Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes apie padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, nenustatė faktinių aplinkybių, kokia apimtimi padidėjo vaikų poreikiai. Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-485-759/2008 iš atsakovo A. M. buvo priteistas išlaikymas ieškovės ir atsakovo nepilnametei dukrai G. M. po 350 Lt (t. y. 101,38 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 38). Iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) nepilnamečio vaiko poreikius Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. įsakymu nustatytą išlaikymą vaikui padidino iki 200 Eur.Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus 10 metų, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametė šalių dukra yra mokyklinio amžiaus, jai vienuolika metų, lanko meno mokyklą, moksleivių stovyklas, papildomus būrelius (pvz. gatvės šokius). Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnametė G. M. nešioja akinius, taip pat dėl netaisyklingai išdygusių dantų kas mėnesį lankosi pas odontologą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo po 101,38 Eur kas mėnesį jos būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka, todėl vien dėl šių aplinkybių bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai padidino vaikui nustatytą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka, jog išlaikymas dukrai būtų padidintas, tačiau, mano, kad realius dukros poreikius atitiktų 120 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį.Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatos būklę, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), todėl teigti, jog teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl vaiko poreikių nėra pagrindo. Skundžiamu teismo sprendimu konstatuota, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 200 Eur dydžio suma iš kiekvieno, iš viso 400 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 400 Eur dydžio suma, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės G. M. poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė ieškinyje pateikė išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos nepilnametės dukros išlaikymui, paskaičiavimus. Apeliantas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė.Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės ginčija teismo sprendime nustatytas aplinkybes, jog jis turi galimybių užsidirbti papildomai. Apeliantas taip pat nurodo, jog priteistas išlaikymas neatitinka jo realių pajamų galimybių, be to apeliantas teikia išlaikymą ir dukrai iš ankstesnės santuokos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apelianto mėnesinės pajamos iš darbinės veiklos yra 465 Eur (b.l. 60-61), atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Ieškovės gaunamos pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai kas mėnesį siekia apie 1039,94 Eur (b. l. 29), jai nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo ir namo (b. l. 31-34). Atsakovas turi nepilnametę dukrą iš ankstesnės santuokos G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teikia išlaikymą po 86,89 Eur (300 Lt) kasmėnesinėmis įmokomis (b. l. 77-78). Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant šalių galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus reikalinga įvertinti ne tik objektyvius kriterijus (gaunamos pajamos, turimas turtas), tačiau ir subjektyvius (gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir kt.). Apeliantas nurodo, kad dėl sveikatos problemų negali dirbti fizinio darbo, o jo išsilavinimas tik aukštesnysis, todėl Ukmergės rajone, kur pakankamai aukštas ne darbo lygis, kvalifikuotą darbą surasti jam yra sudėtinga. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo pateikta medicininė pažyma, kurioje diagnozuota radikulopatija, nepaneigia jo galimybių įsidarbinti ir uždirbti daugiau (b. l. 62). Juolab, kad atsakovas dirba ne fizinį darbą, o užima gamybos vadovo pareigas. Apeliantas taip pat nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog jam reikalingas nuolatinis gydymas, jis nuolat turi vartoti vaistus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos iš darbinės veiklos yra daugiau nei dvigubai didesnės už apelianto, be to atsakovė turi nekilnojamo turto, tuo tarpu apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikėtina, jog nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu atsakovas gyvena, jis galėjo įsigyti savo lėšomis arba bent jau prisidėti prie jo įsigijimo, tačiau tokia teismo prielaida nėra pagrįsta jokiais įrodymais. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažyma patvirtina, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso apelianto motinai K. M. (b.l. 101). Apeliantas nurodė, kad jo motina visą gyvenimą dirbo, turėjo santaupų, be to pardavė nuosavybės teise turėtą žemę Molėtų rajone. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad butas yra nedidelis (28,20 kv. m.), vidutinė buto rinkos vertė nurodyta 7 340 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti apelianto nurodyta aplinkybe, jog butą jo motina įsigijo savo lėšomis, juo labiau, kad šio buto nuosavybės teisė įregistruota būtent motinos vardu. Savo nepilnamečiais vaikais privalo rūpintis abu tėvai, dėti pastangas užtikrinti jų poreikius, tačiau teismas priimtu sprendimu negali nustatyti tėvams objektyviai neįvykdomų pareigų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas vaikui neatitinka realių apelianto galimybių. Iš apelianto jo nepilnametės dukters išlaikymui priteisus po 200 Eur per mėnesį, taip pat atsižvelgus į tai, kad apeliantas dar teikia 86,89 Eur išlaikymą dukrai iš ankstesnės santuokos, apeliantui pragyventi liktų tik 178,11 Eur. Kaip minėta, valstybė negali įpareigoti tėvus skirti savo vaikų išlaikymui daugiau, negu tėvai objektyviai sugeba gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, tai, jog šiuo metu ieškovė gauna ženkliai didesnes negu apeliantas pajamas, turi tik vieną išlaikytinį, o atsakovas turi du išlaikytinius, sprendžia, jog ieškovė gali prisiimti didesnę vaiko poreikių patenkinimo naštą, sumažindama savo poreikius arba tenkinti vaiko poreikius atsižvelgdama į objektyvias abiejų tėvų galimybes. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes spręstina, jog vaiko poreikiams ir apelianto turtinei padėčiai proporcingas atsakovo skiriamo išlaikymo vaikui dydis turi būti 160 Eur per mėnesį. Tokio atsakovo teikiamo išlaikymo dalis nagrinėjamu atveju yra pakankama. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai didesnio dydžio išlaikymą vaikui priteisė nuo ieškinio priėmimo dienos. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu į teismą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. įsakymu nustatyto vaiko išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi 2017 m. birželio 2 d., nurodydama, jog atsirado tam tikros aplinkybės (padidėjo vaiko poreikiai), dėl ko reikalinga padidinti priteistą išlaikymą vaikui, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2017 m. birželio mėnesį nepilnamečiui vaikui buvo reikalingas didesnis išlaikymas, negu priteistas (po 101,37 Eur).Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes reikšmingas išlaikymo iš apelianto priteisimui, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šalių nepilnametės dukters poreikius, tačiau netinkamai įvertino šalių galimybes užtikrinti visus šalių nepilnametės dukters poreikius. Pirmos instancijos teismo nustatyta išlaikymo paskirstymo proporcija dėl pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, neatitinka apelianto turinės padėties, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nustatant jog nepilnametės dukters išlaikymui iš apelianto turi būti priteisiama po 160 Eur kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 61 Eur žyminis mokestis, nuo jo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, laikytina, kad patenkinta 35 procentai ieškinio reikalavimų (prašyta padidinti išmokų dydį iki 270 Eur, o jis padidintas iki 160 Eur). Dėl to, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai iš atsakovo valstybės naudai priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 21,35 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 4,52 pašto išlaidų suma. Iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).Proporcingai patekintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 52,50 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovo A. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, dėl to iš ieškovės jam priteistinas proporcingos dalies apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).Už atsakovo apeliacinį skundą sumokėtas 36 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į apelianto ginčytos sumos dydį (200 Eur – 120 Eur) ir tenkintą apeliacinio skundo dalį (200 Eur – 160 Eur), laikytina, kad tenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina 18 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio).Šalys pateikė prašymus priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Apeliantas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 230 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 134), o ieškovė 300 Eur (b.l. 147-148). Proporcingai tenkintai ir atmestai apeliacinio skundo daliai atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 115 Eur, o ieškovei iš apelianto – 150 Eur. Taigi atsakovui iš ieškovės priteistina iš viso 133 Eur (18 Eur + 115 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovo 150 Eur. Įskaičius šalių vienarūšius reikalavimus dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 17 Eur (150 Eur – 133 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-485-759/2008 nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 2 d., iki dukters pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 21,35 Eur (dvidešimt penkis eurus, 87 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės D. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,52 Eur (keturis eurus, 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.