Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 7.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, A. P. įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 9 (devynis) mėnesius atlyginti priteistą nukentėjusiam L. D. neturtinę ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia A. P. skaičiuojama nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltinamojo A. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteista 166,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo L. D. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo A. P. priteista 2 500 Eur L. D. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistos sumos (2 500 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. P. priteista nukentėjusiajam L. D. 1 548,80 Eur turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti.

2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. piniginėms lėšoms 5 000 Eur sumai, esančioms AB „Artea“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. P. kiekvieną mėnesį būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 450 eurų sumos, kurio terminas 2025 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas 6 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 14 d.), paliktas galioti iki visiško nukentėjusiajam L. D. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteistų civilinių ieškinių patenkinimo, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 2 666,16 Eur sumoje, nekeičiant kitų nutartyje nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-175-489/2023). Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-489/2018, 2K-230-495/2024).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. P. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo L. D. parodymais, tačiau ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, BPK pažeidimų nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011 ir kt.).

9. Kaip matyti, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai grindė jo kaltę iš esmės melagingais, kaip jis nurodo, nukentėjusiojo L. D. parodymais. Kaip tvirtina nuteistasis A. P., jis nukentėjusiajam, norėdamas pastarąjį nuraminti, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į smakrą ir šiuo smūgiu nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas nosies lūžis, nes policijos pareigūnams nukentėjusiojo pasiteiravus, ar jam yra reikalinga medikų pagalba, nukentėjusysis, pajudinęs nosį, atsakė, kad jam nieko nėra. Tačiau teisėjų kolegija su šiais nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei nurodo apeliantas, įvertinęs nukentėjusiojo L. D. viso proceso metu duotus parodymus ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo L. D. parodymais grindė nuteistojo A. P. kaltę.

10. Pasisakant dėl nukentėjusiojo L. D. parodymų, pažymėtina, jog priešingai nei tvirtina apeliantas, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių, o būtent dėl to, kad pirmasis smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į nosį sudavė nuteistasis A. P., po ko nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, čiupo už nuteistojo A. P. marškinėlių ir jie abu nugriuvo ant žemės, viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs.

10.1. 2024 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnui bendraujant su nukentėjusiuoju L. D., pastarasis nurodė, kad konfliktas vyko 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 18.55 val., kai po žodinio konflikto į jo privačią namo dalį įsiveržė A. P. ir smūgiavo L. D. į nosį, dėl ko nukentėjusiajam lūžo nosis (t. 1, b. l. 29);

10.2. Būtent tokias aplinkybes nukentėjusysis L. D. nurodė 2024 m. rugsėjo 18 d. apklausiamas liudytoju. Nukentėjusysis tvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 18 val., A. P. įėjo pro jo gyvenamųjų patalpų duris neskambinęs ir nesibeldęs, tik įėjęs pradėjo jį koneveikti necenzūriniais žodžiais, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, abu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jiems bekonfliktuojant, A. P. netikėtai kumščiu sudavė smūgį L. D. į nosį, po ko kelioms sekundėm nukentėjusiajam aptemo sąmonė, tada L. D. puolė A. P. už kaklo ir spausdamas kaklą neišlaikė lygsvaros ir abu krito ant grindų (t. 1, b. l. 54–55)

12. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo L. D. parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti, anksčiau aptarti, bylos įrodymai, neturi jokio objektyvaus pagrindo jais abejoti ar laikyti juos nepatikimais.

13.2. Kad nuteistasis A. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam L. D. į nosį ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarė nosies kaulo lūžį, patvirtina ir byloje pateikta Specialisto išvada Nr. G 1005/2024/(04), kurioje nurodyta, kad išvadą, jog L. D. yra padarytas nosies kaulų lūžis specialistas padarė objektyviai įvertinęs nukentėjusiojo sveikatos būklę – nosis patinusi, skausminga, nosies gleivinė paraudusi, kraujavimo požymių nėra, bei įvertinęs medicininiuose dokumentuose (VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įrašas iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas aplinkybes – nukentėjusysis apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 7 d., skundžiasi kraujavimu iš nosies; Veido kaulų kompiuterinė tamografija: nosies kaulų lūžis; Otorinolaringologo konsultacija: tariamoji nosies ašis tiesi, palpuojant nosikaulių krepitacijos nejaučia, nosies nugarėlės audiniai patinę; Dng.: F-raossium nasi, rekomenduota ambulatorinė ANG (ausų, nosies ir gerklės) gydytojo konsultacija dėl tolimesnio gydymo atslūgus tinimui po 7-10 dienų.

13.3. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apklaustas specialistas L. Janauskas patvirtino byloje pateiktą Specialisto išvadą ir paaiškino, kad traumos ūmiu periodu, t. y. kai nosies minkštieji audiniai yra ištinę, nosies ašies tiesumą vertinti nėra tikslinga, nes matomi tik labai ryškūs nosies kaulo iškrypimai, o nežymūs pasisukimai nesimato. Jeigu nosis yra lūžusi su poslinkiu, tuomet pasislenka kaulai vienas nuo kito, jaučiasi traškėjimas (krepitacija), tačiau nosies lūžis gali būti be poslinkio, tuomet yra matoma lūžio linija, tačiau nesijaučia aiškios krepitacijos. Po smūgio į nosį nebūtinai atsiranda kraujosruvos, jeigu yra kraujavimas į nosies ertmę, tai gali ir nesusidaryti aplinkinės kraujosruvos. Šiuo konkrečiu atveju, nosies kaulų lūžis nukentėjusiajam buvo patvirtintas iš kompiuterinės tomografijos duomenų, apžiūros metu fiksuojant išorinius sužalojimus, kaulų lūžį patvirtino medicininiai dokumentai. Skausmas yra subjektyvus požymis ir skausmo slenkstis labai priklauso nuo aplinkybių, nuo streso ir pan., nosies lūžimo metu asmuo gali skausmo nejausti.

13.4. Byloje yra ir medicininis dokumentas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusysis L. D. lankėsi pas gydytoją otorinolaringologą V. Sudarį. Minėtame medicininiame dokumente nurodoma: Nusiskundimai, anamnezė: 09-07 namuose buitinio konflikto metu sumušta nosis, kraujavo, pykino, svaigo galva, kreipėsi į PSPS su GMP, ro – nosies kaulų lūžimas. Pastebėjo iškrypimą praėjus patinimui. Būklės įvertinimo informacija: nosies pakrypimas į dešinę, reponuota (atstatyta) pirštais, nosies ašis tiesi. Diagnozė: S02.2 Nosies kaulų lūžis (t. 3, b. l. 35).

14. Taigi, visuma aukščiau aptartų byloje surinktų objektyvių įrodymų patvirtina, kad nuteistojo A. P. kumščiu tyčia suduotas vienas smūgis į nukentėjusiojo L. D. nosį sukėlė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį. Tai, kad po įvykusio konflikto nukentėjusysis L. D. buvo stresinėje būsenoje, be to, buvo neblaivus (įvykio vietoje policijos pareigūnai nukentėjusiajam nustatė 1,15 prom. girtumą), šios aplinkybės galėjo sumažinti jo skausmo pojūtį, todėl policijos pareigūnams jis galėjo nurodyti, jog jam nieko nėra ir medicinos pagalba jam yra nereikalinga, tačiau nuslūgus stresui ir įtampai bei sumažėjus neblaivumui nukentėjusysis pajuto tikruosius traumos simptomus.

15. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas pateikė naują versiją, kad nukentėjusysis L. D. griuvo aukštielninkas, o A. P. griuvo ant jo ir, griūdamas ant L. D., galėjo suduoti jam galva į nosį ir tokiu būdu ją sulaužyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios naujos versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai, be to, 2024 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. P. parodė, kad griūdamas nepajuto, kad galva ar kakta būtų į kažką atsitrenkęs (t. 1, b. l. 195-196), todėl šią naują nuteistojo gynėjo iškeltą versiją teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo ir jo gynėjo pasirinktą gynybinę versiją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nuteistasis A. P. teigia, kad nukentėjusiojo L. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo melagingi, nes:

16.1. šioje byloje nukentėjusysis L. D. nurodė, kad A. P. sudavus smūgį nukentėjusiajam, pastarasis šio smūgio nesitikėjo, po smūgio jam trumpam aptemo sąmonė, jis čiupo nuteistajam už kaklo, marškinėlių, neišlaikė pusiausviros ir nukrito ant žemės, nors priešpriešinėje byloje Nr. 1-542-900/2025, kurioje kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti nukentėjusiajam L. D., pastarasis parodė ir prisipažino, jog jis A. P. įsitraukė į savo butą, kur įvyko konfliktas ir nuteistasis buvo sužalotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju neesminis dalykas yra kaip nuteistasis A. P. atsirado nukentėjusiojo L. D. gyvenamojoje patalpoje, ar jis buvo įtrauktas, ar įtemptas, esminis dalykas yra nuteistojo A. P. tyčinio smūgio sudavimas nukentėjusiajam L. D. į nosį, ko pasėkoje buvo padarytas nosies lūžis;

16.2. nukentėjusysis nurodė, jog jis telefonu informavo sutuoktinę apie įvykusį konfliktą su kaimynu, pasisakė sutuoktinei, kad jam svaigsta galva, jį pykina, tai sutuoktinė pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalba, o nukentėjusiojo sutuoktinė, byloje liudytoja apklausta G. D., pasak nuteistojo, parodė kitokias aplinkybes, jog apie konfliktą sužinojo iš Šiaulių greitosios medicinos pagalbos dispečerės, kad jos gyvenamosios vietos adresu buvo kviesta medicinos pagalba ir po šio pranešimo ji paskambino sūnui, kuris nurodė, kad buvo muštynės tarp tėvo ir kaimyno, po kurio laiko ji paskambino savo sutuoktiniui ir patarė jam kviesti greitąją medicinos pagalbą. Teisėjų kolegija įvertinusi nukentėjusiojo L. D. ir liudytojos G. D. duotus parodymus daro išvadą, kad jie yra tapatūs, vienas kitą papildantys ir sutampantys;

16.3. iš peržiūrėto A. P. sutuoktinės K. P. teismui pateikto vaizdo įrašo yra aiškiai matyti, kaip L. D. nuteistąjį gulintį be sąmonės apžergęs talžo į galvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešpriešinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-542-900/2025, kur kaltinimas buvo pareikštas L. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nesunkiai sutrikdžius A. P. sveikatą, L. D. savo kaltę pilnai pripažino, jo atžvilgiu 2025 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuosprendį, kuriuo L. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Minėtas nuosprendis buvo patikrintas apeliacine tvarka, pagal A. P. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi A. P. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje keliamas nuteistojo A. P., tačiau ne nukentėjusiojo L. D., neteisėtų nusikalstamų veiksmų klausimas, todėl vertinti nukentėjusiojo L. D. veiksmų nėra pagrindo.

17. Įvertinus tai kas aptarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiojo L. D. parodymais, kuriuos, kaip jau ir buvo minėta, patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš nurodytų nukentėjusiojo parodymų, jie buvo nuoseklūs ir nekintantys viso proceso metu, todėl apeliaciniame skunde nuteistojo A. P. nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. P. kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis A. P., savaime nereiškia, jog buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiojo bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas A. P. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai apelianto veiksmuose nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Dėl paskirtos bausmės

18. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

19. Skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Įvertinus tai, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas tris kartus už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (necenzūrinių žodžių vartojimą kitų asmenų atžvilgiu), baudų nėra sumokėjęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, aplinkybių lengvinančių ir/ar sunkinančių jo atsakomybę nenustatyta, taip pat įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistajam pagrįstai paskirta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytas mažesnis už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta. Taigi spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nuteistasis A. P. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad L. D. civilinį ieškinį nuteistasis privalo atlyginti per 9 mėnesius, nors jis serga leukemija, turi neįgalumą, gauna mažas išmokas, dar gydosi L. D. padarytų sužalojimų pasekmes, jam reikia pastoviai vartoti medikamentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įpareigojimas per 9 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam L. D. priteistą neturtinę žalą ir civilinei atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistą turtinę žalą yra sudedamoji A. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalis (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), ir su laisvės apribojimu bausme paskirto įpareigojimo terminas negali būti ilgesnis už pačios bausmės trukmę.

21. Nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių buvimo, nėra pagrindo nesutikti ir su šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išsprendimu.

22. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė A. P. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina A. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendyje padarytų išvadų, t. y. dėl jo kaltės, nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

24. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistajam A. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 14 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-04241, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 11, 14.2.3. punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 195–196).

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam A. P. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. P. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotinos iš nuteistojo A. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. P. 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.