Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. gruodžio 1 d., apie 00.03 val., adresu Talino g. 2B, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW640i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai 00.46 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltina masis D. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir dėl to labai gailisi. Tai buvo gruodžio 1 d., nakties metu. Važiavo su draugu į degalinę pavalgyti, netoliese buvo baras, jie gėrė kokteilius su trauktine, jei gerai atsimena, išgėrė apie keturis „šotus“. Po to nusprendė važiuoti pavalgyti. Vairavimas išgėrus buvo neapgalvotas sprendimas. Važiuojant į degalinę buvo užkabintas kitas automobilis, jis (D. G.) nepravažiavo pro automobilį ir tiek. Kito automobilio bamperis buvo apibraižytas ir jo vairuotojas iškvietė policiją. Jis (D. G.) iš karto sustojo ir nuėjo su juo kalbėtis. Laukdami policijos, supildė visus dokumentus. Jis (D. G.) pripažįsta, kad yra kaltas, bet policija buvo iškviesta dėl to, kad suformintų visus dokumentus. Kitas vairuotojas pastebėjo, kad jis (D. G.) yra neblaivus. Vairuotas automobilis priklauso jo sesei. Savo automobilio jis neturi, gyvena su seses ir kitais šeimos nariais viename name. Visa šeima dalinasi šiuo automobiliu, jo raktai gulėjo koridoriuje ir jis (D. G.) jį paėmė. Iš namų išvažiavo būdamas blaivus. Niekas nežinojo, kad jis paėmė raktus. Anksčiau automobiliu jis nesinaudojo, tik tą kartą, sesė jam neleisdavo vairuoti. Jis pats paprašys, kad sesuo raktus pasiimtų pas save ir daugiau taip nedarys.

Jo vairavimo stažas ilgiau nei du metai, teises išsilaikė būdamas 18 metų, dabar jam 22 metai. Anksčiau jis turėjo KET pažeidimą, buvo atimtos teisės taip pat už alkoholį, bet tai buvo kita situacija, jis buvo stipriai susimušęs galvą ir važiavo į ligoninę, prieš tai naktį gėrė su draugais ir dar kažkiek pripūtė, kai sustabdė policija. Tą kartą girtumas nesiekė baudžiamosios atsakomybės. Jam buvo paskirta bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis, dar liko trys mokėjimai po 80 eurų. Teisė vairuoti jam buvo atimta metams, tiksliai neatsimena, kokiam laikotarpiui, ir jis dar negalėjo jos susigrąžinti, todėl šį kartą vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Prieš tai jis nevairavo transporto priemonių, neturėdamas teisės vairuoti, tą kartą buvo blogai priimtas sprendimas, jam nereikėjo susitikti su tuo žmogumi, nes jis turi jam (D. G.) blogą įtaką, bet tas asmuo jį įkalbinėjo „važiuojam gert“ ir jis (D. G.) kažkodėl sutiko. Tas draugas yra jo klasiokas, kai buvo pirmas neblaivumas, irgi su juo bendravo, bet tada jie tiesiog gėrė dieną prieš įvykį ir tas draugas buvo ne prie ko. O šiuo atveju jis (D. G.) prisiima atsakomybę, bet draugas jam turėjo įtakos. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio.

Jo advokatas pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jo mama, jie gyvena kartu. Jis (D. G.) yra vedęs, vaikų neturi, jo žmona gyvena už miesto ir savaitgaliais ji atvažiuoja, taip jie susimato, bet kol kas kartu negyvena, bando susitaupyti bendram būstui. Jo mama dirba, kol kas dirba (duomenys neskelbtini) ir ieško pastovaus darbo. Mama gali turėti įtakos jo elgesiui, jie daug kalbėjosi, taip pat jis nebebendrauja su tuo žmogumi, kuris jam darė blogą įtaką, labai gailisi, kad taip įvyko. Po šio įvykio kalbėjo su šeimos nariais, su mama, gali būti, kad su mama kalbėjosi iš karto po įvykio, nes ji jį pasiėmė. Mama pasako, kad jam reikia galvoti apie savo gyvenimą. Mama žinojo ir apie praeitą įvykį, taip pat buvo pokalbis su mama.

Kadangi kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gruodžio 1 d., apie 00.06 val. atvyko jam priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į „Circle K“ degalinę, adresu Talino 2B, Vilniuje nusiplauti mašinos, nusiplovęs bandė patekti į „Circle K“ degalinę, tačiau degalinė buvo uždaryta. Išvažinėdamas iš degalinės pastebėjo, jog iš Vakarinio aplinkkelio įsuko automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per ten, kur negalima (plyta), jis (M. A.), nesupratęs, sustojo, po ko „BMW“ automobilis truputi pristabdė ir, lėtai važiuodamas, kliudė jo priekinį kairį bamperį ir toliau nuvažiavo parkuotis į „Circle K“ degalinę, jis (M. A.) apsisukęs nuvažiavo iš paskos. Išlipęs iš automobilio, jis apsižiūrėjo savo automobilį pastebėjo, kad yra nubrauktas bamperis. Iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą fiksuoti įvykį. Iš automobilio „BMW“ išlipo du vyrai, keleivio pusėje sėdėjo baltai apsirengęs vyriškis. Jam priėjus prie jų, baltai apsirengęs vyriškis sakė „nemuškit“, nežino dėl ko, jis atrodė neblaivus, jo (M. A.) akivaizdoje alkoholio vairuotojas nevartojo. Pats vairuotojas beveik viso pokalbio metu tylėjo, kalbėjo jo draugas, vairuotojas atrodė, jog jautėsi kaltas, sklindančio alkoholio kvapo iš jo nejautė, pagalvojo, kad vairuotojas galėtų būti neblaivus, kadangi adekvatus asmuo turėtų pajausti smūgį ir sustotų. Jam iškvietus policiją, vairuotojas ir keleivis pradėjo vaikščioti aplink degalinę, galvojo, jog gali bėgti. Po maždaug 10 min. kai pranešė apie įvykį, vairuotojo draugas teigė, kad „BMW“ vairuotojas vartojo alkoholio, pats „BMW“ vairuotojas visiškai nešnekėjo, visada šnekėjo jo draugas. Vairuotojas visą laiką jo akivaizdoje nebuvo, buvo degalinėje, kebabinėje, už degalinės. Vairuotojo vairavimo faktą matė.

Liudytoja A. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos, jų esmę suprato. Automobilis „BMW“, kurį vairavo jos brolis, priklauso jai, ji yra jo savininkė. Ji su vyru ir brolis su savo žmona bei jos mama ir seneliais gyvena visi kartu jai ir jos vyrui priklausančiame name. Jų namuose automobilio raktai guli laisvai prieinamoje vietoje, nuo nieko neslepiami. Taip pat pas juos yra taip, kad kam reikia automobilio, gali pasiimti ir pavažiuoti, jeigu kažkam atsiranda poreikis. Apie tai, kad brolis D. G. prarado vairuotojo pažymėjimą, tai yra, nebegali vairuoti automobilio 13 mėnesių, ji žinojo. Nuo to laiko, kai jis prarado teises, jis nevairavo, bent jau kiek ji žino. Kas broliui atsitiko ir kodėl jis paėmė raktus nuo automobilio niekam nepasakęs, ji nežino ir negali surasti logiško paaiškinimo. Jam tai nėra būdinga. Pati buvo šoke, kai sužinojo, kas atsitiko. Apie tai, kad kažkas atsitiko, ji su mama sužinojo iš brolio žmonos. Į įvykio vietą išvažiavo jų mama, kad parsivežtų brolį namo ir išsiaiškintų, kas ir kaip atsitiko. Dėl to, kad brolis paėmė jai priklausantį automobilį, ji jam pretenzijų neturi, taip pat pasižada, kad daugiau tai nepasikartos. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini)

2025 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta adresu Talino g. 2B, Vilniuje. Įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti „Circle K“ degalinės teritorijoje, kurią sudaro 7 vietos. Priešais automobilių stovėjimo aikštelę yra maisto įstaiga „Jammi“. Ketvirtoje vietoje stovi juodos spalvos „BMW“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilis yra purvinas. Automobilio variklis nėra užvestas, automobilio durys bei langai uždaryti. Automobilis yra su automatine pavarų dėže, svirtis yra padėtyje „P“. Automobilio bagažinėje guli įvairūs daiktai. Ant automobilio priekinio bamperio kairėje pusėje matomas apgadinimas (nubrozdinimas), daugiau matomų vizualių apgadinimų nepastebėta. Automobilio vidus yra švarus bei nepažeistas. Automobilis yra paimtas ir priverstinai nutemptas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kamerų.

2025 m. gruodžio 2-3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92440119821, skambu io prad ia_ 2025-12-02 00_04_30“. Įraše kalba BPC operatorius ir vyras, kuris nurodo, kad reikės policijos Talino gatvėje, Vilniuje, prie „Circle K“. Nurodo, kad įvyko autoįvykis, mano, kad vairuotojas neblaivus, įvažiavo į jį, brūkštelėjo šoną. Vairuotojas šiuo metu yra prie jo. Kito asmens automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pranešėjo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyras prisistato M. A..

2025 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 2 d. D. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 4.30 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0751, patikros sertifikato Nr. 2361216, pirmojo tikrinimo metu 00.46 val. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 01.03 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. D. G. su tikrinimo rezultatais sutiko. Prie neblaivumo nustatymo akto pridėti alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0751 rodmenys, kuriuose užfiksuoti analogiški asmens neblaivumo patikrinimo rezultatai. 2025 m. birželio 16 d. patikros sertifikate Nr. 2215497 užfiksuota, kad minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d. (galiojo įvykio metu). ???

VĮ„Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojas- savininkas yra A. N..

VšĮ „EMPREKIS“ autotransporto kainos Lietuvoje duomenimis, automobilio „BMW 640i Gran Coupe Aut.“, 2016 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gruodžio mėnesį buvo 22 800 Eur su PVM.

Teisiamojo posėdžio metu pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L251205, kurioje nurodyta, kad automobilio „BMW 640i Grancoupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2025 m. gruodžio 10 d. buvo 13 240 Eur su PVM.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. G. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam tikrinimo metu buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną jis be leidimo paėmė savo sesei priklausantį automobilį „BMW“ ir su draugu nuvažiavo į barą, kur vartojo alkoholį, gėrė kokteilius su trauktine, po to, būdamas neblaivus, tuo pačiu automobiliu važiavo į degalinę pavalgyti, degalinėje užkabino kitą automobilį, kurio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad D. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, garso įrašo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G., 2025 m. gruodžio 1 d., apie 00.03 val., adresu Talino g. 2B, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW640i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai 00.46 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl D. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Simas Banys pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį N. U. (G.) atsakomybėn be užstato. Prašyme nurodyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Galima laiduotoja pažymi, kad kaltinamasis yra asmuo, kuris visuomet atsakingas, rūpestingas, padedantis pirmiausia šeimai ir kitiems, todėl šis įvykis netikėtas, išskirtinis. Ši bendra situacija ir charakteristikos rodo, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne įprastinis jo elgesys, kuris įvyko sąlygotas laikinų nesklandumų gyvenime. Kaltinamojo dalyvavimas baudžiamajame procese, kilusios ir dar kilsiančios neigiamos pasekmės padėjo kaltinamajam suvokti savo elgesio padarinius ir jų mastą. Jis šiuo metu labai dėl to išgyvena ir jaučia stresą, staiga neteko svorio, sutriko miegas, atsirado padidintas jaudulys dėl šio neplanuoto ir atsitiktinio elgesio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo mamą N. U. (G.), kadangi būtent ji turės didžiausią galimybę daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nuolatos gyvena kartu su tuo. Laiduotoja yra neteista, dirba, vertinama teigiamai, taigi, ji vertinama kaip vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti skiriama kaltinamojo laiduotoja.

Kartu su prašymu pateikti dokumentai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad N. G. yra neteista; Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kuriame nurodyta, kad duomenų apie N. U. registre nėra.

Galima laiduotoja N. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko prašymą atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis yra jos sūnus, žino, kuo jis kaltinamas. Ji ten nebuvo, bet, kiek jai žinoma, įvyko ta situacija, kuri įvyko, tai klaida, už kurios padarymą nelabai norėtųsi, kad jis neštų atsakomybę. Tai tikriausiai jaunystės klaida, jaunas amžius, kompanija, draugai, apie tai ji žino tik paviršutiniškai. Ji žino, kad jis paėmė tą automobilį, kurį paėmė, ir, kiek jai žinoma, vairavo tą automobilį. Ji nežino, kuo kaltinamas sūnus, jai kaip ir yra žinoma, kaip ji supranta, kad ant jų nori „pakabinti“ tokio dydžio baudą. Ji tik žino, kad jis paėmė tą automobilį ir padarė kažkokį pažeidimą, o detaliau už ką yra teisiamas, ji nežino. Sūnus gyvena kartu su ja, jis turėjo vairuotojo pažymėjimą ir yra praradęs teisę vairuoti, ji žino už ką, jis turėjo pažeidimą, ji taip supranta, kad kažkas buvo su alkoholiu. Jų santykiai yra geri, jie kalbasi, visada šeimoje bendravo ir sutardavo, sūnus dabar paveiktas streso. Šiuo momentu sūnus labiau užsisklendęs savyje, jis mažiau kalba, bet anksčiau jie labiau bendravo ir sutardavo, nebuvo tokios problemos, kad jie nebendrautų, jie mokosi iš klaidų. Ji turi tris vaikus ir su visais vaikais sutardavo, gerai bendraudavo ir kalbėdavo, kiekvienam vaikui dėmesio skirdavo vienodai. Dabar bendravimas su sūnumi yra šiek tiek ne toks, koks būdavo anksčiau, ji mano, kad tam turėjo įtakos netinkama kompanija, draugai galbūt, dėl to šiek tiek užsisklendę ir jie mažiau bendrauja. Jos išsilavinimas aukštasis, bakalauro laipsnis, ji yra (duomenys neskelbtini), 15 metų dirba, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) srityje. Ji turi vairuotojo teises ir vairuoja automobilį, dukros „BMW“. Sūnus D. G. klauso jos ir tariasi su ja. Apie įvykį ji sužinojo, kai atsitiko, kažkas paskambino iš draugų naktį, pasakė, kad atsitiko tokia situacija ir ar ji gali atvažiuoti. Sūnus alkoholio nevartoja, namuose jie jo neturi, kiek ji žino, jis yra nevartojantis, ji nėra mačiusi, kad jis ateitų namo pavartojęs. Jie kalbėjo apie tą situaciją, sūnus pasakė, kad naktį įvyko tokia situacija, jis vairavo automobilį, kuriuo kliudė kitą automobilį.

BK 40 straipsnio 1-2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. G. yra teisiamas pirmą kartą. Tačiau iš kaltinamojo D. G. administracinių baustumų matyti, kad šis įvykis nebuvo pirmas kartas, kuomet jis vairavo automobilį būdamas neblaivus – 2025 m. kovo 12 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 23 d., apie 11.37 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,80 prom. girtumas. Šiuo nutarimu jam, be kita ko, buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių (nuo 2025 m. sausio 23 d. iki 2026 m. vasario 22 d.). Taigi, šiame nuosprendyje aptariamo nusikaltimo padarymo metu D. G. neturėjo teisės vairuoti automobilį, tokiu būdu jis apskritai neturėjo būti už vairo, tačiau jis ne tik vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, bet ir tai pakartotinai darė būdamas neblaivus. Toks kaltinamojo D. G. elgesys jį charakterizuoja itin neigiamai, rodo jo neatsakingumą ir polinkį piktybiškai pažeidinėti įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad duodamas parodymus teisme, kaltinamasis formaliai nurodė, kad gailisi, tačiau, duodamas paaiškinimus, akcentavo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo draugo jam daroma neigiama įtaka, ne visiškai prisiėmė atsakomybę, kas leidžia manyti, jog jis stokoja kritikos padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Įvertinus pakartotinį jo neblaivaus vairavimo pobūdį, nagrinėjamu atveju D. G. padaryto nusikaltimo negalima vertinti kaip atsitiktinio įvykio jo gyvenime.

Be to, taip pat svarbu įvertinti ir konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismo įsitikinimą, kad pastarasis kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, sustiprina ir tai, kad jis automobilį vairavo praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, D. G. pats nurodė, kad automobiliu vyko į barą, kur vartojo alkoholį, po ko vairavo tą patį automobilį, važiuodamas į degalinę pavalgyti. Kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog jis, vairuodamas automobilį, galėjo klysti vertindamas savo blaivumo būklę ir galimybes vairuoti automobilį. Turint omenyje neilgą nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo praėjusį laiką, teismas neturi pagrindo manyti, jog tokios aplinkybės šiuo atveju egzistuoja. Priešingai, kaltinamasis, būdamas jau anksčiau baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, turėjo elgtis itin atsakingai vertindamas savo blaivumą, nesėsti vairuoti automobilio neilgai trukus po alkoholio vartojimo, juo labiau, kad, kaip jau minėta, teisės vairuoti automobilį jis apskritai neturėjo. Šiuo atveju akivaizdu, kad D. G. dėl ankstesnio nubaudimo už automobilio vairavimą esant neblaiviam bei jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių reikiamų išvadų nepadarė, pakartotinai ir piktybiškai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl šių priežasčių teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad toks D. G. elgesys nepasikartos ir ateityje, taigi, nagrinėjamu atveju nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina tai, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti N. G., kuri yra kaltinamojo mama. Tačiau N. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, negebėjo aiškiai pasmerkti kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ar net jos apskritai įvardinti. N. G. nurodė, kad „įvyko ta situacija, kuri įvyko“, tačiau teigė tiksliai nežinanti, kuo jos sūnus kaltinamas, tik kad jis „paėmė tą automobilį ir padarė kažkokį pažeidimą“. Galiausiai ji nurodė, kad jis „vairavo automobilį, kuriuo kliudė kitą automobilį“, tačiau nusikalstamos veikos esmės, kad kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, neįvardijo. Apskritai N. G. teigė, kad, kiek jai žinoma, sūnus alkoholio nevartoja. Nors pati N. G. iš esmės yra charakterizuojama teigiamai, yra neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau, nepaisant, anot jos, nuolatinio bendravimo su sūnumi, ji nesugebėjo užkardyti nei ankstesnio D. G. administracinio nusižengimo, kuomet jis vairavo automobilį neblaivus, nei šioje byloje aptariamo nusikaltimo. Tokiu būdu, nepaisant jų artimo giminystės ryšio, byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad N. G. galės daryti teigiamą įtaką bei auklėjamąjį poveikį sūnui D. G. viso laidavimo laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad N. G. galės tinkamai vykdyti laiduotojo pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priimamas apkaltinamasis nuosprendis – D. G. pripažįstamas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas eismo saugumui. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau minėta, duodamas parodymus teisme, kaltinamasis formaliai nurodė, kad gailisi, tačiau akcentavo, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo draugo jam daroma neigiama įtaka, ne visiškai prisiėmė atsakomybę, kas leidžia manyti, jog jis stokoja kritikos padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu ir dėl savo veiksmų nesigaili. Nors kaltinamasis, sakydamas paskutinį žodį, nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai padarė tik pasufleravus gynėjui, teismas neturi pagrindo tikėti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, ypač atsižvelgiantį tai, kad automobilį būdamas neblaivus jis vairavo pakartotinai bei neturėdamas teisės vairuoti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip net nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. G. – jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, vieną kartą už vairavimą neblaiviam, bet taip pat ir už kitokio pobūdžio nusižengimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, išskyrus vieną, dėl kurios sudaryta mokestinės paskolos sutartis, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį D. G. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nusikaltimo padarymą, dydį, bet artimą šiam dydžiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga D. G. padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. turi nesumokėtą baudą už administracinio nusižengimo padarymą, taip pat šiuo nuosprendžiu iš jo nutarta konfiskuoti vairuoto automobilio vertę, darytina išvada, kad kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta, todėl jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 1 (vieneri) metai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad D. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, kuomet jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai darė nakties metu, mieste, kur net ir tokiu metu būna eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat įvertintina tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus tuo laikotarpiu, kuriuo jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – už ankstesnį neblaivaus vairavimo atvejį. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga D. G. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 3 d. kaltinamajam D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamasis realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. gruodžio 3 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis D. G. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – jo sesei A. N.. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, automobilio savininkė A. N. nurodė, kad ji su broliu D. G. gyvena viename name, kur automobilio raktai guli laisvai prieinamoje vietoje, nuo nieko neslepiami. Jei kam reikia automobilio, gali pasiimti ir pavažiuoti. Apie tai, kad brolis D. G. prarado vairuotojo pažymėjimą ir nebegali vairuoti automobilio 13 mėnesių, ji žinojom nuo to laiko jis nevairavo, bent jau kiek ji žino. Šiuo atveju brolis automobilio raktus paėmė jai nepasakęs, kodėl tai padarė, ji nežino. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad A. N. nežinojo, kad D. G. paėmė jos automobilį, analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „BMW 640i Gran Coupe Aut.“, 2016 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gruodžio mėnesį buvo 22 800 Eur su PVM. Tačiau, teikdamas prašymą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo gynėjas taip pat prašė nustatyti konfiskuotino turto vertę 13 240 Eur, atsižvelgiant į pateiktą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L251205. Nors baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktą vertinimo ataskaitą atmesti ir vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta verte, tačiau nenurodė tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Savo ruožtu teismas nemato pagrindo nesivadovauti pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje pateiktas konkretaus byloje minimo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimas, o ne vidutinė analogiškos transporto priemonės vertė, kuri būna pateikta VšĮ „Emprekis“ informacinėje sistemoje. Teismo vertinimu, būtent turto vertintojo parengtoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje yra nurodyta tiksli automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 13 240 Eur su PVM, teismas neturi pagrindo abejoti turto vertintojo kvalifikacija ar ataskaitoje pateiktų duomenų tikrumu, tokių duomenų nenurodė ir prokuroras, todėl būtent minėta verte teismas vadovaujasi kaip transporto priemonės rinkos verte.

Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. G. panaudojo minėtą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus pakartotinai, būdamas anksčiau baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio veiką, taip pat automobilį vairavo laikotarpiu, kuomet jam buvo atimta teisė vairuoti. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. G. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „BMW640i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš D. G. išieškotina automobilio „BMW640i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 13 240 Eur.

Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė konfiskuotos pinigų sumos mokėjimą išdėstyti dalimis per 5 metus. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei BVK nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-379-658/2020, 1A-102-919/2020, 1A-776-478/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

Atsižvelgiant į šį teismų praktikos išaiškinimą, teismas sprendžia, jog nėra galimybės išdėstyti iš kaltinamojo D. G. išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimą dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį kaltinamasis privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad D. G. jau nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą neblaiviam, teismas vertina, kad šiuo atveju D. G. tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, jos įvykdymui nustatant 1 (vienerių) metų terminą nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – D. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir D. G. paskirti 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. išieškoti automobilio „BMW640i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM atitinkančią sumą – 13 240 (trylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt) eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam D. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – D. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „ Artea“ bankas (buvęs „Šiaulių“ bankas), banko kodas 71800; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.