Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. B. (J. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis gamybos vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2011-02-03 Vilniaus miesto 4 apylinkjės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, - 64 MGL (8000 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-02-23, gyvenantis Eglinės sodų g. 4, Vilniuje,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. (J. B.), veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą bei kitų naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent:

jis, nuo 2009-12-07 iki 2010-06-02, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriaus pavaduotoju, ir turėdamas teisę atstovauti uždarajai akcinei bendrovei „E.K.“ ir šios bendrovės vardu priimti sprendimus, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas apgaule juridinio asmens - uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ - naudai panaikinti dalį turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio dalinį - 8913,54 litų, sumokėjimą bei savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 8913,54 litų mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio,

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. B. (J. B.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam J. B. (J. B.) grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Kaltinamasis J. B. (J. B.) savo kaltę jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai. Kaltinamojo J. B. teigimu, laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio jis dirbo UAB „E.“ direktoriaus pavaduotoju. UAB „E.“ direktoriumi buvo R. Š.. Tuo metu UAB „E.“ užsiėmė statybos ir transportavimo paslaugų tiekimu. Jo pareiga buvo kontroliuoti objektus, tiekti statybines medžiagas, prižiūrėti transportą ir logistikos darbus. Bendrovė turėjo įsigijusi statybines medžiagas, t.y. dekoratyvinį tinklą, armavimo tinklelį su klijais, smeiges, poliesterį su klijais, bet šioms medžiagoms neturėjo pirkimo dokumentų ir jis nežinojo, kaip jas apskaityti UAB „E." apskaitoje. 2010 metų kovo mėn. pradžioje, prie UAB „A." biuro, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jis susitiko pažįstamą A. G.. Šio susitikimo metu jis pasakė A. G., jog turi problemų dėl statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų. A. G. pasisiūlė padėti gauti fiktyvią PVM sąskaitą - faktūrą reikiamai sumai. Už šią paslaugą jam reikės sumokėti 5 procentus nuo PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos pinigų sumos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Jis sutiko su A. G. pasiūlymu, ir nurodė, kad reikalinga PVM sąskaita - faktūra dėl tariamo statybinių medžiagų už 50 000 litų pirkimo, ir davė UAB „E." rekvizitus. Maždaug po savaitės jam paskambino A. G. ir pranešė, jog klausimas išspręstas ir reikia susitikti. Su A. G. jie susitiko toje pačioje vietoje, prie UAB „A." biuro, ir A. G. jam davė UAB „L." vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras bei kasos pajamų orderius. Pagal šias sąskaitas - faktūras UAB „E." tariamai įsigijo iš UAB „L." statybinių medžiagų už 51359 Lt kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Jis pasirašė A. G. pateiktose UAB „L." PVM sąskaitose - faktūrose ir kasos pajamų orderiuose, pasiliko po vieną UAB „L." PVM sąskaitos - faktūros egzempliorių ir šios bendrovės kasos pajamų orderio kvitus, likusius PVM sąskaitos -faktūros egzempliorius ir kasos pajamų orderius grąžino A. G.. Taip pat A. G. perdavė už šią paslaugą sutartą atlygį - penkis procentus nuo bendros PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos sumos, kas sudarė 2500 Lt, grynais pinigais. Iš tikrųjų iš A. G. jis pirko tik dokumentus, jokių statybinių medžiagų realiai iš UAB „L." pirkta nebuvo ir pinigų pagal kasos pajamų orderius mokėta nebuvo. Šiuos netikrus dokumentus - UAB „L." PVM sąskaitas - faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus perdavė UAB „E." buhalterei J. G. apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Apie susitarimą su A. G. ir apie tai, jog šie dokumentai yra netikri, buhalterė ir bendrovės vadovas R. Š. (R. Š.) nieko nežinojo. Pripažino, jog tokiu nusikalstamu būdu padidino UAB „E." sąnaudas, sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą valstybės biudžetui dalinai atlygino ir sudarė susitarimą su VMI dėl visiško žalos atlyginimo (T. 2., b.l. 27-29, 38).

Liudytojas R. Š. (R. Š.), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b.l. 1-2) teigė, kad nuo 2009 metų pabaigos J. B. dirbo UAB „E.K.“ direktoriaus pavaduotoju. Jis, kaip UAB „E.“ direktorius, pavedė J. B. atlikti darbą „su dokumentais“, t.y. ruošti sutartis, išrašyti PVM sąskaitas - faktūras, krovinių važtaraščius, pateikti dokumentus UAB „E.K.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. G.. 2010 metų pirmame ketvirtyje, UAB „E.K.“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo prisikaupę statybinių medžiagų likučiai, kurie pagal UAB „E.“ apskaitą jau buvo panaudoti. J. B. pasiūlė parduoti tuos statybinių medžiagų likučius. Jis niekada nedirbo su dokumentais, todėl neturėjo supratimo, kaip tai galima padaryti. Galimai 2010 metų kovo mėnesį, statybinių medžiagų likučiai buvo parduoti, pakrauti ir išvežti. Šis pardavimas buvo apskaitytas UAB „E.K.“ apskaitoje. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad 2010 metų kovo mėnesį UAB „E.K.“ jokių statybinių medžiagų iš UAB „L.“ nepirko, pagal išrašytas UAB „L.“ PVM sąskaitas - faktūras, kuriose statybinių medžiagų vertė yra apie 51385 litai, ir pagal kasos pajamų orderius matyti, kad UAB „E.K.“ sumokėjo šią sumą UAB „L.“, tačiau tuo metu UAB „E.K.“ tokių pinigų neturėjo ir negalėjo mokėti grynais pinigais. Šiuose dokumentuose - PVM sąskaitose - faktūrose yra J. B. parašas, kaip asmens atstovaujančio UAB „E.K.“. J. B. turėjo teisę pasirašyti tokius dokumentus. Apie statybinių medžiagų pirkimus iš UAB „L.“ liudytojas R. Š. nieko nežinojo.

Liudytoja – buvusi UAB „E.K.“ buhalterė J. G. - patvirtino, kad 2009 metų pabaigoje ji pradėjo dirbti UAB „E.K.“ buhaltere ir iki 2010 metų gegužės mėnesio, iki šios bendrovės bankroto, tvarkė buhalterinę apskaitą. Ją įdarbino UAB „E.K.“ direktorius R. Š.. UAB „E.K.“ pagrindinė veikla buvo atliekų rūšiavimas, ir veiklą ji vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur buvo didelis pastatas - angaras. Buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal jai pateiktus UAB „E.K.“ dokumentus, kuriuos pateikdavo UAB „E.K.“ vadovai - pirmuosius mėnesius dokumentus pateikdavo direktorius R. Š., vėliau, kai direktoriaus pavaduotoju buvo įdarbintas J. B., dokumentus pateikdavo J. B.. UAB „E.K.“ direktorius R. Š. daugiau dirbo su žmonėmis, tiekėjais, o J. B. su dokumentais. UAB „E.K.“ pirkdavo statybines medžiagas remontuoti pastatui, jas panaudodavo ir ji jas „nurašydavo“. Iš kokių įmonių UAB „E.K.“ įsigydavo statybines medžiagas J. G. neprisimena ir negali nurodyti ar tarp jų buvo UAB „L.“. Jeigu UAB „L.“ PVM sąskaitos - faktūros ir kasos pajamų orderiai buvo įtraukti į UAB „E.K.“ apskaitą, registrus, tai ji apskaitė tuos dokumentus, ir tuos dokumentus jai pateikė J. B.. 2009 metais UAB „E.K.“ gavo paskolą grynais pinigais, kasoje buvo didelis grynųjų pinigų likutis, galimai apie pusę milijono. Šis likutis buvo „pernešamas“ į kitus mėnesius. Ar realiai pinigai buvo - ji nežino, nes nebuvo atsakinga už grynuosius pinigus, tačiau kai UAB „E.K.“ bankrutavo, bankroto administratorius nerado jokių grynųjų pinigų, todėl buvo pradėta baudžiamoji byla. Atlikdama buhalterės pareigas, ji pildė visas mokesčių deklaracijas ir jas teikė mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Duomenis į deklaracijas surašydavo iš UAB „E.K.“ apskaitos programų, į kurias duomenis suvesdavo pati pagal jai pateiktus dokumentus. (T. 2., b.l. 10-11).

Apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, A. G. (A. G.) parodė (T. 2., b.l. 12-16), kad 2010 m. kovo mėn., į jo darbovietės - UAB “A.“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko jam anksčiau nepažįstamas E. J., kuris kalbėjosi su UAB „A.“ vadybininku V. B.. Iš pokalbio jis suprato, kad E. J. įsigijo pastatų kompleksą „S.“, kuriuose organizavo šio pastato tolesnę statybą bei nurodė, kad geromis kainomis ketina parduoti įsigyto pastato butus. Jis pasidomėjo parduodamų butų kainomis, E. J. nurodė, kad vieno parduodamo buto kaina vidutiniškai būtų apie 100 000 Lt, todėl jis, pasitaręs šeimoje, nutarė rezervuoti vieną butą ir ateityje jį įsigyti. Tuo tikslu jis E. J. sumokėjo 5000 Lt. Praėjus maždaug dviem savaitėms, E. J. pranešė, kad reikia kuo greičiau pervesti į UAB “S.“ sąskaitą iki 80 procentų buvo vertės. Netrukus po šio pokalbio, jis į savo elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) gavo sutarties dėl buto pirkimo – pardavimo tekstą. Perskaitęs gautą sutartį suprato, kad pasirašęs ją bei sumokėjęs pinigus jis neįgyja jokių garantijų ir galimybės išsireikalauti pinigus. Jis kitą dieną nuvyko į pastatą „S.“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pamatė, kad nėra vykdomi jokie statybos darbai. Pamatęs, kad nevyksta jokie statybos ir remonto darbai jis telefonu E. J. pasakė, kad minėto rezervuoto buto, už kurį sumokėjo rezervavimo mokestį – 5000 Lt, nepirks, ir paprašė grąžinti minėtus pinigus. E. J. patikino, kad pinigus grąžins. Jau po dviejų savaičių su E. J. susisiekti nebepavyko. Tada jis nuvyko į UAB “S.“ patalpas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten jis susipažino su A. S., kuris nurodė, kad E. J. yra išvykęs. Tada jis pareikalavo iš A. S. grąžinti 5000 litų. A. S. jam pasiūlė būdą, kaip galima būtų atgauti skolą, tai yra rasti įmones, kurioms reikalingos netikros PVM sąskaitos – faktūros, kadangi jis turi galimybę pateikti tokius dokumentus UAB “L.“ vardu. Norėdamas atgauti pinigus – 5000 Lt, pradėjo galvoti, kam tokių „paslaugų“ reikėtų. Galimai 2010 m. balandžio mėn. jo pažįstamas J. B. pasakė, kad pastarajam reikėtų paslaugos - gauti netikrą PVM sąskaitą – faktūrą statybinėms medžiagoms už 50000 litų. J. B. pateikė jam UAB „E.K.“ rekvizitus, kuriuos jis perdavė A. S.. Po kiek laiko A. S. jam davė UAB “L.“ vardu išrašytą netikras PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas bendrai, apie 50000 Lt, sumai ir UAB “L.“ vardu išrašytas kasos pajamų orderius analogiškai sumai. Kokio asmens vardu buvo pasirašyti minėti netikri dokumentai pasakyti A. G. negali, nes pačių dokumentų jis neskaitė, jų nenagrinėjo. Šiuos dokumentus pateikė J. B.. Už šią neteisėtą paslaugą iš J. B. jis gavo 2500 Lt. Jis nesidalino su A. S. gautu atlygiu, bet užskaitė kaip E. J. skolos grąžinimą.

Apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, A. S. (A. S.) paaiškino, kad 2010 metais, kai jis dirbo UAB “S.” projektų vadovu, E. J. darbo reikalais jį supažindino su A. G.. UAB “S.” direktoriumi buvo V. K., tačiau realiai įmonės veiklai vadovavo E. J.. Tuo metu UAB “S.” vykdė projektą “S.”, tai yra aukcione įsigijo gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuos reikėjo restauruoti, rekonstruoti, paruošti patalpas apgyvendinimui, po to parduoti juose esančius butus. A. G. jam buvo pristatytas kaip klientas, kuris pageidavo įsigyti tuose namuose butą ir buvo įmokėjęs 5000 litų rezervavimo mokestį, bet vėliau apsigalvojo ir prašė grąžinti pinigus. E. J. nuomonė buvo grąžinti A. G. pinigus, bet ne grynais pinigais, o randant žmones, kurių įmonėms reikia išlaidas pateisinančių apskaitos dokumentų, tai yra išrašant netikras sąskaitas - faktūras. Jis tai paaiškino pačiam A. G.. A. G. sutiko tokiu būdu atgauti įmokėtus pinigus. 2010 metų vasarą A. G. atėjo į UAB “S.” biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam pateikė UAB „E.K.“ rekvizitus, pinigų sumą už kurią reikėjo apskaitos dokumentų ir pasakė, kad reikia šios įmonės vardu netikrų PVM sąskaitų - faktūrų. Kai į UAB “S.” biuro patalpas atvažiavo K. K., jis perdavė K. K. duomenis - įmonės rekvizitus ir pinigų sumą, už kurią reikėjo netikrų PVM sąskaitų - faktūrų, ir pasakė, kad šiai įmonei reikia dokumentų. Po kiek laiko, gal po kelių dienų, tame pačiame UAB “S.” biure, K. K. jam davė atspausdintas ir pasirašytas PVM sąskaitas - faktūras bei dar kažkokius dokumentus. Jis nesigilino, kiek ir kokie dokumentai jam buvo paduoti, tų dokumentų neskaitė, turinio nežino, tačiau žino, kad tai buvo UAB “L.” vardu išrašyti dokumentai. Jis paskambino A. G. ir pasakė, kad dokumentai paruošti. A. G. atvažiavo į UAB “S.” biurą ir jis perdavė jam tuos dokumentus. Jis ir K. K. jokio atlygio už šių dokumentų “padarymą” negavo. Visą atlygį pasiėmė A. G., kaip įmokėtų pinigų už buto rezervavimą grąžinimą (T. 2., b.l. 18).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė (T.2., b.l. 20) ir įtariamasis K. K. (K. K.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Įtariamojo K. K. teigimu, 2010 metų balandžio mėnesį, jo pažįstamas A. S. paprašė jo išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas - faktūras. UAB „S.“ biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. S. jam davė UAB „E.K.“ rekvizitus, pasakė, kad tai turėtų būti tariamas statybinių medžiagų pardavimas ir nurodė pinigų sumą. Jis 2010 metų balandžio mėnesį prekybos centre „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, esančioje Interneto kavinėje, žinodamas, kad uždaroji akcinė bendrovė „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdo, jokių prekių nepardavė, panaudojo A. S. gautus duomenis ir kompiuteriu surašė, o spausdintuvu atspausdino uždarosios akcinės bendrovės „L.“ dokumentus: 2010-03-09 pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą - faktūrą, serija LAS Nr. 0644, kurioje melagingai nurodė, kad 2010-03-09 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „E.K.“ statybinių medžiagų už 25320,69 litus, 2010-03-09 kasos pajamų orderį serija LN 10, numeris 0028, melagingai patvirtinantį, kad 2010-03-09 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ 25320 litų, kaip atsiskaitymą už parduotas prekes, surašė ir atspausdino uždarosios akcinės bendrovės „L.“ 2010-03-18 pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą - faktūrą, serija LAS Nr. 0648, kurioje melagingai nurodė, kad 2010-03-18 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „E.K.“ statybinių medžiagų už 18621,52 litus, 2010-03-18 kasos pajamų orderį serija LN 10, numeris 0031, melagingai patvirtinantį, kad 2010-03-18 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ 18621,52 litus, kaip atsiskaitymą už parduotas prekes, taip pat surašė ir atspausdino uždarosios akcinės bendrovės „L.“ 2010-03-24 pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą - faktūrą, serija LAS Nr. 0650, kurioje melagingai nurodė, kad 2010-03-24 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „E.K.“ statybinių medžiagų už 7416,79 litus, 2010-03-24 kasos pajamų orderį serija LN 10, numeris 0033, melagingai patvirtinantį, kad 2010-03-24 uždaroji akcinė bendrovė „L.“ gavo iš uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ 7416,79 litus, kaip atsiskaitymą už parduotas prekes. Surašęs ir atspausdinęs šiuos dokumentus, pasirašė juos uždarosios akcinės bendrovės „L.“ direktoriaus J. D. vardu. Po kiek laiko, galimai kitos dienos vakarą, UAB „S.“ biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuos pagamintus dokumentus perdavė A. S.. Jis nepažįsta asmens vardu pavarde A. G.. Už šią savo „paslaugą“ K. K. (K. K.) jokio atlygio negavo.

Įtariamasis J. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2010 metų sausio mėnesį jis už 50 litų atlygį sutiko būti įdarbintas UAB „L.“ direktoriumi ir pasirašyti įdarbinimo dokumentus. Kitokių UAB „L.“ dokumentų jis nepasirašinėjo. Realiai UAB „L.“ nedirbo ir jai nevadovavo (T. 2., b.l. 21-22).

Kratos protokolu patvirtinama, kad atlikus kratą UAB „E.K.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti ir paimti uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ apskaitos dokumentai, tarp kurių rasti uždarosios akcinės bendrovės „L.“ vardu išrašyti 2010-03-09 pridėtinės vertės mokesčio sąskaita - faktūra, serija LAS Nr. 0644, 2010-03-09 kasos pajamų orderio serija LN 10, numeris 0028, kvitas, 2010-03-18 pridėtinės vertės mokesčio sąskaita - faktūra, serija LAS Nr. 0648, 2010-03-18 kasos pajamų orderio serija LN 10, numeris 0031, kvitas, 2010-03-24 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita - faktūra, serija LAS Nr. 0650, 2010-03-24 kasos pajamų orderio serija LN 10, numeris 0033, kvitas, kurie buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos (T. 1., b.l. 48-66).

Atlikę UAB „E.K.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, specialistai pateikė išvadą, kad pagal UAB „E.K." (toliau – ir Bendrovė) buhalterinės apskaitos registrų duomenis, į Bendrovės apskaitą pagal UAB „L." vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras LAS Nr. 0644; LAS Nr. 0648 ir LAS Nr. 0650 2010 m. balandžio 29 d. buvo apskaityta 42 445,46 Lt sąnaudų sąskaitoje Nr. 6005, 8 913,54 Lt pirkimo PVM sąskaitoje Nr. 2431 bei atvaizduota skola tiekėjams 51 359,00 sąskaitoje Nr. 443. Pagal tyrimui pateiktus UAB „E.K." dokumentus nustatyta, kad UAB „E.K." su UAB „L." pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras LAS Nr. 0644; LAS Nr. 0648 ir LAS Nr. 0650 atsiskaitė pilnai, t. y. materialiai atskaitingas asmuo J. B. apmokėjo grynais pinigais 51 359,00 litų. Pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas - faktūras LAS Nr. 0644, LAS Nr. 0648 ir LAS Nr. 0650, UAB „E.K." 2010 metų balandžio mėn. apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę - finansinę veiklą, jos būklę bei duomenis apie turtą. UAB „E.K." neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama UAB „L." vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus, PVM sąskaitas - faktūras LAS Nr. 0644, LAS Nr. 0648 ir LAS Nr. 0650, kuriose vienas iš rekvizitų - ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias operacijas ir tuo pažeidė 2001-11- 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma traukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 13 straipsnį, kuris nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. UAB „E.K." 2010-05-26 Vilniaus AVMI pateiktoje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30 įrašė neteisingus duomenis, nes į PVM atskaitą įtraukė 8913,54 Lt pirkimo PVM ir 8913,54 Lt sumažino mokėtiną PVM pagal UAB „L." išrašytas PVM sąskaitas - faktūras LAS Nr. 0644, LAS Nr. 0648, LAS Nr. 0650, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. UAB „E.K." pagal UAB „L." vardu išrašytas, juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas - faktūras: LAS Nr. 0644; LAS Nr. 0648 ir LAS Nr. 0650 nepagrįstai įtraukė į atskaitą 8914 Lt pirkimo PVM ir 8914 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą (T. 1., b.l. 128-138).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas mano, kad kaltinamojo J. B. (J. B.) kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta aptartais įrodymais, o jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, veikdamas bendrininku grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, suklastodamas ir panaudodamas tikrus dokumentus: pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30, forma FR600, apgaule uždarosios akcinės bendrovės „E.K.“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 8913,54 litų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, be to, pagamindamas ir panaudodamas netikrus uždarosios akcinės bendrovės „L.“ dokumentus: 2010-07-30 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, serija LAS Nr. 0692, 2010-08-16 kasos pajamų orderį serija LN 10, numeris 0073, apgaule įgijo svetimą turtą – 8913,54 litų į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, kai suklastojus tikrus dokumentus ir pagaminus netikrus dokumentus bei juos panaudojus, apgaule buvo įgytas svetimas turtas ir panaikinta turtinė prievolė, buvo padarytos vieninga tyčia, kaltinamajam J. B. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, bei kitų naudai panaikinti turtinę prievolę, o tikrų dokumentų klastojimas ir netikrų dokumentų pagaminimas bei jų panaudojimas, šiuo atveju, nebuvo savitikslis dalykas, o buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, bei kitų naudai panaikinti turinę prievolę, todėl teismas šiuos kaltinamojo J. B. (J. B.) veiksmus kvalifikuoja kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei gera valia atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos ir geranoriškai susitarė su mokesčių administratoriumi dėl visiško nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (T. 1., b.l. 185-187).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. B., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau šios nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš priimant ankstesnį nuosprendį, pagal kurį J. B. bausmę yra atlikęs, ir mano, kad jam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. (J. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, – 45 MGL (5850 Lt – penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, – 9 MGL (1170 Lt – vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties litų) dydžio baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, kaltinamajam J. B. (J. B.) paskirti 45 MGL (5850 Lt – penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) MGL (3900 Lt – trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą J. B., panaikinti.

Patvirtinti 2014 m. balandžio 30 d. susitarimą Nr. (4.65) - 257-19 dėl turtinės žalos atlyginimo, sudarytą tarp J. B. (J. B.) ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kurį J. B. (J. B.) įsipareigojo atlyginti valstybės biudžetui padarytą ir dar neatlygintą 6414 (šešių tūkstančių keturių šimtų keturiolikos) litų dydžio turtinę žalą dalimis, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio mėnesio.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.