Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. B., ieškovės atstovui advokatui Arvydui Budnikui, atsakovui D. S.,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės E. B. ieškinys atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašoma: 1) pakeisti V. S. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu Nr. L2-662-0237 nustatytą išlaikymo dydį ir vietoje jau priteistos 36,20 Eur sumos priteisti iš atsakovo 222 Eur išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) nustatyti skubų prašomo priimti sprendimo vykdymą; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Tarnyba prašė bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad rašytinė išvada byloje pateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės E. B. ir atsakovas D. S. yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-662-0237 iš atsakovo D. S. buvo priteistas 125 Lt (36,20 Eur) periodinis išlaikymas V. S., mokamos nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki pilnametystės. Ieškovė perdavė šį teismo įsakymą vykdyti antstoliui. Pateiktas antstolio Arūno Balčiūno 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, kuriame nurodytas išlaikymo įsiskolinimas – 2 182,76 Eur. Pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. antstolis Arūnas Balčiūnas pervedė ieškovei išieškotas iš atsakovo D. S. 2 182,76 Eur išlaikymo lėšas. Pateiktas antstolio Arūno Balčiūno 2022 m. kovo 9 d. patvarkymas dėl išlaikymo skolos, kuriame nurodyta išlaikymo skola (2022 m. kovo 1 d.) – 225,91 Eur. Pateikta 2022 m. sausio 12 d. pažyma, kad ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. įregistruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė yra sudariusi 2021 m. spalio 24 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3, iš kurios matyti, kad ieškovė įsipareigojo mokėti nuomotojui už nuomojamą būstą 580 Eur nuomos mokestį, taip pat nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui nuomojamo turto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, teismui pateiktos įvairios sąskaitos už šį būstą, taip pat kitokie įrodymai dėl dukros poreikių užtikrinimo išlaidų. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini). Pateikti įrodymai, kad 2022 m. kovo 3 d. ieškovė pasikreipė su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių. 2022 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus skyrius išdavė ieškovei pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos. Nurodyta, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos šalies (t. y. atsakovo) sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog atsakovas D. S. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo papildomas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S. po 185,80 Eur periodinis išlaikymas (t. y. bendrai 222 Eur išlaikymas, 36,20 + 185,80).

9. Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. pripažino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visiškai. Tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimu.

10. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

11. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro apie 518 Eur (t. y. apie 259 Eur išlaikymas laikomas orientaciniu). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Taigi įskaičius pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, teikiamą vaiko išmoką (kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 73 Eur), vertintina, kad orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis, kurio dydžio nereikia įrodinėti yra 222 Eur (t. y. atitinka ieškinio reikalavimo sumą).

13. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo yra vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

14. Pabrėžtina, kad nagrinėjant reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo tokiose bylose įrodinėjamas tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių pasikeitimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje).

15. Nagrinėjamu atveju išlaikymas buvo priteistas teismo įsakymu. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo. Todėl tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje).

16. Šiuo atveju ieškovė E. B. ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo prašo: pakeisti V. S. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu Nr. L2-662-0237 nustatytą išlaikymo dydį ir vietoje jau priteistos 36,20 Eur sumos priteisti iš atsakovo 222 Eur išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

17. Atsakovas D. S. CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visa apimtimi (t. y. sutiko su 222 Eur išlaikymo dydžiu). Pažymėtina, kad dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo (nebent yra pareikšta kitų reikalavimų), kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. Tai, ar ieškinio reikalavimų savanoriškas patenkinimas bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinamas kaip ieškinio pripažinimas CPK 140 straipsnio 2 dalies prasme, spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Teismas priėmė atsakovo ieškinio pripažinimą, sprendė toliau byloje aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi atsakovas nesutinka atlyginti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ir tai, kad nenustatyta CPK 42 straipsnio 2 dalies pagrindų, teismas CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu, surašo šioje dalyje sutrumpintus motyvus. Sutrumpinti motyvai surašomi tik dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas besąlygiškai sutiko, kad būtų pakeistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (šiuo atveju teismo įsakymu) patvirtintas 125 Lt (36,20 Eur) išlaikymo dydis į 222 Eur sumą, iš esmės sutiko su padidėjusiais ieškovės nurodytais šalių vaiko poreikiais (bendrai 517 Eur sumai per mėnesį), taip pat iš esmės tokiu ieškinio pripažinimu patvirtino, kad jo dabartinė turtinė padėtis leistų mokėti tokį išlaikymą, gauna tam tikras pajamas iš (duomenys neskelbtini), taip pat iš (duomenys neskelbtini) pareigų (teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2017 m. yra įgijęs ženklios vertės turtą – 3 kambarių butą (78,10 kv. m), (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 127 000 Eur. Kaip paaiškino atsakovas, šis turtas įgytas be paskolų, savo lėšomis, kas patvirtina gana gerą atsakovo turtinę padėtį). Teismas pažymi, kad tėvai yra skatinami susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio. Vaiko interesas – gauti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. aplinkybių

20. Vadovaujantis anksčiau nurodytu reglamentavimu ir teismų praktika, vertintina, kad toks padidintas 222 Eur išlaikymo dydis užtikrintų būtinas šalių nepilnamečiui vaikui (V. S.) vystytis, saugias ir sveikas sąlygas, atitinka šalių vaiko poreikius, atitinka orientacinius išlaikymo dydžius teismų praktikoje, užtikrintų ginčo šalių vaiko interesus, todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkinamas visiškai – pakeičiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-662-0237 nustatytas išlaikymo nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydis ir iš atsakovo D. S. jo nepilnametės dukters V. S. išlaikymui priteisiamos periodinės išmokos kas mėnesį po 222 Eur, nuo ieškovės pareiškimo priėmimo teisme dienos (t. y. 2022 m. kovo 14 d.), iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį dėl papildomo laikino išlaikymo (buvo priteistas laikinas 185,80 Eur išlaikymas) ir vykdant Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-662-0237 (125 Lt (36,20 Eur). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl išlaikymo prievolės pradžios momento, kad kai nustatoma, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, tai teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1419-614/2018).

21. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė E. B.

22. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

23. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, ateityje gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad ginčo šalių vaikas V. S. jau šiais metais ((duomenys neskelbtini)) taps pilnametė.

24. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir įrodymus apie patirtas šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 130 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą; 2) 800 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą; 3) 121 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą; 4) 1 300 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą: 5) 786,50 Eur už advokato teisines paslaugas dėl išlaikymo dukrai padidinimo pagal 2022 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismui pateikti įrodymai, kad ieškovė faktiškai šias sumas sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, bendrai ieškovės patirtos bendros 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

26. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

27. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

30. Ieškovės patirtos už advokato teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, nurodytas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms (t. y. ieškovei buvo suteikta teisinė konsultacija iki pareiškimo teismui padavimo; buvo paruoštas pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo; surinkti įrodymai; parengtas raštas ir kreiptąsi kartu į privalomąją mediaciją; parengtas ieškinys, surinkti dar papildomi įrodymai; advokatas dalyvavo procese teismo posėdyje). Visus šiuos procesinius veiksmus ieškovei padėjo atlikti advokatas. Pati byla nėra nors priskirtina prie sudėtingų, teismų praktika tokiose bylose aiški, tačiau teisinių paslaugų kompleksiškumas rodo, kad šios ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių rekomendacijų dydžių, todėl nurodytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) už advokato teisinę pagalbą šioje byloje laikomos pagrįstomis.

31. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama advokato, kaip nustatyta Mediacijos įstatyme, 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Savo prašyme ieškovė nurodė visus atsakovo D. S. jai žinomus kontaktus (t. y. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), telefono numerį). 2022 m. kovo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius, gavę šį ieškovės prašymą, išsiuntė atsakovui (kitai ginčo šaliai) pranešimą (adresu (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. 2022 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius išdavė ieškovei pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos, kurioje nurodyta, kad teikiant šią pažymą nebuvo gautas kitos šalies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog atsakovas D. S. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

34. Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. patvirtino, kad ieškovės prašyme dėl privalomosios mediacijos nurodytas gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) yra jo, jis ten faktiškai gyvena. Teismui paklausus atsakovo kodėl nebuvo reaguota į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pranešimą, teismui buvo paaiškinta, kad atsakovas tiesiog neatsiėmė pranešimo, tikėjosi telefoninio skambučio. Taip pat atsakovas pripažino, kad aktyvių veiksmų dėl galimos taikos sutarties sudarymo tarp ginčo šalių nesiėmė, į ieškovė dėl taikos sutarties sudarymo nesikreipė, aiškino, kad bendravimas su ieškove dėl išlaikymo iš esmės vyksta tik per antstolius, pats atsakovas bendrauja tik tiesiogiai su dukra, su ieškove iš esmės nebendrauja. Pats atsakovas žinojo apie ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo pakeitimo, paaiškino, kad konsultavosi su advokatu dar iki teismo, advokatas jam paaiškino, kad toks išlaikymo dydis tikėtinai bus priteistas iš jo (t. y. ieškovės reikalavimai pagrįsti, jam taip pakonsultavo advokatas), tačiau nepaisant to (žinodamas tokias žadamas perspektyvas ginčo byloje), jokioje proceso stadijoje (nei nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, nei teismui priėmus 2022 m. kovo 30 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos, nei vėliau) jokių aktyvių veiksmų siekiant taikiai išspręsti ginčą atsakovas nesiėmė, ko pasekmėje ieškovės (jos atstovo) buvo atliekami vis papildomi procesiniai veiksmai ir bylinėjimosi išlaidų dydis teisme tik didėjo. Teismo posėdžio (parengiamojo posėdžio metu) taip pat šalys nesutiko su taikos sutarties sudarymu, kadangi ieškovė nori, kad jai kartu būtų atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atsakovas nenori atlyginti. Kiti bylos rašytiniai įrodymai (pvz., pateikta atsakovo žinutė dukrai, kuri faktiškai buvo skirta ieškovei (motinai)) taip pat tikėtinai patvirtina priešingas aplinkybes nei deklaravo atsakovas teismui (t. y. kad atsakovas norėjo taikiai išspręsti ginčą dėl išlaikymo). Iš šios teismui (2022 m. kovo 24 d. papildomi dokumentai reg. Nr. DOK-53268) pateiktos žinutės (atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra rašęs dukrai) matyti, kad atsakovas rašė dukrai ir prašė perduoti motinai, jog neketina ieškovei mokėti ne cento, net jei dėl to reikės ir bylinėtis. Nurodo, kad kuo daugiau jis išleis advokatam, tuo mažiau liks vaikui, siūlė ieškovei atsiimti ieškinį ir antstolius, tuomet vaikas pradėtų gauti pinigus, kitaip bus vargas. Taip pat byloje pateikti įrodymai apie atsakovo atžvilgiu pradėtus vykdymo procesus ir ilgą laiką susidariusius didelius išlaikymo įsiskolinimus, nors pačio priteisto išlaikymo dydis nebuvo didelis, neatitiko orientacinių dydžių (vos 125 Lt (36,20 Eur) per mėnesį), tačiau kartu kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovas geba įpirkti savo lėšomis (be paskolos) ženklios vertės nekilnojamąjį turtą (virš 120 000 Eur vidutinės vertės butą Vilniuje). Tai rodo ir tam tikrą atsakovo piktybiškumą nemokėti priteisto išlaikymo, tam tikrą kategorišką nusistatymą nemokėti išlaikymo (pervedant lėšas ieškovei), nors su ieškove (motina) vaikas gyvena. Taigi, šios aplinkybės tikėtinai paneigia atsakovo byloje pasirinktą gynybinę poziciją (kad neva atsakovas siekė išspręsti ginčą taikiai, kad būtų išvengta papildomų bylinėjimosi išlaidų). Teismas, atsižvelgęs į visų aplinkybių visumą, tikėtinai vertina pačio atsakovo nenorą mokėti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, kurį uzufrukto teise tvarkytų motina (ieškovė). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė naudotų vaikui tėvo teikiamą išlaikymą ne vaiko poreikiams. Taigi, ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o pačio atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad buvo patirtos šios bylinėjimosi išlaidos, kurių mažesnio dydžio buvo galima išvengti, jeigu pats atsakovas būtų atlikęs aktyvius veiksmus (pvz., jau 2022 m. kovo 16 d. gavęs iš teismo procesinius dokumentas (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nagrinėjimo stadijoje), būtų bandęs išspręsti ginčą taikiai. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo pasyvus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, t. y. kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai, todėl atitinkamai tarp šalių ir paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

35. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 9 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

36. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį (padidinti išlaikymą) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys) (ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas 100 procentų, išlaikymą prašyta didinti 185,80 Eur suma, tokia suma jis ir padidintas), iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 50,17 Eur žyminis mokestis (185,80 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-662-0237 nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo D. S. jo nepilnametės dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 222 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus), nuo ieškovės pareiškimo priėmimo teisme dienos (t. y. 2022 m. kovo 14 d.), iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį dėl papildomo laikino išlaikymo ir vykdant Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-662-0237.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. B.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3 137,50 Eur (trys tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 9 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 50,17 Eur (penkiasdešimt eurų ir 17 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.