Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2011 m. spalio 15 d. ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; santuokos metu šalių įgytą turtą padalinti tokia tvarka: priteisti ieškovei transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2925 EUR); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis jo paties įsteigtas bei verslo tikslais įgytas įmonių akcijas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 2896,2 EUR); nepriteisti nė vienai iš šalių kompensacijos dėl ne idealiai lygiai dalinamo santuokos metu įgyto turto; kiekvienos iš šalių sąskaitas kredito įstaigose pripažinti asmeniniu tos šalies turtu; atsakovo prievoles tretiesiems asmenims: Lietuvos valstybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; nenurodyti detalių santuokos nutraukimo priežasčių teismo sprendime, apsiribojant vien tik atsakovo kaltės konstatavimu (CK 3.63); nenustatyti priemonių ar termino sutuoktiniams susitaikyti; nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę L.; nepriteisti nė vienai iš šalių išlaikymo kito sutuoktinio lėšomis; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nenusisekė dėl ūmaus atsakovo būdo, atsakovo naudojamo smurto, dėl kurio 2018 m. sausio 12 d. ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir su vaikais susirasti kitus namus. Ieškovei išsikrausčius gyventi atskirai, atsakovo fizinis smurtas peraugo į psichologinį smurtą ir su šeimos interesais nesuderinamą elgesį, t. y. atsakovas ėmė naikinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), griauti name pertvaras, pardavinėti ieškovei priklausančius baldus. Ieškovės manymu, vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų kisti ir turėtų likti tokia pati, kokia buvo nustatyta 2018 m. lapkričio 6 d. dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24087-931/2018. Visą kilnojamąjį turtą faktiškai šalys yra pasidalinusios, išskyrus viešuose registruose registruojamą turtą, kuris šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pagal prezumpciją, taip pat prievoles. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės vidutinė vertė yra 2925 Eur. Kadangi šį turtą pirko ieškovė už savo pinigus, šis turtas po santuokos nutraukimo ir turėtų būti padalintas taip, kaip jis yra faktiškai valdomas. Atsakovas, būdamas santuokoje, įsteigė kelias įmones / įgijo kelių juridinių asmenų akcijas / pajus / dalis, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (viešo registro duomenimis įmonė išregistruota, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (viešo registro duomenimis įmonė bankrutavusi, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (viešo registro duomenimis įmonė bankrutavusi, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (įmonė veikianti, dalintinų akcijų nominali vertė yra 10000 LTL, kas sudaro 2896,2 EUR). Kadangi šio finansinio turto valdymu visada rūpinosi atsakovas ir minėtos įmonės buvo atsakovo verslai, visos nurodytų įmonių akcijos po šalių santuokos nutraukimo dienos turėtų atitekti atsakovui. Banko sąskaitose kiekvienos iš šalių laikomos lėšos turėtų atitekti šias lėšas banke deponavusiai šaliai. Jokių bendrų prievolių kreditoriams šalys neturi. Ieškovės manymu, asmenines prievoles turi vykdyti šias prievoles iki santuokos nutraukimo prisiėmusi šalis. Ieškovei atsakovo išlaikymas nereikalingas. Atsakovas taip pat yra sveikas ir darbingas, gyvena vienas, be vaikų ar išlaikytinių, 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-24087-931/2018 atsakovas pats pripažino, jog jis dirba ir uždirba apie 700 Eur/mėnesį, todėl joks išlaikymas nė vienai iš šalių iš kitos šalies nepriteistinas.

3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp J. B. ir L. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą bei jų išlaikymą ir bendravimo su vaikais tvarką palikti nepakeistus taip, kaip nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-24087-931/2018); atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinę vertę pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 182 Eur, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis ten pat, 108 897 Eur, pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti ten pat, 6 372 Eur, viso 120 451 Eur, pripažinti bendrąja nuosavybe ir bendru šeimos turtu (CK 3.90 str.) bei padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, dalinant šį turtą bendro turto padalinimo natūra būdu, t. y. aiškiai apibrėžto turto perdavimą kiekvienam sutuoktiniui ir nustatant naudojimosi juo tvarką, o ne atidalinant iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.); pripažinti asmeniniais J. B. šiuos kreditorinius įsipareigojimus: išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 380,84 Eur., išieškojimą pagal c/b e2-6154-871/2017 vykdo antstolis V. M., vykdomoji byla 0013/19/00923; išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 105,15 Eur., išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolė B. P., vykdomoji byla 0171/19/02450; išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 900 Eur., išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis I. G., vykdomoji byla 0008/19/00766; išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 100 Eur, išieškojimą pagal bylą 2VP-28497-808/2018 vykdo antstolė B. P., vykdomoji byla 0171/19/01407; išieškotojai L. B. 1850 Eur (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolis D. Š., vykdomoji byla 0178/18/04512; išieškotojai L. B. 965,85 Eur (išlaikymas), išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolis D. Š., vykdomoji byla 0178/18/04511; išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 289 Eur, išieškojimą pagal bylą 2VP-18354-728/2017 vykdo antstolis A. N., vykdomoji byla 0157/18/00632; išieškotojui UAB Valaura, JAR kodas 302673913, 7269,17 Eur, išieškojimą pagal c/b e2-13962-819/2015 vykdo antstolė V. M., vykdomoji byla 0015/16/01359; išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1694,28 Eur, išieškojimą pagal b/b 1-1945-295/2014 vykdo antstolis R. V., vykdomoji byla 0179/14/01130; UAB „Medijos gama” (JAR kodas 2269280, įstatinis kapitalas 2 896 Eur.) padalinti tarp šalių lygiomis dalimis; ieškovės nuosavybe įregistruotą automobilį Toyota Corola Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 925 Eur vertės, palikti ieškovei, atsakovui priteisiant pusės jo vertės, t. y. 1 463 Eur kompensaciją; kiekvienos iš šalių bankų sąskaitose laikomas lėšas pripažinti asmeniniu tos šalies turtu; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti iki santuokos buvusią pavardę: L.; nepriteisti nei vienai šaliai vienas kiti išlaikymo; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad sutuoktiniai dar iki santuokos sudarymo ilgą laiką šeimyniškai gyveno kartu (buvo artimi sugyventiniai), vedė bendrą ūkį mažiausiai nuo 2004 metų. Iki santuokos įregistravimo (2011 m.) jiems gimė abu vaikai (2005 ir 2008 metais), kuriuos jie abu visą tą laiką augino, išlaikė bei auklėjo. 2004 metų lapkričio 23 dieną, ieškovei besilaukiant pirmojo jų bendro vaiko, atsakovas, veikdamas pagal savo tėvų (V. B. ir H. B.) išduotą įgaliojimą, siekdamas pradėti kurti savo būsimosios šeimos gyvenamąją vietą ir pabrėždamas ypatingą prielankumą ieškovei, iki to, o ir po to ilgą laiką niekur nedirbusiai savo jau nėščiai sugyventinei - aštuoniolikmetei panelei, perleido šį žemės sklypą su niekur neregistruota, pradėta be jokių nustatytos formos leidimų bei nebaigta namo konstrukcija. Žemės pardavimo sandoris, kuriuo buvo perleistas minimas žemės sklypas, nustatyta tvarka buvo įregistruotas registrų centre. Atsakovo tėvai, parduodamos žemės savininkai, išdavė atsakovui įgaliojimą, nustatydami jam teisę įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų sumokėjimo klausimas buvo apeitas, nurodant, kad pirkėja juos neva sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Be to, minėtu įgaliojimu atsakovui pastarojo tėvų buvo pavestas atstovavimas projektuojant, gaunant atitinkamus statybos leidimus ir statant gyvenamąjį namą bei kitus priklausinius šiame žemės sklype. Būsimo namo statyboms atsakovo tėvai per keletą kartų davė savo sūnui (atsakovui) apie 100 000 litų (apie 29 000 Eur.). Statyboms buvo naudojami šie pinigai, atsakovo asmeninės santaupos bei iš atsakovo valdomų įmonių gaunamos pajamos. Analogišką įgaliojimą atstovauti ieškovę projektuojant bei statant šiame sklype gyvenamąjį namą bei kitus statinius, net ir su teise parduoti žemę bei statinius, atsakovui buvo išdavusi ir ieškovė. Kadangi žemės sklypas ieškovės buvo įsigytas nors ir iki santuokos sudarymo, tačiau jau bendro sugyventinių gyvenimo, vedant bendrą ūkį, metu, todėl šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovas šešis metus statė šį šeimos namą, pirtį bei ūkinį statinį. Visos medžiagos statyboms, baldai, buitinė technika bei įranga buvo įsigytos atsakovo tiesiogiai ar per jo valdomas bendroves. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama pajamų, tiesiogiai materialiai prisidėti prie statybų vykdymo tiesiog neturėjo jokios realios galimybės. Statybas buvo stengiamasi bent jau didžiąja dalimi baigti iki vestuvių. Ginčo turtas, kurio vidutinė vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 182 Eur.; gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis ten pat, 108 897 Eur; pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti ten pat, 6 372 Eur, viso: 120 451 Eur, teismo turėtų būti pripažintas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalintas tarp šalių lygiomis dalimis. Automobilis Toyota Corola Verso, 2 925 Eur vertės, galėtų būti paliktas ieškovei, atsakovui priteisiant pusės jo vertės, t. y. 1 463 Eur, kompensaciją, nes šį automobilį sutuoktiniai pirko kartu, bendrais šeimos pinigais iš automobilių perpardavėjo UAB „Movada“ 2012 m. gegužės 27 d. Už automobilį sumokėjo atsakovas, kuriam ir buvo išduotas trumpalaikis leidimas transportuoti šią, jo nupirktą, mašiną. Atsakovas transporto priemonių savo nuosavybėje neturi. Patikslintame ieškinyje prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. pagrindu). Atsakovas nesutiko su santuokos nutraukimo pagrindu, nes objektyviai vertinant tarp šalių susiklosčiusią situaciją neabejotinai galima teigti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, paskatinęs tarpusavio santykių atšalimą, nutolimą vienas nuo kito, tarpusavio barnius. Atsakovas sutinka, kad jo šeimoje paskutinius keletą metų tvyrojo įtampa, kurią didžiąja dalimi sąlygojo būtent ieškovės elgesys, jos priklausomybės, naujo sugyventinio susiradimas ir išsikraustymas gyventi pas jį, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadovaujantis CK 3.118 str. įtvirtintomis nuostatomis, nutraukiant santuoką turėtų būti padalintas tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Atsakovas sutinka su ieškovės siūlomu šalių prievolių pasidalinimu. Įvertinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” (JAR kodas 2269280, 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų įregistruota akcininko J. B. vardu, įstatinis kapitalas 2 896 Eur.) yra įsigyta šeimos lėšomis santuokos metu, įmonė dalinama lygiomis dalimis abiems šalims. Atsakovas pats, geranoriškai prisiima visus žemiau nurodomus kreditorinius įsipareigojimus: išieškotojas VMI, 380,84 Eur., išieškojimą pagal c/b e2-6154-871/2017 vykdo antstolis V. M., Vykdomoji byla 0013/19/00923; išieškotojas VMI, 105,15 Eur., išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolė B. P., Vykdomoji byla 0171/19/02450; išieškotojas VMI, 900 Eur., išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis I. G., Vykdomoji byla 0008/19/00766; išieškotojas VMI, 100 Eur., išieškojimą pagal bylą 2VP-28497-808/2018 vykdo antstolė B. P., Vykdomoji byla 0171/19/01407; išieškotojas ieškovė L. B. 1850 Eur. (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolis D. Š., Vykdomoji byla 0178/18/04512; išieškotojas ieškovė L. B. 965,85 Eur. (išlaikymas), išieškojimą pagal c/b e2-24087-931/2018 vykdo antstolis D. Š., Vykdomoji byla 0178/18/04511; išieškotojas VMI, 289,00 Eur., išieškojimą pagal bylą 2VP-18354-728/2017 vykdo antstolis A. N., Vykdomoji byla 0157/18/00632; išieškotojas UAB Valaura, JAR kodas 302673913, 7269,17 Eur., išieškojimą pagal c/b e2-13962-819/2015 vykdo antstolė V. M., Vykdomoji byla 0015/16/01359; išieškotojas VMI, 1694,28 Eur., išieškojimą pagal b/b 1-1945-295/2014 vykdo antstolis R. V., Vykdomoji byla 0179/14/01130. Kitos patikslintame ieškinyje nurodomos įmonės nėra dalintinos: UAB „Biosfera”, JAR kodas 123112123, likviduota bankrutavus 2017-09-29; UAB „Ekobars”, JAR kodas 300940698, bankrutavusi (supaprastinto bankroto procedūra pritaikyta nuo 2017-03-20); UAB „EKO-B.A.R.S.”, JAR kodas 122515961, bankrutavusi 2015-05-12, UAB „Stadbar“ (JAR kodas 303075648) VAT pradėta bankroto procedūra.

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 20019 metų gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7964-897/2019 dalyje dėl atsakovo reikalavimo pripažinti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalinimo natūra lygiomis dalimis. Priimti šioje dalyje naują sprendimą: patenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir šį turtą nutraukiant santuoką padalinti lygiomis dalimis.

8. Nurodė, kad atsakovas iš esmės neprieštaraudamas didžiajai daliai pirmosios instancijos teismo priimtų sprendinių, kategoriškai nesutinka su priimtu sprendimu dalyje dėl atsakovo reikalavimo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalinimo natūra lygiomis dalimis. Teismas, priimdamas sprendimą skundžiamojoje dalyje, padarė visiškai nepagrįstas išvadas vertindamas buvusias faktines aplinkybes. 2004 metų lapkričio 23 dieną, ieškovei jau esant nėščiai su pirmuoju šalių bendru vaiku, atsakovas, veikdamas pagal savo tėvų (V. B. ir H. B.) išduotą įgaliojimą ir siekdamas pradėti kurti savo naujos, būsimosios šeimos gyvenamąją vietą bei pabrėždamas ypatingą prielankumą ieškovei, iki to, o ir po to ilgą laiką niekur nedirbusiai savo jau nėščiai sugyventinei - aštuoniolikmetei panelei, savo tėvų vardu perleido šį žemės sklypą su niekur neregistruota, pradėta be jokių nustatytos formos leidimų bei nebaigta namo konstrukcija. Atsakovo tėvai, parduodamos žemės savininkai, išdavė atsakovui įgaliojimą, nustatydami jam teisę įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų sumokėjimo klausimas buvo apeitas, nurodant, kad pirkėja juos, neva tai, sumokėjo prieš pasirašant sutartį (sutarties punktas 2.1.). Analogišką įgaliojimą atstovauti ieškovę projektuojant bei statant šiame sklype gyvenamąjį namą bei kitus statinius, net ir su teise parduoti žemę bei statinius, atsakovui buvo išdavusi ir ieškovė. Minėtais įgaliojimais atsakovui buvo pavestas atstovavimas projektuojant, gaunant atitinkamus statybos leidimus ir statant gyvenamąjį namą bei kitus priklausinius šiame žemės sklype. Būsimo namo statyboms atsakovo tėvai per keletą kartų davė savo sūnui (atsakovui) 100 000 litų (apie 29 000 Eur.). Šias aplinkybes H. B. patvirtino teisme. Šie pinigai nebuvo paskola ar piniginė dovana, reikalaujanti rašytinės ir/ar notarinės formos sutarties. Tai artimiausių giminaičių per statybų laiką, esant poreikiui, per eilę kartų suteikta investicinė parama jaunai, besikuriančiai šeimai. Nenuostabu, kad statybos truko beveik šešis metus. Per šį laiką šalys dar iki santuokos susilaukė ir antro bendro vaiko. Statyboms buvo naudojami atsakovo tėvų duoti pinigai, atsakovo asmeninės santaupos bei iš atsakovo valdomų įmonių gaunamos pajamos. Tai ir buvo vieninteliai piniginiai ištekliai pradėti ir baigti statybas. Savo atsiliepime ieškovė nepaneigė šių aplinkybių, nenurodė paskolų ar kitų finansavimo šaltinių, kuriais josios buvo užtikrintas šio turto sukūrimas. Atsakovo gaunamos pajamos, ženkli jo tėvų parama bei šiomis lėšomis vykdomi sandoriai buvo skirti kurti šeimos gerbūvį ir atitiko abiejų šalių suprantamus šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes. Ieškovei formaliai nusipirkus tik žemę, visi statiniai (t. y. didžioji ginčo turto vertės dalis) buvo sukurti atsakovo lėšomis bei darbu. Todėl, šio turto pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą bei nutraukiant santuoką neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Šiuo laikotarpiu (2004 - 2010 m.) apeliantas formaliai dar buvo santuokoje su A. B., tačiau, realiai, kaip pažymėta teismo 2010-04-14 dienos sprendime, šalys jau daugiau kaip šešis metus negyveno sutuoktinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. O šiuo konkrečiu atveju bendro nuosavybės kūrimo tikslu ieškovė atsakovui buvo net išdavusi įgaliojimą. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo tikslui. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis sugyventinių lėšomis ir bendru jų pačių darbu, yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog nagrinėjamu atveju šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino du vaikus, tačiau atsakovo reikalavimą nepagrįstai atmetė. Todėl sprendimas ginčijamoje dalyje keistinas.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė nesutinka, jog visą laiką nuo 2004 metų atsakovas su ieškove vedė bendrą ūkį. Priešingai nei tvirtina atsakovas, 2004-11-23 dienos sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nevedė. Tuo metu atsakovas buvo santuokoje su kita moterimi, blaškėsi gyvendamas keliose vietose ir nuolat su ieškove negyveno. Bendrą ūkį šalys pradėjo vesti tik prieš pat gimstant pirmajam šalių vaikui. 2004-11-23 dieną ieškovei visą turtą pirkus aiškiai išreikšta forma – asmeninės nuosavybės teisėmis, už turtą mokėjus asmeninėmis lėšomis, nebūnant santuokoje ir bendro ūkio su atsakovu tuo metu nevedus, šis turtas jo įgijimo metu 2004-11-23 dieną negalėjo tapti bendra su atsakovu nuosavybe.

9.3. Tėvų buvęs vien tik įgaliotas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove atsakovas tuo pačiu 2004-11-23 dienos sandoriu negalėjo įgyti jokio turto savo nuosavybėn. Priešingu atveju būtų buvę pažeistos imperatyvios teisės normos dėl atsakovo (kaip įgaliotinio) turimų teisių apimties.

9.4. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, dėl atsakovo pagerinimų atsakovo lėšomis. Atsakovas įrodinėjo, jog atsakovo tėvai turto pagerinimui neva skolino jam pinigų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nėra aišku, nei kada, nei kokiu tikslu lėšos buvo skolintos, nei kam jos buvo panaudotos (jei buvo), nei tai, ar atsakovo tėvai patys turėjo pinigų, kuriuos galėjo skolinti. Įrodinėdamas ginčo turto esminius pagerinimus savo darbu, atsakovas turėjo įrodyti, ką ir kada konkrečiai pagerino ir kodėl šie pagerinimai laikytini esminiais. Kadangi atsakovas jokios konkrečios informacijos apie savo atliktus pagerinimus nepateikė, o ieškovė pati savo darbu savo turtą taip pat gerino, vien tik bendromis frazėmis įrodinėjamas ieškovės turto gerinimas atsakovo negali būti pripažintas įrodytu. Įrodinėdamas ieškovės turto pagerinimų apimtį atsakovas teismui pateikė tik kelis kvitus, kuriuose prekių ir paslaugų pirkėju yra nurodytas pats atsakovas. Visgi, šie dokumentai buvo išduoti seniau negu prieš 10 metų, kas reiškia, jog ieškovo reikalavimai dėl tokių konkrečių pagerinimų kompensavimo negali būti ginami dėl senaties.

9.5. Visą laiką, kurį atsakovo tvirtinimu, jis vykdė „jungtinę veiklą“ su ieškove, atsakovas buvo santuokoje su kita moterimi. Atsakovo santuoka su A. B. buvo nutraukta tik 2010-04-14 sprendimu. Santuoka su ieškove buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) dieną. Yra akivaizdu, jog nuo 2004 metų iki 2010 metų savo santuokos su A. B. nutraukimo, atsakovas apskritai negalėjo nei sudaryti, nei vykdyti jokios teisėtos „jungtinės veiklos“ su ieškove. Atsakovo turto teisiniam režimui iki jo santuokos su A. B. nutraukimo buvus apspręstam CK 3.87 – 3.88 str. įtvirtintomis prezumpcijomis, minėtos teisės normos nebuvo suderinamos su atsakovo įrodinėjamu „jungtinės veiklos“ su ieškove vykdymu.

9.6. Tvirtindamas jog pagerino ieškovės turtą, atsakovas nutyli, jog visus tariamus ieškovės turto pagerinimus atsakovas prieš ieškovės valią jau yra atsiėmęs. Ieškovė į pirmos instancijos teismo bylą pateikė įrodymus, jog nuo gyvenimu skyrium pradžios atsakovas išplėšė ir suniokojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas pasisavino ieškovei priklausančiame name buvusią buitinę techniką – išmontavo dušo kabiną, šaldytuvą, viryklę, praustuvus, židinio stiklus, baldus, išmontavo ir išvežė net sklype pastatytą pavėsinę, demontavo laiptus, grindis, turėklus, sienas ir kt. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2019-06-17 dienos antstolio D. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-19-24. Savavališkai pasisavinęs ieškovei priklausantį turtą, suniokodamas ieškovės turtą, atsakovas prarado teisę reikalauti bet kokių kompensacijų už savo suniokoto turto ankstesnį gerinimą.

9.7. Nuo turto įgijimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn dienos, t. y. 2004-11-23 dienos, iki atsakovo priešieškinio pateikimo teismui dienos yra praėję daugiau negu 10 metų. Visą laiką žinojęs, jog ginčo turtą ieškovė įgijo 2004-11-23 dieną įgijo asmeninės nuosavybės teise iš atsakovo tėvų, atsakovas kreipėsi į teismą jau pasibaigus maksimaliam leistinam 10 metų ieškinio senaties terminui. Ieškinio senatis ieškovo reikalavimus daro teisiškai neginamais ir turėjo būti taikoma byloje.