Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-321/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-28
Bylos Nr.: 2A-321/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00329-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: D. V., I. K., UAB „Aukštaitijos bravorai“
Ieškovas: AB DNB

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
50.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-321/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00329-2012-4.Procesinio sprendimo kategorija 36.2; 50.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. V., I. K., UAB „Aukštaitijos bravorai“ (dabartinis pavadinimas „Alsisa“ UAB) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-459-656/2013 pagal ieškovų AB DNB lizingas ir AB DNB bankas ieškinius atsakovams UAB „Aukštaitijos bravorai“, D. V. ir I. K. dėl skolos priteisimo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Kupiškio salyklas“ ieškinį AB DNB bankui ir AB DNB lizingas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei sutarčių pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laidavimo ir kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (hipotekos, garantijos) santykio, taip pat dėl lizingo sutarties nutraukimo pasekmių.

Ieškovas (1) AB DNB lizingas ieškiniu atsakovams D. V., I. K. ir UAB „Aukštaitijos bravorai“ (pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2013-07-01 įmonė pakeitė pavadinimą į „Alsisa“ UAB, todėl toliau tekste vartojamas pavadinimas „Alsisa“ UAB“) prašė priteisti solidariai:

1) 2 062 052 Lt skolos pagal 2008-08-20 lizingo sutartis Nr. 200808F-5451, Nr. 200808F-5452, Nr. 200808F-5453, 200808F-5455, 200808F-5457, 200808F-5459, 200808F-5460 ir 200808F-5462 iš atsakovų D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB.

2) 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų D. V. ir I. K..

3) 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo „Alsisa“ UAB.

Šalies argumentai

Ieškovas (1) nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Kupiškio salyklas“ buvo sudarytos lizingo sutartys dėl salyklo gamybos įrangos įsigijimo finansavimo. UAB „Kupiškio salyklas“ netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, 2009-05-08 buvo sudarytos įsiskolinimo mokėjimo sutartys, 2010-02-04 ir 2011-07-26 susitarimai dėl skolų padengimo bei 2010-02-19 ir 2011-07-26 įsiskolinimų mokėjimo sutartys. 2008-08-20 ir 2011-07-26 prie nurodytų lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutarčių tarp ieškovo (1) ir atsakovų D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovų atsakomybė solidari. Ieškinys šioje byloje grindžiamas tuo, kad atsakovai laidavimo sutarčių pagrindu atsako lizingo davėjui AB DNB lizingas už lizingo gavėjo UAB „Kupiškio salyklas“ prievoles pagal lizingo ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Ieškovas (2) AB DNB bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų – laiduotojų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB negrąžintas paskolas su palūkanomis ir delspinigiais (buvusi civilinė byla Nr. 2-3872-656/2012).

1) pagal 2009-06-11 kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-9 652.584,74 eurus (2 160 018,99 Lt) skolos bei 9,42 proc. Metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

2) pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10 139 014,45 eurus (479 989,09 Lt) skolos bei 9,51 proc. Metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškovas nurodė, kad kreditai buvo skirti įsiskolinimams padengti, salyklo gamybos pastato rekonstrukcijai ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Kredito gavėjas įsipareigojimus pagal sutartis vykdė netinkamai, todėl teismo prašoma priteisti skolą iš laiduotojų, kurių atsakomybė solidari pagal 2009-06-15 ir 2011-07-27 laidavimo sutartis.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Kupiškio salyklas“ ieškiniu atsakovams AB DNB bankui, AB DNB lizingui dėl 2008-08-20 lizingo sutarčių Nr. 200808F-5451, Nr. 200808F-5452, Nr. 200808F-5453, 200808F-5455, 200808F-5457, 200808F-5459, 200808F-5460 ir 200808F-5462, sudarytų tarp UAB „Kupiškio salyklas“ ir AB DNB bankas, AB DNB lizingas, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, 2009-06-11 kreditavimo sutarčių Nr. K-1200-2009-09 ir K-1200-2009-10, sudarytų tarp UAB „Kupiškio salyklas“ ir AB DNB bankas, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, šių lizingo ir kreditavimo sutarčių pakeitimo (buvusi civilinė byla Nr. 2-4248-67/2012) prašė:

1. pripažinti tarp UAB „Kupiškio salyklas” ir ieškovo AB DNB lizingas 2008-08-20 sudarytų sutarčių - lizingo sutarties Nr. 200808F-5451; lizingo sutarties Nr. 200808F-5452; lizingo sutarties 200808F-5453; lizingo sutarties Nr. 200808F-5455; lizingo sutarties Nr. 200808F-5457; lizingo sutarties Nr. 200808F-5459; lizingo sutarties Nr. 200808F-5460; lizingo sutarties Nr. 200808F-5462; įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, vienašališką nutraukimą, atliktą ieškovo AB DNB bankas, veikusio ieškovo AB DNB Lizingas vardu, 2011-10-21 pranešimu Nr. 30.58.37/1289, neteisėtu ir negaliojančiu ab initio;

2. pripažinti tarp UAB „Kupiškio salyklas” ir ieškovo AB DNB bankas 2009-06-11 sudarytų kreditavimo sutarties Nr. K-1200-2009-09 ir kreditavimo sutarties Nr. K-1200-2009-10, įskaitant visus jų pakeitimus ir papildymus, vienašališką nutraukimą, atliktą ieškovo AB DNB bankas 2011-10-24 pranešimu Nr. 30.58.37/1290, neteisėtu ir negaliojančiu ab initio;

3. pakeisti tarp UAB „Kupiškio salyklas” ir ieškovo AB DNB lizingas 2008-08-20 sudarytos lizingo sutarties Nr. 200808F-5451; lizingo sutarties Nr. 200808F-5452; lizingo sutarties Nr.200808F-5453; lizingo sutarties Nr. 200808F-5455; lizingo sutarties Nr. 200808F-5457; lizingo sutarties Nr. 200808F- 5459; lizingo sutarties Nr. 200808F-5460; lizingo sutarties Nr. 200808F-5462, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus, įvykdymo tvarką:

3.1. nustatyti, kad lizingo įmokų mokėjimo terminas pagal visas aukščiau paminėtas lizingo sutartis yra 85 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

Motyvuojamoji dalis

3.2. šiuo metu visus pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis pradelstus mokėjimus, t. y. 1 570 862,93 Lt sumą, laikyti nepradelstais ir įtraukti į grąžintiną sumą;

3.3. nustatyti, kad mėnesinių įmokų mokėjimo pareiga UAB „Kupiškio salyklas” yra atidedama 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3.4. nustatyti tokius bendrus mokėjimus pagal visas aukščiau paminėtas lizingo sutartis, kurie nurodyti UAB „Kupiškio salyklas” pasiūlytame mokėjimų pagal lizingo sutartis grafike (ieškinio priedas Nr. 64).

4. pakeisti tarp UAB „Kupiškio salyklas” ir ieškovo AB DNB bankas sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-09, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus:

4.1.nustatyti, jog kredito, suteikto pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-09, grąžinimo terminas yra 85 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4.2. šiuo metu pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-09 pradelstą paskolos sumą t.y. 2 127 599,16 Lt, laikyti nepradelsta ir įtraukti į grąžintino kredito sumą

4.3. nustatyti, kad mėnesinių įmokų mokėjimo pareiga UAB „Kupiškio salyklas” yra atidedama 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4.4. nustatyti tokius mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-09, kurie nurodyti UAB „Kupiškio salyklas” pasiūlytame mokėjimų pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-09 grafike (ieškinio priedas Nr. 62).

5. pakeisti tarp UAB „Kupiškio salyklas” ir atsakovo AB DNB bankas sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10, įskaitant visus pakeitimus ir papildymus:

nustatyti, jog kredito suteikto pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10 grąžinimo terminas yra 85 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; šiuo metu pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10 pradelstą paskolos sumą, t. y. 472 905,74 Lt, laikyti nepradelsta ir įtraukti į grąžintino kredito sumą nustatyti, kad mėnesinių įmokų mokėjimo pareiga UAB „Kupiškio salyklas” yra atidedama 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti tokius mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10, kurie nurodyti UAB „Kupiškio salyklas” pasiūlytame mokėjimų pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10 grafike (ieškinio priedas Nr. 62).

UAB „Kupiškio salyklas“ nurodė, kad pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje nulėmė įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Ekonominei situacijai vėl pradėjus gerėti, atsirado pagrindas peržiūrėti minėtas sutartis, sudaryti naujus skolų mokėjimo grafikus, tačiau bankas sutartis netikėtai nutraukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovų ieškinius tenkino visiškai.

Ieškovui AB DNB lizingas priteisė solidariai:

2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų D. V. ir I. K..

3) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo „Alsisa“ UAB.

Ieškovui AB DNB bankui priteisė solidariai iš atsakovų – laiduotojų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB negrąžintas paskolas su palūkanomis ir delspinigiais:

1) pagal 2009-06-11 kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-9 652.584,74 eurus (2 160 018,99 Lt) skolos bei 9,42 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

2) pagal kreditavimo sutartį Nr. K-1200-2009-10 139 014,45 eurus (479 989,09 Lt) skolos bei 9,51 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisė ieškovui AB DNB lizingas iš atsakovų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB ir trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ po 6155 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė ieškovui AB DNB bankui iš atsakovų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB ir trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ po 9808 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė valstybės naudai iš atsakovų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB ir trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ po 47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

2013-03-07 papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovui AB DNB lizingas iš atsakovų D. V., I. K., „Alsisa“ UAB ir trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ po 1210 Lt atstovavimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atmesdamas trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ ieškinį, konstatavo, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims. Nors 2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybe, tačiau kaip jos pasekmė atsiradęs kreditavimo ar lizingo sutarties nevykdymas savaime nesukuria bankui ar lizingo davėjui pareigos keisti sutarčių sąlygas pagal kredito ar lizingo gavėjų pasiūlymus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. CK 6.204 straipsnyje nustatyta galimybė keisti kredito ar lizingo sutarties sąlygas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai į teismą besikreipianti šalis įrodo, kad ji sugebės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis. Trečiasis asmuo įrodymų, kad sugebės vykdyti pakeistas sutarčių sąlygas, nepateikė. Trečiasis asmuo, gaudamas kreditus ir sudarydamas lizingo sutartis prisiėmė visą iš tokių veiksmų kylančią nepalankią aplinkybių atsiradimo riziką. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai vykdė bendradarbiavimo pareigą (buvo pasirašytos mokėjimų atidėjimo sutartys, vyko derybos dėl sutarčių pakeitimo).

Ieškovo AB DNB banko reikalavimus teismas tenkino visiškai ir nurodė, kad laiduotojai laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir paskolos bei lizingo gavėjas UAB „Kupiškio salyklas“, įskaitant ir palūkanas (laidavimo sutarčių 2.1.1. punktas), nenumatė laidavimo sutartyse reikalavimo, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą.

Ieškovo AB DNB lizingas ieškinio reikalavimus teismas taip pat tenkino. CK 6.574 straipsnis numato dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių gali būti pasirinkta arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius, kaip nagrinėjamos bylos atveju, ieškovui prašant priteisti skirtumą tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Pagal AB DNB lizingas ir UAB „Kupiškio salyklas“ pasirašytų lizingo sutarčių 8.9 punktą nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo davėjui lizingo objektą, sumokėti įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. CK 6.574 straipsnis leidžia lizingo sutarties šalims susitarti ir dėl kitokių nei šiame straipsnyje numatytų lizingo sutarties nutraukimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju sutartinės netesybos yra mažesnės už ieškovo įrodytus nuostolius, todėl gali būti priteisiamos. Ieškovų pateiktoje pažymoje perimto lizinguoto turto rinkos vertė įvardijama kaip 1 900 000 Lt, jos atsakovai neginčijo, todėl teismas, nustatydamas ieškovo nuostolių sumą, šia verte vadovavosi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-459-656/2013 panaikinti ir priimti naują – ieškovų AB DNB bankas ir AB DNB lizingas ieškinius atsakovams D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB atmesti kaip nepagrįstus; priteisti iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Dėl ieškovo AB DNB banko ieškinio nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas DNB bankas, inicijavęs savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, nebeturi teisės reikalauti tų pačių reikalavimų patenkinimo iš atsakovų. Laidavimas yra papildoma prievolė. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas savo reikalavimo patenkinimą nukreipė į hipoteka įkeistą turtą, ieškovas nebeturi teisės reikalauti, jog atsakovai kaip solidarūs skolininkai įvykdytų skolininko prievolę. Ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovų įvykdyti prievolę tuo atveju, jei pardavus įkeistą turtą iš varžytinių, gautų lėšų nepakaktų ieškovo reikalavimui patenkinti, tačiau nagrinėjamu atveju įkeisto turto vertė yra 3 060 000 Lt, o ieškinio suma – 2 640 008 Lt.

CK 4.193 straipsnis, kuriame numatyta, jog kai pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, leidžia išieškoti iš kito turto nei įkeistas turtas tik tada, kai pardavus įkeistą turtą gautos sumos neužtenka kreditoriaus reikalavimams užtikrinti.

Be to, ieškovas elgėsi nesąžiningai. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu reikalavimas patenkinamas ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tai taikytinos actio de in rem verso institutą (nepagrįstą praturtėjimą) reglamentuojančios normos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas atmetė atsakovų įrodymus ir nepasisakė dėl faktinės aplinkybės, kad kreditavimo sutartis Nr. 2 yra užtikrinta ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr. 01907 (tripliko priedas Nr. 8). Šia garantija užtikrinama 80 procentų paskolos sumos. Ieškovui nepavykus išieškoti visos skolos pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2 iš UAB „Kupiškio salyklas“, ieškovas turi teisę dalį skolos atgauti iš garanto, tačiau ieškovas tokių reikalavimų garantui nereiškė.

3. Teismas nenagrinėjo atsakovų argumentų, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį laiduotojai privalo mokėti būtent imperatyviai įstatymų nustatyto dydžio palūkanas. Tą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl ieškovo AB DNB lizingas ieškinio reikalavimo nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartys kaip neterminuotos pasibaigė praėjus dviem metams po jų sudarymo, kreditoriui per šį terminą nepareiškus laiduotojui reikalavimo. Šis terminas yra naikinamasis. Todėl teismas galėjo spręsti dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo tik pagal 2011 m. laidavimo sutartis ir jų apimtyje, t.y. 51 580,24 Lt sumai, įvardintai įsiskolinimo mokėjimo sutartyje Nr. SKL 1935.

2. CK 6.574 straipsnis numato lizingo davėjui dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo priemones (kai lizingo gavėjas tinkamai nevykdo lizingo sutarties), iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, išsireikalauti sutarties objektą, išieškant atsiradusius nuostolius. Ieškovas jau yra nutraukęs lizingo sutartis, atsiėmęs lizingo objektą, tačiau ir toliau nesąžiningai reikalauja vykdyti sutartis – apmokėti pradelstas įmokas. Šis elgesys – neteisėtas.

Teismas nepagrįstai leido ieškovui pasinaudoti abiem alternatyvioms teisių gynimo priemonėms, be to, susiklostė situacija, kai teismas reikalauja vykdyti nutrauktą sutartį. Negautas įmokas pagal nutrauktas lizingo sutartis ieškovas privalėjo įtraukti į negautų pajamų pagal lizingo sutartis sumą (nuostoliai). Atsakovams už pagrindinį skolininką sumokėjus įsiskolinimą, kaip reikalauja ieškovas, nebūtų pagrindo lizingo bendrovei perimti lizinguotą turtą.

3. Pagal aiškinant CK 6.574 straipsnį suformuotą teismų praktiką, ieškovas galėtų reikalauti priteisti iš lizingo gavėjo (laiduotojų) tokio dydžio nuostolius, kurie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis, tačiau nors ieškovas pasirinko sutarties nutraukimą, tačiau reikalavimo dėl patirtų nuostolių priteisimo ieškinyje nesuformavo, taigi tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko.

4. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu turto pardavimo kaina viršija likutinę turto vertę, laikoma, kad nuostolių lizingo davėjas nepatyrė. Dėl ieškovo patirtų faktinių nuostolių dydžio būtų galima spręsti tik pardavus atsiimtą lizingo objektą. Kadangi ieškovas šiai dienai nėra realizavęs atsiimto lizingo objekto, neįmanoma objektyviai nustatyti ieškovo patirtus nuostolius. Tik įvertinęs skirtumą tarp įrodymais, ne prielaidomis, pagrįsto nuostolių dydžio, teismas gali nuspręsti, ar netesybų (delspinigių, baudos) suma nėra pernelyg didelė. Šioje byloje teismas nepasisakė dėl ieškovo nuostolių dydžio, todėl neteisėtai priteisė ieškovui netesybas. Be to, ginčo sutartyse nustatyti netesybų dydžiai teismų praktikoje pripažįstami kaip aiškiai per dideli. Pagrindas mažinti netesybas yra ir tai, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, kad dalį įsipareigojimų lizingo gavėjas įvykdė. Realizavęs turtą, ieškovas gali jokių nuostolių nepatirti ir nebūtų pagrindo netesybomis kompensuoti ieškovo nuostolius.

Trečiasis asmuo UAB „Kupiškio salyklas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2013-01-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-459-656/2013 panaikinti dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ priešieškinį ieškovams AB DNB bankas ir AB DNB lizingas dėl lizingo ir kreditavimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarčių pakeitimo, trečiojo asmens priešieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB atsiliepimu į UAB „Kupiškio salyklas“ apeliacinį skundą prašė jį tenkinti.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2014-01-20 gautas trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“, pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsiėmimo. Bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Kupiškio salyklas“ 2013-02-18 nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą, todėl remiantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais, o UAB „Kupiškio salyklas“ nagrinėjamoje byloje pateiktas apeliacinis skundas prarado aktualumą, todėl atsiimamas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-27 nutartimi apeliacinio skundo atsisakymą priėmė.

Ieškovai AB DNB lizingas ir AB DNB bankas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Dėl AB DNB banko ieškinio reikalavimų nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovų argumentai, jog bankas reikalavimą į atsakovus galėtų nukreipti tik po to, kai būtų baigtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, nepagrįsti. Viena, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (šiuo atveju banko laidavimo sutartys numato atsakovų solidariąją atsakomybę). Antra, pagal į bylą pateiktas turto vertės nustatymo pažymas, hipoteka įkeisto turto vertė sudaro 1 640 000 Lt, t. y. mažiau nei UAB „Kupiškio salyklas“ skola bankui. Atsakovai kitokios šio turto vertės neįrodė. Trečia, bankas po 2012-05-29 Panevėžio apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 2S-344-252/2012 ir Nr. 2S-345-252/2012 nebevykdo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir negalės vykdyti dėl UAB „Kupiškio salyklas“ iškeltos bankroto bylos.

2. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad bankas, pareikšdamas ieškinį atsakovams, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teisėmis. Pirma, nei CK, nei tarp šalių sudarytos laidavimo sutartys nenumato, kad bankas kaip hipotekos kreditorius negali savo nuožiūra nuspręsti, kuriomis trečiojo asmens prievolių užtikrinimo priemonėmis ir kada pasinaudoti. Antra, atsakovų teiginys, kad bankas, nukreipdamas išieškojimą ir į įkeistą turtą, ir į atsakovų turtą, galimai siekia nepagrįstai praturtėti, nepagrįstas. Toks banko elgesys nesudaro pagrindo bankui gauti dvigubą reikalavimų patenkinimą. Trečia, nesąžiningai elgiasi būtent atsakovai, ieškodami formalių būdų išvengti prievolių pagal galiojančias laidavimo sutartis vykdymo.

3. Atsakovų argumentai, kad kreditavimo sutartis Nr. 2 buvo užtikrinta ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr. 01907 ir kad dėl šios priežasties banko reikalavimas atsakovų atžvilgiu turėtų būti sumažintas garantijos suma, nepagrįsti. Šie teiginiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje suformuota, kad CK nors ir reglamentuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laidavimo sutartyse nenumatyta, kad atsakovų kaip laiduotojų atsakomybė kyla tik po to, kai banko reikalavimą patenkina garantas.

4. Atsakovai nepagrįstai prašo sumažinti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja procesinių palūkanų dydžio, o tik numato, kad procesinės palūkanos priteisiamos įstatymo nustatyto dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams neprieštarauja nei 11, nei 14,75 proc. metinių palūkanų dydis.

Dėl AB DNB lizingo reikalavimų nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. AB DNB lizingas turi teisę reikalauti skolos iš atsakovų priteisimo laidavimo sutarčių 7.1 punkto pagrindu. Ieškinio pareiškimo metu atsakovų laidavimo prievolė nebuvo pasibaigusi. Tuo atveju, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo – CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Be to, atsakovai nutyli, kad kiekvienas laiduotojas praėjus dviems metams po laidavimo sutarties pasirašymo, patvirtino, kad jų laidavimas galioja, įrašais susitarimuose prie laidavimo sutarčių, įsiskolinimo mokėjimo sutarčių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų naujai pateikti atsikirtimai apie tariamą laidavimo prievolės pasibaigimą išeina už pirmos instancijos teismo nagrinėto ginčo ribų.

2. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi. Antra, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę susitarti dėl kitokių lizingo sutarties nutraukimo pasekmių nei numato CK 6.574 straipsnis, ką šiuo konkrečiu atveju šalys ir padarė lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punkte. Šis punktas nenuginčytas, todėl šalims privalomas. Kaip klaidingai grindžiami prielaida apie CK 6.574 straipsnyje įtvirtintos normos imperatyvumą, nepagrįsti ir atsakovų argumentai apie tariamai netinkamai suformuluotus AB DNB lizingo ieškinio reikalavimus.

3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje negalėjo būti sprendžiamas netesybų priteisimo klausimas. Netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Atsakovų argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad AB DNB lizingo prašomos priteisti netesybos yra neprotingo dydžio. AB DNB lizingas prašo dviejų skirtingo pobūdžio netesybų pagal skirtingas lizingo sutarčių sąlygas.

4. Panevėžio apygardos teismas 2012-04-02 nutartimi UAB „Kupiškio salyklas“ restruktūrizavimo byloje patvirtino UAB DNB lizingas finansinį reikalavimą, analogišką pareikštam atsakovams šioje byloje. Tai reiškia, kad atsakovų kaip laiduotojų prievolės dydis patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Žemesnės instancijos teismas

5. Lizingo davėjas neprivalo parduoti atsiimto lizinguoto turto iki pareikšdamas ieškinį, kylantį iš nutrauktos lizingo sutarties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Kadangi tretysis asmuo UAB „Kupiškio salyklas“ apeliacinį skundą atsiėmė ir 2014-01-27 nutartimi teismas atsisakymą nuo apeliacinio skundo priėmė, dėl UAB „Kupiškio salyklas“ apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų bei argumentų teismas nepasisako.

Atsakovų D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB apeliacinis skundas netenkinamas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D. V., I. K. ir „Alsisa“ UAB apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai bei pakankamai išsamiai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nekartoja nei pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nei motyvų ir pasisako tik dėl ginčo esmės bei apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Ginčas iš esmės kilo dėl laiduotojų atsakomybės apimties, kai prievolė, už kurios įvykdymą buvo laiduota, užtikrinta ir kitais būdais: skolininko ir laiduotojų nekilnojamojo turto hipoteka, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, taip pat dėl laidavimo termino ir lizingo sutarties nutraukimo pasekmių.

Dėl laidavimo ir kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (nekilnojamojo turto hipotekos, garantijos) santykio

UAB „Kupiškio salyklas“ prievolių pagal 2009-06-11 kredito sutartis Nr. K-1200-2009-9 ir Nr.K-1200-2009-10 įvykdymas užtikrintas ne tik atsakovų (apeliantų) laidavimu, bet ir skolininko, laiduotojų turto įkeitimu, UAB „Investijų ir verslo garantijos“ garantija (šia garantija užtikrintas antrosios kredito sutarties įvykdymas). Apeliantai teigia, kad į juos, kaip į laiduotojus reikalavimas negali būti nukreiptas, kadangi kreditorius jau pasinaudojo kita skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone – nukreipė reikalavimą į prievolės įvykdymui įkeistą turtą, priešingu atveju, ieškovas gautų reikalavimo patenkinimą du kartus ir be pagrindo praturtėtų. Be to, skolininko prievolės įvykdymas yra užtikrintas ir garantija, tačiau ieškovas nesąžiningai nesinaudoja teise pasinaudoti šia prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone ir reikalavimą nukreipė būtent į laiduotojus. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir plačiau pasisakytina dėl kelių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių santykio.

Galiojantys teisės aktai leidžia kreditoriui skolininko prievolės įvykdymą užtikrinti keliomis priemonėmis kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, kai prievolių įvykdymo užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Kadangi laiduotojai su pagrindiniu skolininku pagal laidavimo sutartis ir CK 6.81 straipsnio 1 dalį atsako solidariai, kreditorius turi teisę pasirinkti reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek dalį. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas kaip solidarus bendraskolis įvykdytų prievolę yra saistoma kreditoriui neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo ar jo dalies patenkinimą iš įkeisto turto. Nepriklausomai nuo to, keliomis ir kokiomis skolininko prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis nuspręstų pasinaudoti kreditorius, jų visų pagrindu gauta bendra suma neturi viršyti skolininko prievolės masto.

Kadangi nagrinėjamu atveju kredito sutarčių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas tiek pagrindinio skolininko UAB „Kupiškio salyklas“, tiek trečiųjų asmenų (laiduotojų) turtas, taigi tiek pagrindinis skolininkas, tiek atsakovai (laiduotojai) yra ne tik skolininkai (solidarūs), bet ir įkaito davėjai, papildomai pasisakytina dėl hipotekos kreditoriaus teisės išieškoti iš kito nei įkeistas įkaito davėjo (solidaraus skolininko) turto. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto (išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto reglamentavimas keitėsi nuo 2012 m. liepos, tačiau byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės, buvę 2012 metų pirmoje pusėje, todėl vadovaujamasi tuo metu galiojusiomis teisės aktų redakcijomis ir jų pagrindu suformuota teismų praktika). Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Tačiau šiuo atveju prievolių pagal kredito sutartis įvykdymas yra užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir laidavimu.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Panevėžio apygardos teismas 2013-02-18 iškėlė UAB „Kupiškio salyklas“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-424-278/2013, dabartinis Nr. B2-191-278/2014). Tačiau aplinkybė, kad UAB „Kupiškio salyklas“ iškelta bankroto byla, neturi įtakos BUAB „Kupiškio salyklas“ kreditorių (ieškovų šioje byloje) DNB banko ir DNB lizingo teisei reikalauti, kad atsakovų (apeliantų) laidavimu užtikrintas UAB „Kupiškio salyklas“ prievoles įvykdytų laiduotojai. Pagal 2008-08-20 ir 2011-07-26 laidavimo sutarčių, kuriomis laidavo D. V. ir I. K., 3.3 punktą laiduotojai įsipareigojo solidariai atsakyti už skolininko UAB „Kupiškio salyklas“ prievolių įvykdymą. Laidavimui esant solidariam (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų kreditoriaus nepagrįstam praturtėjimui gaunant dvigubą reikalavimo patenkinimą (iš pagrindinio skolininko ir iš laiduotojo). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra ir įkaito davėjas, ir laiduotojų (laiduotojas D. V. taip pat yra ir įkaito davėjas)) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.

Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Apeliantai teigia, jog ieškovas AB DNB bankas elgiasi nesąžiningai nesinaudodamas teise pasinaudoti kredito pagal sutartį Nr. Nr. K-1200-2009-10 įvykdymui turima UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išduota garantija. Šie argumentai nepagrįsti, kadangi nei minėta kredito sutartis, nei laidavimo sutartys, nei galiojantys įstatymai neįpareigoja kreditoriaus, kuriam skolinimo įsipareigojimas užtikrintas tiek laidavimu, tiek garantija, pirmiausia savo reikalavimą siekti patenkinti iš garanto ir tik tada iš laiduotojo. Teisė pasirinkti įstatymų leidžiamą teisių gynimo būdą priklauso kreditoriui ir toks pasirinkimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas savo teisėmis.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

Apeliantai teigia, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, t. y. siekia įstatyme, o ne sutartyje numatyto dydžio procesinių palūkanų taikymo. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Įstatyme numatytas minimalus kreditoriaus, kuriam prievolės vykdymo terminą pažeidė skolininkas, nuostolių kompensavimas. Įstatyme įtvirtinto dydžio palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Šiuo atveju Kreditavimo sutarčių (t. 5, b. l. 13-18, 31-36) 16 punkte šalys susitarė dėl palūkanų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos tuo atveju, jei praleidžiami kredito grąžinimo terminai. Mažinant palūkanas, kaip ir netesybų mažinimo atveju, taikomas palūkanų santykio su nuostoliais kriterijus. Nagrinėjamu atveju kitoks nei įstatyme numatytas palūkanų dydis buvo numatytas šalių sudarytose sutartyse, todėl buvo pagrindas taikyti sutartyse, o ne įstatyme numatyto dydžio palūkanas. Pagrindas mažinti sutartines palūkanas būtų nustačius, kad jos viršija kreditoriaus nuostolius, tačiau byloje ši aplinkybė neįrodyta, teismas taip pat nevertina šalių sutarties nustatyta tvarka apskaičiuotų palūkanų (9,42 proc.) kaip lupikiškų. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktus išaiškinimus šiuo aspektu nėra pagrindo, kadangi nutarime buvo analizuotas procesinių palūkanų dydžio nustatymas ne sutartimi, bet specialiuoju įstatymu.

Dėl AB DNB lizingas reikalavimo

Dėl laidavimo termino. Laidavimo prievolės galiojimo terminai reglamentuoti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose, priklausomai nuo to, ar laidavimas terminuotas. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

Laidavimo sutartyse (2008-08-20 ir 2011-07-26 laidavimo sutarčių, kuriomis laidavo D. V. ir I. K., 7.1 punktas (t.1, b. l. 170-171, 173-174)) numatyta, kad sutartis galioja iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartyje ir šioje sutartyje numatytos sąlygos, 3.1 punkte numatyta, kad laiduotojas kaip solidarus skolininkas (3.3 punktas) atsako DnB NORD lizingui ta pačia apimtimi, kaip ir klientas (t.y. UAB „Kupiškio salyklas“), konkrečiai imant, už lizingo sutartyje numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą DnB NORD lizingui. Toks laidavimas vertintinas kaip terminuotas – iki bus įvykdytos lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius yra sutarę, kad laidavimas galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Laidavimo sutartyje numatytas laidavimo terminas - iki bus įvykdytos lizingo sutartyje ir laidavimo sutartyje numatytos sąlygos savo esmė yra laidavimas iki bus įvykdyta prievolė, už kurios įvykdymą laiduojama. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta. Laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šių motyvų pagrindu atmestini apeliantų argumentai apie laidavimo pasibaigimą.

Dėl lizingo davėjo teisių gynimo būdų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad lizingo davėjas, lizingo gavėjui tinkamai nevykdant sutarties, turi teisę pasinaudoti viena iš dviejų alternatyvių CK 6.574 straipsnyje numatytų galimybių: reikalauti sumokėti įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Kadangi lizingo sutartys nutrauktos, lizingo gavėjas turi teisę išsiieškoti nuostolius. Nuostoliai priklauso nuo to, už kokią kainą lizingo davėjas parduoda lizinguotą turtą. Kol šis turtas neparduotas, apeliantų vertinimu, lizingo davėjo nuostolių neįmanoma apskaičiuoti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

Apeliantų argumentai, jog teismas negalėjo tenkinti ieškovo AB DNB lizingas reikalavimo priteisti negautas įmokas, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimą sumokėti Lizingui skolas, ieškovas siejo su jam padarytų nuostolių atlyginimu. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 sausio 27 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012) pripažįstama, kad CK įtvirtintos tiek restitucijos, tiek nuostolių atlyginimo (6.222, 6.574) taisyklės yra dispozityvios, todėl šalys, sudarydamos lizingo sutartį, gali susitarti kitaip, tačiau šalių susitarimas, esant ginčui, vertintinas pirmiau nurodytų teisės normų kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino iš lizingo sutarčių kylančių UAB „Kupiškio salyklas“ prievolių, už kurių vykdymą laidavo apeliantai, dydžiui apskaičiuoti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Byloje nagrinėjamu atveju pagal lizingo sutartis (8.9 punktas), jas nutraukus, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo davėjui lizingo objektą, sumokėti įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Toks lizingo davėjo pasirinktas teisių gynybos būdas negali būti vertinamas kaip abi alternatyvas pagal CK 6.574 straipsnį jungiantis teisių gynybos būdas. Apelianto nuomone, ieškovas negautas įmokas pagal nutrauktas sutartis privalo įtraukti į negautų pajamų pagal lizingo sutartis sumą ir prisiteisti jas kaip nuostolius. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas, suformuluotas pagal Lizingo sutarčių 8.9 punktą atitinka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo CK 6.574 straipsnio prasme, kadangi ieškovo kaip lizingo įmokų įsiskolinimas paskaičiuota suma įtraukta į bendrą nuostolių, patirtų dėl lizingo sutarčių nutraukimo, sumą. Toks ieškovo reikalavimas negali būti prilygintas reikalavimui įvykdyti lizingo sutartis, kadangi prašomas priteisti lizingo įmokų įsiskolinimas už laikotarpį, kada lizingo gavėjas naudojosi lizinguojamu turtu, o ne reikalaujama sumokėti periodines lizingo įmokas prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, todėl vertino lizingo davėjui sugrąžinto lizingo sutarties dalyko rinkos kainos kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis santykį su visa lizingo sutartyje numatyta kaina. Kadangi didesnis dydis buvo visa sutartyje numatyta kaina, teismas pagrįstai sprendė, kad lizingo davėjas patyrė nuostolių, kuriuos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, jog nustatyti patirtus nuostolius galima tik faktiškai realizavus lizingo objektą rinkos kaina. Šioje byloje susiklosčius situacijai, kad nutraukus lizingo sutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių lizingo objektas AB DNB lizingas nebuvo perduotas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atitinkamai lizinguotas turtas nebuvo parduotas ir byloje nebuvo galimybės įvertinti jo pardavimo rinkoje faktinę kainą, lizingo objekto vertę teismas nustatė pagal AB DNB lizingas pateiktą 2012-04-25 turto vertės nustatymo pažymą Nr. MV120424 (t. 7 b. l. 121-123), kurią parengė AB DNB banko Turto vertinimo skyriaus turto vertintojai. Pagal šią pažymą UAB „Kupiškio salyklas“ lizingo būdu išperkamo kilnojamojo turto (salyklo gamybos cecho) įrenginių įsigijimo vertė - 3.653.844 Lt, rinkos vertė -1.900.000 Lt., o likvidacinė vertė - 950.000 Lt. Kadangi apeliantai šių verčių neginčijo, teismas, apskaičiuodamas ieškovo AB DNB lizingas nuostolių sumą, vadovavosi šioje pažymoje nurodyta lizingo dalyko likvidacine verte. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad lizingo objekto vertę galima nustatyti tik jį pardavus. Teismas, nustatydamas lizingo dalyko vertę, vadovaujasi visais jo vertę įrodančiais duomenimis. Tai gali būti specialistų atliktas turto įvertinimas, gali būti faktinė pardavimo kaina. Nei įvertinimas, nei pardavimo kaina nėra nenuginčijami lizingo objekto rinkos vertės (kaina, už kurią yra reali galimybė turtą parduoti) įrodymai. Specialisto atliktas įvertinimas gali būti ginčijamas kitais įrodymais, o abejones dėl faktinės pardavimo kainos atitikimo rinkos vertei (turtas gali būti parduotas už mažesnę nei rinkoje tikėtina, reali, kainą) gali sukelti turto įvertinimo išvada. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Taigi teismas turi įvertinti visus lizingo objekto vertei nustatyti reikšmingus į bylą pateiktus įrodymus (šioje byloje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių lizingo objektas AB DNB lizingas nebuvo perduotas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atitinkamai lizinguotas turtas nebuvo parduotas ir byloje nebuvo galimybės įvertinti jo pardavimo rinkoje faktinę kainą). Todėl byloje nagrinėjamu atveju lizinguoto turto vertės nutraukus lizingo sutartis įrodymas yra specialistų parengta turto vertės nustatymo pažyma, kurios turinio kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia, todėl teismas pagrįstai vadovavosi išvadoje pateikta likvidacine verte ir, palyginęs neapmokėtą lizingo objektų vertę ir likvidacinę lizingo objektų vertę, nustatė, kad 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda yra mažesnė negu numatomi (pagrįsti, įrodyti) lizingo davėjo nuostoliai pardavus perimtą lizingo objektą. Todėl netesyboms neviršijant įrodytų nuostolių, nebuvo pagrindo netesybas mažinti.

Dėl netesybų dydžio

Apeliantų nuomone Lizingo sutartyse buvo numatyti per dideli delspinigiai (0,1 proc.), kurie, kaip ir kitos netesybos taip pat mažintini ir atsižvelgiant į ieškovo elgesį dėl sutarčių vykdymo, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, nepagrįstą reikalavimą dviejų rūšių (delspinigių ir baudos) reikalavimą. Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip teisiškai nereikšmingi. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vertinant netesybų dydį reikšminga tai, kad šalys sudarė 8 lizingo sutartis, kurių pagrindu buvo finansuojamas didelės vertės turtas (Lizingo davėjo pajamos turėjo sudaryti 3 616 835,84 Lt), abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Kaip matyti iš susiklosčiusios sutarčių vykdymo praktikos lizingo davėjas atsižvelgė į lizingo gavėjo prašymus, siekė bendradarbiauti išsaugant sutartis, atidėjo vertės dengimo mokėjimus pagal sutartis (t. 1, b. l. 70-121). Tai, kad tretysis asmuo įvykdė dalį prievolės (sumokėjo 963 923, 82 Lt) vertinant netesybų dydį nesudaro pagrindo jas mažinti, atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės dydį (neapmokėta turto vertė ir palūkanos sudaro 2 652 912,02 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti šalių sutartyse nustatytų netesybų (delspinigių ir baudos) dydžio aiškiai per dideliu ir jį mažinti.

Kaip jau minėta, Panevėžio apygardos teismas 2013-02-18 iškėlė UAB „Kupiškio salyklas“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-424-278/2013, dabartinis Nr. B2-191-278/2014). Nutartis įsiteisėjo 2013-04-18. Pagal LITEKO ir bylos duomenis patvirtinti įkeitimu užtikrintas AB DNB banko finansinis reikalavimas 2 941 811,25 Lt sumai ir trečios eilės DNB lizingas finansinis reikalavimas 2 078 972,22 Lt sumai. UAB „Kupiškio salyklas“ bankroto byloje patvirtintų finansinių AB DNB banko ir AB DNB lizingo reikalavimų galutinis dydis bus reikšmingas vykdant išieškojimą pagal teismo sprendimą šioje byloje, kadangi laiduotojas atsako už skolininko, už kurį laiduota, prievolių neįvykdymą ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. Skolininkui iškėlus bankroto bylą, sustabdomas palūkanų už bankrutuojančios įmonės neįvykdytų prievolių vykdymą skaičiavimas pagrindiniam skolininkui (bankrutuojančiai įmonei), o laiduotojas atsako tik ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, už kurį laiduota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2011 m. gruodžio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-P-537/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantams nepriteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau bylinėjimosi išlaidos atlyginamos ieškovams. Ieškovai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė kiekvienas po 968 Lt išlaidų už apeliacinių skundų parengimą. Pažymėtina, kad šios sumos yra už atsiliepimo į du apeliacinius skundus parengimą. Vienas apeliacinis skundas netenkintas, o kitą apeliantas, šiuo metu jau bankrutuojanti UAB „Kupiškio salyklas“, atsiėmė. Apeliacinių skundų parengimo išlaidos kaip neviršijančios Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinto rekomenduojamo priteistino maksimalaus dydžio bei laikant, kad atsiliepimo parengimo į abu apeliacinius skundu išlaidos yra lygios (kitokių duomenų nepateikta).

Apeliantams Vilniaus apygardos teismo 2013-06-03 nutartimi iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo buvo atidėtas 2000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, o nuo 40 990 Lt žyminio mokesčio dalies apeliantai buvo atleisti. Ši atidėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis iš apeliantų priteistina valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir „Alsisa“ UAB (j. a. k. 300084994) po 666, 67 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus šešiasdešimt septynis centus) už apeliacinį skundą atidėto žyminio mokesčio dalį.

Priteisti AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) ir AB DNB lizingas (j. a. k. 124385737) iš D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir „Alsisa“ UAB (j. a. k. 300084994) po 322,67 Lt (tris šimtus dvidešimt du litus šešiasdešimt septynis centus) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš BUAB „Kupiškio salyklas“ (j. a. k. 301526839) AB DNB bankas (j. a. k. 112029270) ir AB DNB lizingas (j. a. k. 124385737) po 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjos Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėEgidija Tamošiūnienė