- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- AN2-152-574/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00007-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-28621-2023, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 16 d. 20.54 val. vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 51 km/val., t. y. važiavo 121 km/val. (įvertinus paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus. A. S. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m kovo 4 d. nutartimi skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ir pritaikius ANK 34 straipsnį, jį pakeisti – neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl padarė esminius proceso teisės pažeidimus, neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, pažeidė rungtyniškumo, teisingumo, nešališkumo principus, padarė neteisingas išvadas, administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį taikė nesant subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl nuobaudos individualizavimo ir jos proporcingumo padarytam pažeidimui, neįvertino jo asmenybės ir tinkamai neindividualizavo skirtinos nuobaudos, neatsižvelgė į šio konkretaus pažeidimo pavojingumą, dėl to teismas nutartimi priėmė nepagrįstus sprendimus. Skundžiama nutartis priimta nevertinant konkrečios situacijos individualiai, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra konstatavęs, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui.
3.2. Įstatymų leidėjas formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į jo asmenybę ir nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas neįvertino to, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. jis yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) Sąjungos ((duomenys neskelbtini)) narys ir revizijos komisijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja respublikinėse, tarptautinėse, regioninėse, žanrinėse, konkursinėse grupinėse (duomenys neskelbtini), parengė dešimtis (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir už jos ribų. Jo veikla yra svarbi ir reikšminga Lietuvos kultūros raidai, jis prisideda prie įvairių formatų (duomenys neskelbtini) projektų vykdymo, bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) skyriais, su Lietuvos miestų (duomenys neskelbtini). 2012 m. (duomenys neskelbtini)“. Tais pačiais metais už (duomenys neskelbtini) statusas. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo nuopelnus Lietuvos Respublikai ir indėlį į Lietuvos kultūrą. Taip pat neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (LR ANK 35 str. 9 d.). Administracinio pažeidimo padarymo dieną jam buvo sukakę (duomenys neskelbtini) metai.
3.3. Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
3.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir atsakomybę lengvinančias, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
3.5. 2023 m. rugsėjo mėn. 16 d. apie 20.54 val. jis vairuodamas savo automobilį „Subaru Outback“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kauno į Vilnių magistraliniu keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A 14). Nepastebėjo kelio ženklo, kuris nurodo leistiną greitį – 70 km/h, dėl to trumpam viršijo leistiną greitį ir važiavo 121 km/h greičiu. Nori akcentuoti, kad pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad jo padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir jis nesukėlė eismo įvykio, nebuvo sukelta pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai pavojaus neegzistavo.
3.6. Jo greičio viršijimas buvo nulemtas nepastabmo, o ne sąmoningų ir kryptingų veiksmų. Greičio viršijimas (51 km/h) buvo momentinis, kadangi supratęs, kad viršija greitį ir įsitikinęs, kad nėra realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams, staigiai sulėtino savo automobilio greitį iki toje kelio atkarpoje leistino greičio – 70 km/h. Taip pat praktikoje, aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad padarydamas netyčinį administracinį nusižengimą nesukėlė absoliučiai jokio pavojaus.
3.7. Institucijos atstovas teismo prašė jo skundo netenkinti ir teismo posėdžio metu bandė jį charakterizuoti vien iš neigiamos pusės, pateikė teismui klaidinančią informaciją, t. y., kad iki pažeidimo padarymo dienos (2023 m. rugsėjo 16 d.) turėjo 4 galiojančias nuobaudas už greičio viršijimą ir kad nuo 2017 m. buvo 20 kartų baustas. Posėdžio metu paneigus šią informaciją, Institucijos atstovas patikrino informaciją savo planšetiniame kompiuteryje ir paneigė prieš tai teismui pateiktą informaciją ir patikslino, kad iki pažeidimo padarymo dienos buvo baustas tik 1 kartą už greičio viršijimą. Tačiau teismas to neįvertino ir nutartyje konstatavo klaidingą faktą, kad Institucija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas anksčiau buvo baustas už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. iki pažeidimo padarymo dienos (2023 m. rugsėjo 16 d.), turėjo 4 galiojančias nuobaudas už greičio viršijimą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad 2023 m. vasario 10 b. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kurie įvykdyti 2023 m. vasario 11 d., 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kurių jis nepadarė. Minėtų nusižengimų nėra Administracinių nusižengimų registre. Teisė vairuoti automobilį jam suteikta (duomenys neskelbtini) m., niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti, tačiau teismas priimdamas nutartį į tai neatsižvelgė.
3.8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
3.9. Teismas, paskirdamas 2 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ribojimą, nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais, nors neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą, juolab, kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ANK straipsnį jam paskirta ir piniginė bauda, kurią jis sutinka sumokėti ir kuri leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad jis ateityje nedarytų analogiškų šiurkščių nusižengimų.
3.10. Priimdamas nutartį teismas neįvertino būtinybės turėti galiojančią specialiąją teisę vairuoti automobilį. Nutartyje teismas konstatuoja, kad būtina teisė vairuoti man reikalinga tik dėl vykimo į darbovietę ir iš jos. Tačiau neįvertino to, kad pagal (duomenys neskelbtini) dėl bendradarbiavimo naudotų padangų perdirbimo technologinio proceso tobulinimo yra būtinas jo fizinis buvimas (duomenys neskelbtini). Neturėdamas galiojančios specialiosios teisės vairuoti automobilį negalės vykdyti savo įsipareigojimų pagal minėtą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jo amžių ((duomenys neskelbtini) m.) jam arba jo žmonai, E. S., gim. data (duomenys neskelbtini)., kuriai reikalinga dažna pagalba (jis ją veža į gydymo įstaigas, lydi visur, kur jai reikalinga), tenka dažnai lankytis gydymo įstaigose, kurios randasi ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Su žmona gyvena dviese, todėl jam praradus specialiąją teisę vairuoti automobilį, stipriai pablogės jo ir jo žmonos gyvenimo kokybė.
3.11. Nutartyje nurodyta sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje (ANK 416 str.) administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Jis 2022 m. lapkričio 26 d. vairuodamas savo automobilį važiavo magistraliniu keliu Šiaulių aplinkkelis (Al 8) į Kuršėnus. Tą dieną, dėl sudėtingų oro sąlygų, vėlavo į (duomenys neskelbtini), kurioje turėjo pristatyti revizijos komisijos ataskaitą. Pažymi, kad magistraliniame kelyje Šiaulių aplinkkelis (Al 8) leistinas greitis yra 100 km/val., tačiau važiuodamas su srautu negalėjo sumažinti greičio, dėl ko pažeidė ANK 416 straipsnio 2 dalį, tai yra viršijo greitį daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. Vairuojant savo transporto priemonę, nustatytą 100 km/val. greitį viršijo 15 km/val. ir važiavo 112 km/val. greičiu. Dėl minėto nusižengimo kaltę pripažino ir paskirtą baudą sumokėjo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
4.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
4.3. Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog A. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. A. S. prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą palikti galioti Institucijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą.
7. Nors skundu iš esmės neginčijamos padaryto administracinio nusižengimo faktinės bylos aplinkybės bei nusižengimo kvalifikacija ir A. S. nurodo, jog prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą, visgi, iš argumentų turinio galima daryti priešingą išvadą. A. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes jo padarytas nusižengimas nėra šiurkštus, buvo nulemtas nepastabumo, o ne sąmoningų ir kryptingų jo veiksmų, greičio viršijimas buvo momentinis, o supratęs, kad viršija greitį staigiai jį sumažino iki toje kelio atkarpoje leidžiamo greičio, o pirmosios instancijos teismas taikė jam administracinę atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nesant subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.
8. Kaip matyti iš ANK 416 straipsnio 6 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė numatyta tam, kas viršijo nustatytą greitį daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Priešingai, nei nurodoma skunde, aiškinant minėtą draudimą viršyti nustatytą leistiną greitį tik tuomet, kai tai sukelia atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) ar žalą, reikštų, jog, nesant pavojingų situacijų ir žalos, nustatytą greitį viršyti leidžiama. Kaip minėta, KET tokių situacijų ir išimčių nenumato.
9. Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta bendroji pareiga eismo dalyviams, nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 6 punkte numatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Iš to seka, kad kiekvienas vairuotojas turi laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, būti atsargus ir atidus dalyvaudamas eisme. Kaip nurodo apeliaciniame skunde, pagal (duomenys neskelbtini) yra būtinas jo fizinis buvimas (duomenys neskelbtini). Iš to galima daryti išvadą, kad į Kauną, ir, kaip nagrinėjamu atveju, iš Kauno administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo ne pirmą kartą, todėl turėjo įvertinti, kad magistraliniame kelyje yra kelio ruožų, kuriuose greitis ribojamas labiau, netgi iki 70 km/h kaip ir nagrinėjamu atveju.
10. Įvertinus išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte – prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio, nors to nutarime ir neargumentavo. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiamų paaiškinimų susijusių su praeityje padarytu administraciniu nusižengimu matyti, jog A. S. nelinkęs prisiimti atsakomybės, bandydamas pateisinti savo elgesį. Dėl analogiško nusižengimo, padaryto 2022 m. lapkričio 26 d. nurodė, jog negalėjo sulėtinti greičio, nes važiavo kolonoje, nagrinėjamu atveju stengėsi sumažinti savo kaltę nurodydamas, kad niekam nesukėlė pavojaus. Vis dėl to, apeliantas teisingai pažymi, kad byloje turėjo būti nustatyta kita jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad A. S. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Todėl ši aplinkybė pripažintina A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taigi vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda (administracinio poveikio priemonė) švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuo (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) narys ir revizijos komisijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), jo veikla yra svarbi ir reikšminga Lietuvos kultūros raidai, 2012 m. (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais už kūrybos profesionalumą jam buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) statusas, todėl mano, kad teismas neatsižvelgė į jo nuopelnus Lietuvos Respublikai ir indėlį į Lietuvos kultūrą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenį teigiamai apibūdinantys duomenys apie užimtumą, darbinę veiklą, šeimą ir pan., yra tik vienos iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Visoms ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.
13. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas teigė, jog dalis jo padarytų administracinių pažeidimų yra padaryti ne jo, o jo dukros, kadangi ji taip pat naudojasi jo automobiliu, o gautas baudas jis kartais sumoka pats, o kartais perduoda dukrai, kiek pažeidimų iš administracinių nusižengimų registro išrašo yra jo, tiksliai pasakyti negalėjo. Vis dėl to, objektyviai patikrinti šių aplinkybių visa apimtimi nėra galimybių. Be to, apylinkės teismas įvertino ir aplinkybę, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis pažeidimas padarytas pakartotinai, kol nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Atsižvelgiant į aptartus duomenis spręsti, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo, nėra pagrindo.
14. Kiti skundo argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo tikslais, rūpintis savo ir savo žmonos sveikata nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimą trumpesniam terminui negu yra paskirtas. Daugelis žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones vykdami į darbą ar darbo reikalais, taip pat naudojasi automobiliu tenkindami savo ar savo šeimos poreikius, todėl šios skunde minimos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi neatsakingai, vairuodamas nesilaikė kelių eismo taisyklių, nebuvo atsargus ir atidus, itin reikšmingai viršijo numatytą greitį kelio ruože.
15. Sutiktina ir su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, ir pažymima, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
16. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiama nutartimi ir netgi įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo amžių, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą A. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams yra artimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28621-2023 pakeisti.
Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę, t. y., kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.
Kitoje dalyje 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28621-2023 nekeisti.
Nutartis neskundžiama.