- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2507-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03994-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „General Logistics LT“
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- E. B., General Logistics SP
- Advokatai
- Arvydas Pocius, Jūratė Šlitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „General Logistics LT“, atstovaujamo advokato Arvydo Pociaus, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4556-91/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams E. B., General Logistics SP.Z.O.O., trečiajam asmeniui UAB ,,General Logistics LT“ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės V. B. ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir General Logistics SP.Z.O.O. sudarytą 2011 m. kovo 30 d. UAB ,,General Logistics LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją, įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė:
- areštuoti UAB ,,General Logistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, akcijas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (išskyrus banko sąskaitas), uždraudžiant sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo sandorius, tame tarpe: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą;
- uždrausti UAB ,,General Logistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, vadovui, kaip vienasmeniam UAB ,,General Logistics LT“ valdymo organui, Janusz Cimoch, sudaryti sandorius ir priimti sprendimus, kurių pagrindu bendrovė galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl bendrovės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto, sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo (Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytais atvejais);
- uždrausti General Logistics SP.Z.O.O., juridinio asmens kodas 100915481, akcijų savininkui, ir/ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims, naudojantis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis priimti sprendimus dėl UAB ,,General Logistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, įstatinio kapitalo dydžio keitimo, naujai išleidžiamų akcijų klasės, skaičiaus, nominalios vertės ir minimalios emisijos kainos nustatymo, akcijų anuliavimo ar jų nominalios vertės keitimo, vienos klasės bendrovės akcijų konvertavimo į kitos klasės akcijas ir konvertavimo tvarkos nustatymo, konvertuojamųjų į akcijas bendrovės obligacijų išleidimo, materialių akcijų keitimo į nematerialias ir atvirkščiai, akcijų sertifikatų pakeitimo į akcijas, bendrovės reorganizavimo, atskyrimo ir reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų tvirtinimo, bendrovės pertvarkymo ir restruktūrizavimo, bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo bei uždraudžiant naudotis kitomis akcijų savininkui suteikiamomis įstatymo numatytomis teisėmis, galinčiomis turėti įtakos bendrovės finansinėmis padėties pablogėjimui, turto sumažėjimui, akcijų nuvertėjimui.
Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti, jog šalių padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo iki bylos iškėlimo teisme, o tuo pačiu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti ieškovės ar kitų suinteresuotų asmenų interesus, kad priėmus teismo sprendimą būtų galima jį realiai įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Trečiojo asmens UAB ,,General Logistics LT“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės nesprendė dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kurie sudaro pagrindą pagrįstai abejoti ieškovės pateiktų reikalavimų pagrįstumu, o tuo pačiu ir galimybe tokius reikalavimus būsimu teismo sprendimu patenkinti.
2. Teismas nesigilino į teisinius laikinųjų apsaugos priemonių klausimo aspektus ir be teisinio pagrindo tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiajam asmeniui UAB „General Logistics LT“ nėra pareikšta jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų, tačiau ieškovė reikalauja taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „General Logistics LT“ atžvilgiu ir areštuoti jos akcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios įmonės akcijos priklauso ne pačiai UAB „General Logistics LT“, o atsakovui General Logistics SP. Z.O.O, todėl toks ieškovės prašymas trečiojo asmens atžvilgiu yra nelogiškas. Toks teismo sprendimas vertintinas, kaip pažeidžiantis pagrindinius civilinio proceso principus - šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo, taip pat fundamentalius protingumo ir sąžiningumo principus. Trečiojo asmens nuomone, šis sprendimas akivaizdžiai peržengia ieškovės pareikštų reikalavimų ribas ir taip pat pažeidžia ir viešąjį interesą.
3. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą įmonės patikimumui ir jos reputacijai. Kelių transporto rinka yra itin konkurencinga, todėl tik pasklidus žinioms apie įmonės turto areštą, pasklido gandai, jog įmonė yra neva nemoki, ji bankrutuoja, nebegali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Įmonės konkurentai siekia pasinaudoti bet kokia galimybe išstumti ją iš užimamos pozicijos rinkoje. Teismo nutartimi pritaikyti suvaržymai tiesiogiai įtakoja įmonės galimybes vystyti savo veiklą, užtikrinti savo jau prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, taip pat planuoti tolimesnius verslo vykdymo planus.
4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesivadovavo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principu. Laikinosios apsaugos priemonės gali neigiamai paveikti viešąjį interesą, kuris pasireikštų konkurencinės aplinkos rinkoje silpnėjimu, kitų rinkos subjektų stabilumo sumažėjimu dėl UAB „General Logistics LT” atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygoto nepajėgumo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Teismas neįvertino UAB „General Logistics LT“ teisių pažeidimo, jos galimybių toliau pelningai veikti rinkoje.
6. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, taip pat turėjo įvertinti naujų teisinių ginčų atsiradimo galimybę. Areštavus UAB „General Logistics LT” turtą, taip pat apribojus jos akcininkų galimybes priimti įmonei būtinus sprendimus, teismas nepagrįstai suvaržė tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „General Logistics LT“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau dabar patiria nuostolių, kurie jau šiuo metu daro žalą įmonės finansinei būklei, UAB „General Logistics LT“ bus priversta kreiptis į ieškovę dėl įmonės patirtų nuostolių atlyginimo.
Ieškovės atstovė advokatė Jūratė Šlitė atsiliepimu į atskirąjį skundą su trečiojo asmens atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Kadangi tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens pozicijos teismui bylos iškėlimo stadijoje dar nebuvo žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes kartu su pateiktais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad nesiėmus teismo sprendimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
2. Trečiojo asmens atskirojo skundo motyvas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiajam asmeniui nėra pareikšta jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų, yra visiškai nepagrįstai, kadangi trečiasis asmuo yra tiesiogiai valdomas vienintelio akcininko – atsakovo General Logistics SP.Z.O.O. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones trečiajam asmeniui, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
3. Apelianto motyvas dėl laikinųjų apsaugos priemonių daromos žalos įmonės patikimumui ir jos reputacijai yra fakultatyvaus pobūdžio, visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Trečiasis asmuo neįrodė atskirajame skunde dėstomų argumentų. Apelianto aplinkybės dėl žalos įmonės reputacijai ir patikimumui, negali būti siejamos išimtinai su skundžiama teismo nutartimi, kadangi įsipareigojimų trečiasis asmuo nevykdė jau iki nutarties priėmimo dienos, dėl ko įmonės partneriai ir kreditoriai taip pat galėjo suabejoti trečiojo asmens reputacija ir patikimumu.
4. Trečiasis asmuo neįrodė, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisėtų interesų pusiausvyros principą, ekonomiškumo bei proporcingumo principus, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo daugiau jo teisių ir teisėtų interesų negu būtina tikslui pasiekti – būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neatsiejamai susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu šioje byloje, nepažeidžia UAB „General Logistics LT“ teisių, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausta sudaryti tik tokius sandorius ir priimti tik tokius sprendimus, kuriais iš esmės būtu keičiama bendrovės finansinė ir turtinė padėtis.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti susiję su pareikštu ieškinio reikalavimu (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2396/2013; 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1856/2013).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo General Logistics SP.Z.O.O. ir trečiojo asmens UAB ,,General Logistics LT“ atžvilgiu.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-160/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiajam asmeniui UAB „General Logistics LT“, pagrįstai nustačius, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieškovės prašymu, siekiant apsaugoti jos ar kitų suinteresuotų asmenų interesus, kad priėmus teismo sprendimą būtų galima jį realiai įvykdyti.
Bylos duomenimis, ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir General Logistics SP.Z.O.O. sudarytą 2011 m. kovo 30 d. UAB ,,General Logistics LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį, kadangi ginčo akcijos iki jų perleidimo priklausė atsakovui E. B. ir/arba jo sutuoktinei V. B., o atsakovas E. B. 2011 m. kovo 30 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovui General Logistics SP.Z.O.O., atstovaujamai direktoriaus Janusz Cimoch, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,General Logistics LT“ akcijų už 20 000 Lt. Taigi ieškinio dalykas yra ginčo akcijų sutartis, ir minėto reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės trečiojo asmens UAB ,,General Logistics LT“ atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutiktina su apelianto argumentu, jog šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančiam UAB ,,General Logistics LT“ laikinosios apsaugos priemonės dėl jo procesinės padėties negalėjo būti taikomos.
Iš ieškinio turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju trečiojo asmens turto ir perleistų ginčo akcijų areštas buvo būtinas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, kadangi, ieškovei ginčijant akcijų perleidimo sutartį, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. (CPK 144 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad atsakovas General Logistics SP.Z.O.O. yra vienintelis UAB „General Logistics LT“ akcininkas, o Janusz Cimoch - trečiojo asmens UAB „General Logistics LT“ direktorius, užimantis direktoriaus pareigas ne tik bendrovėje UAB „General Logistics LT“, bet ir atsakovo įmonėje General Logistics SP.Z.O.O. Būtent visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas yra vieninteliai UAB „General Logistics LT“ valdymo organai. Atsakovui General Logistics SP.Z.O.O. turint UAB „General Logistics LT“ visuotiniame akcininkų susirinkime absoliučią balsų daugumą, atsakovas turi visas galimybes kontroliuoti UAB „General Logistics LT“ veiklą, finansinę bei turtinę padėtį būtent per visuotinio akcininkų susirinkimo ir direktoriaus kompetencijai priskirtus bei priimamus sprendimus, todėl yra reali grėsmė, jog ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, dėl UAB „General Logistics LT“ vadovo J. Cimoch ir akcininko (atsakovo General Logistics SP.Z.O.O.) priimtų sprendimų šios bylos nagrinėjimo metu, gali būti perleistas bendrovės turtas, o sudarius tam tikrus sandorius dėl turto pardavimo, įkeitimo, naujų įsipareigojimų prisiėmimo ar panašiai, iš esmės pablogėtų bendrovės finansinė padėtis. Tokių būdu būtų pažeisti bendrovės ir jos akcininkų teisės bei teisėti interesai. Atskirojo skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad trečiajam asmeniui nėra pareikšta jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų, yra nepagrįstas, kadangi trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ yra tiesiogiai valdomas vienintelio akcininko – atsakovo General Logistics SP.Z.O.O. Be to, pažymėtina, kad nei Civilinio proceso kodeksas, nei Akcinių bendrovių įstatymas nenumato draudimo laikinąsias apsaugos priemones taikyti trečiojo asmens atžvilgiu. Siekiant teisėtų tikslų, daugelis laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikomos ne tik atsakovo, tačiau ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės trečiajam asmeniui yra taikytinos tuo atveju, kai trečiojo asmens turto areštas yra būtinas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2484/2013).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad negalėjimas vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų daro tiesioginę žalą geram įmonės įvaizdžiui. Šis apelianto motyvas yra neįrodytas ir nepagrįstas, kadangi trečiajam asmeniui uždrausta disponuoti tik areštuotu kilnojamu ir nekilnojamu turtu, tačiau trečiasis asmuo toliau turi visas galimybės plėtoti savo verslą su esamu turtu, lėšomis ir esamomis transporto priemonėmis, jas naudojant įmonės veikloje, jam nėra apribota galimybė tinkamai vykdyti veiklą bei savo prisiimtus įsipareigojimus (neapribota teisė trečiajam asmeniui turtą naudoti veikloje, be to, neareštuotos trečiojo asmens sąskaitos).
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2558/2011, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1992/2011).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises, tačiau apeliantas nepagrindė, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui pritaikytas ginčo akcijų areštas neatitinka nurodytų principų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo daugiau jo teisių ir teisėtų interesų negu būtina tikslui pasiekti – būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentą, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neproporcingai ribojami jo interesai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 314 straipsnis, 338 straipsnis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, apeliantas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą pagrindžiančias aplinkybes.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto ieškovei priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliaciniame procese. Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 1439,90 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 0.5 MMA. Atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti išlaidų dydis mažintinas iki 500 Lt (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „General Logistics LT“ (įmonės kodas 302317970), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.