- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2-7964-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02868-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “(duomenys neskelbtini)”, BUAB “(duomenys neskelbtini)”
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius, Edmundas Kisielius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “(duomenys neskelbtini)”, BUAB “(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)”, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo J. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. B. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, BUAB “ (duomenys neskelbtini)”, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB “ (duomenys neskelbtini)”, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; santuokos metu šalių įgytą turtą padalinti tokia tvarka: priteisti ieškovės naudai transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 2925 EUR); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis jo paties įsteigtas bei verslo tikslais įgytas įmonių akcijas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB "(duomenys neskelbtini)", į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (vertė 2896,2 EUR); nepriteisti nė vienai iš šalių kompensacijos dėl ne idealiai lygiai dalinamo santuokos metu įgyto turto; kiekvienos iš šalių sąskaitas kredito įstaigose pripažinti asmeniniu tos šalies turtu; atsakovo prievoles tretiesiems asmenims: Lietuvos valstybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; nenurodyti detalių santuokos nutraukimo priežasčių teismo sprendime, apsiribojant vien tik atsakovo kaltės konstatavimu (CK 3.63); nenustatyti priemonių ar termino sutuoktiniams susitaikyti; nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę L.; nepriteisti nė vienai iš šalių išlaikymo kito sutuoktinio lėšomis; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi, atstovavimo ir kitas išlaidas; grąžinti ieškovės permokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nenusisekė dėl ūmaus atsakovo būdo, atsakovo naudojamo smurto, dėl kurio (duomenys neskelbtini) d. ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir su vaikais susirasti kitus namus. Ieškovei išsikrausčius gyventi atskirai, atsakovo fizinis smurtas peraugo į psichologinį smurtą ir su šeimos interesais nesuderinamą elgesį, t.y. atsakovas ėmė naikinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), griauti name pertvaras, pardavinėti ieškovei priklausančius baldus. Ieškovės manymu, vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo neturėtų kisti ir turėtų likti tokia pati, kokia buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Visą kilnojamąjį turtą faktiškai šalys yra pasidalinusios, išskyrus viešuose registruose registruojamą turtą, kuris šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pagal prezumpciją, taip pat prievoles. Ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės vidutinė vertė yra 2925 Eur. Kadangi šį turtą pirko ieškovė už savo pinigus, šis turtas po santuokos nutraukimo ir turėtų būti padalintas taip, kaip jis yra faktiškai valdomas. Atsakovas, būdamas santuokoje, įsteigė kelias įmones / įgijo kelių juridinių asmenų akcijas / pajus / dalis, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini) (viešo registro duomenimis įmonė išregistruota, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (viešo registro duomenimis įmonė bankrutavusi, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB "(duomenys neskelbtini)", į/k (duomenys neskelbtini), (viešo registro duomenimis įmonė bankrutavusi, dėl to šiuo ieškiniu dalintinų akcijų vertė yra 0 EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (įmonė veikianti, dalintinų akcijų nominali vertė yra 10000 LTL, kas sudaro 2896,2 EUR). Ieškovės žiniomis, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra veikianti įmonė. Kitos įmonės yra jau išregistruotos arba pakeliui į išregistravimą (bankrutavusios), dėl to bevertės. Kadangi šio finansinio turto valdymu visada rūpinosi atsakovas ir minėtos įmonės buvo atsakovo verslai, visos nurodytų įmonių akcijos po šalių santuokos nutraukimo dienos turėtų atitekti atsakovui. Banko sąskaitose kiekvienos iš šalių laikomos lėšos turėtų atitekti šias lėšas banke deponavusiai šaliai. Jokių bendrų prievolių kreditoriams šalys neturi. Ieškovės manymu, asmenines prievoles turi vykdyti šias prievoles iki santuokos nutraukimo prisiėmusi šalis. CK 3.69 str. suteikia teisę ieškovei pasirinkti kokią pavardę pasilikti po santuokos nutraukimo. Turėdama galimybę pasirinkti, ieškovė prašo teismo palikti jai iki santuokos su atsakovu turėtą pavardę L.. CK 3.72 str. išlaikymo reikalingam sutuoktiniui suteikia teisę į išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovei atsakovo išlaikymas nereikalingas. Atsakovas taip pat yra sveikas ir darbingas, gyvena vienas, be vaikų ar išlaikytinių, 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) atsakovas pats pripažino, jog jis dirba ir uždirba apie 700 Eur/mėnesį, todėl joks išlaikymas nė vienai iš šalių iš kitos šalies nepriteistinas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovės atstovas paaiškino, kad vienas esminių šios bylos klausimų yra turto dalybos, nes kaip paaiškėjo rengiant procesinius dokumentus, atsakovas daug turto yra nuslėpęs, perduodamas tretiesiems asmenims. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo smurtą prieš ieškovę. Be to, atsakovo veiksmai niokojant ieškovės turtą jai iš jo išsikrausčius ir nutraukus vaikams teikiamą išlaikymą taip pat rodo atitinkamą atsakovo požiūrį į šeimos vertybes. Dėl dalintino turto pasisakytina tai, kad atsakovas nėra pilnai apmokėjęs žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus, todėl priešieškinis negali būti nagrinėjamas, be to, atsakovas praleido daugiau nei dešimt metų terminą turto ginčijimo klausimui iškelti, todėl suėjus naikinamajam senaties terminui, turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimas neturi būti spręstinas. Atsakovas galbūt galėtų pretenduoti į nekilnojamojo turto pagerinimą, tačiau esant nekilnojamojo turto nuotraukoms prieš šalims pradėjus gyventi skyrium ir po gyvenimo skyrium akivaizdu, kad atsakovas šią savo teisę panaikino sunaikindamas turtą. Šiuo atveju reikėtų paneigti dvi prezumpcijas, nes ginčo turto įsigijimo metu atsakovas buvo oficialioje santuokoje su O., todėl šis turtas, kaip jungtinė nuosavybė, visų pirma buvo su pirmąja žmona, o tik tada su antrąja. Geriausiu atveju atsakovas galėtų pretenduoti į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, tačiau tokioms išlaidoms prašyti priteisti yra praėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodomu santuokos nutraukimo pagrindu, nes santuokos iširimo priežastimi buvo abiejų sutuoktinių elgesys, paskatinęs tarpusavio santykių atšalimą, nutolimą vienas nuo kito, tarpusavio barnius, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad žemės sklypas buvo įsigytas nors ir iki santuokos sudarymo, tačiau jau bendro sugyventinių gyvenimo, vedant bendrą ūkį, metu. Beveik šešis metus iki vestuvių atsakovas statė šeimos namą, pirtį bei ūkinį statinį. Buvo skubama baigti statybas ir įregistruoti statinius iki vestuvių. Šeimos turtas, t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir pirtis, esantys ten pat, turi būti dalinami tarp šalių lygiomis dalimis. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu transporto priemonių dalinimo būdu ir mano, kad šis turtas taip pat turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Atsakovo nuomone, patikslintame ieškinyje nurodytos trys prievolės sietinos ne asmeniškai su juo, o su juo, kaip įmonių, įsigytų santuokos metu, akcininku. Kadangi šių įmonių akcijos pirktos santuokos metu už šeimos pinigus, tai ir gautos pajamos buvo šeimos pajamos, todėl ir atsakomybė, priskirtina akcininkui, turėtų būti dalinama abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis: už BUAB (duomenys neskelbtini) 16587,77 Eur, už UAB (duomenys neskelbtini) 10 289,35 Eur. Šios sumos, atsakovo nuomone, vertintinos kaip šeimos prievolių neigiamas aktyvas ir dalintinos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp J. B. ir L. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 dalis); nepilnamečių vaikų A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą bei jų išlaikymą ir bendravimo su vaikais tvarką palikti nepakeistus taip, kaip nustatyta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinę vertę pagal nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 5 182 Eur, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis ten pat, 108 897 Eur, pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti ten pat, 6 372 Eur, viso 120 451 Eur, pripažinti bendrąja nuosavybe (CK 3.90 str.) ir bendru šeimos turtu ir padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, dalinant šį turtą bendro turto padalinimo natūra būdu, t.y. aiškiai apibrėžto turto perdavimą kiekvienam sutuoktiniui ir nustatant naudojimosi juo tvarką, o ne atidalinant iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.); pripažinti asmeniniais J. B. šiuos kreditorinius įsipareigojimus: išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 380,84 Eur., išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Vitalis Milevičius, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 105,15 Eur., išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 900,00 Eur., išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 100,00 Eur, išieškojimą pagal bylą (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojai L. B. 1850,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojai L. B. 965,85 Eur (išlaikymas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 289,00 Eur, išieškojimą pagal bylą (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), 7269,17 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1694,28 Eur, išieškojimą pagal b/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); UAB “ (duomenys neskelbtini)” (JAR kodas (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas 2 896 Eur.) padalinti tarp šalių lygiomis dalimis; ieškovės nuosavybe įregistruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 925 Eur vertės, palikti ieškovei, atsakovui priteisiant pusės jo vertės, t.y. 1 463 Eur kompensaciją; kiekvienos iš šalių bankų sąskaitose laikomas lėšas pripažinti asmeniniu tos šalies turtu; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti iki santuokos buvusią pavardę: L.; nepriteisti nei vienai šaliai vienas kiti išlaikymo; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutuoktiniai dar iki santuokos sudarymo ilgą laiką šeimyniškai gyveno kartu (buvo artimi sugyventiniai), vedė bendrą ūkį mažiausiai nuo 2004 metų. Iki santuokos įregistravimo ((duomenys neskelbtini)) jiems gimė abu vaikai ((duomenys neskelbtini)), kuriuos jie abu visą tą laiką augino, išlaikė bei auklėjo. 2004 metų lapkričio 23 dieną, ieškovei besilaukiant pirmojo jų bendro vaiko, atsakovas, veikdamas pagal savo tėvų (V. B. ir H. B.) išduotą įgaliojimą, siekdamas pradėti kurti savo būsimosios šeimos gyvenamąją vietą ir pabrėždamas ypatingą prielankumą ieškovei, iki to, o ir po to ilgą laiką niekur nedirbusiai savo jau nėščiai sugyventinei - aštuoniolikmetei panelei, perleido šį žemės sklypą su niekur neregistruota, pradėta be jokių nustatytos formos leidimų bei nebaigta namo konstrukcija. Žemės pardavimo sandoris, kuriuo buvo perleistas minimas žemės sklypas, nustatyta tvarka buvo įregistruotas registrų centre. Atsakovo tėvai, parduodamos žemės savininkai, išdavė atsakovui įgaliojimą, nustatydami jam teisę įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų sumokėjimo klausimas buvo apeitas, nurodant, kad pirkėja juos neva sumokėjo prieš pasirašant sutartį. Be to, minėtu įgaliojimu atsakovui pastarojo tėvų buvo pavestas atstovavimas projektuojant, gaunant atitinkamus statybos leidimus ir statant gyvenamąjį namą bei kitus priklausinius šiame žemės sklype. Būsimo namo statyboms atsakovo tėvai per keletą kartų davė savo sūnui (atsakovui) apie 100 000 litų (apie 29 000 Eur.). Statyboms buvo naudojami šie pinigai, atsakovo asmeninės santaupos bei iš atsakovo valdomų įmonių gaunamos pajamos. Beje, analogišką įgaliojimą atstovauti ieškovę projektuojant bei statant šiame sklype gyvenamąjį namą bei kitus statinius, net ir su teise parduoti žemę bei statinius, atsakovui buvo išdavusi ir ieškovė. Kadangi žemės sklypas ieškovės buvo įsigytas nors ir iki santuokos sudarymo, tačiau jau bendro sugyventinių gyvenimo, vedant bendrą ūkį, metu, todėl šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovas šešis metus statė šį šeimos namą, pirtį bei ūkinį statinį. Visos medžiagos statyboms, baldai, buitinė technika bei įranga buvo įsigytos atsakovo tiesiogiai ar per jo valdomas bendroves. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama pajamų, tiesiogiai materialiai prisidėti prie statybų vykdymo tiesiog neturėjo jokios realios galimybės. Statybas buvo stengiamasi bent jau didžiąja dalimi baigti iki vestuvių. Ginčo turtas, kurio vidutinė vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis E(duomenys neskelbtini), 5 182 Eur.; gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis ten pat, 108 897 Eur; pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti ten pat, 6 372 Eur, viso: 120 451 Eur, teismo turėtų būti pripažintas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalintas tarp šalių lygiomis dalimis. Patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė įrodymus apie savo turimą automobilį bei jo vidutinę vertę. Atsakovo nuomone, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 925 Eur vertės, galėtų būti paliktas ieškovei, atsakovui priteisiant pusės jo vertės, t.y. 1 463 Eur, kompensaciją, nes šį automobilį sutuoktiniai pirko kartu, bendrais šeimos pinigais iš automobilių perpardavėjo UAB (duomenys neskelbtini). Už automobilį sumokėjo atsakovas, kuriam ir buvo išduotas trumpalaikis leidimas transportuoti šią, jo nupirktą, mašiną. Atsakovas transporto priemonių savo nuosavybėje neturi. Patikslintame ieškinyje prašoma santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. pagrindu). Atsakovas nesutinka su šiuo santuokos nutraukimo pagrindu, nes objektyviai vertinant tarp šalių susiklosčiusią situaciją neabejotinai galima teigti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, paskatinęs tarpusavio santykių atšalimą, nutolimą vienas nuo kito, tarpusavio barnius. Atsakovas sutinka, kad jo šeimoje paskutinius keletą metų tvyrojo įtampa, kurią didžiąja dalimi sąlygojo būtent ieškovės elgesys, jos priklausomybės, naujo sugyventinio susiradimas ir išsikraustymas gyventi pas jį, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vadovaujantis CK 3.118 str. įtvirtintomis nuostatomis, nutraukiant santuoką turėtų būti padalintas tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. Atsakovas sutinka su ieškovės siūlomu šalių prievolių pasidalinimu. Įvertinant, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” (JAR kodas (duomenys neskelbtini), 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų įregistruota akcininko J. B. vardu, įstatinis kapitalas 2 896 Eur.) yra įsigyta šeimos lėšomis santuokos metu, įmonė dalinama lygiomis dalimis abiems šalims. Atsakovas pats, geranoriškai prisiima visus žemiau nurodomus kreditorinius įsipareigojimus: išieškotojas VMI, 380,84 Eur., išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Vitalis Milevičius, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 105,15 Eur., išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 900,00 Eur., išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 100,00 Eur., išieškojimą pagal bylą (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas ieškovė L. B. 1850,00 Eur. (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas ieškovė L. B. 965,85 Eur. (išlaikymas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 289,00 Eur., išieškojimą pagal bylą (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), 7269,17 Eur., išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 1694,28 Eur., išieškojimą pagal b/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas, Vykdomoji byla (duomenys neskelbtini). Kitos patikslintame ieškinyje nurodomos įmonės nėra dalintinos: UAB “ (duomenys neskelbtini)”, JAR kodas (duomenys neskelbtini), likviduota bankrutavus 2017-09-29; UAB “ (duomenys neskelbtini)”, JAR kodas (duomenys neskelbtini), bankrutavusi (supaprastinto bankroto procedūra pritaikyta nuo 2017-03-20); UAB “ (duomenys neskelbtini).”, JAR kodas (duomenys neskelbtini), bankrutavusi 2015-05-12, UAB (duomenys neskelbtini) (JAR kodas (duomenys neskelbtini)) VAT pradėta bankroto procedūra.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė savo patikslintą priešieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai atsakovas paaiškino, kad jis turėjo finansinių sunkumų, todėl nenorėjo turėti turto savo vardu, o tuo metu ieškovė laukėsi nuo jo kūdikio ir sutiko, kad jai būtų perrašytas žemės sklypas ir namas kaip garantas, kad jis su ja gyvens ir ja rūpinsis. Jo tėvai apie tai, kad žemės sklypas ir namas buvo užrašytas ieškovei sužinojo tik prasidėjus skyrybų procesui. Namas nuo pamatų iki pat galo buvo pastatytas jo rankomis ir jo lėšomis. Namo ir žemės sklypo neregistravo savo vardu dar ir dėl to, kad oficialiai nebuvo išsiskyręs su pirma žmona, todėl nenorėjo, kad ji pretenduotų į tą turtą. Prie mašinos įsigijimo ieškovė neprisidėjo nė centu, todėl keista, kodėl jis, pilnai nupirkęs tą mašiną, dar turi ieškovei kompensaciją sumokėti už pusę automobilio. Per penkiolika metų namas buvo mažiausiai tris kartus iš dalies griautas ir pertvarkomas. Iš pradžių, bandant tartis su ieškove, ji pati prašė sumokėti jai 60000 Eur kompensaciją už pusę namo, bet vėliau viskas pasikeitė. Visą gyvenimą ir iki pat dabar už visus komunalinius patarnavimus mokėjo ir moka jis, nors visos sutartys yra ieškovės vardu. Ieškovė didžiąją dalį net nedirbo, todėl pinigų nei namo statyboms, nei kitoms išlaidoms neturėjo. Per mėnesį jis moka 236 Eur lizingo įmokas už lizinguojamą automobilį. Dirba vairuotoju, todėl jam automobilis reikalingas, kaip darbo priemonė. Oficialaus atlyginimo jis negauna. Smurto prieš ieškovę nėra naudojęs, bet kai išsiaiškino, su kuo ir kaip ieškovė linksminasi, kur nakvoja ir pan., abu pradėjo vienas su kitu kalbėti pakeltais tonais ar net rėkti vienas ant kito.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad iš esmės ginčas yra dėl kaltės ir dėl turto dalybų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik vienas dėl įvykio šeimos aplinkoje ir tai konfliktas buvo kilęs ne namuose, o svečiuose, dėl šio konflikto ieškovė atsakovui pretenzijų neturėjo, ekspertizės dėl sumušimų nesidarė, tvirtino, kad nugriuvo ir užsigavo pati, galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Daugiau jokių duomenų dėl neva smurtaujančio atsakovo nėra. Ieškovė pati paliko šeimą ir išsikraustė gyventi pas kitą vyrą. Atsakovas nenori aitrinti daugiau šio ir taip opaus klausimo, todėl tikslingiausia laikyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (duomenys neskelbtini) metais ieškovei buvo parduotas tik žemės sklypas. Namas buvo neregistruotas statinys iki (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesio, kai buvo pateikta statybų baigimo deklaracija. Mano, kad teisingiausia šį turtą šalims padalinti po lygiai. Liudytoju apklaustas atsakovo tėvas patvirtino, kad jis su savo žmona į šio namo statybas įnešė apie 30000 Eur, atsakovas ginčo laikotarpiu dirbo keturiuose darbuose ir visos jo pajamos buvo investuojamos į namo statybą, kvitai nebuvo renkami, nes šeiminiai santykiai buvo geri ir niekas neplanavo ginčytis dėl turto. Tie kvitai, kurie buvo atsitiktinai surasti – buvo pateikti į bylą.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovo priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto dalies priteisimo atsakovui atmesti, automobilį (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo naudai, ieškovei priteisiant 1463 Eur kompensaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2896 Eur nominalios vertės akcijas pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ir priteisti atsakovui. Nurodo, kad nuo žemės sklypo ir jame buvusių statinių įsigijimo praėjo daugiau negu 10 metų. Bendras civiliniame kodekse numatytas senaties terminas yra 10 metų. Ieškovės manymu, daugiau kaip dešimt metų negynęs savo tariamai pažeistų teisių, visą laiką žinodamas apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ir šiandien atsakovo teisės negali būti ginamos teismo keliu. Atsakovo prašoma priteisti 1463 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią transporto priemonę yra neadekvati, todėl šis automobilis gali būti priteisiamas atsakovui, o ieškovei išmokama 1463 Eur kompensacija. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos akcijomis ieškovė niekada neturėjo nieko bendra, apie tokių akcijų įsigijimą nieko nežinojo, įsigijimo sandoriuose nedalyvavo. Visų atsakovo turėtų įmonių akcijų įsigijimas – perleidimas buvo atsakovo verslo veikla, neturinti jokio ryšio su ieškove ar jos šeimos interesais. Ieškovei neturėjus nieko bendro su atsakovo įsteigtos ar įgytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, niekada nedavus sutikimo tokių akcijų įsigijimui ar perleidimui, priverstinis šio turto, kaip tariamos nuosavybės pripažinimas ieškovei būtų neteisingas ir neteisėtas. Atsakovui į ginčo akcijas įgijus asmenines nuosavybės teises, šios teisės ir turi likti atsakovui. Atsakovas reikalauja konstatuoti ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nepateikdamas jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės atsakovas negali reikalauti teismo pripažinti buvus abiejų sutuoktinių kaltę.
Tretysis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja L. B. ir J. B. santuokos nutraukimui. Informavo, kad byla nebus per advokatą. Prašo bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismo pavedimu Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, ištyrė šalių aplinkos sąlygas. Atsižvelgdama į tai, kad vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su vaikais, Tarnyba prašė nagrinėti bylą Tarnybos atstovui teismo posėdžiuose nedalyvaujant. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. K. (ieškovės sesuo) parodė, kad gerai pažįsta atsakovą, kaip ieškovės vyrą. Šeimos name yra dažnai buvusi, dabar jau senokai name nebuvo, bet kai buvo – tai name buvo švaru, tvarkinga. Iš sesers pasakojimų žino, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, bet pati nematė, kad jie muštųsi. Vieną kartą sesuo yra kreipusis į teisėsaugos institucijas, kodėl dėl kitų kartų nesikreipė – nežino.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. B. (atsakovo tėvas) parodė, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas, buvo padovanotas šalims. Vėliau jie padėjo statyti ir ginčo namą. Sūnus išsiskyrė su pirma žmona ir sukūrė naują šeimą, todėl jie labai norėjo padėti sūnui išlaikyti antrą šeimą. Per šešis metus jie su žmona apie 30000 Eur investavo į namo statybas. Mano, kad ieškovė yra jauna ir graži moteris, todėl galimai susirado kitą, nenakvodavo namuose, retai pas juos į svečius atvažiuodavo, negerbė nei jų šeimos, nei vyro. Žinodama, kad jie nerūko ir nevartoja alkoholio, ieškovė prie jo nerūkydavo, bet išėjusi į lauką su kitomis moterimis rūkė, nevengė gerti vyną ir alų. Kai buvo statomas namas, ieškovei tebuvo aštuoniolika, ji tikrai neturėjo pinigų namo statyboms, be to, pagimdė du vaikus. Paklausus sūnaus, ar ieškovės šeima finansiškai padeda, tai sūnus pasakė, kad ne, nes jis vedė piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų dukrą. Būdavo, kad ieškovė prašydavo jo žmonos pinigų, iš jo ieškovė pinigų neprašė, matyt, buvo nepatogu. Su anūkais bendrauja retai, neseniai buvo atvažiavusi anūkė, kuri apsiverkė ir pasakė, kad mama jų nemyli. Jis pats asmeniškai ieškovei pinigų nėra davęs, jis pinigus duodavo per sūnų (atsakovą). Nežino, ar jo žmona dideles sumas duodavo ieškovei, mano, kad smulkioms moteriškoms išlaidoms tai būdavo piniginės sumos. Kai atvažiuodavo į svečius, namuose buvo tvarkinga, o ar gera šeimininkė ir ar rūpinosi ieškovė namais – negali pasakyti. Ieškovė jam niekada nėra skundusis, kad atsakovas ją mušė ir neprašė imtis kokių nors veiksmų savo sūnaus atžvilgiu. Kai jis pirko žemės sklypą, tai jame buvo labai senos statybos namukas, kurį nugriovė atsakovas. Yra tik girdėjęs, kad atsakovas turi skolų, bet jokių detalių apie tai negali nieko pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, kad santuoka laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovė santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės grindė tuo, kad atsakovas neišlaikė ir neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, naudojo ieškovės atžvilgiu tiek fizinį tiek psichologinį smurtą, gadina ir naikina ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas santuokos iširimo priežastimi įvardino tai, kad buvo netinkamas abiejų sutuoktinių elgesys, paskatinęs tarpusavio santykių atšalimą, nutolimą vienas nuo kito, tarpusavio barnius, taip pat atsakovas pažymėjo, kad ieškovė turėjo priklausomybių, vėliau susirado kitą vyrą, pas kurį išsikraustė.
Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja tuo, kad atsakovas neišlaiko savo nepilnamečių vaikų. Šiuo atveju tokie ieškovės teiginiai vertinami kritiškai, kadangi klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, šiuos argumentus grindžia teismui (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismui pateikiama Specialisto išvada vertintina kritiškai, kadangi ji nekonstatuoja atsakovo kaltės, duomenų, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl fizinio smurto prieš ieškovę, nėra. Ieškovės pateiktas Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina faktą, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyrauja konfliktiški santykiai, nuolatiniai barniai, tačiau nutarimas nekonstatuoja fakto, kad būtent atsakovas naudojo prieš atsakovę fizinį smurtą. Tiek ieškovės, tiek atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie jų santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką nėra galimybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra negalimas, jų santuoka faktiškai yra iširusi, į nustatytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių, šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „L.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „B.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau šalys sau išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturinčios neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaikų išlaikymui, todėl išlaikymas šalims viena iš kitos nepriteistinas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo
Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas J. B. yra nepilnamečių vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. B. ieškinį tenkino iš dalies ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina L. B., iš atsakovo J. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 185 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, klausimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo šioje civilinėje byloje nesprendžiamas.
Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ir šio turto padalinimo natūra lygiomis dalimis
Atsakovas J. B. prašo atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), viso turto bendra vertė 120 451 Eur, pripažinti bendrąja nuosavybe ir bendru šeimos turtu ir padalinti tarp šalių lygiomis dalimis. Dalinant šį turtą, prašo taikyti bendro turto padalinimo būdą natūra, t.y. aiškiai apibrėžto turto perdavimą kiekvienam sutuoktiniui ir nustatant naudojimosi juo tvarką, o ne atidalinant iš bendrosios nuosavybės. Atsakovas nurodo, kad dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) metais jis su ieškove nuo 2004 metų vedė bendrą ūkį, iki santuokos sudarymo jiems gimė vaikai. 2004 m. lapkričio 23 d. ieškovei jau esant nėščiai su pirmuoju jų bendru vaiku, atsakovas veikdamas pagal savo tėvų V. B. ir H. B. išduotą įgaliojimą, pabrėždamas ypatingą prielankumą ieškovei, iki to laiko ir po to ilgą laiką niekur nedirbusiai savo jau nėščiai sugyventinei - aštuoniolikmetei panelei, perleido ginčo žemės sklypą su niekur neregistruota, pradėta be jokių nustatytos formos leidimų bei nebaigta namo konstrukcija. Būsimo namo statyboms atsakovo tėvai per keletą kartų davė sūnui apie 100 000 Lt (apie 29 000 Eur). Gyvenamojo namo statyboms buvo naudojami šie pinigai, atsakovo asmeninės santaupos bei iš atsakovo valdomų įmonių gaunamos pajamos. Ieškovė atsakovui buvo išdavusi įgaliojimą atstovauti ieškovę projektuojant bei statant šiame sklype gyvenamąjį namą bei kitus statinius, net ir su teise parduoti žemę bei statinius. Žemės sklypas ieškovės buvo įsigytas nors ir iki santuokos sudarymo, tačiau, jau bendro sugyventinių gyvenimo vedant bendrą ūkį metu. Tokiu būdu, ieškovei formaliai nusipirkus tik žemę, visi statiniai buvo sukurti atsakovo lėšomis bei darbu. Ieškovas beveik šešis metus statė šeimos namą, pirtį bei ūkinį pastatą, visos medžiagos statyboms, baldai, buitinė technika bei įranga buvo įsigytos atsakovo tiesiogiai ar per jo valdomas bendroves. Ieškovė neturėdama pajamų, realiai prisidėti prie statybų neturėjo galimybės. Namo statybas buvo stengiamasi užbaigti iki vestuvių. Atsakovo gaunamos pajamos, ženkli atsakovo tėvų parama buvo skirti kurti šeimos gerbūvį ir atitiko abiejų šalių suprantamus šalių poreikius. Statybos laikotarpiu atsakovas neturėjo net prielaidų apie galimą santuokos nutraukimą, tuo labiau galimus turtinius ginčus, todėl didelė dalis dokumentų nebuvo išsaugoti po statybų baigimo deklaracijų pateikimo registrų centrui, pateikiamos tik išlikusios medžiagų bei paslaugų įsigijimo sąskaitos.
Ieškovė nesutikdama su atsakovu, nurodo, jog nuo ieškovės nuosavybės teisių į turtą (žemės sklypą ir jame jau buvusius statinius) įgijimo praėjo daugiau nei 10 metų. Ieškovės manymu, atsakovas daugiau nei 10 metų negynęs savo tariamai pažeistų teisių, visą laiką žinodamas apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, praleido ieškinio senaties terminą ir šiandien šios atsakovo teisės nebegali būti ginamos teismo keliu. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pats, būdamas įgaliotas savo tėvų išreiškė valią turtą asmeninės nuosavybės teisėmis perleisti ieškovei. Atsakovas tvirtindamas jog bendram turtui su ieškove įgyti naudojo savo tėvų suteiktą paskolą, šių tariamų išlaidų nepagrindė. Atsakovas nepateikė realių ieškovės turto pagerinimą patvirtinančių įrodymų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė L. B. įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklype esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)d., o pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)d. Santuoka tarp ieškovės L. B. ir atsakovo J. B. įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d.
Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį, nesutikdama su atsakovo reikalavimu pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ir šį turtą padalinti natūra, lygiomis dalimis, prašo taikyti 10 metų senaties terminą. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors minėto nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris sudarytas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šio sandorio neginčija, o tik prašo šiuo sandoriu įgytą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškinio senaties termino pradžia yra bendro gyvenimo pabaiga ((duomenys neskelbtini) d.), o ne sandorio sudarymo data. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas J. B. nepraleido ieškinio senaties termino.
Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
Atsakovas J. B., nurodo, kad ginčo turtas, žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę pagrindą, kuris po santuokos sudarymo įgijo naują teisinį statusą. Atsakovas teigia, jog jis ir ieškovė kaip nesusituokę asmenys, drauge gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką ir gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini) d. Ginčo dėl to, jog šalys nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu byloje nėra. Kasacinis teismas nurodo, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Šalis, teigianti, kad turtas buvo įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius dėstomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ginčo šalys nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu, tačiau atsakovas J. B. tuo pačiu laiku buvo sudaręs santuoką su A. B., kuri buvo nutraukta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovės L. B. ir V. B. ir H. B. atstovaujamų J. B. buvo sudaryta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Duomenų, kad žemės sklypas būtų įgytas ne tik ieškovės vardu, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog šalys gyveno kartu, savaime nereiškia, jog šalys išreiškė valią ginčo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise, todėl ieškovės ir atsakovo santykiai laikotarpiu nuo 2004 m. iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) nėra vertintini kaip jungtinės veiklos (partnerystės). Byloje nenustatyta, kad buvo siekis minimą turtą įgyti kaip bendrąją nuosavybę. Atsakovo teigimu, ieškovė nebuvo pajėgi pati įsigyti nekilnojamojo turto bei pastatyti gyvenamojo namo ir pirties, kadangi sandorio sudarymo momentu laukėsiu pirmagimio, buvo aštuoniolikos metų, niekur nedirbo. Atsakovas nurodo, kad namo statyboms jo tėvai per keletą kartų davė apie 100 000 Lt (t.y. apie 29 000 Eur). Byloje nepateikta įrodymų pagrindžiančių pinigų perdavimą atsakovui, nėra sudarytos paskolos sutartys, ar pinigų dovanojimo sutartys. Atsakovas taip pat į bylą nepateikė duomenų apie savo gautas pajamas tuo laikotarpiu, kuomet vyko gyvenamojo namo statybos. Atsakovas į bylą pateikė nuotrauką, kurioje matyti nebaigtos statybos namas, tačiau iš jos negalima spręsti, kad tai būtent ginčo namas, nėra aišku kada daryta nuotrauka, kurioje vietoje. Atsakovas taip pat į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad buvo įsigytos prekės, tačiau tai neįrodo, kad įgytos prekės buvo skiriamos būtent ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui iš esmės. Dalis atsakovo pateiktų pinigų priėmimo kvitų yra neįskaitomi, neaišku, už ką buvo mokami pinigai. Be to, net ir nustačius, jog ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi tik iš asmeninių lėšų įsigyti žemės sklypo bei pastatyti namo, tai savaime neįrodo atsakovo nuosavybės teisių į turtą, kadangi kaip jau ne kartą pažymėta, byloje neįrodyta buvus šalių siekiui ir sutarimui kurti bendrąją nuosavybę.
Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas atmeta atsakovo teiginius laikyti šį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad turtas buvo įgytas jungtinės veiklos (partnerystės) metu, o kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė, kad šis turtas iš esmės buvo pagerintas jo lėšomis ir darbu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl santuokoje įgyto privalomo registruoti turto padalijimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2925 Eur, o atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti įmonių akcijas: UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), vertė 0 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, į.k. (duomenys neskelbtini), vertė 2896,20 Eur. Nepriteisti šalims kompensacijų dėl ne idealiai lygiai dalinamo turto. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo ieškovės vardu įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2925 Eur, priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant pusė jo vertės, t.y. 1463 Eur, UAB “ (duomenys neskelbtini)” padalinti lygiomis dalimis. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį, prašė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2925 Eur, priteisti atsakovui J. B., ieškovės naudai priteisti piniginę kompensaciją. Ginčo dėl turto verčių tarp šalių nėra.
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė įgyta (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2925 Eur. Pagal į bylą pateiktas VĮ “Registrų centro” pažymas, nustatyta, kad atsakovas J. B. buvo įregistruotas vieninteliu akcininku UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2014 m. balandžio 4 d., akcijų skaičius 100 vnt, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), viso vertė 2896 Eur. UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas bankrutavęs, išregistruotas, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas bankrutavęs, išregistruotas, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas bankrutavęs, išregistruotas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), teisinis statusas pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), AB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), yra bankrutavusios ir išregistruotos, jos į santuokos nutraukimo metu dalintino turto, kaip įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, balansą neįtraukiamos. Dalinamo turto balansą sudaro transporto priemonė (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB “ (duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog ieškovė nuo pat įsigijimo momento naudojosi transporto priemone (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad su ieškove gyvena nepilnamečiai šalių vaikai A. B. ir A. B. ir kaip nurodė ieškovė, transporto priemonė yra naudojama vaikų poreikiams juos vežiojant, teismas sprendžia, kad šalių teisėti interesai bei lūkesčiai nebus pažeisti po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 2925 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei L. B.. UAB “ (duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė 2896 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui J. B., nes šis turtas registruotas būtent atsakovo vardu, nuo pat įsteigimo pradžios ieškovė šiuo turtu nesinaudojo, juo nedisponavo ir juo nesirūpino. Įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnės vertės turtas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 14,50 Eur ((2925 Eur - 2896 Eur):2) kompensacija už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė L. B. galutiniu patikslintu ieškiniu prašo atsakovo J. B. prievoles tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, BUAB “ (duomenys neskelbtini)”, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas galutiniu patikslintu priešieškiniu nurodo, kad pilnumoje prisiima šiuos kreditorinius įsipareigojimus: išieškotojas VMI, 380,84 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Vitalis Milevičius, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 105,15 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 900,00 Eur, išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 100 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas ieškovė L. B. 1850 Eur (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 289,00 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), 7269,17 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas VMI, 1694,28 Eur, išieškojimą pagal b/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintini kaip šeimos prievolių neigiamas aktyvas ir dalintinos tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nereiškė reikalavimo šias prievoles pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės ir atsakovo išvardintos skolos yra asmeninio pobūdžio ir laikytinos asmeninėmis prievolėmis, kurios gali būti tenkinamos iš jiems priklausančio turto ar kitų pajamų. Kiti kreditoriai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Byloje kilo ginčas dėl prievolės pobūdžio nustatymo, atsiradusios Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį, nurodo, kad ši prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintina kaip šeimos prievolių neigiamas aktyvas ir dalintina tarp sutuoktinių lygiomis dalimis. Pirmiausiai, teismas pažymi, kad pagal minimą teismo nutarimą J. B. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas jam buvo paskirta 900 Eur baudą, taip pat vadovaujantis ANK 664-665 straipsniais priteista iš J. B. 10 289, 35 Eur nuostolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlyginimui. Taigi, kreditorius yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tam, kad prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos galėtų būti priskirtos prie bendrųjų sutuoktinių prievolių, atsakovas turėtų įrodyti, kad prievolės, atsirado iš sandorių sudarytų šeimos interesais, tačiau pagal įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad bauda ir nuostolių atlyginimas buvo priteistos asmeniškai iš J. B., o kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu, nenurodo, kad prievolės turėtų būti vertinamos kaip asmeninės. Kreditorius nekėlė skolos solidarumo klausimo, nors galėjo ir turėjo visas tam įstatyme numatytas teisines priemones. Nesant skolos solidarumą pagrindžiančių įrodymų teismas sprendžia, jog prievolė kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.
Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo pripažinti atsakovo J. B. kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiradusį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniu atsakovo J. B. kreditoriniu įsipareigojimu. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi šios įmonės akcijos pirktos santuokos metu už šeimos pinigus, tai ir gautos pajamos buvo šeimos pajamos, todėl turi būti dalinama lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta priteisti iš J. B. ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai 16 587,77 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 16 587,77 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452,97 EUR bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dalyvavusi juridinio asmens veikloje. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsiradusi prievolė kreditoriui būtų susijusiu dėl šeimos poreikių tenkinimo. Priešingai nustatyta, kad atsakovas aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, buvo jos vadovas, vienintelis akcininkas. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovui tenka pareiga atlyginti žalą. Nesant skolos solidarumą pagrindžiančių įrodymų teismas sprendžia, jog prievolė kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies (50 proc.). 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta atidėti atsakovui J. B. 249,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Kadangi priešieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 125 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 2640,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (Liteko DOK-76038 1149,50 Eur + 14,95 Eur; Liteko DOK-225103 25,51 Eur; Liteko DOK-155800 180 Eur; Liteko DOK-272071 1270,50 Eur). Liteko DOK-272071 nurodoma, jog ieškovė patyrė 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 418 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 1200 Eur, o pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 49, nurodoma, kad už suteiktas teisines paslaugas ieškovė turi sumokėti 1421,75 Eur. Atsižvelgiant į prieštaringus duomenis, teismas mažina ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą atimant 70,50 Eur. Ieškovės pateikti įrodymai (mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovė iš viso patyrė 2569,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, teismas atstovavimo išlaidas priteisia patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, t.y. ieškovei L. B. iš atsakovo J. B. priteisia 1284,98 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui J. B. iš ieškovės L. B. priteisia 550,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 20,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina per pusę kiekvienai šaliai, t.y. po 10,39 Eur.
Ieškovė L. B. taip pat prašo teismo grąžinti jos permokėtą žyminį mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš viso sumokėjo 162,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus (2019 m. sausio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. 363 sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, o 2019 m. vasario 18 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 87,00 Eur žyminio mokesčio). Už ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus mokėtinas 141,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 21,00 Eur permoka (162,00 Eur - 141,00 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (iki santuokos – L.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui J. B. palikti jo pavardę – B., ieškovei L. B. palikti jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – L..
Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2925 Eur vidutinės rinkos vertės.
Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 vienetų UAB “ (duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896 Eur.
Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,50 Eur (keturiolika eurų ir 50 ct) dydžio kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę turto dalį.
Po santuokos nutraukimo atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais pripažinti:
- išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 380,84 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Vitalis Milevičius, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini);
- išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 105,15 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 900,00 Eur, išieškojimą pagal ATPK baudą vykdo antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini);
- išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 100 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Brigita Palavinskienė, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)3;
- išieškotojas ieškovė L. B. 1850 Eur (išlaikymo įsiskolinimas), išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Dainius Šidlauskas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini);
- išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 289,00 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini);
- išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini), JAR kodas (duomenys neskelbtini), 7269,17 Eur, išieškojimą pagal c/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė Virginija Meškauskienė, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini); išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1694,28 Eur, išieškojimą pagal b/b (duomenys neskelbtini) vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini);
- kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
- kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nepriteisti šalims vienas kito išlaikymo.
Sutuoktinių asmeninėse sąskaitose esančias lėšas po santuokos nutraukimo palikti tam sutuoktiniui, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita.
Kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 125,00 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1284,98 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 98 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 10,39 Eur (dešimt eurų ir 39 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio permoką – 21,00 Eur (dvidešimt vienas euras). Išaiškinti, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaujantis šiuo sprendimu.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.