Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-590-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: e2A-590-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01457-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Garda Group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-590-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01457-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.7.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Garda Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garda Group“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garda Group“ 9 725,00 Eur sumokėto avanso, 335,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 23 d. sudarė su UAB „Garda group“ Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020.02.23/PT3 D-7 dėl 51,67 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties patalpos su balkonu, 3-iame aukšte, plane pažymėtą projektiniu Nr. 3D-7, bei patalpai priskirto atskiro naudojimo žemės sklypo dalies, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovė 2021 m. vasario 25 d. ir 2021 m. vasario 26 d. atsakovei sumokėjo 15 proc. dydžio – 10 725,00 Eur avansą. Sutartimi susitarė, kad buto statybos darbai bus baigti iki 2021 m. IV ketvirčio pabaigos, o sklypo dalies gerbūvio iki 2022 m. III ketvirčio pabaigos. Statybos drabų terminai buvo atidėti kelis kartus: iki 2022 m. kovo 31 d., vėliau iki 2022 m. birželio 30 d., dar vėliau iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Tačiau iki nurodytų terminų atsakovė buto statybos darbų neatliko ir su ieškove pagrindinės sutarties nesudarė.

1.2. 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl preliminarios būsimo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, nurodydama, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nesant pirkėjo kaltės bei įsipareigoja sumokėtą avansą bei papildomai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumokėtos avanso sumos grąžinti iki 2022 m. spalio 31 d. Atsakovė 2022 m. spalio 28 d. pateikė ieškovei pranešimą Dėl avanso grąžinimo terminų, kuriame nurodė, kad avansą grąžins dalimis, keliais etapais ir vėliau, nei buvo žadėta pirmajame pranešime, bei kad mokės ieškovei kompensacines palūkanas, t. y. 200,00 Eur per mėnesį, iki faktinio avanso grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gegužės 1 d. Tačiau atsakovė ieškovei grąžino tik 10 proc. sumokėto avanso, t. y. 1 000,00 Eur (2023 m. sausio 20 d.) bei 1 000,00 Eur kompensacinių palūkanų (2022 m. spalio 30 d., 2022 m. spalio 30 d., 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. kovo 9 d.). Ieškovė pareikalavo grąžinti likusią avanso dalį, tačiau 2023 m. balandžio 27 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą Dėl avanso grąžinimo, kuriame jau informavo, kad dėl finansinių sunkumų likusią nesumokėto avanso dalį bei nesumokėtas kompensacines palūkanas sumokės jau iki 2023 m. gruodžio 28 d. Kadangi atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimo, vienašališkai nukelia terminus, todėl prašoma priteisti iš atsakovės 9 725,00 Eur avanso sumą, 335,10 Eur palūkanų ir procesines palūkanas.

2. Atsakovė UAB „Garda Group“ su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisiant iš atsakovės 9 725,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,00 Eur žyminį mokestį, o reikalavimus dėl 335,10 Eur palūkanų ir 1 210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktu skaičiavimu dėl reikalavimo sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė, prašydama priteisti 335,10 Eur palūkanų sumą, ją skaičiuoja už laikotarpį nuo ieškovės (pirkėjo) sumokėtos pirmosios įmokos (avanso) sumos iki ieškinio surašymo dienos, tačiau atsakovė laiko, jog nagrinėtinu atveju penkių procentų dydžio metinės palūkanos turėtų būti skaičiuotinos ne iki ieškinio surašymo dienos, o iki Sutarties nutraukimo prieš terminą dienos. Taip pat nesutiko su 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodant, kad ši suma yra nepagrįstai didelė tokio pobūdžio bylai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Garda Group“ taip pat teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, leidžiant sumokėti skolą lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 6 mėn. terminą. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, jog pagal atsakovės 2022 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, turi 4 384 972 Eur per metus vykdytinų įsipareigojimų, į kuriuos patenka ir finansiniai įsipareigojimai kitiems, tokios pačios rūšies kreditoriams, kaip ir ieškovės. Prašymo pateikimo dienai kartu su ieškovės reikalaujama skola yra negrąžinęs avansų 137 998,68 Eur sumoje, todėl jeigu atsakovė būtų įpareigota grąžinti visą skolą, ji netektų apyvartinių lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų, kurios nukreipiamos avansų, įskaitant ir ieškovės avanso, grąžinimui, todėl yra tikslinga sprendimo vykdymą išdėstyti. Skolos išdėstymas (terminas) nesukels neigiamų pasekmių, priešingai - leis vykdyti įsipareigojimus dalimis, o tuo pačiu bus atsižvelgta ir į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės V. V. ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda Group“ 9725,00 Eur negrąžinto avanso, 335,10 Eur palūkanų, taip pat 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 10 060,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 210,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 228 Eur žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovės priteisė valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 20 d. atsakovė grąžino ieškovei pagal 2020 m. vasario 23 d. Preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020.02.23/PT3 D-7 tik 10 proc. jos sumokėto avanso, t. y. 1 000 Eur, todėl atsakovės skola pagal Sutartį šiai dienai sudaro 9 725,00 Eur. Skolą atsakovė pilnai pripažino savo procesiniuose dokumentuose, be to, ji neneigė skolos fakto ir savo pranešimuose. Preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta ir pagrindinė sutartis nesudaryta, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo disponuoti jai perduotais ieškovės pinigais, todėl 9 725,00 Eur avansas priteistas iš atsakovės, priešingu atveju, tai būtų kaip nepagrįstas praturtėjimas.

4.2. Spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, kad nutraukusi vienašališkai Sutartį, atsakovė siuntė ieškovei pranešimus, kuriuose pati pasiūlė ir įsipareigojo ieškovei sumokėti kompensacines palūkanas, o būtent: 2022 m. spalio 28 d. pranešime atsakovė įsipareigojo kaip papildomą piniginę kompensaciją prie grąžintino avanso sumos sumokėti kompensacines palūkanas – 200,00 Eur per mėnesį iki faktinio avanso grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki 2023 m. gegužės 1 d. Taip pat 2023 m. balandžio 27 d. raštu dėl avanso grąžinimo atsakovė įsipareigojo likusią nesumokėto avanso dalį bei nesumokėtas kompensacines palūkanas sumokėti iki 2023 m. gruodžio 28 d. Taigi, tokio pobūdžio faktiniai duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovė, įsipareigodama sumokėti ginčo palūkanas ieškovei, nebuvo saistoma Sutarties 8.2.1 punktu, todėl ji nepagrįstai ginčija ieškovės reikalavimą. Teismo vertinimu, tokia nenuosekli atsakovės pozicija savaime nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei ginčo palūkanų. Ieškovė ieškinyje pateikė paskaičiavimą dėl prašomų priteisti 335,10 Eur palūkanų, dėl kurių pagrįstumo teismui abejonių nekilo. Pažymėta, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šias palūkanas prašo priteisti ne pagal Sutartį, o pagal įstatymą. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei byloje konstatuotą aplinkybę, kad atsakovė nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų ieškovei, o būtent – grąžinti avansą ir sumokėti papildomai kompensuojamas palūkanas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 335,10 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės.

4.3. Patenkinus ieškinį visiškai, CPK 79 straipsnio, 80 straipsnio 7 dalies, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio pagrindais ieškovei iš atsakovės priteista 1 210,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 228 Eur žyminio mokesčio. Pažymėta, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jos patirtų išlaidų faktą ir dydį. Teismo vertinimu, tai yra protingos išlaidos, atsižvelgiant į atstovo darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į aplinkybę, kad atsakovės elgesys sąlygojo patirtų išlaidų dydį (atsakovė Alytaus apylinkės teismui 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmus teismo įsakymą, pareiškė prieštaravimus, taigi, ieškovė visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo pažeistas teises); taip pat įvertintina, kad prašomos priteisti išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė už atstovavimą 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje neprašė priteisti papildomai bylinėjimosi išlaidų. Teismas nenustatė, kad prašomos išlaidos yra neprotingai didelės, atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei atsakovės pasirinktą poziciją – negrąžinti ieškovei priklausančių lėšų nustatytais ir ne kartą pratęstais terminais, taip pažeidžiant ir ieškovės teisę į nuosavybę - atgauti jai priklausančias pinigines lėšas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.4. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą nurodė, kad atsakovė yra juridinis ir verslo siekiantis asmuo, turintis turto už daugiau kaip 3 milijonus eurų; 2022 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolio ataskaita liudija, kad įmonė dirba pelningai (57 128,00 Eur grynojo pelno per ataskaitinį laikotarpį); tuo tarpu atsakovė yra fizinis asmuo – vartotoja, kuri siekė įsigyti gyvenamąjį būstą savo poreikiams tenkinti; taigi, ieškovė kaip vartotoja yra silpnesnioji šalis ir jos interesai nagrinėjamu atveju turi būti ginami, juolab, kad prašomas priteisti avansas buvo sumokėtas atsakovei beveik prieš du metus. Taigi, ieškovė objektyviai du metus neturi galimybės naudotis jai priklausančiomis lėšomis.

4.5. Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė yra vartotoja, ji yra silpnesnioji šalis; taip pat ir faktus, kad: 1) atsakovė ne kartą buvo įsipareigojusi ieškovei grąžinti avansą dalimis ir etapais, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, nes grąžino tik 10 proc. sumokėto ieškovės avanso; 2) ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ne tik ginčo teisenos tvarka, bet ir supaprastinto proceso – teismo įsakymo išdavimo tvarka. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja, kad atsakovė vengė vykdyti savo prievoles tinkamai ilgą laiką, ji nebuvo sąžininga civilinių santykių dalyvė, todėl net ir atidėjus teismo sprendimo vykdymą, nėra garantijų, jog atsakovė įvykdys teismo sprendimą. Sprendimo vykdymo atidėjimas šioje byloje neatitiktų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintos teismo sprendimo vykdytinumo savybės ir ieškovės teisėtų interesų bei lūkesčių – atgauti skolą, priteistą teismo sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip verslininkės, interesai ir finansinė padėtis negali dominuoti ieškovės, kuri nagrinėjamu atveju yra vartotoja, atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms ir remiantis proporcingumo, teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo išdėstyti jai teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Garda Group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir 1 210,00 Eur išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą, ir priimti naują sprendimą - atsakovės prašymą dėl išdėstymo tenkinti ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1 210,00 Eur išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Nurodė, kad iš 2022 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, matoma, kad atsakovė turi 4 384 972 Eur per metus vykdytinų įsipareigojimų, į kuriuos patenka ir finansiniai įsipareigojimai kitiems tokios pačios rūšies kreditoriams, kaip ir ieškovė, kurių teismas neįvertino, kas sudarė esminę reikšmę klausimo išsprendimui. Kartu su ieškovės reikalaujama skola yra negrąžinęs avansų 137 998,68 Eur sumoje ir siekdamas kreditorių lygiateisiškumo, savo pareigas visiems vienos rūšies kreditoriams siekia įvykdyti vienodai, todėl, jeigu būtų įpareigotas grąžinti visą skolą iš karto, nukentėtų likusių tos pačios rūšies kreditorių interesai ir būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas ir būtų išbalansuotas biudžetas, kadangi atsakovė netektų apyvartinių lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų.

5.2. Apeliantė pažymi, kad atliko dalinį 1 000 Eur avanso grąžinimą bei 1000 Eur piniginę kompensaciją už avanso grąžinimo vėlavimą, taip pat vykdė raštišką komunikaciją ir neginčijo avanso grąžinimo fakto. Todėl atsakovės prašymas teismo sprendimą išdėstyti iš esmės trumpam šešių mėnesių laikotarpiui teismo nepagrįstai buvo atmestas. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nesukels neigiamų pasekmių ir priteistos skolos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus esmingai nenaudingas, priešingai leis atsakovei vykdyti ieškovei įsipareigojimus dalimis, o tuo pačiu bus atsižvelgta ir į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.

5.3. Teismas priteisdamas absoliučiai visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesant ginčo dėl skolos (avanso) grąžinimo dydžio, neanalizuodamas atsakovės veiksmų iki ieškovės kreipimosi į teismą, pažeidė protingumo principus ir sukūrė prielaidą pateisinti bylinėjimosi išlaidas vien tik tuo pagrindu, jog jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip formaliai išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

5.4. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinė byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Nagrinėtinu atveju atsakovė ieškovei raštais buvo aiškiai ir ne kartą išreiškusi poziciją dėl to, jog neginčija avanso ir siekia jį grąžinti.

5.5. Pažymėjo, kad net ir aplinkybė, jog maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą kokio prašė ieškovė, kadangi remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šiuos kriterijus, kas nagrinėtinu atveju nebuvo vertinta.

Atsiliepimas

6. Ieškovė V. V. pateiktame atsiliepime į atsakovės UAB „Garda Group“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie apeliantės sunkią turtinę padėtį (ar jos pasunkėjimą bylos nagrinėjimo metu), taip pat neegzistuoja jokios kitos nepalankios ar išimtinės aplinkybės, dėl ko būtų galima taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu. Apeliantė ir toliau sėkmingai vykdo projektus, naudodama ieškovei priklausančias, tačiau turimas grąžinti pinigines sumas, jų negrąžina. Ieškovės kreditorinis reikalavimas tesudaro nedidelę dalį apeliantės turimo turto.

6.2. Apeliantė pateiktoje 2022 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2021 m. nurodė 24 023,00 Eur, o už 2022 m. – 28 721,00 Eur Bendrųjų ir administracinių sąnaudų (Pelno (nuostolių) ataskaitos 6 eilutė „Bendrosios ir administracinės sąnaudos“), kas parodo tai, jog apeliantė vietoj to, kad vykdytų savo prievoles kreditorių atžvilgiu, savo asmeninių sąnaudų ne tik, kad nemažino, bet jas dar ir didina kitų sąskaita. Apeliantės uždirbtas 57 128,00 Eur grynasis pelnas. Apeliantei skolingi tretieji asmenys, viso 1 044 525,00 Eur sumą. Apeliantė nei kartu su prašymu dėl sprendimo įvykdymo, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių kitų duomenų apie per 2023 metus įvykdytus sandorius, pinigų judėjimą, kitas pajamas ir pan. Tokiu būdu apeliantė iš esmės slepia duomenis apie savo padėtį, todėl nesant byloje įrodymų – apeliantei nepateikus realių, aktualių šiai dienai įrodymų nėra pagrįsto ir teisėto pagrindo nuspręsti, kad susidarė labai nepalankios ir išimtinės aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą.

6.3. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji turi kokių nors kitokių atsiskaitymo prievolių nei su penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kuri kaip minėta apeliantei atsirado jau 2022 m. rugsėjo 30 d. Be to, apeliantė nurodydama, kad „<...> nukentėtų likusių tos pačios rūšies kreditorių interesai“, nepateikė jokių įrodymų apie tokiems kreditoriams esantį kalendorinį eiliškumo atsiskaitymą, ir kaip tai galėtų paveikti teismo sprendimas. Ieškovė turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad apeliantė jai sumokėtą avansą sugrąžins preliminarioje Sutartyje nustatytais terminais ar bent uždelstais terminais, kuriuos apeliantė pati vienašališkai nustatinėjo savo raštuose, tačiau ko ji taip ir nepadarė. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti vienos šalies teisių (apeliantės), tuo pačiu pažeidžiant kitos šalies (ieškovės) teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius – lėšas (kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi ir vis dar tikisi atgauti) negali nukreipti tiems patiems, kuriuos įvardija apeliantė, socialiai reikšmingiems interesams tenkinti – savo asmeninių interesų tenkinimui. Todėl priešingai, jeigu priteistų sumų mokėjimas būtų dar išdėstytas apeliantės ilgesniam prašomam laikotarpiui, tokiu būdu būtų pažeistas teismo sprendimo tinkamas įvykdymas bei ieškovės teisės ir teisėti interesai, ieškovės lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

6.4. Nei šios bylos nagrinėjimo atveju, nei kitais atvejais, įstatymas bendrai nenustato pagrindų, jog bylinėjimosi išlaidos galėtų būti neatlyginamos jas priteisiant iš pralošusios šalies. Pažymėta, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl apeliantė kartu negali tikėtis ir dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio sumažinamo. Vienintelis atvejis, kuomet apeliantė galėjo tikėtis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, jeigu ji pati būtų vykdžiusi savalaikiai Sutartimi bei savo raštuose prisiimtais terminais avanso sugrąžinimo prievolę, dėl kurios nebūtų buvę kreiptasi į teismą.

6.5. Bylos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, būtent ieškovė iki pat ieškinio pareiškimo ne tik tikėjosi, kad apeliantė geranoriškai sugrąžins ieškovės sumokėtą avansą, tačiau kaip matyti iš aplinkybių visumos apeliantė ne tik savo vienasmeniškai nustatomais ir vis perkeliamais terminais nevykdė piniginių prievolių, bet dar ir teisme tik dėl jai vienai suprantamų priežasčių, siekia ir toliau vienašališkai nustatyti – atitolinti prievolės įvykdymo terminus. Atsakovės veiksmai tiesiogiai nulėmė papildomą bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nes pati nedėjo jokių pastangų vykdyti tinkamai ne tik Sutarties, bet ir pačios nustatomų terminų prievolei įvykdyti. Tokius apeliantės veiksmus, įskaitant apeliaciniame skunde iškraipomas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi vertinti tik vienu būdu – piktnaudžiavimu procesu, turint vienintelį tikslą dar ilgiau užvilkinti sumokėto avanso sugrąžinimo klausimą.

6.6. Ieškovės procesinis elgesys buvo visiškai tinkamas, apeliantei savavališkai nustatytais terminais nevykdant pareigos sugrąžinti avanso, ji sąžiningai pasinaudojo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas: kreipėsi teisinės pagalbos nematydama kitos išeities. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, pasiremiant Rekomendacijomis, nėra nepagrįstas ar pažeidžiantis protingumo principus, nes šiais teisės aktais tiesiogiai remiamasi ir kasacinio teismo, įskaitant apeliantės cituojamoje išplėstinės kolegijos praktikoje, ir nuo jos nenukrypo. Pažymėta, kad advokato darbas susideda ne tik iš ieškinio parengimo, bet ir dalyvavimo teismo posėdyje, taip pat ir iš kitokio pobūdžio darbo: susipažinimo su medžiaga, teisės aktų bei teismų praktikos analizės byloje keliamais klausimais, procesinių dokumentų rengimo laikas ir pan. Šiuo konkrečiu atveju buvo teikta konsultacija, surašytas ieškinys, pateikti atsikirtimai į apeliantės papildomą prašymą išdėstyti sprendimą, dalyvauta teismo posėdyje, todėl bendrai Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra netgi per mažos. Ir priešingai, apeliantė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad šios išlaidos nepagrįstai didelės, ar pagrindų, kodėl jos neturėtų būti priteisiamos iš viso, nepateikė.

6.7. Ieškovė taip pat prašo atsakovei skirti 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant jos naudai, kadangi: 1) apeliantė akivaizdžiai nuo pat pradžių vilkina sumokėto avanso grąžinimo klausimą; 2) apeliantė, pateikusi teismui Finansinės atskaitomybės duomenis, sąmoningai iškraipo juos, nurodydama tariamai blogą jos turtinę bei finansinę padėtį, neteikia papildomų, tarpinių duomenų už 2023 finansinius metus, ir grįsdama esant sunkiai turtinei padėčiai pateikia tik bendro pobūdžio teiginius bei toliau palaiko neargumentuotą bei nepagrįstą prašymą; 3) apeliantė teismo procesu siekia paneigti imperatyvų CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą su ieškove; 4) prisidengdama procesu siekia neteisėtų ir nesąžiningų tikslų tenkinant savo interesus; 5) apeliantė gavusi teismo procesinius dokumentus pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nurodydama, kad „<...> nespėjo pilna apimtimi suformuluoti atsiliepimo“, su kuriuo (po pratęsto termino pateiktu) susipažinus kaip matyti, kad jam surašyti nebuvo reikalingas joks papildomas terminas, papildomi įrodymai taip pat nebuvo renkami bei teikiami, o to ji paprašė tik tam, kad būtų be pagrindo užtęstas procesas; 6) sprendimo vykdymo išdėstymo pirmos instancijos teisme taip pat pateikė likus pusdieniui iki teismo posėdžio (2023 m. gruodžio 7 d. 13:30 val.) taip akivaizdžiai siekdama tokį prašymą ieškovei padaryti „siurpriziniu“, kad ji nespėtų pasirengti bei pateikti į jį atsikirtimus; 7) siekia nesąžiningai paversti ieškovės atsakomybe, kad jai tariamai nebuvo jokio pagrindo to daryti, iškraipydama faktines bylos aplinkybes, taip siekdama paveikti ir apeliacinės instancijos teismą bei jo palankumą; 8) apeliantės veiksmai, teikiant apeliacinį skundą, tuo pat metu nevykdant net pačiai prašomos skolos išdėstymą 6 mėnesių laikotarpiui (apeliantė viso proceso metu, prasidėjusio nuo 2023 m. spalio mėnesio pradžios teisėtiems siekiams patvirtinti galėjo jau sumokėti 3/6 dalis skolos (už spalio – gruodžio mėnesius)), akivaizdžiai patvirtina piktnaudžiavimą apeliantės turimomis procesinėmis teisėmis.

6.8. Apeliantė savo teises panaudojo tokiu būdu, kuris prieštarauja šių teisių prigimčiai, t. y. apeliantės nesąžiningumas reiškia šio asmens suvokimą, jog ji reikalauja ginti jos teises ar saugomus interesus, kurie nagrinėjamu ratio decidendi kontekste realiai nebuvo pažeisti. Ieškovė mano, kad maksimalaus dydžio bauda nagrinėjamu atveju yra sąžininga ir teisinga, atitinkanti protingumo kriterijų, apeliantė yra juridinis asmuo, kuriai taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo kriterijai, nesąžiningai reiškia aiškiai nepagrįstus prašymus, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir klausimo iš esmės išsprendimą, tokiais apeliantės nepagrįstais veiksmais tiesiogiai toliau daroma žalos ne tik ieškovei, bet ir valstybei, nes nepagrįstai eikvojama teismo, ieškovės, kitų byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas, taip pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria priteista iš atsakovės ieškovei 1210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi: teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nors apeliantė pripažino dėl skolos ir procesinių palūkanų ir neanalizavo atsakovės veiksmų iki ieškovės kreipimosi iš teismą; neatsižvelgta į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, vertinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato teisinę pagalbą.

11. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas).

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

13. Paminėtina, kad minėtuose tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose, nurodytuose šios nutarties 11-13 punktuose, įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą).

14. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

16. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

17. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

18. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

20. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą gindama savo pažeistas teises. Šiuo atveju vien kreipimasis į teismą, kitai šaliai vertinant tokius reikalavimus kaip nereikalingus spręsti teisminiu būdu, o sprendžiant taikiai, savaime nesudaro pagrindo tokio kreipimosi į teismą vertinti kaip galimo piktnaudžiavimo. Byloje matyti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, savalaikiai teikė procesinius dokumentus. Šiuo atveju matyti, kad ieškovės kreipimąsi į teismą nulėmė būtent pačios atsakovės veiksmai, t. y. atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį bei vėliau pačios prisiimtus įsipareigojimus grąžinti avansą tam tikrais terminais, kuriuos nustatė vienasmeniškai, to tinkamai nedarė, o tik vėl nukeldavo atsiskaitymo terminus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė geranoriškai tam tikrą laikotarpį pasitikėjo atsakove ir laukė kol atsakovė grąžins avansą, kas rodo, kad ieškovė bandė kooperuotis ir išspręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų vis tiek nevykdė. Taip pat byloje matyti, kad ieškovė iš pradžių kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, taip iš esmės sumažindama bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė su priimtu teismo įsakymu nesutiko, pateikė prieštaravimus, kuriame nenurodė jokių argumentų, vėliau ieškovei pateikus ieškinį ginčijo atsakovės reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų ir advokato išlaidų. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti atsakovės veiksmai negalėjo sudaryti ieškovei įspūdžio, kad nėra ginčo dėl byloje esančių reikalavimų.

22. Kadangi ieškovė turi teisę savo teises ginti teisme, o atsakovės veiksmai turėjo įtakos tam, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, todėl iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

23. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad turėjo 1 210,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Apeliantė ginčija išlaidų už teisines paslaugas dydį, nurodydama, kad teismas priteisdamas šias išlaidas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

24. Paminėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

26. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija APB-RS Nr. 00945 turėjo sumokėti 1 210,00 Eur už ieškinio parengimą, apmokėta – 2023 m. gruodžio 14 d.

27. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą nurodytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą civilinėse bylose paslaugų suteikimo metu, t. y. 2023 m. rugsėjo mėn. (ieškinio rengimo metu), sudarė 4 898,75 Eur. Akivaizdu, kad apeliantės prašomas šioje byloje priteisti atlyginimas advokatui ne tik neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bet ir yra 4 kartais mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas.

28. Nors viena vertus, byla nėra sudėtinga, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, tačiau kita vertus, ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas ir pan. pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Nagrinėjamu atveju advokato ieškinio parengimo kaina nėra neprotinga, atsižvelgiant į advokato atliekamų veiksmų apimtį. Taigi apeliantės patirtos išlaidos yra realios, t. y. patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 1 210,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė ar neadekvati, todėl nėra pagrindo ją sumažinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 210,00 Eur) yra pagrįstas, adekvatus ir proporcingas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

29. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

30. CPK 18 straipsnyje nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

31. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

32. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

33. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

34. Prieš vertinant skundžiamą sprendimo dalį, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo tariamai padarytų proceso teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

35. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis nutarta atsakovės prašymo netenkinti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

36. Byloje atsakovė pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. turto balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir UAB „Zarembos įmonė“ elektroninio laiško kopiją, kurioje nurodomi atsakovės įsipareigojimai. Nors atsakovė akcentuoja jos mokėtiną sumą per vienerius metus – 4 381 696 Eur, tarp kurių ir skolos pagal preliminarąsias sutartis – 137 997,68 Eur, tačiau iš pateikto balanso matyti, kad atsakovė 2022 metais turėjo ilgalaikio turto – 3 307 929 Eur, trumpalaikio turto – 1 076 120 Eur, viso turto – 4 384 972 Eur, turimas turtas už praėjusį ataskaitinį laikotarpįm, t. y. 2021 metus, padidėjo 1,6 karto, atsakovė turėjo šiuo laikotarpiu viso turto už 2 640 173Eur (1 740 853 Eur ilgalaikis turtas, 899 320 Eur trumpalaikis turtas). Taip pat atsakovė už 2022 metus turėjo pardavimo pajamų – 374 378 Eur, grynojo pelno – 57 128 Eur, nors už praėjusį ataskaitinį laikotarpį neturėjo pelno. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepateikė aktualių duomenų apie realią finansinę situaciją, pvz. tarpinės ataskaitos, bei nepateikė banko sąskaitos išrašų, iš kurių būtų galima nustatyti realius pinigų srautus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, dėl ko būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

37. Pažymėtina, kad skola nėra didelė, palyginus su atsakovės turimu turtu. Taip pat ieškovės teisėtas lūkestis yra tai, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovės nurodomu šešių mėnesių terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovei, verslo subjektui. Be to, atsakovė ieškovei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį sumokėjo tik 1 000 Eur negrąžinto avanso ir 1 000 Eur kompensaciją už laiku negrąžintą avansą, nors ne kartą atidėdama atsiskaitymo terminus ir žadėdama grąžinti skolą to nepadarė, kas rodo, kad atsakovė nedėjo realių ir nuoseklių pastangų atsiskaityti su ieškove dalimis.

38. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022). Šiuo atveju atsakovė tokių duomenų byloje neteikė (CPK 178 straipsnis).

39. Atsakovė tvirtino, kad visos skolos (avanso) priteisimas sąlygotų tai, kad atsakovė netektų apyvartinių einamųjų lėšų, skirtų vystyti veiklą ir gauti pajamų, kurios nukreipiamos avansų, įskaitant ir ieškovės avanso grąžinimui bei skolų dengimui. Nors atsakovė nurodė šiuos argumentus, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų sumokėti nedidelę sumą, palyginus su turimu turtu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės verslo sprendimai neturi riboti ieškovės teisės laiku gauti sumokėtą avansą pagal sutartį. Be to, atsakovė, būdama atidžia ir rūpestinga verslininke, turi įvertinti prisiimamus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad esami atsakovės finansiniai įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas.

40. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, ir vadovavosi aktualia nagrinėjamam ginčui reikšminga teismų formuojama praktika. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Dėl baudos apeliantei skyrimo

41. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

42. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti apeliantės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad apeliantė pateikė apeliacinį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Be to, vien tai, kad apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad apeliantė piktnaudžiauja procesu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teikdama dėl jo apeliacinį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl priteisdamas ieškovei išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir atmesdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš jos priteistinas ieškovės V. V. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 968,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Garda Group“, juridinio asmens kodas 305659477, 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja Urmila Valiukienė