Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-60-91/2014 pagalieškovės V. B. ieškinį atsakovams E. B. ir GeneralLogistics SP.Z.O.O., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „GeneralLogistics LT“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Teismas trečiojo asmens prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkino nevertinęs trečiojo asmens nuostolių atsiradimo galimybės realumo, jų dydžio bei priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos trečiasis asmuo gali patirti.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino prognozuojamų preliminarių nuostolių dydžio ir kaip jis apskaičiuojamas, nevertino trečiojo asmens įprastinio veiklos pobūdžio ir masto, galimų nuostolių susidarymo mechanizmo, konkrečių būsimų nuostolių dydžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, dėl jų nepasisakė iš esmės, o argumentus tiesiog perkėlė ir trečiojo asmens prašymo.Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo neatnaujino ar negali atnaujinti autovežių parko dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje. Visų pirma, „Swedbank“, AB lizingo pasiūlymas buvo pateiktas tik dėl 2, o ne dėl 5 planuojamų įsigyti autovežių, pasiūlymas galiojo tik iki 2013 m. rugsėjo 10 d., t. y. jo galiojimas pasibaigė dar neprasidėjus teisminiam ginčui byloje, tačiau trečiasis asmuo šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Antra, susirašinėjimas su autovežių pardavėjais vyko ir po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nors autovežiai trečiajam asmeniui turėjo būti pristatyti dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Be to, byloje nėra duomenų, kad SIA „Unicreditleasing“ būtų siūliusi lizingo sutarties sąlygas dėl 5 autovežių įsigijimo. Trečiojo asmensveiksmai/neveikimas bei aplinkybių, susijusių su autovežių atnaujinimu, visuma, leidžia spręsti, kad trečiojo asmens autoparko atnaujinimas apskritai, nepaisant to, kad nėra aiškus galimų nuostolių dydis, nėrair negali būti vertinamas kaip galimi nuostoliai. Nepagrįsti argumentai, kad trečiasis asmuo neturi apyvartinių lėšų ar kad negali padaryti pradinio įnašo pagal lizingo sutartį nerealizavęs nuosavybės teise turimų autovežių, kadangi trečiasis asmuo turi pinigų ir pinigų ekvivalentų, jo veikla pelninga, o byloje nėra duomenų apie tai, kad sudarant lizingo sutartį dėl vieno autovežio įsigijimo jam būtų tekę realizuoti jo turimus autovežius pradiniam įnašui padaryti. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų, susijusių su neva planuojamu autovežių parko atnaujinimu, byloje nėra įrodymų, kad trečiajam asmeniui įsigijus kitus autovežius ir jau realizavus turimus tokiu būdu bus optimizuoti bendrovės kaštai, sumažės išlaidos autovežių remontui ar keliams, dėl ko atsirastų galimybė bendrovės klientams pasiūlyti patrauklias kainas, kas skatintų paslaugų paklausą, didintų užsakymų skaičių ir sudarytų galimybę gauti daugiau pelno. Be to, teismas netinkamai vertino trečiojo asmens ketinimus atnaujinti autovežių parką, kadangi trečiasis asmuo, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, sumažintų savo turimo turto vertą, o naujų transporto priemonių nuosavybės teise neįsigytų, kadangi jas ketinama įsigyti lizingo būdu.Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ikisutartinių santykių su UAB „Patikima linija“ ar UAB „Vitlaima“ nutraukimą ir juo labiau nutraukimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Trečiasis asmuo patvirtino, kad santykiai nutrūko dėl pasklidusių gandų, bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Byloje nėra duomenų, patvirtinančių egzistavus susitarimus tarp trečiojo asmens ir LLC Gefco bei UAB „Balttransport“ ar šių susitarimų nutraukimą, šių susitarimų galimas sąlygas ir trečiojo asmens dėl to galimai patiriamų nuostolių dydį. Be to, trečiojo asmens pozicija dėl galimų savo veiklos sutrikimų ir problemų yra nevienareikšmiška, kas leidžia manyti, kad sutartis su LLC Gefco galimai nutraukta dėl priežasčių, nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens su SIA „UnicreditLeasing“ Lietuvos filialu ir „Swedbank“, AB sudarytos lizingo sutartys gali būti nutrauktos būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byloje nėra duomenų net apie hipotetinį šių sutarčių nutraukimą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės nėra taikytos trečiojo asmens sąskaitose esančioms lėšoms, trečiasis asmuo ir toliau gali vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal nurodytas lizingo sutartis. Be to, laikinosios apsaugos priemonės byloje jau yra taikomos 3 mėnesius, tačiau šios sutartys ne tik kad nėra nutrauktos, bet ir nėra duomenų apie ketinimus šias sutartis nutraukti.Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens su GeneralLogistic SP.Z.O.O. sudarytų paskolos sutarčių nutraukimą bei kreditoriaus reikalavimą nutraukti sutartis ir grąžinti pinigus. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo negali toliau vykdyti savo įsipareigojimų pagal šia sutartis. Atsakovas GeneralLogistic SP.Z.O.O. yra vienintelis trečiojo asmens UAB „GeneralLogistic LT“ akcininkas, o trečiojo asmens ir atsakovo direktorius yra tas pats asmuo, todėl neatmetama galimybė, kad trečiasis asmuo, siekdamas dirbtinai sukurti nuostolių atsiradimo tikimybę, galėjo susitarti su atsakovu ir fiktyviai nutraukti minėtas paskolos sutartis.Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nevertino duomenų apie tai, ar trečiojo asmens galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. nevertino ieškovės galimybių padengti galimus realius nuostolius.Teismas, nustatydamas pakankamai didelę neva galimų, tačiau nepagrįstų nuostolių užtikrinimo sumą bei įpareigodamas ieškovę per pakankamai trumpą laiko tarpą surinkti pakankamai nemažą fiziniam asmeniui pinigų sumą, pažeidė ieškovės teises bei teisėtus interesus – paneigė ieškovės teisę į tinkamą teisminę gynybą.Tiek pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, teismai jau įvertino laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir pobūdį byloje bei pasisakė, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje trečiojo asmens atžvilgiu taikytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir tinkama apimtimi. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad trečiojo asmens prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos tokia apimtimi, kad nesukeltų trečiajam asmeniui jokių nuostolių.

Ieškovė 2014 04 11 Kauno apygardos teismui pateikė papildomus įrodymus apie savo turinę padėtį ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės turimo turto pakaktų galimiems trečiojo asmens nuostoliams atlyginti (b.l. 59-153, 2, t. II).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikėtrečiojo asmens nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę šalies prašymu pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK nedetalizuoja šio instituto taikymo sąlygų; ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2 „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrųjų klausimų“, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1046/2013). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priėmęs ieškovės V. B. ieškinį atsakovams E. B. ir GeneralLogistics SP.Z.O.O., trečiajam asmeniui UAB „GeneralLogistics LT“ dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tenkinoieškovės prašymą ir 2013 m. spalio 17 d. nutartimi jos pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones :1) areštavo UAB ,,GeneralLogistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, akcijas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (išskyrus banko sąskaitas), uždrausdamas sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo sandorius, tame tarpe: šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, kitaip perleisti ar perduoti naudotis tretiesiems asmenims, uždraudžiant juo laiduoti, garantuoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą;2) uždraudė UAB ,,GeneralLogistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, vadovui, kaip vienasmeniam UAB ,,GeneralLogistics LT“ valdymo organui, J.C., sudaryti sandorius ir priimti sprendimus, kurių pagrindu bendrovė galėtų tapti kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve, taip pat sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, sprendimus dėl bendrovės kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo, sprendimus įsigyti ilgalaikio turto, sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo (Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytais atvejais);3) uždraudėGeneralLogistics SP.Z.O.O., juridinio asmens kodas 100915481, akcijų savininkui, ir/ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims, naudojantis akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis priimti sprendimus dėl UAB ,,GeneralLogistics LT“, juridinio asmens kodas 302317970, įstatinio kapitalo dydžio keitimo, naujai išleidžiamų akcijų klasės, skaičiaus, nominalios vertės ir minimalios emisijos kainos nustatymo, akcijų anuliavimo ar jų nominalios vertės keitimo, vienos klasės bendrovės akcijų konvertavimo į kitos klasės akcijas ir konvertavimo tvarkos nustatymo, konvertuojamųjų į akcijas bendrovės obligacijų išleidimo, materialių akcijų keitimo į nematerialias ir atvirkščiai, akcijų sertifikatų pakeitimo į akcijas, bendrovės reorganizavimo, atskyrimo ir reorganizavimo ir atskyrimo sąlygų tvirtinimo, bendrovės pertvarkymo ir restruktūrizavimo, bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo bei uždraudžiant naudotis kitomis akcijų savininkui suteikiamomis įstatymo numatytomis teisėmis, galinčiomis turėti įtakos bendrovės finansinėmis padėties pablogėjimui, turto sumažėjimui, akcijų nuvertėjimui.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2507-221/2013 minėta nutartis palikta nepakeista. Trečiasis asmuo 2013 m. gruodžio 27 d. teisme gautu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 443 080 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi teismas šį trečiojo asmens prašymą tenkino.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantėsbei trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 443080 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją, kaip kad pats nurodė apskųstojoje nutartyje, atsižvelgė į trečiojo asmens prašyme nurodytas aplinkybes ir tai, kad trečiasis asmuo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nuostolių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino duomenų apie tai, ar trečiojo asmens galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. nevertino ieškovės galimybių padengti galimus realius nuostolius.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo teismo turi būti įvertinti ne tik galintys kilti byloje dalyvaujančio asmens nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Todėl jau vien ši aplinkybė, kad teismas nemotyvavo, kodėl galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, kodėl būtina pareikalauti iš ieškovės galimų nuostolių užtikrinimo, leidžia pripažinti, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo 2013 12 27 nutartyje išsamiai pakartotos trečiojo asmens UAB „GeneralLogistics LT“ prašyme dėl nuostolių, galimų dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 10 07 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo taikymo nurodytos aplinkybės apie galimus šio asmens nuostolius, leidžia vertinti, kad šis teismas pripažino pagrįstais trečiojo asmens argumentus apie nuostolių, kuriuos gali patirti šis asmuo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminarų dydį. Kodėl prognozuojamas preliminarus būtent toks nuostolių dydis, koks tokių nuostolių susidarymo mechanizmas, t.y. ar tikrai nurodomi nuostoliai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismas nemotyvavo.

Trečiasis asmuo UAB „GeneralLogistics LT“ duomenis apie galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė 2013 12 18 prašyme dėl nuostolių užtikrinimo taikymo (b.l.116-123, t. I), o taip pat ir atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą (b.l. 4-14, t. II). Jis nurodė, kad dėl neatnaujinto automobilių parko patyrė 23200 Lt nuostolių, dėl nutrūkusių sutartinių santykių su LLC Gefko – 247968,75 Lt nuostolių, dėl nutraukto bendradarbiavimo su UAB „Balttransport“ – 8280 Lt nuostolių, dėl GeneralLogistics SP.Z.O.O. pareikštų reikalavimų – 124200 Lt ir 51750 Lt nuostolių, be to galimi nuostoliai dėl lizingo sutarčių nutraukimo sudaro 5324,97 Lt ir 2174,29 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su ieškovės atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, kad trečiojo asmens UAB „GeneralLogistics LT“paaiškinimuose apie nuostolių susidarymo aplinkybes nurodytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų nepakanka, jog pripažinti, kadtikrai šis trečiasis asmuo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ir patirs nurodyto dydžio nuostolius, t.y. kad nuostolių susidarymo mechanizmas tikrai priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje taikytos su tikslu, kad įmonė, dėl kurios akcijų pardavimo kilo ginčas, išliktų, kiek tai yra įmanoma, iki bus išspręstas ginčas, panašioje turtinėje padėtyje, neprisiimtų naujų įsipareigojimų ir neprarastų turimo turto. Kauno apygardos teismas, 2013 12 11 nutartimi palikęs nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 10 17 nutartį, kuria buvo taikytos šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo daugiau trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų negu būtina tikslui pasiekti – būsimo galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kad taip yra neproporcingai ribojami trečiojo asmens interesai.

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įmonės veikla iš esmės yra nėra visiškai ribojama, nedraudžiama turimomis priemonėmis vykdyti veiklą, naudotis turimomis ir iš veiklos gaunamomis pajamomis. Todėl trečiojo asmens nurodyti argumentai, kad jo verslo partneriai, žinodami apie trečiajam asmeniui laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomus apribojimus, nutraukia naudingą įmonei bendradarbiavimą, konkrečiu atveju nelaikytini pagrįstais, pripažįstant, kad tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonė patiria nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o trečiojo asmens nesugebėjimas bei galimai nenoras paaiškinti verslo partneriams tikrojo taikyto laikinųjų apsaugos priemonių masto ir yra nuostolių atsiradimo pasekmė.Taip leidžia vertinti 2013 11 18 trečiojo asmens raštas Rusijos įmonei „Gefko“, kuriame nepagrįstai nurodyta, kad areštuotas visas įmonės turtas, nepaaiškinta, kokie apribojimai įmonei pritaikyti (b.l.160, t. I). Visiškai pagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde ieškovė teigia, kad trečiojo asmens su GeneralLogistic SP.Z.O.O. sudarytų paskolos sutarčių nutraukimas bei kreditoriaus reikalavimas nutraukti sutartis ir grąžinti pinigus patvirtina galimus nuostolius. Trečiasis asmuo nenurodė, dėl kokių priežasčių jis negali toliau vykdyti savo įsipareigojimų pagal šias sutartis. Be to atsakovas GeneralLogistic SP.Z.O.O. yra vienintelis trečiojo asmens UAB „GeneralLogistic LT“ akcininkas, o trečiojo asmens ir atsakovo direktorius yra tas pats asmuo, todėl labai tikėtina, kad trečiasis asmuo, siekdamas dirbtinai sukurti nuostolių atsiradimo tikimybę, galėjo ir fiktyviai nutraukti minėtas paskolos sutartis.

Trečiojo asmens nurodyti nuostoliai, kuriuos, jis, kaip kad teigia, patiria dėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones netektos galimybės atnaujinti įmonės autoparką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažinti susijusiais būtent su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pateikti paskaičiavimai, kad dirbant su naujesnėmis ar kokybiškesnėmis transporto priemonėmis, sumažėtų įmonės sąnaudos yra logiški, tačiau trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kokiomis konkrečiai transporto priemonėmis jis ketina keisti turimas, kad ketinamos įgyti transporto priemonės yra tikrai geresnės nei turimos. Vien tik abstraktus pareiškimas apie ketinimą atnaujinti įmonės autoparką dar nesudaro pagrindo vertinti, kad to nedarydamas trečiasis asmuo patiria nuostolius.Jei trečiasis asmuo turėtų konkrečių ketinimų tai daryti, jis turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, nemotyvavo, kodėl galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, kodėl būtina pareikalauti iš ieškovės galimų nuostolių užtikrinimo. Svarstant trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teismas tokių duomenų ir neturėjo. Reikšmingus svarstomam klausimui duomenis apie savo turtinę padėtį ieškovė į bylą pateikė po atskirojo skundo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dalies teiktų įrodymų negalėjo anksčiau pateikti, kadangi tik 2014 03 19 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą liudijimas, naujus įrodymus priėmė. Iš šiuose įrodymuose pateiktų duomenų, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, matyti, kad ieškovė turi turto, kurio vertė žymiai viršija 500000 Lt, taigi ji sugebėtų atlyginti trečiajam asmeniui jo nurodytus galimus patirti nuostolius.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 12 27 nutartimi nepagrįstai galimam nuostolių atlyginimo užtikrinimui įpareigojo ieškovę V. B. per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 443 808 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją, todėl šią nutartį panaikina ir trečiojo asmens UAB ,,GeneralLogistics LT“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmeta.

Ieškovė, atstovaujama advokatės J. Š., 2014 02 14 pateikė byloje prašymą priteisti ieškovei 4446,75 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas rengiant nagrinėjamą atskirąjį skundą (b.l. 54-55). Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkina, nes CPK 93 straipsnis numato galimybę priteisti bylinėjimosi išlaidas šaliai, kurios naudai byloje priimamas sprendimas. Išnagrinėjęs trečiojo asmens skundą apeliacinės instancijos teismas byloje priima procesinį sprendimą tik atskiru byloje iškilusiu klausimu, bet ne sprendimą byloje, todėl bylinėjimosi išlaidų, kaip tą numato CPK 93 straipsnis, nepaskirsto.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti, trečiojo asmens UAB „GeneralLogistics LT“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.