Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei O. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 2024 m. kovo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisė 50,38 Eur skolos, 0,30 Eur delspinigių, 1 740,95 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 791,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Atsakovės pareiškimą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo priėmimo aktu Nr. GT5.2220/1834 perduotam butui buvo reikalingas remontas (dalinis arba pilnas einamasis remontas), akte užfiksuota, kad buvo palikti daiktai. Atlikus remontą buvo patirta 1 423,32 Eur nuostolių. Ieškovė patyrė 317,63 Eur išlaidų už patalpų valymą, kadangi tame bute gyveno pašalinis asmuo (atsakovės žuvusio vyro brolis), kuris girtuokliavo. Todėl buvo pakeistos ir buto spynos. Dvi sąskaitos (2020 m. gegužės 30 d.) buvo pateiktos nekorektiškai. Nors 2020 m. spalio 21 d. taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo, bet ji turi teisinę galią, nes ją atsakovė pasirašė gerta valia. Ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pradėtas ruoši 2023 m. spalio 30 d., nes iki paskutinės dienos buvo laukiama, kad atsakovė sumokės pagal Taikos sutartį. Teigia, kad senatis nėra praleista, o jeigu praleista, tai dėl svarbios priežasties.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atstovė papildomai nurodė, kad apie teismo sprendimą už akių atsakovė sužinojo, kai antstolis areštavo jos sąskaitas. Todėl tik 2024 m. balandžio 30 d. atvykus į teismą ji sužinojo apie sprendimą už akių. Atsakovė 4 metus negyvena ieškinyje nurodytu adresu ir ieškovei tai buvo žinoma. Pagal 2020 m. birželio 5 d. Būsto perdavimo-priėmimo aktą, minėtas butas buvo grąžintas ieškovei pasibaigus nuomos sutarčiai. Pagal 2020 m. gegužės 22 d. Aktą bute buvo rasti du vyrai ir mažametė, vyras atidavęs raktus išėjo. Pagal UAB „Gedulis“ sąskaitą, ieškovė turėjo sumokėti rangovui 1423,32 Eur, tačiau pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimą matyti, kad sumokėta tik 1176,30 Eur. Nepagrįstai už tą patį laikotarpį (2020 m. birželio mėn.) yra išrašytos dvi sąskaitas bendrai 116,25 Eur sumai (61,80 Eur ir 54,45 Eur) bei paskaičiuotas nuomos mokestis už visą 2020 m. birželio mėnesį, nors Nuomos sutartis galiojo tik iki 2020 m. birželio 5 d.. Nuomos suma už vieną mėnesį - 61,80 Eur, tai už 2020 m. birželio mėnesio 5 dienas - 10,30 Eur, todėl nepagrįstai paskaičiuota 54,45 Eur suma. Ieškinyje nurodytos sumos yra nepagrįstos. Nuomoto būsto plotas yra tik 17.43 kv. m. ir tokiai patalpai išvalyti nereikia vieno žmogaus 8 valandų nepertraukiamo darbo laiko. 2020 m. birželio 25 d. pažyma, kad utilizavimo kaina 214,50 Eur (su PVM) yra nepagrįsta ir nėra galimybės įvertinti ar utilizuojamų daiktų kiekis galėjo būti gyvenamojoje patalpoje. 2020 m. birželio 5 d. Būsto perdavimo-priėmimo akto metu atsakovė nedalyvavo. Taikos sutartį, kurią ruošė ieškovė, - vertino teismas ir jos nepatvirtino. Todėl atsakovė neprivalo vykdyti teismo peržiūrėtos ir nepatvirtintos sutarties. Ieškovės pateiktose nuotraukose nesimato grindų nusidėvėjimo, o sienų nusidėvėjimas yra nedidelis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė turi atlyginti už langų remontą, elektros darbus, vienos tonos statybinių šiukšlių išvežimą, grindjuosčių keitimą, Atsakovei nebuvo perduotas skambutis ir ji gyveno be jo, todėl nesąžininga reikalauti to, ko atsakovė negavo. Atsakovė išsikėlė, nes nebuvo sąlygų tame bute gyventi – nebuvo ant ko gaminti maisto, bute buvo daug kenkėjų ir ne atsakovė juos užveisė. Nuomos mokesčio skolos nėra, o 50 Eur už spyną reikalaujama nepagrįstai. Ieškinys yra nepagrįstas dar ir todėl, kad taikytinas senaties terminas. Atsakovė papildomai paaiškino, kad iš to buto išsikraustė 2018 m. gruodžio mėnesį, nes neturėjo sąlygų gaminti maisto vaikams, bute buvo daug tarakonų. Nors savivaldybės prašė padaryti remontą ir sudaryti galimybę gaminti maistą, tačiau tai nebuvo padaryta. Tame bute gyveno buvusio vyro brolis V. V.. Taikos sutarties teismas nepatvirtino ir ji negalioja. Visa skola už nuomą yra sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju šalių ginčą ieškovė kildina iš atsakovės nesumokėtos skolos už būsto nuomą ir nuostolių, patirtų už būsto remontą, atlyginimo. Atsakovė nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas ir yra suėjęs senaties terminas, o už būsto nuomą atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi.

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, ieškovė administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas (skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja šiuo turtu, apskaičiuoja ir surenka iš nuomininkų nuomos mokesčius, atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesams bylose dėl skolų išieškojimo ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 12 d. būsto terminuotos nuomos sutarties Nr. 1.40-GT18/0208 (toliau – Sutartis) pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei ir 2018 m. kovo 15 d. Perdavimo–priėmimo aktu Nr. GT-5.22-0208 – butas perduotas atsakovei. Sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 12 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad šalių Nuomos sutartis nutraukta 2020 m. birželio 5 d.. Ieškovės nurodytą 900 Eur dydžio skolą už būsto nuomą, atsakovė apmokėjo.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

13. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas). CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

15. Byloje ieškovė nurodo, kad dėl buto remonto patyrė 1 423,32 Eur nuostolių ir 317,63 Eur išlaidų už patalpų valymą (deratizaciją). Pažymėtina, kad į bylą nepateiktas pasirašytas atliktų darbų aktas. Ieškovės teigimu, pagal 2018 m. kovo 12 d. Nuomos sutarties 5.6 punktą atsakovė kaip nuomininkė turėjo atlikti einamąjį remontą, tačiau į bylą pateiktas nepasirašytas atliktų darbų aktas nepatvirtina, kad visi jame nurodyti darbai yra susiję su atsakovei išnuomoto buto einamuoju remontu. Be to, Nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. kovo 12 d., o patalpos ieškovei grąžintos 2020 m. birželio 5 d. Priėmimo-perdavimo aktu ir jų perdavimo metu atsakovė nedalyvavo. Juolab, kad ji tame bute negyveno nuo 2018 metu pabaigos ir ieškovei tai buvo žinoma. Į byla pateiktos 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros serija VMB Nr. 00490622 už patalpų deratizaciją 317,63 Eur sumai, 2020 m. liepos 13 d. PVM sąskaitos faktūros serija UD20 Nr. 2067 - 317.63 Eur sumai, 2020 m. birželio 25 d. darbų aprašymo ir 2020 m. liepos 27 d. mokėjimo patvirtinimo pagrindu ieškovė prašo priteisti 317,63 Eur nuostolių, patirtų už buto deratizaciją (valymą) atlyginimą. Vertinant tai, kad atsakovei nuomoto būsto plotas sudarė tik 17.43 kv. m., kelia pagrįstų abejonių, kad tokio ploto patalpos išvalymui reikėjo vieno žmogaus 8 valandų nepertraukiamo darbo laiko (2020 m. birželio 25 d. pažyma). Taigi, ieškovė neįrodė, kad dėl patirtų nuostolių yra atsakinga atsakovė.

16. Ieškovė į bylą pateiktais dokumentais 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VMB Nr. 000502316 už statybos remonto darbus 1 423,32 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija GED Nr. 000486 už statybos remonto darbus 1 423,32 Eur sumai (1 176,30 Eur + PVM 247,02 Eur), 2020 m. rugsėjo 7 d. Atliktų darbų aktu, 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo patvirtinimu 1 176,30 Eur sumai įrodinėja patyrusi 1 432,23 Eur nuostolių už buto remonto darbus. Pažymėtina, kad į bylą nepateikti duomenys, jog ieškovė (nuomotojas) buvo įpareigojusi atsakovę (nuomininkę) atlikti remontą (Sutarties 5.6 punktas) ir atsakovė atsisakė remontą atlikti. Nors 2020 m. birželio 5 d. Būsto perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad buto grąžinimo metu pastebėtas sienų ir grindų paviršių nusidėvėjimas ir tam reikalingas remontas, tačiau ieškovė nenurodė koks būtent remontas yra reikalingas - dalinis ar pilnas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie žalos atsiradimą ir nuostolių dydį jai tapo žinoma 2020 m. liepos 27 d. (2020 m. liepos 13 d. apmokėta sąskaita 317,63 Eur sumai už patalpų deratizaciją) ir 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė apmokėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą 1176,30 Eur sumai už remonto darbus. Taigi, kreiptis į teismą dėl šių nuostolių atlyginimo ieškovė galėjo per trejus metus atitinkamai vėliausiai 2023 m. rugsėjo 30 d. Tačiau į teismą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė kreipėsi tik 2023 m. gruožio 11 d. Juolab, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi kreditoriaus ieškovės pateiktas prašymas patvirtinti 2020 m. spalio 21 d. taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2SP-39960-937/2020), pasirašytą tarp ieškovės ir O. Ž. dėl 1 791,63 Eur skolos už buto nuomą, patalpų valymą ir remontą, nebuvo patenkintas dėl leistinų įrodymų trūkumo. Taigi, ši taikos sutartis negaliojanti, todėl atmetami ieškovės teiginiai, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, ieškovei buvo gerai žinoma faktinė situacija, susijusi su atsakovei išnuomotu butu, kuriuo atsakovė negalėjo tinkamai naudotis ne dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių (gyvenimo sąlygos buvo netinkamos moteriai su vaikais).

18. Apibendrindamas bylos rašytinių įrodymų visetą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose bei aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas visa apimtimi.

19. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

20. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 55 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei 302,50 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas, viso – 357,50 Eur. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atsakovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 357,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei O. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (j. a. k. 124568293) 357,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.