- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-360-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00217-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., V. J., Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys V. J., R. J., Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) prašė patvirtinti V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 15 d. ranka parašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis nekilnojamąjį turtą po mirties paliko broliui V. J., seseriai L. J. ir sūnėnui R. J.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis V. J. ir po jo mirties atsirado palikimas. Palikėjas V. J. iki savo mirties buvo sveiko proto, tik turėjo fizinių problemų. Dar būdamas gyvas ir sveiko proto, palikėjas V. J. yra sakęs, kad surašė testamentą, tačiau plačiau nieko neaiškino, o pareiškėja jo tokios kalbos nesureikšmino ir jo nieko neklausinėjo. Po V. J. mirties, tvarkant jo kambarį, sapnininko knygoje rado parašytą raštelį apie nekilnojamojo turto paskirstymą po jo mirties. Labai gerai pažinojo V. J. raštą ir patvirtina, kad šį raštelį tikrai parašė brolis V. J. savo ranka ir jį pasirašė. Nors dokumentas nėra įvardintas asmeniniu testamentu, tačiau iš šio dokumento teksto akivaizdu, kad tai V. J. ranka parašytas ir pasirašytas asmeninis testamentas. Palikėjo V. J. nekilnojamąjį turtą sudaro 0,3700 ha žemės sklypas su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu ir ūkinės paskirties pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), 1,4300 ha, 1,4540 ha, 1,6627 ha ir 1,8807 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Visą nekilnojamąjį turtą palikėjas V. J. buvo įgijęs 2016 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 4370 pagrindu iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. J. mamos V. J. Ta pačia dovanojimo sutartimi yra nustatytas uzufruktas gyvenamajam namui, kuriame yra leista mamai V. J. gyventi iki gyvos galvos.
3. Suinteresuotais asmenimis byloje traukia Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarę S. B., nes paveldėjimo byla po V. J. yra užvesta Tauragės rajono 2-ajame notaro biure bei kitus testamentinius įpėdinius V. J. ir R. J., kurie yra suinteresuoti asmeninio testamento patvirtinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos L. J. pareiškimą tenkino ir patvirtino V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), ranka parašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis visą savo turtą po mirties paliko L. J., V. J. ir R. J. Teismas nurodė, jog nutartis neskundžiama.
5. Teismas nustatė, kad V. J. pareiškėja L. J. yra sesuo, suinteresuotas asmuo V. J. – brolis, o suinteresuotas asmuo R. J. – sūnėnas (kitos sesers sūnus). Gyventojų registro išrašo duomenimis V. J. vedęs nebuvo, vaikų neturėjo. Iš 2023 m. sausio 23 d. L. J. pareiškimo apie palikimo priėmimą Tauragės rajono 2-ajame notaro biure nustatyta, kad ji kreipėsi dėl brolio V. J. palikimo priėmimo. Kiti nurodyti palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą yra: motina V. J., broliai A. J., K. J., A. J., seserys D. S., A. J., D. J., I. M., R. L., L. J., V. J., J. Ž. V. J. 2022 m. rugpjūčio 15 d. ranka surašė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą palieka pareiškėjai seseriai L. J., broliui V. J. ir sūnėnui R. J. V. J. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio testamento matyti, jog jis surašytas ranka ir pasirašytas V. J. vardu. Teismas neturi jokių įrodymų, kad testamentą V. J. surašė kieno nors įtakotas. Prašomas patvirtinti asmeninis testamentas atitinka įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.30 straipsnis). V. J. ranka surašytas tekstas atitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingą paskirtį – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. aiškiai išreikštas V. J. patvarkymas po mirties jam nuosavybės teise priklausantį turtą palikti savo seseriai L. J., broliui V. J. ir sūnėnui R. J. V. J. ranka surašytas dokumentas gali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į palikimo paskirstymą, todėl jo surašytas testamentas tvirtintinas kaip asmeninis testamentas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuotas asmuo R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prijungti prie bylos mirusiojo V. J. rašto pavyzdį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį ir nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią byla dėl asmeninio testamento tvirtinimo gali būti nagrinėjama tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Be to, teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes sprendimą grindė vieninteliu įrodymu – ranka rašytu V. J. rašteliu. Vis tik teismas kitų įrodymų byloje nevertino ir netyrė, dėl jų nepasisakė, o taip pat apie bylos iškėlimą neinformavo suinteresuotų asmenų. Patvirtintas testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, t. y. kad raštelis, kuris teismo buvo pripažintas asmeniniu testamentu yra surašytas ne mirusiojo ranka ir jo nepasirašytas. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais, todėl šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti bus prašoma skirti rašysenos ekspertizę. V. J. buvo dešiniarankis ir jo dešinė ranka buvo sužalota, t. y. nuo plaštakos iki alkūnės buvo nukirstas nervas, dėl ko jis negalėjo rašyti, o jei rašė, jo raštas niekada nebuvo toks, koks yra pateiktame teismui Pareiškėjos raštelyje. Suinteresuotas asmuo R. J. rado keletą dokumentų, kuriuose buvo pasirašęs palikėjas, iš kurių matyti, kad jo raštas kitoks nei teismui pateiktame dokumente ir šie dokumentai galėtų būti panaudojami rašysenos ekspertizei. Suinteresuotas asmuo R. J. teigia, kad jis buvo labai artimas su V. J., kuris jį augino ir Valentinas buvo jam kaip tėvas, jie turėjo labai artimą ryšį, daug ir nuolat bendravo, leido laiką kartu, todėl žinojo, kad V. J. paprastai nieko nerašydavo dešine ranka, dėl sužalotos rankos. Esant būtinumui palikėjas sugebėdavo tik pasirašyti reikiamus dokumentus parašu bei savo vardą ir pavardę. Be to, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės kelia pagrįstą manymą, kad raštelis gali būti suklastotas, t. y. parašytas ne V. J. Taip pat raštelyje yra akivaizdžių trūkumų dėl teksto prasmės – yra neaišku apie kokį konkretų turtą kalbama, t. y. nėra nurodytas konkretus turtas, jo buvimo vieta, taip pat nėra nurodyta jo sudarymo vieta. Teismas visapusiškai neištyrė pateikto raštelio, nenustatė asmeniniam testamentui privalomų reikalavimų trūkumų, jų nepašalino, taip pat neįvertino ir jo turinio. Galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
9. Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjos pareiškime R. J. ir V. J. nurodyti kaip suinteresuoti asmenys šioje byloje. Tačiau nei vienas iš šių asmenų apie bylos iškėlimą nebuvo informuoti nei pareiškėjos, nei teismo. R. J. žiniomis V. J. 2023 m. sausio 15 d. išvyko keletui mėnesių į komandiruotę užsienio valstybėje. Teismo formalus nurodymas, kad R. J. ir V. J. yra suinteresuoti asmenys byloje, apie tai jų neinformavus ir teismo nutartimi nusprendus dėl teisių ir pareigų, kurios akivaizdžiai turi įtakos jų teisinei padėčiai ir padariniams. Nusprendimas dėl nedalyvaujančių R. J. ir V. J. teisių ir pareigų sudaro pagrindą teismui konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o jeigu apeliacinis procesas nebus nutrauktas, tai Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad kasacinis teismas įstatymus nepriima, o juos tik aiškina ir formuoja teismų praktiką. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, yra imperatyvi ir plečiamai negali būti aiškinama. Šios kategorijos bylose CPK normos, reglamentuojančios pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme, netaikomos. Nutartis, priimta bylą išnagrinėjus CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, yra neskundžiama. Todėl sutinkamai su CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir CPK 315 straipsnio 5 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja paaiškina, kad aš nematė kada brolis V. J. parašė asmeninį testamentą ir jis, būdamas gyvas, jai to nesakė. Susirgus broliui V. J. ir jam besigydant ligoninėje, R. J. pareiškėją apkaltino, kad netinkamai prižiūrėjo brolį V. J. ir nesavalaikiai kreipėsi į medikus dėl medicininės pagalbos suteikimo broliui. Tvarkydama mirusio brolio V. J. daiktus pareiškėja jo kambaryje, rado sapnininko knygą, o joje įdėtą asmeninį testamentą. Būtent notarės kontoros darbuotoja pažiūrėjusi V. J. parašytą testamentą, pareiškėjai pasakė, kad reikia, jog teismas jį patvirtintų, todėl patarė kreiptis į advokatą. R. J. klaidina teismą, kad testatorius negalėjo parašyti asmeninio testamento dėl sužalotos rankos. Palikėjas V. J. ranką buvo susižalojęs prieš 30 metų, ji pakankamai gerai sugijo, todėl jis puikiai galėjo dirbti įvairius darbus ir rašyti. Vizualiai matyti, kad raštas asmeniniame testamente ir R. J. pateiktame prašyme yra tas pats, tik akivaizdu, kad ne tuo pačiu metu ir ne tomis pačiomis sąlygomis abu dokumentai buvo parašyti. Testatoriaus V. J. asmeninis testamentas rastas po jo mirties, jo kambaryje, jam priklausiusiame sapnininke. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad V. J. asmeninį testamentą parašė savo kambaryje ir jame iki mirties jį laikė. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad testamento sudarymo vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jei vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nebuvo jokių pagrindų paskirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nėra jokių motyvų ir argumentų, kokias teisės normas tariamai pažeidė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą CPK XXXIX skyriaus tvarka ir patvirtindamas palikėjo asmeninį testamentą. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. R. J. nepagrįstai sutapatina asmeninio testamento patvirtinimo procedūrą pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra. Todėl, jeigu R. J. siekia nuginčyti testatoriaus V. J. valią, įrodyti valios ar testamento turinio trūkumus, tai turėtų daryti ginčydamas patvirtintą testamentą ieškininės teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį
13. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti; šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
15. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas. Pareiškimai dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismo narinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 579 straipsnis). CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad šiuo atveju bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį; teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
16. Tačiau CPK 4 straipsnyje nurodyta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022 nurodyta, jog įstatymo leidėjo ribojimas peržiūrėti procesinį teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas asmeninis testamentas apeliacine tvarka, negali būti aiškinamas atsietai nuo CPK 582 straipsnio 11 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintos galimybės asmenims, kurie CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų klausimų, kreiptis į teismą pakartotinai, kai pasikeičia aplinkybės. Sprendžiant dėl galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, būtina įvertinti, kad asmeninio testamento tvirtinimo teisme metu šį vienašalį sandorį sudaręs asmuo jau yra miręs, todėl su jo sudarymu susijusios aplinkybės iš esmės nebegali pasikeisti, vadinasi, pakartotinai dėl šio sandorio patvirtinimo nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo dalyviams turi būti suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl teismo procesinio sprendimo tiek patvirtinti asmeninį testamentą, tiek ir jo nepatvirtinti patikrinimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, įvertinus materialinį teisinį santykį bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinį statusą, tai, jog byloje yra kilęs ginčas dėl materialiųjų suinteresuoto asmens (kasatoriaus) teisių, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka.
17. Ir pagal kitose kasacinio teismo bylose formuojamą praktiką byla dėl asmeninio testamento tvirtinimo gali būti nagrinėjama tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015, 2004 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004). Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis.(CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
20. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
21. Suinteresuotas asmuo R. J. kartu su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – mirusiojo V. J. rašto pavyzdį. Kadangi įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu, laikytina, jog šalys turėjo galimybę dėl pateiktų įrodymų pasisakyti. Laikytina, jog šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir gali būti susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos
22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
25. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktą).
26. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad skundžiama nutartimi buvo nuspręsta dėl įpėdinių pagal įstatymą ir pagal asmeninį testamentą teisių ir pareigų, jų į bylos nagrinėjimą neįtrauktus arba įtraukus tik formaliai. Tokiu būdu buvo pažeista suinteresuotų asmenų – įpėdinių teisė būti išklausytiems, užkirstas kelias teikti argumentus ir įrodymus byloje, kurios išsprendimas turėjo įtakos jų teisių ir pareigų apimčiai, pažeistas CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas byloje spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nurodytos aplinkybės (nusprendimas dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų mirusiojo V. J. įpėdinių pagal įstatymą ir pagal asmeninį testamentą teisių ir pareigų) sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nustačius absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su skundžiamos nutarties galimu neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu, nevertintini.
Dėl bylos procesinės baigties
27. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje teisminio proceso stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtais.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.