Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1891-527/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ieškinį atsakovams V. R. (V. R.), O. J., V. G. (V. G.), O. L. ir BaltMet Commercial Limited dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notarė J. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

3. Ieškovų pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byla iš esmės nenagrinėjama.

4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir apeliantės teisių daugiau negu būtina nevaržo. Nepatogumus apeliantė patyrė ir nesant taikyto turto arešto, nes įsigydama įkeistą nekilnojamąjį turtą juo disponuoti teisės neturėjo. Be to, turto areštas neriboja galimybės apeliantei šį turtą naudoti ir jį valdyti, gauti iš šio turto pajamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliantė nurodo, kad ieškovai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovai reikalavimo teisę į atsakovą V. R. kildina iš 2012 m. gruodžio 7 d. solidarios prievolės sandorio, dėl kurios įgyvendinimo jau kreipėsi į teismą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1729-658/2013), prašydami priteisti iš solidarių atsakovų, tarp kurių yra ir V. R., 54 898 021,76 Lt skolos. Nagrinėjamoje byloje ieškovai išsamiai aptarė būtinas sąlygas ginčijamus hipotekos ir pirkimo-pardavimo sandorius pripažinti negaliojančias, vadovaujantis tariamo sandorio ir actio Pauliana instituto pagrindais (CK 1.86 str., 6.66 str.). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl hipotekos ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nepaisant to, jog nėra išspręstas ginčas minėtoje kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės į savo skolininką V. R.. Aplinkybei, kad ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į savo skolininką, pagrįsti įstatymas nereikalauja, jog tokia teisė būtų patvirtina įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl, ar ieškovai iš tikrųjų turi nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į savo skolininką – atsakovą V. R., turės nustatyti pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjamas iš esmės (CK 6.66 str.). Apeliantės nurodomi argumentai dėl jos ir kitų atsakovų šioje byloje sąžiningumo taip pat sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės pagrindą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nėra grėsmės ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės teigimu, ieškovai turimą reikalavimo teisę į atsakovą V. R. galėtų patenkinti iš V. R. turto arba kartu su V. R. solidariai atsakingų skolininkų turto. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai turi teisę reikalauti skolos ne tik iš V. R., bet ir kitų solidarių skolininkų, jokiu būdu nereiškia, kad minėti asmenys sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad šie asmenys turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas ieškovų reikalavimas, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats V. R. jokio turto nebeturi. Nepagrįstas ir kitas apeliantės teiginys, kad ieškovų interesai net ir tuo atveju, jei kreditorius BaltMet Commercial Limited įvykdytų išieškojimą iš apeliantei perleisto turto, nebūtų pažeidžiami, kadangi, apeliantės nuomone, rezultatas būtų vienodas tiek šiam turtui esant V. R., tiek apeliantės žinioje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas ne tik apeliantės ir atsakovo V. R. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, bet ir hipotekos sandoris, kuriuo buvo apsunkintas vėliau apeliantei atsakovo V. R. perleistas turtas. Ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir taikius restituciją, ieškovai galės patenkinti turimą reikalavimo teisę iš atsakovui V. R. grąžinto nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra itin svarbu išsaugoti dabartinę padėtį, kadangi apeliantei ar kitiems atsakovams dar kartą perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į CK 4.96 straipsnio nuostatas, ginančias sąžiningo įgijėjo teises, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas praktiškai būtų neįmanomas. Apeliantės teigimu, net ir tuo atveju, jei kreditorius BaltMet Commercial Limited išieškotų įsiskolinimą pagal paskolos sutartį iš apeliantės teisėtai įgyto turto, ieškovų interesai nebūtų pažeisti, kadangi išieškojimas būtų nukreiptas į apeliantei grąžintas lėšas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu BaltMet Commercial Limited atliktų išieškojimo veiksmus iš apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto, apeliantei jokie pinigai nebūtų grąžinti, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Taikytos laikinosios priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovų pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu (ieškinio dalyku). Kaip teisingai pastebėjo ieškovai, atsikirsdami į apeliantės atskirojo skundo argumentus, nekilnojamojo turto areštas neriboja galimybės apeliantei areštuotą turtą naudoti ir jį valdyti, gauti iš jo pajamas. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir neapsunkina apeliantės teisių daugiau negu būtina ieškovams galimai palankaus teismo sprendimui įvykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.