atsakovės 602,74 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Nėra jokių duomenų ir įrodymų apie T. D. priteistą 537,88 Eur teisinio pagrindo įgytų lėšų sumą. E. M. – D., L. L. nors ir yra pateikusios įrodymus apie atliktus mokėjimus atsakovei, tačiau kokių paslaugų apmokėjimui jie yra skirti, nenurodyta.

34. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

35. Dėl tirtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir esmės, reikalavimo dėl aptariamo ieškovų teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumo ir apimties nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų šio reikalavimo nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų reikalavimus, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio ir faktinis pagrindas nėra pilnai suformuluotas. Tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo priimtas neatskleidus bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria:

priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovams: Advokatų profesinei bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) - 760,56 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 537,88 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 602,74 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 320,84 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų; E. M. – D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 289,08 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų;

priteistos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas: ieškovei Advokatų profesinės bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) - 1 231,20 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 61 Eur žyminio mokesčio; ieškovui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 282,30 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio; ieškovei A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 316,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio; ieškovei E. M. – D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 284,40 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio, ieškovei L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 297 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 22 Eur žyminio mokesčio;

ir šioje dalyje perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.