- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- 1-22-1113/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35025-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“),
kaltinamajam A. P. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“; 2025 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos), jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. P. nesunkiai sužalojo L. D., o būtent: 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 18.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam L. D. į nosį, po ko kartu su L. D. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė L. D. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos IV piršto nugariniam paviršiuje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgau nei 10 dienų.
2. Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad rugsėjo 7 d. prasidėjo kažkokie įžeidinėjimai, paskui jis ėjo į savo gyvenamas patalpas. Įžeidimai nenurimo. Grįžo atgal, žmogelis buvo prigėręs labai stipriai, nors čia „pasakos sekamos“, kad šis įvykio metu visiškai blaivas buvo, paskui atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė 1,15 (promilių), o po pusvalandžio kažkaip pasidarė 0,28 prom. Ir aplamai, niekas pro tas duris nesiveržė, šis pats duris atidarė ir provokavo, mosikavo ir paskui patys įsitempė jį į patalpas. Jis vieną kartą sudavė. Kai atvažiavo pareigūnai, pats D. pasakė, iš ko sudavė. Sakė, iš žvakidės, o dabar yra pasakojama iš kažkokio stiklainio. Kur tas stiklainis, kaip galėjo galvoje atsirasti 4 cm ta skylė, su stiklainiu sudavus? Kaip paaiškinti, kad nuo 1,15 per pusvalandį visos promilės išgaravo. Kas čia, žmonelė padėjo? 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.45 val. jis parėjo su žmona K. P. į namus, (duomenys neskelbtini), ten tuo metu gyveno. Ten nuosavas namas, D. su savo šeima gyveno pirmame aukšte, o jie - antrame. Praėjo pro vartelius, praėjo pro langą ir išgirdo vien įžeidinėjimus. Jis jau rakino savo duris ir girdi savo koridoriuje, kad nieko nenurimsta, dar daugiau tie rėkavimai. Jis išėjo į lauką, šis pats duris atidarė. Jis sakė: „tu nusiramink vieną kartą“, „tu tiek prigėręs esi, kad baisu“. Žmona irgi matė, sakė, jog tiek žmogus prigėręs, tvaikas trenkia kaip iš unitazo. Žmona buvo gal toliau nuėjusi, jis nematė jos, jis nuėjo vienas aiškintis. Po jo žodžių prasidėjo mosikavimas rankomis palei veidą, žmogus nesikontroliavo, girtas, bandė kažką įrodyti – „ko čia atvažiavot“, „ko čia atėjot“, „kam čia reikalingi“. Jis sakė: „eik išsimiegoti, viskas, rytoj pasišnekėsim“. Jis lauke stovėjo, ant laiptelių, o nukentėjusysis buvo pradaręs duris, stovėjo tarpduryje, šis ir provokavo, sakė: „užeik, užeik“. Mosikavimo metu jam nebuvo suduoti smūgiai, būtų sudavęs, jei jis nebūtų pasitraukęs. Jis šiam sudavė vieną kartą, kumščiu. Sudavė į smakro sritį, nematė kur pataikė, nes ten buvo tamsu. Viskas vyko labai greitai, čiupo jam už marškinėlių, įsitempė iš prieangio į virtuvę. Jie susigrūmė, susimušė, ir sūnelis, ir tas kitas. Paskui girdėjo kažką: „atnešk, atnešk“ ir viskas - buvo smūgis jam į galvą iš nugaros, prasidėjo labai stiprus kraujavimas. Gal sūnelis sudavė, jis nežino. Jis įtaria, kad sūnelis sudavė, nes jeigu šis (L. D.) teigia, kad jis buvo ant šio užvirtęs, tai kaip šis galėjo suduoti, ir kažkoks stiklainis, stiklainio niekas nerado. Jie abu su nukentėjusiuoju susigrūmė, iš virtuvės sugrįžo į tą koridoriuką, tamsu ir viskas, jis užkrito ir buvo smūgis, ir būtų kaip be sąmonės palikęs, prasidėjo labai didelis kraujavimas. Netgi, kai atvažiavo policijos pareigūnai, klausė iš ko davei, sakė iš žvakidės, o dabar pasirodo parodymuose, kad iš kažkokio stiklainio. Kur tas stiklainis? Greitai ten viskas vyko, nes 18.45 val. jie grįžo į namus, o 19.12 val. atvažiavo greitoji. Kai vyko grumtynės virtuvėje jie stovėjo, paskui gal suklupo. Buvo suklupę, paskui viskas „nuėjo“ į tą prieangį. Suklupimas buvo pačioje pradžioje, užsirito šis, buvo sūnelis, dar kažkas, čiupo jam už kaklo, iš pradžių čiupo už marškinėlių. Už kaklo čiupo sūnelis, D., dar ten vienas buvo, kuris atseit sako, kad šio nebuvo, ten visi trys buvo. Buvo du sūneliai ir L. D.. Grumtynės baigėsi, jį išstūmė iš prieangio. Jis nuėjo į savo patalpas. Žmona iškvietė greitąją. Policijos pareigūnai atvažiavo ir greitoji iš karto atvyko, po įvykio jį išvežė į ligoninę. Po jo suduoto smūgio, nukentėjusysis liko stovėti. Be jo minimo pirmo smūgio nukentėjusiajam, daugiau smūgių jis nesudavė. Galėjo būti, kad pataikė į nosies sritį. Nukentėjusiajam sužalojimai negalėjo po smūgio atsirasti, nes šiam siūlė važiuoti greitoji pagalba, bet L. D. sakė, jog šis niekur nevažiuos, nes šiam nieko nėra. Ir išvis šiam nieko nebuvo. Jei ten alkūnėje kažkoks nubrozdinimas - gal nuo sienos, gal dar kažkas, galėjo nubrozdinimas atsirasti grumtynių metu. Dėl alkūnės kaltės nepripažįsta, jis nematė, gal šis girtas nusibrozdino. Rašo, kad nukentėjusysis į medikus kreipėsi po pusvalandžio, nesąmonė. Kai jis atėjo, nukentėjusiojo veide ir kitur sužalojimų nematė. Jo žmona gal po 5 min. buvo priėjusi lauke prie durų, bet į pačią patalpą nėjo. Įvykio metu jis necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių nevartojo, tik nukentėjusysis. Jei L. D. nebūtų pradėjęs savo tomis rankomis mosikuoti jam palei veidą, nieko gal nebūtų buvę. Jis šio neįkalbėjo gražiuoju, kad eik nusiramink, nebegerk, eik atsigulk, tai ką jam reikėjo daryti? Iki įvykio, jokių santykių nebuvo su nukentėjusiuoju. Jokių giminystės ryšių, jis net nesisveikindavo. Vieną kartą paprašė vaikų, kad taką atlaisvintų, buvo daug plytų pridėta. Nebuvo konflikto, susirašė elektroniniais laiškais, kad šie netvarkys. Tai sakė, netvarkykit, ir jis netvarkys. Įvykio vietoje nebuvo G. D., jos nematė. Jo žmona galėjo matyti konfliktą, matė kaip šis buvo užvirtęs ant jo, matė tuos smūgius, kur jam buvo į galvą suduota, ji prašė viskas, nusiraminkit. Mano, kad L. D. civilinis ieškinys nepagrįstas. Apie Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pirmą kartą girdi, jam niekas nepranešė. Tuo metu, kai sudavė smūgį, L. D. kraujas nebėgo iš nosies. Nieko jis nukentėjusiajam nepadarė. Žinoma, kad šiam sudavė, bet nelaiko, kad šiam sukėlė fizinį skausmą, nes jei būtų sukėlęs skausmą, šis būtų išvažiavęs (su greitąją į ligoninę), šis sakė – šiam nieko nėra. Smūgiai buvo gynybiniai, sudavė į nosį lauke, tam prieškambaryje, daugiau smūgių nebuvo. O dėl tos alkūnės, tai gal šis krisdamas, gal šis girtas kažkur dar prieš tai nusibraižė. Sudavė į nosį prieškambaryje, lauke, ir paskui jį įsitraukė, viskas. Taikėsi į smakro sritį, jis nežino, kur sudavė, gal ir į nosį pataikė, taikėsi ties smakru, bet jokio kraujavimo jis nematė. Galėjo kliūti į nosį. Lauke galėjo kliūti į nosį, pats pirmas smūgis, o daugiau ten migla. Nepripažįsta ieškinio visai. Nesutinka, kad dėl jo veiksmų L. D. galėjo lūžti nosis, nes jei būtų lūžusi, būtų važiavęs į ligoninę. Įvykio metu jis buvo blaivus. Grumtynių metu ėjo į gynybą. Jam buvo suduota delnais ir kumščiais. O jis nieko nedarė tuo metu, gulėjo, dengėsi. Jis buvo ant nukentėjusiojo, gal kažkiek smaugė. Pasižiūrėkit, kas pas jį, kas pas šį, šis kažkokią nosį konstatuoja, kažkokį nubrozdinimą alkūnės, daugiau nieko, nesulyginami dalykai. Jis nematė, ar nukentėjusysis galėjo į kažką atsitrenkti, mano, kad šis atsitrenkė jau prieš tai, ten visą dieną gerdamas.
2.1. A. P., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltu neprisipažįsta. L. D. yra jo kaimynas. Su juo nepalaiko jokių tarpusavio santykių. Jie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. L. D. priklauso pirmas namo, o jiems su žmona - antras namo aukštas. Tame name jie su žmona negyveno nuo 1999 metų, dabar, panašiai prieš 4 mėnesius, pradėjo jame dažniau lankytis, bet pastoviai negyvena. Panašiai 2024 metų birželio mėnesį, datos tiksliai nepasakys, L. D. vaikus buvo įspėjęs, kad padarytų tvarką kieme, o daugiau su jais nebendravo visai. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18.50 val., jis kartu su žmona K. P. grįžo iš miesto. Eidami prie savo buto durų, praėjo L. D. langą. Šis pamatęs juos, pradėjo rėkauti kažką panašaus į tai, kad ateik čia, išsiaiškins. Jis suprato, kad L. D. čia rėkauja jam, bet į tai nekreipė dėmesio ir ėjo toliau prie savo durų. Atsirakinęs ir atsidaręs laukines savo buto duris, išgirdo, kad L. D. ir toliau jam tą patį rėkauja. Girdėjo, kad rėkavo kažką ir šio sūnūs. Jų vardų nežino, bet jie tada ten buvo du. Jis tada išėjo į lauką, norėdamas L. D. žodžiu nuraminti, nes šis ten būtų rėkavęs ir rėkavęs. Kai jis išėjo į lauką, pamatė, kad L. D. stovi savo laukinių durų tarpduryje. Jis šiam pasakė, kad šis baigtų tas savo tas nesąmones šnekėti, kad yra prigėręs ir, kad pasišnekės rytoj. Ką tiksliai šiam tada sakė, jis nurodyti dabar negali, gal ir galėjo pavadinti jį kokiu bepročiu. Tada L. D. prieš jį pradėjo rankomis mosikuotis, o jis, sakydamas, ,,ką čia mosikuojies priešais“, kumščiu sudavė L. D. vieną kartą į smakro sritį. Tas jo smūgis buvo todėl, kad L. D. nusiramintų ir nebesimosikuotų jam prieš veidą, tai nebuvo su tikslu jį sužaloti, o tik nuraminti, o ką jam reikėjo daryti, jei L. D. prieš jį mosikavo tomis rankomis. Tikrai matė, kad pataikė L. D. kažkur į smakrą, bet tikrai ne į nosį. Nuo jo smūgio L. D. niekur negriuvo. Smūgį L. D. sudavė kažkur ties šio prieangiu ir koridoriuku, ten ta patalpa labai maža. Tada L. D. su savo sūnumis įsikabino jam į marškinėlius ir traukė jį link savęs, į jų buto vidų ir jie visi kartu iš koridoriuko atsidūrė virtuvėje. Jie visi virtuvėje, neišlaikę pusiausvyros, griuvo ant žemės. Jis, griūdamas užkrito ant L. D.. L. D. buvo nukritęs ant nugaros, o jis ant L. D. viršaus, veidu į L. D.. Griūdamas nepajuto, kad galva, ar kakta būtų į kažką atsitrenkęs. Kol dar jis buvo ant žemės, jautė, kad jis buvo kažkur tempiamas ir jam buvo smūgiai į galvą. Jam buvo padaryti sužalojimai - galvos lūžis, skruostikaulio, nosies lūžiai. Kas ir kaip tiksliai ten vyko ant grindų, jis nurodyti negali, kadangi ten buvo tamsu ir didžiulė sumaištis. Kaip jau ir sakė, jis sudavė tiesiogiai vieną smūgį L. D. kumščiu į smakro sritį, daugiau jokių tiesioginių smūgių jis L. D. nesudavė tikrai. Kaip ir kada L. D. buvo padarytas nosies lūžis jis nežino, jis tos nosies L. D. tikrai nesulaužė. O tie alkūnės ir piršto nubrozdinimai L. D. galėjo atsirasti jiems krentant ant grindų. Jis pats nematė, kad L. D. iš nosies būtų bėgęs kraujas. Taip pat, girdėjo kaip pareigūnai siūlė L. D. važiuoti į ligoninę, bet L. D. pats to atsisakė, o jį išvežė greitoji medicinos pagalba, kurią iškvietė jo žmona (1 t., b. l. 195–198).
3. Nukentėjusysis L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 7 d., kelios minutės iki 19 val., grįžo P.. Pamatė kaltinamąjį pro durų langelį. Durys buvo atrakintos, jis buvo koridoriuje, ruošėsi eiti į lauką, taip sutapo, kad tuo metu šis ėjo ir šis pradėjo visokiais keiksmažodžiais jį plūsti. Jis šiam pasakė: „raminkis tu“, „eik gult“, o šis pradarė duris ir smogė jam kumščiu tiesiai į nosį. Jis stovėjo koridoriuje, apie pusę metro - už metro nuo durų. Šis smogė, jis griūdamas įsikabino šiam į marškinėlius, krito, susimušė, tikriausiai, alkūnę, klubo sąnario kremzlė yra skilusi, bet tuo metu teismo medicinos ekspertų nebuvo užfiksuota. A. P. užkrito ant viršaus, šis ten daugybę smūgių bandė trankyti, kliuvo ir į smakrą, ir į žandikaulį. Medicinos ekspertai klausė, ar skauda, neišmuštas dantis? Jis sakė neišmuštas dantis, lūpa sumušta. Ne tas pats teismo medicinos ekspertas buvo (kaip A. P. atveju), kuriam prirašė visokių, o jis gali tiktai parodyti sulaužytą nosį, o buvo ir klubas sumuštas, ir petys sumuštas, po to atsirado mėlynė. Kai užkrito A. P. ant viršaus tenai, keiksmažodžiai buvo, „užmušiu“, jis, apsvaigintas ir pritrenktas, visais būdais stengėsi „tvatinti“ ir apsivertęs irgi trenkė šiam, kad neužmuštų, įsivaizdavo, kad šis jį ruošiasi iš tikrųjų užmušti, nes apie šį buvo susidaręs labai prastą nuomonę. Trankė ir po to galiausiai, kadangi ne tas svoris, nuvertė ant šono, jis kabinosi į spintą, koridoriuje, ten buvo stiklainis padėtas, nu ir sudavė su tuo stiklainiu. Tada šis jau apsiramino. Tada apvertė šį ir išstūmė lauk sėdėdamas, nes neatsistojo. Jis kaltinamojo žmonos nematė, nes langelis siauras yra. Nežino, gal dešine ranka su kumščiu jam smogė, jis pajuto smūgį ir jis čiupo už kažko, už drabužių, ir griuvo, ant savęs užsimetė šį. Jam pataikė į nosį, tiesiai į nosį. Vienas smūgis į nosį rimtas buvo. Pajuto smūgį, skausmą, apsvaigimą. Jis prieš tai rankomis nesimosikavo. A. P. pradarė duris, gal dar kelis žodžius pasakė ir smogė jam. Žodžių turinys buvo keiksmažodžiai. Nebeatsimena, ar buvo iš kaltinamojo pusės jam pasakyta nusiraminti, bet keiksmažodžių buvo daugiau. Jis kabinosi už marškinėlių. Jis griuvo ant šono, ant alkūnės, ant kairės pusės. Kaltinamasis ant jo užgriuvo. Griūvant, tikriausiai, alkūnę susižalojo, klubas buvo sutrenktas, nes ant jo užkrito. Skausmą pajuto, kai į nosį trenkė. Nuo smūgio jis buvo apsvaigęs, jam viskas kaip pro rūką. Kraujas bėgo. Po to jam skaudėjo, o tada jis „atsijungęs“ buvo, nejuto tų visų skausmų. Nebuvo veiksmas persikėlęs į kitą patalpą, koridoriuje buvo veiksmas. Šitame veiksme kiti asmenys nedalyvavo. Jo namuose tuo metu buvo jis ir jo sūnus (duomenys neskelbtini) metų, J. D.. Sūnus atėjo vėliau, kai triukšmą išgirdo, jis nematė, kur sūnus ten buvo. Jo visas veiksmas buvo į kaltinamąjį, nežiūrėjo, kas už nugaros darosi. Pastebėjo, kad sūnus yra gal tada, kai išstūmė lauk. Sūnus nelindo prie šio. Jis išstūmė rankomis, nuvargęs buvo, atsisėdęs, išgrūdo jis šį lauk, po to, kai sudavė stiklainiu. Nuo smūgio stiklainis nesudužo. Buvo prieškambaryje žmonos vintažinė žvakidė - didelė, sunki, masyvi, bet ji padėta pačiam tolimiausiame kampe, prie rūsio. Jis su žvakide nesmūgiavo, tik su stiklainiu vieną smūgį. Policijos pareigūnus iškvietė K. P.. Kai išstūmė kaltinamąjį iš koridoriaus, ėjo nosį plautis, kraujus bėgančius. Kaltinamasis keikėsi toliau. Nebandė veržtis pas jį. Kai ėjo iš bačkos išpilti vandens, kaltinamasis buvo savo koridoriuje, šaukė, klykė. Atvykusi greitoji buvo pas P.. Jo neapžiūrėjo. Kraujas jam bėgo, klausė policijos pareigūnai, jis sakė: „palikit ramybėje“, po to už 10-20 minučių jam pradėjo svaigti galva ir pykinti pradėjo, tada jis iškvietė dar kartą greitąją. Buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Joje buvo tikriausiai iki 23.30 val., tą pačią dieną išleido, nebuvo paguldytas. Buvo nustatytas nosies lūžis, ligoninėje vėmė. Buvo nulinkusi nosis, tiesino už 10 dienų. Buvo gydytas Šiaulių centro poliklinikoje. Tyrėsi „Afidėjoje“. Dabar matosi, kad yra lūžis buvęs, matosi kremzlė perkrypusi, spaudimas ant veido, dabar pastoviai kamuoja nemiga. Darėsi galvos, klubo MRT. Kol kas nėra gydytojų rekomendacijų, ar reikalingas tolimesnis gydymas. Dar vyksta tyrimai, MRT pasidarė, dabar turėtų vėl eiti pas gydytoją, neurologę, vėl užsiregistruoti reiktų. Bandė poliklinikoje, bet reikia laukti 3 mėnesius, ėjo privačiai. Įvykio metu bėgo kraujas iš nosies, neskaitant, kad lūpa buvo prakirsta. Smakras irgi buvo sumuštas, klubą skaudėjo, petys buvo sumuštas, mėlynės buvo. Į veido sritį buvo suduota vienas tas didelis, o po to, kiek smūgių į veidą, nežino, gal dar keli smūgiai, bet nestiprūs. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 000 Eur moralinę žalą ir advokato paslaugas toje byloje, kur jis yra nukentėjęs. Nežino, kas sudaro žalą, žino, kad maksimali 5 000 Eur, kadangi kitoje byloje, kur jis sudavė smūgius A. P., šis reikalavo lygiai tos pačios sumos. Jis turi vartoti migdomuosius, darbe būdavo vienas iš geresnių darbuotojų, dabar pastovūs galvos skausmai, galbūt turės išeiti iš darbo, nes jis nebesugeba dirbti to darbo. Jis yra šaltkalvis, surinkėjas, pakuotojas. Dėl galvos skausmų, nemigos kreipėsi į medikus, irgi „Afidėjoje“ į neurologę. Nebuvo paskirtas gydymas, buvo apžiūra, po to MRT tyrimas, turi visus išrašus, dabar vėl registruotis reikia. Nenumatytas kitas vizitas, jam tik praėjusį sekmadienį darė magnetinį rezonansą. Stiklainis buvo 0,3 - 0,4 l, užapvalintas, storesnio stiklo, metalinis užsukamas dangtelis, dangtelis standartinio dydžio. Jis nežino, iš kur atsirado kalba apie žvakidę, jis jos neminėjo, jis su ja netrenkė. Įvykio metu jo sutuoktinė G. D. buvo su sūnumi išvažiavusi į Šilutę pas savo draugę. Jis 12 val. alaus atsigėrė porą stiklinių, žolę nupjovęs, po to ėjo tvarkyti, sugriebti žolę, dar atsigėrė kažkur truputį, bet prieš įvykį 2-3 val. nebuvo nieko, gal prieš 5-10 minučių alaus išgėrė 2 stiklines. Jam girtumas buvo nustatytas įvykio vietoje ir ligoninėje. Ligoninėje irgi davė pūsti. Alus buvo pats silpniausias, „Meister“, 5 % tikriausiai stiprumo. Buvo suvartota 2 litrai alaus. Jis reikalauja lygiai tą pačią sumą, kaip ir iš jo reikalauja, jei P. reikalautų mažesnę sumą, sutiktų su lygiai mažesne suma, jeigu P. visiškai nereikalautų, jis irgi nė cento nereikalautų. Laiko, kad sužalojimus - tiek tą, kuris jam padarytas, tiek jo padarytą P. kaip lengvą kūno sužalojimą. Kitoje byloje, kur yra kaltinamas, yra kaltinamas pagal tą patį 138 straipsnį. Jis pripažįsta savo kaltę, dėl to gailisi. Jis ant palangės turėjo video registratorių filmuoti savo automobilį. Perklausė vaizdo įrašus, girdisi konflikto pradžia, eiga, įrašą pateikė į bylą. Sūnus atskirai jokio įrašo nedarė. Sutuoktinė dirba Šiaulių greitosios medicinos pagalboje. Pradėjo skųsti, kad jį pykina, svaigsta galva, tai sutuoktinė sakė greitąją kviesti, sako, kad jam smegenų sutrenkimas. Tikriausiai minėjo sutuoktinei, kad A. P. išvežė į ligoninę. Nebuvo po įvykio užėjęs pas P. pakalbėti. Vėliau ši buvo atėjusi, jis pasiūlė, vaistų gal reikia, pinigų, gal dar ko nors. Ne, sakė, nieko nereikia. Ne už tą įvykį, o taip bendrai pasiūlė. Policijos pareigūnams sakė, kad į nosį sudavė, nes kraujas bėgo, jis matė nulinkusią nosį. Šiaulių poliklinikoje yra įrašas, kas buvo daryta, tikrai nosis buvo nukrypusi. Jis atbulas krito, galvą kaukštelėjo. Neturtinę žalą prašo todėl, nes prašo P.. Jis nežino, kiek P. patyrė fizinio skausmo, jis žino, kiek jis patyrė. Prašo maksimaliai 5,000 eurų. Pirma P. pateikė civilinį ieškinį priešpriešinėje byloje, jis pateikė po to.
3.1. Nukentėjusysis L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas į dvi dalis, yra du atskiri įėjimai, kitoje dalyje gyvena kaimynas A. P. su žmona K.. A. P. tame name negyveno apie 13 metų, dabar panašiai prieš kokius tris mėnesius jie atsirado, pradėjo lankytis savo namo dalyje. Visą tą laikotarpį, nuo atsiradimo, A. P. neleidžia ramiai gyventi, klykia, praeidamas pro langus keikiasi, elgiasi neadekvačiai, jam atrodo, kad A. P. yra kažkokių psichikos sutrikimų, nes jo elgesys, sakomi žodžiai ir veiksmai rodo, kad jam galimai reikalinga medikų pagalba. Dėl A. P. netinkamų veiksmų į policiją jis nesikreipė nei karto, nenorėdamas dar labiau paaštrinti situacijos. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18 val., jam su nepilnamečiu sūnumi J. D., kuriam yra 17 metų, būnant namuose, į namus netikėtai įėjo kaimynas A. P.. Jo durys buvo paliktos atrakintos, tačiau uždaros, A. P. įėjo pro duris neskambinęs ir nebeldęs, savavališkai, jam to net nesitikint. Tik įėjęs A. P. pradėjo koneveikti jį necenzūriniais žodžiais. Jis priėjo prie A. P. ir bandė aiškintis jo „koliojimo“ priežastis. Taip pat atsakė jam necenzūriniais žodžiais, kai netikėtai iš A. P. kumščiu gavo vieną smūgį į nosį, po ko kelioms sekundėms jam aptemo sąmonė ir tik prisimena, jog puolė A. P. už kaklo, siekdamas, jog pastarasis nebeatliktų jam, ar prieš jį jokių kitų smurtinių veiksmų. Kadangi patalpa - koridorius yra labai nedidelio ploto, jis spausdamas A. P. kaklą, jiems abiem neišlaikius pusiausvyros, krito ant grindų, kurios yra išklotos plytelėmis. Kadangi kaimynas buvo toliau agresyviai nusiteikęs, siekdamas nuraminti jo agresiją, duodamas delnais jam į veido, kūno sritį ir matydamas, kad kaimynas nerimsta, bando jį perversti, pagriebė ant koridoriuje esančios batų dėžės buvusį stiklainį su konservuota pomidorų tyre ir tiesdamas ranką, trenkė jam į galvos sritį, tiksliai vietos neapibūdins, po ko kaimynas kažkiek apsiramino. Matė, kad pradėjo A. P. bėgti kraujas. Jiems dar būnant sėdimoj padėtyje, jėga išstumdamas iš savo gyvenamosios vietos šį išprašė lauk. Policiją iškvietė A. P. žmona K., greitąją taip pat. Šio įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, krentant ant žemės, kartu su kaimynu, buvo stipriai sutrenkta kairės rankos alkūnė, kairys petys ir klubas, tačiau apžiūros metu pas teismo med. ekspertus, petyje ir klube sužalojimų nebuvo nustatyta. Šio įvykio metu jam buvo sukeltas išgąstis ir skausmas, dėl nosies lūžio bus reikalinga operacija ateityje. Civilinio ieškinio tvarka jam yra išaiškinta, jį pareikš proceso metu. Kai kaimynas įsiveržė į butą, sūnus buvo savo kambaryje, o jis tuo metu kaip tik buvo koridoriuje, nes ruošėsi eiti į lauką. Nuo kurio momento sūnus matė jų konfliktą su kaimynu, jis nurodyti negali, bet spėja, jog sūnus atėjo į koridorių tuo metu, kai jie buvo ant žemės. Jis konflikto su kaimynu metu sakė kaimynui, kad šis eitų į savo kambarį, į antrą aukštą, nes kaimynas gyvena antrame namo aukšte. Nejautė, kad sūnus būtų lindęs į tarpą ir bandęs skirti juos. Stiklainis su ta pomidorų tyre, kuriuo jis sudavė kaimynui į galvą, įvykio metu nesudužo, jis jį parodė atvykusiems policijos pareigūnams, pasakydamas, kad juo kaimynui gindamasis trenkė. Kadangi jam iš nosies taip pat labai stipriai bėgo kraujas, tai sūnų krauju aptaškyti galėjo jis, jis negali tiksliai pasakyti kodėl atvykus policijai ant sūnaus matėsi kraujas. Įvykio metu buvo blaivus, nors pirmojo pūtimo metu jam buvo nustatytas 1,15 promilių neblaivumas, jis atsirado todėl, kad kaip tik prieš pat įvykį jis buvo išgėręs dvi stiklines alaus, kurios ir rodė didelį jo apsvaigimą, nors jau po pusvalandžio gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas 0,28 promilių neblaivumas. Per visą tą dieną jis buvo išgėręs 2 litrus alaus (1 t., b. l. 54–57).
4. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Šiaulių apskrities Viešosios tvarkos tarnybos (toliau ir – VTT) Kinologų poskyrio specialistas, nelabai daug ką prisimena apie įvykį, tas įvykis galėjo būti prieš metus gal, tikslesnės datos neatsimins. Atvykus į įvykį, sužinojo, kad kaimynai konfliktavo. Atvykus į įvykio vietą ten buvo A. ir dar jo kaimynas. Salėje sėdintis už jo nukentėjusysis yra tas pats asmuo - kaimynas (nurodo į nukentėjusįjį L. D.). Įvyko kaip ir muštynės konflikto metu. Kas, kokius veiksmus muštynių metu atliko, irgi nelabai gali nurodyti, neatsimena. Kraujo buvo koridoriuje, prie įėjimo, tik įėjus pro duris. Atvykus, vienas asmuo buvo vienoje patalpoje, kitas buvo kitoje patalpoje, neatsimena, kuris, kurioje patalpoje buvo, bet jau jie buvo atsiskyrę vienas nuo kito. Lauke buvo kraujo. Kraujavo vienas asmuo – A., iš galvos srities bėgo kraujas. Neatsimena, ar šis nurodė, kokioms aplinkybėmis, su kuo šiam buvo padarytas šis sužalojimas, senai buvo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Girtumą asmenų nustatinėjo, ar protokolą rašė, nepamena. Kolega surašė tarnybinį pranešimą dėl viso šito įvykio. Buvo stiklainis, kiek atsimena, stiklinis indas, gal 0,5 litro talpos, jis buvo sveikas, nesudaužytas. Tuščias stiklainis, kiek atsimena. Stiklainis buvo padėtas koridoriuje, pas vieną iš asmenų. Negali atsakyti, pas kurį iš asmenų. Įvykio dieną, įvykio metu dėvėjo „Body“ kameras, jos buvo įjungtos. Tie duomenys automatiškai persikelia į policijos sistemą. Įvykio vietoje būnant, „Body“ kameros įrašymo nestabdė. Atsimena, kad reikėjo greitosios A.. Jis matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Įvykio vietoje buvo trys ar keturi asmenys, be pareigūnų. Atsimena, kad buvo trys vyrai, iš jų du vyrai yra teismo posėdžių salėje, kas trečias buvo, nepasakys. Į kitas patalpas nebuvo patekę, jie tik koridoriuje buvo. Daugiau pašalinių asmenų namuose nebuvo. Neatsimena, ar stiklainis buvo su dangteliu, ar be dangtelio. Apie žvakidę nebuvo kalbėta, kad ji būtų įvykyje figūravusi. Nepamena, koks buvo nustatytas asmenų girtumas. Su greitąją išvažiavo šitas asmuo (nurodo į kaltinamąjį A. P.). Buvo pasiūlyta asmeniui, kuriam bėgo kraujas iš nosies vykti į gydymo įstaigą, šis sakė, kad jam nereikia medicininės pagalbos. Kaltinamasis A. P. bendravo su kolega, o jis bendravo su nuketėjusiuoju. Iš įvykio vietos turi pareigą fiksuoti įrodymus, bet dėl kokios priežasties šįkart neužfiksavo, neatsimena. Kolega bendravo su budėtoju. Su P. niekas kartu nevažiavo greitąja į ligoninę. Įvykio vietos apžiūrą atliko jis. Nepamena, ar užfiksavo minėtą stiklainį. Pamena, kad jis buvo 0,5 litro talpos, ar dangtis buvo neatsimena, ar pilnas irgi nelabai atsimena. Teismas parodo liudytojui R. R. įvykio vietos apžiūros protokole esančią foto nuotrauką Nr. 7 (1 t., b. l. 25). Liudytojas R. R. parodė, kad neatsimena, ar apie šitą stiklainį kalbama, bet kažkas panašaus buvo. Teismas pagarsino liudytojo R. R. 2024 m. lapkričio 22 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (1 t., b. l. 71–74). Liudytojas R. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Neatsimena, ar nukentėjusiajam siūlė rašyti pareiškimą, kad kaltinamasis įsibrovė į šio butą. Nereikalavo iš jo nukentėjusysis, kad nori parašyti pareiškimą, jog įsibrovė į šio butą.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių AVPK VTT Kinologų poskyrio specialistas. 2024 m. rugsėjo 7 d., tikslaus laiko nurodyti negali, dirbant su Šiaulių AVPK VTT Kinologų poskyrio specialistu G. Š., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mušasi vyrai. Atvykus nurodytu adresu kieme pamatė stovinčią moterį K. P., su kuria jis pats nebendravo, su ja bendravo jo kolega G. Š.. Jis nuėjo pas L. D., pas jį bute, koridoriaus kambaryje pamatė daug kraujo. L. D. jam paaiškino, kad kaimynas įsibrovė pas jį į namus ir įvyko muštynės. Taip pat L. D. jam nurodė, kad kaimynui muštynių metu trenkė iš stiklainio, tą stiklainį šis jam parodė. Stiklainis buvo 0,5 l talpos. Namuose stiklainio šukių nebuvo. Taip pat atsimena, kad prie L. D. buvo ir jo sūnus, su kuriuo jis nebendravo, anketinių duomenų nežino. Atsimena, kad L. D. buvo neblaivus, taip pat jis nurodė, kad kaimynas jam taip pat trenkė, tačiau kur trenkė nenurodė. Ant L. D. veido buvo kraujo, iš nosies bėgo kraujas, taip pat buvo kruvinos rankos. Su kitu vyru jis nebendravo, su juo bendravo jo kolega G. Š.. Kitą vyrą atvykę GMP medikai išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 71–74).
5. Liudytoja G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktas buvo 2024 m. rugsėjo 7 d., ji to konflikto nematė. Pirmiausia jai paskambino bendradarbė, paklausė, ar ji žino, kas įvyko jos namuose, kad įvyko konfliktas, muštynės. Kolegė yra greitosios pagalbos dispečerė, ji dirba taip pat greitojoje medicinos pagalboje Šiaulių tarnyboje, Šiaulių filiale. Kolegei buvo žinomas pats faktas, kad įvyko muštynės. Ji paskambino sūnui J. D., sužinojo, kad įvyko muštynės jų namuose, koridoriuje, tarp jos vyro ir kaimyno A. P.. Sūnus pasakė, kad tėtei A. P. smogė į veidą, o paskui tiesiog įvyko muštynės ir tiek. Su sutuoktiniu ji bendravo neužilgo, kadangi sutuoktinis jai pasakė, kad po įvykusių muštynių jam kraujuoja iš nosies, svaigsta galva, pykina, vėmė. Ji jam nurodė, kad reikia kreiptis į medikus, nes gali būti galvos smegenų sukrėtimas, pati medikė yra, tai rekomendavo kreiptis į ligoninę. Sutuoktinis sakė, kad norėjo išeiti į Šiaulių miesto šventę, buvo koridoriuje, o tuo tarpu kaimynas ėjo pro jų duris ir tiesiog užsipuolė jį per duris žodžiais. Dėl visiškai neaiškių aplinkybių buvo tas užsipuolimas. Jos vyras tiesiog buvo koridoriuje, nes norėjo išeiti į miesto šventę, taip sakė jos vyras. Kraujavo jam iš nosies, dėl to, kad buvo smogta į veidą. A. P. smogė į veidą. Sakė, kad įėjęs į jų koridoriuką, po to smūgio paskui įvyko grumtynės tarp jų abiejų, kad buvo nugriuvę ant grindų. Grumtynių metu nugriuvo ant grindų. Sutuoktinis nedetalizavo, kas, kam, kokius smūgius sudavė, apskritai jis buvo labai dideliame strese, labai išgyveno, išsigandęs. Skambino pirmiausia sūnui, todėl, kad, kadangi suprato, kad jau įvyko tos muštynės tarp jos vyro ir A. P., tai gal bent sūnus pakels ragelį. Grumtynės įvyko tarp A. P. ir jos vyro. Sūnus, jos žiniomis, grumtynėse nedalyvavo. Vyras taip ir padarė, kreipėsi į medikus, kraujavo jam toliau iš nosies, kraujavimas nesustojo, tai savaime aišku, reikia kreiptis į medikus. Vyko į priėmimo skyrių, išsikvietė greitąją. Negali pasakyti tokių detalių, kas jam buvo nustatyta. Tiksliai negali pasakyti tik žino, kad jam lūžo nosis. Iki tol niekada nėra buvę, kad jos vyrui būtų lūžusi nosis. Tą dieną išvyko apie 10 val., tada matė vyrą, ant jo kūno sužalojimų nebuvo. Iki to įvykio, net nežino kaip įvardinti, bet ji santykiais nelabai pavadintų, jie tarpusavyje nebendravo. Akivaizdžių konfliktų nei karto nebuvo įvykę. Buvo tokia situacija, kad visą vasarą kažkodėl A. P. visą laiką keiksnodavo eidamas pro jų langus, išėjus jiems į kiemą, jie išklausė labai daug negražių, visokių dalykų. Visiškai nesuprato, nežino, dėl ko juos keiksnodavo. Vienas atvejis tik buvo, kai A. P. buvo atėjęs pas jų vaikus su prašymu pašalinti plytas iš jų kiemo, tai ir tiek. Ir iki atėjimo pas jų vaikus ir po to, niekas nesikeitė, viskas tas pats buvo. Jie yra namo bendrasavininkai, A. P. priklausė antras aukštas, jiems – pirmas aukštas. A. P. su šeima nuolat negyvendavo, tik praeitą vasarą, gegužės pabaigoje atsikraustė gyventi, šie turėjo tą turtą iš seniau, tiesiog negyveno, o nuo 2024 m. gegužės mėnesio pradėjo gyventi. Iki gegužės mėnesio ten niekas negyveno. Turi du vaikus. Įvykio dieną ji buvo išvykusi su savo mažuoju sūnumi, (duomenys neskelbtini) metų, K. D., kitas sūnus buvo namuose, su tėčiu liko, J. D.. Jie suprato, kad necenzūriniai žodžiai iš A. P. skiriami jiems, tuo labiau, kad einant pro jų langus, ar išėjus jiems į kiemą, prasidėdavo tie negražūs pasisakymai. Parašė laišką el. paštu, su prašymu, kad nustotų naudoti necenzūrinius žodžius, nes girdi ir jie, ir kaimynai, ir vaikai, bet nebuvo sureaguota tinkamai. Laišką siuntė A. P. žmonai. Po šito įvykio sutuoktiniui atsirado galvos skausmai, jos vyrui tikrai pablogėjo sveikata gerokai, kadangi koją skauda, klubo sąnarį, po nugriuvimo, darėsi jis tyrimus, kreipėsi į medikus, kremzlė įtrūkusi yra, ir chirurginės operacijos bus, apie tai, kad nerimas, galvos skausmai, susikaupimas prastas, labai sunku ir sudėtinga ir dirbti, nes darbas yra atsakingas, sunkus fiziškai, sunku ir darbe iš tikrųjų, ir miego sutrikimai, žodžiu, vaistų padaugėjo, tikrai taip nebuvo, nei spaudimas nekildavo. Tokiam amžiuje, aišku, tų problemėlių visokių būna, bet nei galvos neskaudėdavo, jis gerai miegodavo, nebūdavo tokių problemų, dabar reikės dėl klubo kreiptis. Pas juos ant palangės yra kamera, kuri vaizdą ir garsą įrašinėja. Vaizdas nukreiptas visada būna į įėjimą, kur automobiliai jų stovi. Konfliktas įvyko ne prie įėjimo, įvyko koridoriuje. Buvo įrašytas garsas, konflikto pradžia. P. jos vyrui pirmas sudavė smūgį, muštynės įvyko koridoriuje, grįžusi pamatė visą koridorių kraujyje, virtuvėje visiškai nieko nebuvo, o kur koridorius buvo visos sienos nutaškytos krauju. Jie iš karto pasiūlė pagalbą, finansinę. Kadangi tikrai rūpinosi, pergyveno, kokia ta situacija yra žmogaus, nuoširdžiai tikrai pergyveno, ir iš karto pasiūlė, kad jie gali padėti finansiškai tokioje situacijoje, kad jau taip atsitiko, tokia bėda, o dėl nuosavybės, tai P. pardavė antrą aukštą. Iki įvykio, (duomenys neskelbtini) jie gyveno beveik 14 metų. Antras aukštas buvo K. P. vardu. Galėjo būti tas el. laiškas 2024 m. birželio mėnesį. Tame laiške buvo rašoma apie plytas. Į tą laišką buvo atsakyta. Kas buvo laiške išdėstyta, pradžią jau išdėstė, buvo prašoma nevartoti necenzūrinių žodžių, jie užsiminė, kad jie nieko prieš plytų pašalinimą, jeigu jos trukdo, jos gali ir nebūti tam kieme, užsiminė, kad būtina nusistatyti naudojimosi tvarką, kuri, jų supratimu, yra vienareikšmiškai privaloma, kai yra bendrasavininkai, o ribos yra neaiškios, juk reikia rūpintis bendru turtu, prižiūrėti viską, tai reikia aiškiai išsiaiškinti, kas, kur, kaip, bet į jų tą prašymą buvo labai negražiai atsakyta, jie suprato, kad nebėra ką čia daugiau ir diskutuoti. Sūnus nefilmavo įvykio metu. Nežino tokių dalykų, ar jis įvykio metu skambino vaizdo skambučiu, ji neturi tokių duomenų. Su sūnumi apie įvykį nekalbėjo, sūnus tokių aplinkybių nenurodė, kad būtų filmavęs, ar transliavęs kažkam tiesiogiai. Skambino sūnui, šnekėjo su sūnumi. Kiek pamena, su vyru kalbėjo iš sūnaus telefono. Sutuoktinis jai neskambino. Kada paskambino jai kolegė, nepasakys tiksliai. Minėjo sutuoktinis, kad jis P. sudavė, sudavė stiklainiu, kurį nešė į rūsį. Buvo sutuoktiniui sužalojimai padaryti, veidas, galva buvo sumušta, ranką skaudėjo, klubas skaudėjo, nes nugriuvęs buvo. Sužalojimai atsirado po grumtynių su P., ir galvą, ir veidą, ir ranką skaudėjo. Kai žmogus tokiam strese, tai jis nelabai suvoks, jis tiesiog sakė, kad jam kraujuoja iš nosies, svaigsta galva, pykina, vėmė, skaudą galvą, svaigsta galva, nenustoja kraujuoti iš nosies, o daugiau smulkmenų jis nedetalizavo. Sutuoktinį pamatė sekančią dieną, kai grįžo. Grįžusi pamatė, kad vyro psichologinė būklė buvo baisi, nosis buvo deformuota, galvą skauda, vaistus geria, blogai jaučiasi. Nebuvo, kad ten kažkokios mėlynės didelės būtų, bet tiesiog, ir ant rankos parodė sumušimus nežymius, kurioje vietoje nedetalizuos. Ant rankos lyg buvo kažkokių sumušimų. Žino, kad nebuvo didelis girtumas nustatytas sutuoktiniui, kaip supranta, kad jis tik išgėręs ėjo pro tas duris. Sutuoktinis nuvyko į gydymo įstaigą gal po kokio pusvalandžio nuo įvykio. Ji nedirba priėmimo skyriuje, ji negalėtų įtakoti jokių pažymų. Kiek ji prisimena, kad nuvažiavęs į ligoninę, tiesiog jau ten buvo, kad jis vairuoti galėjo, tą ji tikrai prisimena, vyras akcentavo, kad išgėrė alaus ir norėjo eiti per duris, ruošėsi eiti į miesto šventę. Stiklainio niekas nepaėmė, jis liko pas juos, jis nesudužo. Ant tos pačios spintelės buvo molinė žvakidė, dar sunkesnė negu tas stiklainis, tai ačiū dievui, kad neįvyko dar didesnė nelaimė. Jos žiniomis, žvakidė nebuvo panaudota įvykio metu, niekas nesudužę, nei žvakidė, nei stiklainis. Buvo lyg ant stiklainio kraujo pėdsakų. Dėl nosies sužalojimo sutuoktinis pirmiausia nuvažiavo į priėmimo skyrių, buvo apžiūrėtas priėmimo skyriuje. Jis po 10 dienų turėjo pas chirurgą kreiptis, kad atstatytų nosies lūžimą ir atstatė šitą lūžį, nes kol buvo šviežias lūžimas, niekas neatstatinėjo, nes buvo su dislokacija, deformuota. Dėl smūgio į galvą tai tikrai yra liekamųjų reiškinių, galva skauda, pas neurologą kreipėsi, ji ne chirurgė yra, bet gal dabar nereikalinga operacija dėl nosies, bet čia jos pamąstymai. Tiksliai nepasakys, kada vyras išsikvietė greitąją pagalbą, po konflikto gal 20-30 min., nes jis apie pusvalandį užtruko, kol pakliuvo į ligoninę.
5.1. Liudytoja G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos kaimynas. Su juo nebendrauja visiškai, labai retai kada su juo ir susitikdavo, nežiūrint į tai, kad jų kiemas bendras ir durys šalia. Vieną kartą yra su juo kažkada pasisveikinusi, tai ir tiek. 2024 m. rugsėjo 7 d. jų namuose, kai jos nebuvo namie, tarp jos vyro L. D. ir kaimyno A. P. įvyko konfliktas, kurio metu tiek jos vyras, tiek ir A. P. buvo sužaloti. Jos vyrui buvo sulaužyta nosis, o kokie sužalojimai buvo nustatyti A. P. ji nežino. Iš vyro pasakojimo žino, kad jis jų namuose buvo užsipultas A. P., A. P. įsiveržė į jų koridorių ir užsipuolė jį, trenkė į veidą, pradėjo muštis, o jos vyras gynėsi, nes neturėjo kitos išeities. A. P. prieš šį incidentą panašiai apie kokius tris mėnesius praeidamas pro jų langus, nes jam einant į savo namus reikia praeiti jų langus, necenzūriniais žodžiais plūsdavosi, jie taip suprasdavo, kad tie žodžiai yra skirti jiems, bet dėl kokios priežasties neaišku. A. P. su žmona šiame name pasirodė šių metų pabaigoje, o jie jau ten gyvena apie 14 metų. Dėl tokių netinkamų A. P. veiksmų jie niekur nesikreipė, prieš tai pasikonsultavus su advokatais, kad išvengti dar daugiau konfliktinių situacijų, stengiantis jo neprovokuoti ir tikintis, kad A. P. nustos taip elgtis. Tuo metu, kai įvyko tiriamas incidentas, jos sūnaus K. D. namie nebuvo, namie buvo tik vyresnėlis, (duomenys neskelbtini) metų sūnus J. D.. Prieštarauja, kad jos sūnus J. D. byloje būtų apklausiamas liudytoju, nes vaikui tai būtų didžiulis stresas ir išgyvenimai iš naujo prisiminti šį įvykį. Po šio įvykio sūnus labai stresuoja, pergyvena labai, nieko nenori, tapo apatiškas, išsibalansavęs ir ši apklausa dar labiau pakenktų ir pablogintų jo psichologinę ir somatinę būseną (1 t., b. l. 88–91).
6. Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad L. D. gyveno tam name, kur jų namas, pusę jo, 13 metų kokie vienas pats, jie ten negyveno, ir, kai jie praėjusių metų gegužės 19 d. nusprendė ten pagyvent vasarą, šiam kažkaip nelabai tas, matyt, patiko. Nebegalėjo vaikščioti po savo kiemą, nors jie po kiemą nevaikščiojo, neužėmė jų teritorijos. Vyras paprašė apsitvarkyti, ten buvo primėtyta senų televizorių, visokių dėžių, skardų. Dar buvo toks įvykis, kad ten palei ūkinį pastatą visą laiką buvo takelis, kad prie jo prieiti, ten yra ir jiems priklausantis ūkinis pastatas, patalpa, lauko tualetas kažkada buvo ir vandens pasisemti ar kažką, tas visas takelis buvo užkrautas plytų krūva. Tai A. buvo nuėjęs, pabeldė, nežino, ar ten D., ar vaikai atidarė duris, paprašė, sako, nu pasitraukit tas plytas, neįmanoma praeiti, kodėl čia apsikrovę kaip statybų kombinate gyvenat. Nu tai tie kažkaip labai jau skaudžiai priėmė tą informaciją, įsižeidė. Elektroniniu laišku atrašė, kad plytos ne šių, tegu stovi, norit pasiimkit, šie jų netrauks nuo to tako, čia išvis žemę reikia pasidalint, nežino kur šių žemė, kur galim pėdą dėti. Ji visą vasarą dirbo, 7 valandą išeidavo į darbą, ji jų nematydavo išvis visą dieną iki 19-20 val., su vyru grįždavo, permiegodavo, kažkokių triukšmų tikrai nekeldavo, kaip čia kažkas bandė liudyti ir apšnekėti, kad jie muziką leisdavo, nes jai keltis 6 ryte, ji netriukšmauja naktimis, lai nemeluoja čia ant jų. Alkoholio nevartoja 30 metų. Vyras ten gal pasikeikia, bet nesako, kad čia būtent D.. Su šiais jie išvis nesipyko, susitiko kieme vieną kartą, jie grįžo, šie išėjo, pasisveikino ji, praėjo kaip normalūs žmonės ir viskas. Jie ruošėsi ten gyventi, įsikurti, užsisakė langus, pasikeitė, prašė įsivesti vandenį, šie nesutiko. Jie suprato, kad šie nori gyvent vieni. Jie grįžo blaivūs iš šventės, apie 19 val., praeinant pro tą langą, girdėjo nešvankius žodžius visokius. Girtas jau toks balsas. Vyras nuėjo prie šio, tie atidarė duris, sako, ką čia šneki, pasiaiškink, o tas kviečia į vidų, gal net ir įsitempė į vidų, „ateik, ateik, ateik čia“, šis labai norėjo, kad šio teritorijoje viskas vyktų, šis norėjo tą išprovokuoti, nes visą laiką sūnus filmavo, šis su tokiu džiaugsmu į kamerą sakė, „jis mūsų teritorijoje, matot, jis mus užpuolė“. Šis, matyt, norėjo pateikti tuos įrašus kažkokiam teismui. Teisingai, gal ir užmetė į nosį, nes ji turi įrašą, kur vyras sako: „užsikišk, prisigėrei“, „užsikišk, ką čia nusišneki, durniau“, o tas sako, dar rankom mojavo: „nu, tai davai, davai duok į snukį, duok“, ji pati girdėjo tuos žodžius. Pats provokavo tas muštynes. Jos vyras gyvenime nėra ėjęs kažką sumušęs, primušęs, bet jeigu tau palei nosį mojuoja rankom ir sako „davai, duok, duok“, nu, taigi čia automatiškai. Jis niukstelėjo vieną kartą į nosį. Bet kas tas vienas kartas? Ji buvo po kelių dienų nuėjus į tą kiemą, kieme stovėjo D. - nė vienos mėlynės, nei nosytė ten kruvina, kreiva, nieko. Kai įsitempė ten ir trenkė į nosytę, šie tiesiog su tuo savo sūnum, nes sūnus visąlaik dalyvavo, turi nufilmavus, ar tas sūnus trenkė į galvą jam, nes jį išjungė, kraujas bėgo, visas kruvinas, smūgių kruša, dantys laksto, nosis sulaužyta, skruostai sulaužyti su kietu daiktu, su kažkuo kietu, ir šis pats net neatsimena, kiek smūgių sudavė. Nes ji jo paklausė po kelių dienų, šis klausė, kaip A.? Ji sakė - labai blogai, jam neurochirurginę operaciją darys, kraujas išsiliejęs. Šis jam tik vieną kartą užmetė su stikline. Sakė, vieną kartą? Tu, sakė, L., nieko neatsimeni? Šis tokiu įniršiu daužė, kad atrodė, kad nori užmušti ir kad to žmogaus, tos šeimos nebebūtų tam antram aukšte. Šis kovojo, matai už šeimą, sugalvojo tokį planą įsivilioti į vidų, provokavo jos vyrą muštynėms, Pirmų tų smūgių ji nematė, kaip ten įvyko, tik, kaip sakė, nufilmavo, kad „duok, duok, duok“, matyti, kaip šis „metė“ į nosį, ji nematė. Ji buvo viršuje, nusileido į apačią, ten sekundžių reikalas buvo, kai trenkė jam į galvą. Ji tik pradėjo filmuoti, kai jis jau guli visas kruvinas ir jį dar atsigulę, abudu užlipę ant jo, dar daužo rankom, kumščiais, dantys lekia, jau visas kruvinas, lūpos sudaužytos, kraujai eina iš visur, dar daužo. Ji sakė: „išsigimėli, ką tu darai?“. Ji buvo pakilusi į viršų, galvojo vyrai pasišnekės, minties nebuvo, kad čia bus tokios kruvinos žudynės. Kol nuėjo į įvykio vietą, ten kelios minutės praėjo, labai greitai viskas įvyko. Kai nuėjo pamatė, kaip jie buvo susistumdę, susigrūmę, kažkaip stačiomis dar stovėjo. Jie stovėjo virtuvėje ten kažkur labiau, ne koridoriuje, ji taip iš šono pažiūrėjo, galvoja, o velnias, jau susikibę. Ir ji telefono neturėjo, galvoja reikia bėgti pasiimti telefoną, bus kažkas baisaus. Bet, kai ji jau atėjo su telefonu, matyt, tuo momentu, kai jie susikibo, kažkas, ar L. turėjo tiek jėgos, ar sūnus, kažkas trenkė. Policininkai sako, su kuo tu čia trenkei L.? Su žvakide trenkė. Ir nieks tos žvakidės nepaėmė, neapžiūrėjo. Tikrai ne su stiklainiu, tikrai ne su uogiene, nebuvo tokių žodžių, ji negirdėjo, bet ji nefilmavo, nes jai ten šokas irgi buvo. Kažkas trenkė su ta žvakide, jis pradėjo plūsti kraujais, prarado, matyt, koordinaciją, nebegalėjo jų atstumti, jį parvertė į koridorių, ant jo užlipę dar daužė, smūgių kruša ir ji tada jau filmavo ir tas yra nufilmuota. Parvertimo momento nematė. Ji tik ateina, žiūri jis jau guli koridoriuje ir jį daužo. Čia pati pradžia buvo, kai jie ten dar stačiomis, dar kažką aiškinosi. Ai, galvoja, čia nieko nebus, vyrai stačiomis pasiaiškins, negalvojo, kad čia iki tokio lygio „daeis“ muštynės. Baisios. Nematė, kad D. sūnus sudavė smūgius jos vyrui. Nematė, kad L. D. mojavo rankomis prieš jos vyrą. Nematė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam pirmąjį smūgį. Žvakidės nematė, galvojo yra policininkai, jie padarys savo darbą. Kai matė abiejų veidus, jie nebuvo kruvini. Kai atėjo antrą kartą ir matė jau gulinčius, buvo kruvina, paskui jis atsistojo, ji bėgo kviesti policiją, jis atėjo visas užtinęs, uždaužytas, lūpa, kraujas bėga, „maikė“ kruvina, kaip iš kokių skerdynių. Kaip jį paleido, kaip jis nulipo, kuriuo momentu, ji nematė. Kai antrą kartą buvo atėjusi, tai D. irgi buvo kruvinas, nuo A. taškėsi kraujai, ir sūnelis buvo kruvinas. Pažiūrėkite įrašą. Abu buvo kruvini. Policijos pareigūnus ji iškvietė. Negalėjo žiūrėti, matė, kad žmogų tuoj užmuš, užtat ir negalėjo daug filmuoti, stovėti ir žiūrėti. Greitąją iškvietė ten tuo pačiu skambučiu. Atvažiavo medikai, sako, L., ar tau reikia pagalbos? Atsakę, kad šiam nieko nereikia, biški kraujas bėgo, šiam nieko neriekia ir jie nuėjo pas jos vyrą, aptvarstyti ir išvežti, nes visas kruvinas varvėjo. Pas D. ant kūno nei vienos mėlynės, kad pirštelį nusibrozdino, tiek daužyti veidą, galvą, kietą kaukolę, tai čia logiška, kad visur mėlynės turėjo būti? Ir tai nėra mėlynių. Vienam piršteliui odelę nudrisko. Nežino, gal ten ir sūnus daužė, gal ant sūnaus kūno reikėjo ieškoti žaizdų. Ji nematė, bet šie buvo dviese, šis tėvą tikrai ten gynė. L. D. pasakė, kad sudavė su žvakide. Policininkas paklausė, sako, su kuo tu čia trenkei? Sako, su žvakide. Tokio žodžio kaip stiklainis išvis negirdėjo, nebuvo tokių žodžių. Ir, jeigu šis būtų daręs kūno kameros įrašą, tai turėtų tie žodžiai būti: žvakidė, gal ten ją ir parodė, nes šie ėjo į jų butą, ji tai nėjo. Du policininkai lakstė žiūrėjo, kur jų kamerų įrašai?
6.1. Liudytoja K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. P. yra jos vyras. Jai yra išaiškinta, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, parodymus duoti sutinka. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18.50 val., kartu su vyru iš miesto grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namas yra ir kaimynų D.. D. pirmas namo aukštas, jų antras. Įėjimai yra atskiri, jie eidami prie savo durų visada praeina D. virtuvės langą ir duris. Eidami prie savo durų, praeinant pro jų langą, jie su vyru išgirdo, kad L. D. keikiasi. Ji negali nurodyti, kad tuo metu ji suprato, kad tie žodžiai yra skirti jiems su vyru ir apskritai tada jai tai pasirodė keista, nes paprastai kaimynas būdavo visada ramus. Su vyru nekreipė dėmesio į tai, atsirakino savo namų duris, ji prieškambaryje persiavė batus ir galvojo eis jau į antrą aukštą, kai tuo tarpu L. D. vėl pradėjo rėkauti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaip suprato jau skirtais jiems - nes pajuto, kad jie grįžo ir pradėjo keiktis. Tas girdėjosi, nes tarp jų prieškambarių yra tokia stiklo pertvara, kuri nudažyta ir vaizdo nesimato. Tada jos vyras nuėjo pasižiūrėti kas ten yra, o ji viena pati pakilo į antrą namo aukštą. Būdama ten ji girdėjo, kaip jos vyras L. D. klausė kas yra, ko čia rėkauji, ar prisigėrei. Tą ji dar ir įrašė savo telefonu, padarydama garso įrašą. Kas ten vyko toliau tarp jų, kaip jos vyras įėjo pas L. D. į namus ir kas ten buvo, ji nežino, to nematė, tačiau nesulaukusi vyro kelias minutes ji pagalvojo, kad reikia lipti į apačią pažiūrėti kas ten vyksta. Nulipusi į apačią pamatė, kad jos vyras yra D. koridoriuje, ant žemės. Jis gulėjo ant nugaros, visas bejėgis, visas kruvinas, o ant jo užsėdęs L. D. jam smūgiavo rankomis. Yra nufilmavusi tą vaizdo įrašą, jį pateiks tyrėjai, atsiųsdama elektroniniu paštu. Pamačiusi tai, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Girdėjo, kaip atvykusiems policijos pareigūnams pats L. D. sakė, kad jos vyrui į galvą smūgiavo žvakide. Ji pati, kaip ir minėjo, įvykio pradžios nematė, kaip vyras pateko pas D. į namus, nurodyti negali, ar vyras sudavė smūgius L. D. irgi nematė, matė tik tai, ką ir nufilmavo, kad jos vyras guli pas L. D. koridoriuje, o jis jį užsėdęs talžo rankomis. Ji matė tik vieną L. D. sūnų, kuris berods J. vardu, kitų L. D. vaikų ji nematė. Grįžus vyrui į namus, ji užrakino jų namų duris, L. D. dar bandė patekti pas juos į namus, puolė prie jų durų, bet durys buvo užrakintos ir jis negalėjo patekti. L. D. buvo labai agresyviai nusiteikęs jos vyro atžvilgiu. Po to įvykio ji buvo sutikusi L. D., jis buvo išsigandęs, kaip supranta, suprato ką padarė. Klausė jos, kaip A., o ji L. D. paklausė, ar jis atsimena, ką padarė, į ką L. D. jai atsakė, kad nelabai, kad trenkė jos vyrui stikline. Tada L. D. dar pasiūlė pinigų, bet ji pasakė, kad jiems jo pinigų nereikia (1 t., b. l. 60–63).
7. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atvyko į „B“ kategorijos įvykį, kur buvo konfliktas tarp dviejų asmenų. Adreso tikrai nepasakys, atvykus į įvykio vietą išsiaiškino, kad sukonfliktavo du kaimynai, gyvenantys viename name, konflikto metu įvyko muštynės, buvo sužaloti asmenys, tiek vienas, tiek kitas. Įvykis buvo 2024 m., bet tikslios datos ir laiko negali pasakyti. Konkrečių priežasčių dėl ko kilo konfliktas tiksliai pasakyti negali, bet, kiek pamena, tai konfliktas įvyko dėl namo teritorijos, dėl žemių, nepasidalino. Tiksliai, ką asmenys sakė, taip pat negali pasakyti, bet, kiek pamena, pradžioje įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje, įvyko muštynės tarp asmenų, vienas iš asmenų buvo stipriai sužalotas, stipriai kraujavo galva, o kito asmens sužalojimo tiksliai nepamena, bet jis taip pat aiškino, kad buvo stipriai sumuštas. Tikrai nepasakys, kas iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje buvo du vyriškiai, moteriškė ir jaunuolis vaikščiojo. Atvykus vyriškis sėdėjo namo koridoriuje stipriai kraujuojantis, kitas vyriškis kitoje namo pusėje buvo. Su kraujuojančia galva vyriškis paaiškino, kad jam buvo smūgiuota iš kažkokio daikto, o smūgiavęs asmuo, tas jo kaimynas parodė į stiklinį stiklainį. Matė stiklainį, asmuo, kuris trenkė parodė stiklainį. Ar stiklainis buvo pilnas, ar nepilnas, tikrai nepasakys. Buvo konfliktinis įvykis, tai medikai iš karto buvo iškviesti. Jis radijo ryšiu pasitikslino, pamena tikrai, kad buvo iškviesti medikai stipriai kraujuojančiam iš galvos asmeniui, o, kaip išsiaiškino įvykio vietoje, asmeniui, kuris šį sužalojo, medikų pagalbos atsisakė. Nepasakys tiksliai, ar kitam asmeniui matėsi sužalojimų požymių, akivaizdžių prakirtimų, stiprių kraujavimų tikrai nematė. Šis aiškino (nukentėjusysis), kad buvo panaudotas smurtas, jie dviese mušėsi vienas su kitu, į įvairias kūno vietas. Kaip išsiaiškino, jaunuolis gyvena ne su tuo asmeniu, kuriam buvo sužalota galva, o su kitu asmeniu, bet šis aplinkybių jiems paaiškinti negalėjo. Kūno kamerų fiksaciją tikrai paspaudė ir įvykis turėjo būti filmuojamas. Į įvykio vietą atvyko dviese su kolega R. R., kinologų poskyrio specialistu. Labai retai tenka atlikti įvykio vietos apžiūrą, nes nėra tyrėjai ir atliekant, įformindami įvykį, nuolat konsultuojasi su tyrėjais. Atliko įvykio vietos apžiūrą, padarė foto lentelę. Tuo metu konsultavosi su budinčiu operatyviniu vyresniuoju darbuotoju, kuris nurodė jiems veiksmus, kuriuos turi atlikti, tai, jei įvykio vietoje neišėmė šio stiklainio, tai, turbūt, taip buvo pakonsultuota, o kaip ten buvo, jis neatsimena. Parodė jiems stiklainį, suprato, kad su stiklainiu sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Negali tiksliai pasakyti, kokie sužalojimai buvo kitam asmeniui padaryti, bet pamena, kad šis įvykio vietoje medicininės pagalbos atsisakė. Jei būtų matęs labai akivaizdžius sužalojimus, būtų informavęs medikus, turbūt, kad nematė, sunku pasakyti. Neatsimena, negali pasakyti, ar buvo nustatytas girtumas tam asmeniui, kuriam buvo sužalota nosis. Kad tikrino girtumus, tai atsimena, bet, ar tikrai abiem, neatsimena. Buvo įvykio vietoje moteriškė, aiškino, kad įvykį matė, o daugiau kokias aplinkybes aiškino, neatsimena. Buvo sunku nustatyti konflikto priežastis, kas pradėjo, kas nulėmė konfliktą, buvo įvykio vietoje didelis chaosas. Įvykio vietoje, koridoriuje, buvo matyti labai daug kraujo, abu konfliktavę asmenys turėjo kraujo ant savo kūno. Įvykio vietoje nebuvo paimti pareiškimai. Vieną iš asmenų išsivežė į ligoninę apžiūrai, o kitas asmuo įvykio vietoje atsisakė pareiškimą rašyti.
7.1. Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. dienos metu, kiek buvo valandų nurodyti negali, nes neprisimena, kartu su kolega - to paties būrio specialistu R. R. pagal Šiaulių AVPK OVS budėtojo pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur tarpusavyje sukonfliktavo kaimynai. Nuvykus, kieme juos pasitiko pranešėja, kuri jiems nurodė, kad jos vyras ką tik susimušė su kaimynu, kaimyno buto prieškambaryje ir, kad dabar jos vyras yra namuose. Užėjus į butą pastebėjo ant laiptų sėdintį vyriškį, kuriam stipriai kraujavo iš galvos. Paklausus vyriškio kas nutiko, šis paaiškino, kad susistumdė, susimušė su kaimynu, kuris muštynių metu paėmė stiklainį ir trenkė į galvą nenustatytą kiekį smūgių. Vyriškis pats negalėjo tiksliau įvardinti smūgių kiekio. Tada vyriškiui alkotesterio pagalba buvo nustatytas neblaivumas, jis buvo visiškai blaivus. Po to nuėjo pas šio vyriškio kaimyną. Kaimynas buvo kruvinu veidu, jis nerišliai bendravo, labai šūkavo, jie bandė jį su kolega raminti ir kai jis šiek tiek apsiramino paprašė papasakoti aplinkybes. Vyriškis nurodė, kad susimušė su kaimynu dėl kiemo teritorijos. Muštynių metu jis pats pasakė ir parodė jiems su pirštu į stiklainį, kuris buvo padėtas ant prieškambaryje esančios komodos ir pasakė, kad trenkė su juo kaimynui į galvą. Stiklainis buvo su kažkokiu turiniu, sveikas, užsuktas metaliniu dangteliu. Jis nurodė, kad konflikto metu kaimynas jį irgi mušė, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į galvą. Tada atvyko GMP ir tą vyriškį, kuriam kaimynas trenkė su stiklainiu, išsivežė į priėmimo skyrių, o tas, kuris trenkė stiklainiu medikų pagalbos atsisakė. Jis pats dar kelis kartus šio klausiau ar jam tikrai nereikia medikų pagalbos ir šis kategoriškai medikų pagalbos atsisakė. Alkotesterio pagalba šiam buvo nustatytas neblaivumas, koks jis jau neatsimena, tačiau tai yra fiksuota jo tarnybiniame pranešime. Šio prieškambaryje buvo daug kraujo, dar ten buvo šio sūnus, bet pasak sūnaus ir tėvo, sūnus incidente nedalyvavo. Abu kaimynai vienas kito atžvilgiu buvo nusiteikę agresyviai, jie nuolat vienas kitam replikavo įvairias ir necenzūriniais žodžiais, galima buvo suprasti, kad tarp jų yra įsisenijęs konfliktas. Nei vieno iš asmenų pavardžių jis neatsimena, jos yra fiksuotos jo tarnybiniame pranešime. Nepamena, ar sūnaus veidas buvo kruvinas. Įvykio metu turėjo būti filmuota kūno kamera, jis tikrai spaudė įrašymo mygtuką, bet galimai galėjo būti taip, kad iš anksčiau ta kamera buvo neišjungta ir jam ją įjungiant ji tiesiog išsijungė. Kartais taip nutinka (1 t., b. l. 77–80).
8. Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nefiksavo savo telefonu 2024 m. rugsėjo 7 d. konflikto tarp jo tėvo ir kaimyno. Jis įsivaizdavo, kad pradėjo filmuoti, bet nenusifilmavo dėl kažkokios priežasties ir neturi jokios medžiagos. Jis paskambino mamai, mama kaip ir nežinojo apie tai. Jis nėra įsitikinęs, ar jis mamai skambino. Jis nežino, ar tėvas kalbėjo su mama apie tą įvykį. Po įvykio kaip ir kvietė tėvas greitąją medicinos pagalbą, kiek pamena, tėvas skundėsi, kad yra sužalotas. Jis už durų į lauką buvo išėjęs, jis su pareigūnu vienu kalbėjosi tikrai, ką tėvas sakė tiksliai pareigūnams negirdėjo, bet kalbėjo tikrai, jis nežino, ką tiksliai kalbėjo, neprisimena. Kaip viskas prasidėjo nuo pačios pradžios, jis to nežino, jis buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, telefone kažką darė, jis išgirdo tėvo šauksmus ir nuskubėjo, kažkas ten anksčiau buvo, kažkaip prasidėjo konfliktas, jis to nežino. Nuskubėjo per visus namus, jis nebuvo koridoriuje, jis buvo virtuvėje, bet prie slenksčio, prie patekimo į patalpą. Atėjęs matė vaizdą, kad jo tėvas šaukia ant A., A. ant tėvo šaukia, jis matė, kad pradarytos durys, A. dalinai matėsi ir abu keičiasi įvairiais žodžiais, vienas ant kito šaukia. Kai atėjo, pamatė juos stovinčius, jo tėvas buvo koridoriuje, o A., negali pasakyti tiksliai, ar ant slenksčio tarp durų į vidaus, ar prie slenksčio, nes jis šio viso nematė dėl patalpos formos, bet šis tikrai buvo prie laukinių durų, į koridorių įeiti. Jie žodžiais apsikeitinėjo, visokiais įžeidimais, ir A. iš niekur nieko jo tėvui trenkė į veidą, į nosies sritį, jo tėvas nuo smūgio, suprantama, pradėjo virsti atgal ir A., tiksliai nežino kur, bet pagriebė A. ir A. neišsilaikęs įvirto kartu ir užvirto ant tėvo tuo momentu ir abu ant žemės gulėjo. Jis tuo tarpu nuskubėjo vėl pasiimti telefono, paliko veiksmo vietą ir jis turėjo ketinimų įrašyti, jis ir bandė tai padaryti, bet pasirodo nieko nėra, neįsirašė. A. trenkė dešinės rankos kumščiu. Jau nebeprisimins, ar iš karto pradėjo bėgti kraujas, jo tėvas kvietė greitąją vien dėl to, nes jautė, kad bėgo kraujas po viso to, o šiaip ten patalpa buvo, pasakyti paprastai, košmaras, viskas ten kraujuota buvo, nelabai pasakys, kas ten bėgo, kas nebėgo, bet įtaria, kad bėgo tikrai. Neprisimins tiksliai, ar matė, kad bėgo kraujas. Jis pats nekvietė policijos pareigūnų ar greitosios. Pirmą kartą atvyko, ir policijos pareigūnai, ir medikai, jie pasiėmė A., o antrą kartą tėvas jau išsikvietė, nes jam irgi buvo blogai. Tiksliai nepasakys, kiek laiko praėjus po pirmųjų medikų atvykimo tėvas išsikvietė medikus, bet tikrai trumpiau nei per valandą. Prieš suduodant smūgį į veidą, asmenys vienas prieš kitą šaukdami, žodžiavosi, įžeidinėjo vienas kitą. A. suduotas smūgis buvo pirmas. Jis turi brolį. Įvykio metu brolis su mama buvo Šilutėje. Smūgis buvo iš priekio, virto kaip ir atgal, tėvas griebėsi, neišsilaikė, virto atgal. Nuvirtus A. P. atsidūrė ant viršaus tėvo, užgulęs. Pas juos yra spinta, supranta, tėvas kaukštelėjo galvą į spintą. Įtaria, pakaušis kontaktavo su spinta, nes tėvas skundėsi po visų tų įvykių, kad skauda pakaušį. Jis tikrai to nežino, ar tėvui kada nors anksčiau būtų lūžusi nosis, jis asmeniškai nematė, ar buvo, nežino, bet įtaria, kad nebuvo niekada jam lūžusi nosis. Po šio įvykio tėvui buvo sulaužyta nosis, daugiau tiksliai nežino, bet dar ir alkūnę buvo susimušęs. Pats alkūnės sumušimo kaip ir nerodė, jis nematė. Kad buvo alkūnės sumušimas tėvas sakė. Po įvykio tėvas sakė, kad nosis pakrypusi į vieną pusę, dabar yra likę, kai pasižiūri matosi, anksčiau iki įvykio to nepastebėjo. Yra problemų su koja, neįrodysi, ar tiksliai dėl to įvykio, kažkas plyšusi, tiksliai nežino kas, bet yra bėdų, ar įrodysi, kad tikrai nuo to įvykio, negali, nes tų bėdų buvo visą gyvenimą, didžiąją gyvenimo dalį buvo jam tų bėdų, ar tiksliai nuo P. tos bėdos paūmėjo, nepasakys. Iki įvykio ne kokie santykiai buvo jo šeimos su P. šeima. Šie atsikraustė po jų, pradžioje kaip ir sutarė, bandė susitarti dėl pirkimo antro aukšto, nepasisekė, paskui šie pradėjo rodytis, pradžioje K., paskui visi, visa šeima, dukra, sūnus, A. ir P., iškarto nebuvo ten jokių bandymų gražiai susibendrauti, labiau agresyvus elgesys buvo iš A. pusės, vartelių daužymą pastebėjo, ištisai kildavo triukšmas iš viršaus, nepasakys, kas ten tiksliai būdavo, bet trenksmai, riksmai, kaimynai nelabai buvo patenkinti dėl visų tų dalykų, nes yra kas turi vaikų aplinkui. A. keiktis mėgsta, aplinkinėms šeimoms nieko gero iš to, kaip ir buvo kontaktas per el. paštą, bet nieko iš to nepasiekė, jie kaip ir bandė gražiai šnekėti, šie labiau atmestinai, viskas iš K. paskyros ėjo, bet klausimas, ar ten viską K. rašė. Tarp jų abiejų šeimų iki 2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio smurto atvejų nebuvo, bet santykiai buvo ne kokie.
9. Specialistas L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pateikti medicininiai dokumentai, t. y. buvo pateikta VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų įrašas 2024 m. rugsėjo 7 d., ligoninėje nukentėjusysis buvo apžiūrėtas ausų, nosies, gerklės gydytojo, buvo atlikta veido kompiuterinė tomografija ir vaizdiniuose tyrimuose yra aprašytas nosies kaulo lūžis, taip pat ir ausų, nosies, gerklės gydytojas yra aprašęs simptomus, būdingam ūmiam periodui, tai nosies nugarėlės minkštieji audiniai patinę, nosies landose yra kraujavimas stebimas ir, remiantis šių gydytojų nustatyta diagnoze, tai nosies kaulo lūžis ir buvo diagnozuotas. Apžiūros metu ir pradžioje, ūmiu periodu, t. y. nosies minkštieji audiniai yra ištinę, kaip rašo, tiek ANG gydytojas medicininiuose dokumentuose, tiek ir jo apžiūros metu, už 3 dienų atvykus nukentėjusiajam, nosis buvo patinusi, todėl šiuo periodu ašies tą tiesumą vertinti nėra visai tikslinga, nes matomi tik labai ryškūs iškrypimai, o nežymūs pasisukimai tai per tą sumušimo ūmų periodą patinimo nesimato, todėl ir ANG gydytojas buvo parašęs, kad nosies ašis tiesi, tačiau pats ir parašo, kad nosies audiniai ir patinę, todėl nuslūgus tam patinimui gali forma išryškėti kitokia. Jeigu yra su poslinkiu lūžę, tuomet pasislenka kaulai vienas nuo kito, jaučiasi traškėjimas (krepitacija), bet gali būti lūžis be poslinkio, matoma lūžio linija, tačiau nesijaučia aiškios krepitacijos, čia nebūtinas garantuojantis simptomas, jeigu yra, tai garantuotas nosies lūžis, bet jeigu nėra šio simptomo, tai čia irgi negalima atmesti nosies kaulo lūžio. Jeigu nosies krepitacijos nėra, tai negalima atmesti, nosies kaulo lūžių. Jeigu nosies krepitacija yra, tuomet garantuotai lūžis yra. Skausmas yra toks subjektyvus požymis ir skausmo slenkstis labai priklauso nuo aplinkybių, nuo streso ir panašiai ir gali skausmo nesijausti nosies lūžimo metu. Jo apžiūros metu nurodyta, kad nosis yra patinusi, skausminga, aiškių kraujavimų požymių po 3 dienų nebebuvo, o gleivinė buvo paraudusi. Nebūtinai atsiranda kraujosruvos po smūgio į nosį, gali ir neatsirasti paakiuose kraujosruvos, jeigu tuo labiau yra kraujavimas į nosies ertmę, tai gali ir nesusidaryti aplinkinės kraujosruvos. Pasišalinimas alkoholio iš organizmo priklauso nuo organizmo individualiai, tačiau plius minus vidutiniam žmogui, vyrui apie 0,15 promilių per valandą vidutiniškai. Tvirtina savo surašytoje specialisto išvadoje nurodytas, pateiktas išvadas. Apžiūros metu, kuomet jis apžiūrėjo, buvo nustatyta kairės rankos nugarinio paviršiaus nubrozdinimai, kurie buvo alkūnės ir plaštakos srityse, klausant liudytojo apklausos, kai buvo nurodyta, kad šis po smūgio griuvo atgal, tai tas va alkūnės nugarinio paviršiaus nubrozdinimas, taip pat ir plaštakos nubrozdinimas galėjo būti padarytas griūnant, po gauto smūgio. Kaip ir nurodė savo išvadoje, kad nosies lūžis padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina. Užvirtus, jeigu ten kontaktavo kažkokiu kietu daiktu, tai gaunasi kaip tas pats mechanizmas - smūgio sudavimas. Yra parašyta, kad nurodytose kūno srityse (viršugalvyje ir burnos gleivinėje) išorinių sužalojimų žymių nėra, tai, vadinasi, buvo skundai apie šias sritis, tačiau jis jas apžiūrėjęs sužalojimo požymių nefiksavo. Jis parašė, kad nukentėjusysis nurodė tam tikras kūno sritis, skundėsi skausmu ar kažkuo, bet žymių išoriškai nesusiformavo šitose srityse. 0,15 promilės alkoholio pasišalina ir iš kraujo ir iškvėpimo, šie abu metodai teoriškai prilyginami vienas kitam. Jeigu gavus į nosį ir ji nelūžta, gali būti iš nosies kraujavimas, tačiau, šiuo atveju yra ir radiologo patvirtinta galvos KT (veido kaulo kompiuterinė tomografija), kad yra nosies kaulo lūžis. Kaip ir bet kokie minkštieji audiniai, pažeidžiami bukos traumos, gali patinti ir kraujuoti. Nosies kaulų lūžis patvirtintas nukentėjusiajam buvo iš kompiuterinės tomografijos duomenų, apžiūros metu fiksuojant išorinius sužalojimus, o kaulų lūžius, tai patvirtina medicininiai dokumentai.
10. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. rugsėjo 7 d. atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje ant žemės ir grindų matomi kraujo pėdsakai. Apžiūros metu užfiksuotoje nuotraukoje Nr. 7 matyti stiklainis su turiniu, užsuktas dangteliu. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 19–26).
Žemesnės instancijos teismas
11. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Šiaulių AVPK) VTT Kinologų poskyrio specialisto G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. dirbo kartu su VTT kinologų poskyrio specialistu R. R., ekipaže „S1711“. Apie 19 val. 02 min., iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau ir – OVS) budėtojų buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) šiuo metu pranešėjos vyras ir kaimynas mušasi namuose minėtu adresu. Pranešėjos vyrui (duomenys neskelbtini), reikalinga GMP. Kraujuoja galva. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja K. P., kuri paaiškino, kad prie namo susimušė jos vyras A. P. su kaimynu L. D.. Užėjus į namą, pastebėjo, kad A. P. stipriai kraujuoja iš galvos. Vyriškis paaiškino, kad sukonfliktavo su L. D. dėl namo teritorijos, nes abu vyrai gyvena tame pačiame name. Konflikto metu L. D. stiklainiu trenkė per galvą nenustatytą kiekį smūgių, ko pasėkoje praskėlė galvą. Užėjus į šalia esančias patalpas pastebėjo L. D., kuris paaiškino tas pačias aplinkybes, teigė, kad su stiklainiu trenkė kaimynui į galvą, tačiau ir A. P. kumščiu trenkė L. D. į galvą. L. D. medikų pagalbos atsisakė. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARKB-0250“, patikros Nr. 2068335, galioja nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. spalio 22 d. nustatytas 1,15 prom. girtumo laipsnis. A. P. buvo blaivus. Įvykį mačiusi K. P. taip pat blaivi. Atvykusi GMP brigada A. P. išsivežė į priėmimo skyrių. Apie įvykį informuotas Šiaulių AVPK OVS budėtojas. Įvykis filmuotas „Body cam“ (1 t., b. l. 27–28).
12. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo Tomo Kaminsko 2024 m. rugsėjo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 23:52 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos V. pranešimas, kad 20:12 val. GMP atvežtas neblaivus (0,28 prom.) L. D., kuris dėl nosies kaulo lūžio ir trumpalaikio sąmonės netekimo gydosi ambulatoriškai. Sumušė kaimynas. Apie 23:52 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos B. pranešimas, kad 19:34 val. GMP atvežtas blaivus A. P., kuris dėl galvos ir lūpos žaizdų, nosies kaulo lūžio, galvos židininės kontūzijos, juosmens slankstelio L2 lūžio, gydomas minėtos gydymo įstaigos Neurochirurgijos skyriuje. Papildomai buvo bendrauta su L. D., kuris nurodė, kad konfliktas įvykio 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18.55 val., kai po žodinio konflikto, daug kartų teisėtas už įvairias nusikalstamas veikas kaimynas - A. P. įsiveržė į jo privačią namo dalį, adresu: (duomenys neskelbtini), ir smūgiavo nukentėjusiajam į nosį. L. D. patyrė nosies ir galvos traumą, lūžo nosis, todėl jam teko gintis savo namuose, t. y. šalia buvusiu objektu trenkti įsiveržusiam ir jį užpuolusiam kaimynui į galvą. Įvykį matė jo nepilnametis vaikas bei buvo darytas garso įrašas, kuriame girdisi, kaip agresyvus kaimynas pats įsiveržia į privačią namo dalį ir užpuola nukentėjusįjį. Visą medžiagą pateiks atsakingam pareigūnui apklausos metu (1 t., b. l. 29–30).
13. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2024 m. rugsėjo 7 d. 18.59 val. gautas K. P. pranešimas telefonu, jog šiuo metu pranešėjos vyras ir kaimynas mušasi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjos vyrui reikalinga GMP. Kraujuoja galva (1 t., b. l. 31–37).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. D. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad nosies sužalojimas padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Rankos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek vienmomentiškai nugriuvus. L. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgau nei 10 dienų. Kiti nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 96).
15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti: vienas policijos pareigūno R. R. kūno kameros vaizdo įrašas, du BPC skambučių garso įrašai ir du 2024 m. rugsėjo 16 d. L. D. elektroniniu paštu atsiųsti vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 123–128).
16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta keturių vaizdo ir garso įrašų, 2024 m. spalio 10 d. atsiųstų liudytojos K. P. per „WhatsApp“ programėlę, apžiūra (1 t., b. l. 131–133).
Motyvuojamoji dalis
17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
18. BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas), baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).
19. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
20. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama A. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
21. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad sukonfliktavus žodžiu su neblaiviu kaimynu L. D., pastarasis pradėjo mosikuotis rankomis jam palei veidą, tada smūgių jam suduota nebuvo, o jis sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į smakro sritį, nematė kur pataikė, nes buvo tamsu, galėjo būti, kad pataikė į nosies sritį. Tačiau A. P. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo – dėl nesunkaus L. D. sveikatos sutrikdymo – nepripažino, nurodydamas, jog nesutinka, kad nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam galėjo atsirasti sužalojimai (Nuosprendžio 2. p.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P., nurodė kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18.50 val., kumščiu sudavė L. D. vieną kartą į smakro sritį, tam kad šis nusiramintų ir „nebesimosikuotų“ rankomis. Nuo jo smūgio L. D. negriuvo. Jis nosies L. D. tikrai nesulaužė. O alkūnės ir piršto nubrozdinimai L. D. galėjo atsirasti jiems krentant ant grindų (Nuosprendžio 2.1. p.). Pažymėtina, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimai apie 2024 m. rugsėjo 7 d. konflikto eigą ir patį įvykį iš esmės sutampa. Nukentėjusysis L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad rugsėjo 7 d., apie 19.00 valandą, P. namo kieme pradėjo vartoti keiksmažodžius, jis A. P. pasakė ramintis, konfliktui tęsiantis kaltinamasis pradarė duris ir smogė nukentėjusiajam kumščiu tiesiai į nosį, jis griūdamas susimušė alkūnę, klubo sąnarį (Nuosprendžio 3. p.). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įėjęs A. P. pradėjo koneveikti jį necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat atsakė kaltinamajam necenzūriniais žodžiais, kai netikėtai iš A. P. kumščiu gavo vieną smūgį į nosį. Šio įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis, krentant ant žemės, kartu su kaimynu, buvo stipriai sutrenkta kairės rankos alkūnė, kairys petys ir klubas (Nuosprendžio 3.1. p.). Tai, kad kaltinamasis A. P. konflikto metu nukentėjusiajam L. D. sudavė smūgį į veido sritį patvirtina paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo duoti parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nors kaltinamasis proceso metu ir nepripažino padaręs nukentėjusiajam sužalojimų, tačiau aptarti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nuoseklūs parodymai dėl suduoto smūgio ir greitosios medicinos pagalbos išsikvietimo ilgai netrukus po įvykio, pačio kaltinamojo prisipažinimas apie suduotą smūgį bei kita teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga - liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurią specialistas partvirtino duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, neleidžia teismui abejoti kaltinamajam A. P. pareikšto kaltinimo teisingumu. Tai, kad kaltinamasis neigė po jo smūgio nukentėjusiajam kilusius padarinius – nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, argumentuodamas, jog nukentėjusysis po įvykio pareiškė, kad jam nieko nėra bei iš karto nevažiavo į ligoninę, laikytina tik kaltinamojo A. P. pasirinkta gynybine versija, kurią paneigia specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai teisme (Nuosprendžio 9., 14. p.). Be to, pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis L. D. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę pristatytas 20.12 val., tai yra po įvykio praėjus vos kiek daugiau nei valandai, kas leidžia konstatuoti, jog nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai atsirado būtent 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 18.55 val. įvykusio konflikto metu, dėl A. P. suduoto vieno smūgio nukentėjusiajam L. D. į nosį, po ko A. P. kartu su L. D. nugriuvo ant žemės. Nors kaltinamasis proceso metu teigė, kad smūgį kumščiu nukentėjusiajam sudavė norėdamas šį nuraminti, teismas pažymi, jog teisinis reglamentavimas draudžia naudoti smurtą kitų asmenų atžvilgiu net ir siekiant juos nuraminti, o, įvertinus į bylą pateiktus garso įrašus (Nuosprendžio 15., 16. p.), spręstina, jog byloje tiriamo įvykio metu būtinosios ginties situacija kaltinamojo A. P. atžvilgiu susidariusi nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis A. P. pats atėjo prie nukentėjusiojo gyvenamosios patalpos, išsakė daug necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu (ką patvirtina nukentėjusiojo į bylą pateiktas garso įrašas), tokiu būdu pats veikė provokuojančiai. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais pagrindu, teismas konstatuoja, jog A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam L. D. į nosį, po ko kartu su L. D. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais A. P. padarė L. D. nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus kairės alkūnės nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.
22. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
23. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
24. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 140–142), per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas tirs kartus už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (necenzūrinių žodžių vartojimą kitų asmenų atžvilgiu), baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 143–146), nedirbantis (1 t., b. l. 147–148), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 149). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. tiriamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (3 t., b. l. 103–109), todėl teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo. Teismas atsižvelgdamas į A. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jį charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), taikant intensyvią priežiūrą – įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 07.00 val. kontroliuojant tai elektroninėmis ryšio priemonėmis bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje, todėl kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam A. P. skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ją atliekant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios bei per 9 (devynis) mėnesius kaltinamasis įpareigotinas atlyginti nukentėjusiam neturtinę, o civilinei ieškovei turtinę žalą.
Dėl civilinių ieškinių
25. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – VLK), kuri teises perėmė iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 166,16 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. P. (1 t., b. l. 99–107). Kaltinamasis teismo posėdžio metu civilinio ieškinio nepripažino. Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis A. P. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. padaręs nukentėjusiajam L. D. sužalojimus. Civilinė ieškovė pateikė į bylą duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam L. D. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo suteiktos skubiosios medicinos paslaugos, atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, suteiktos gydytojų specialistų konsultacijos, viso paslaugų buvo suteikta už 166,16 Eur. Todėl esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės VLK ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo A. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 166,16 Eur suma žalai atlyginti.
26. Nukentėjusysis L. D. pareiškė 5000,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad buvo sumuštas kaltinamojo savo namuose po žodinio konflikto, dėl kaltinamojo smūgio jam buvo sulaužyta nosis. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, pažeminimą (įvykį matė nepilnametis vaikas), nepatogumus, atsirado baimė, sumažėjo bendravimo galimybės, nes jam buvo nejauku pasakoti įvykusį įvykį. Nukentėjęs gydėsi ilgą laiką, dar dabar jaučia padarinius. Be to, nukentėjęs jaučia ir nesaugumo jausmą, nes kaltinamasis turi sveikatos sutrikimų susijusių su jo psichine būsena, todėl jis nesijaučia saugiai savo gyvenamoje vietoje dėl neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų, todėl įvertino neturtinę žalą 5000 Eur sumoje (2 t., b. l. 90–94, 102–106). Taip pat civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas pareikštą civilinį ieškinį palaikė.
27. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
28. Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024).
29. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad A. P. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką L. D. atžvilgiu, nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, t. .y. nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai alkūnės ir piršto paviršiuje. Dėl nosies kaulų lūžio L. D. buvo sutrikdyta jo sveikata ilgiau nei 10 dienų. Kaltinamojo smūgio į veido sritį (nosį) sudavimas lėmė ne tik nukentėjusiojo L. D. fizinį skausmą, jo sutrikdytą sveikatą, tačiau kaltinamojo agresyvus elgesys, vartojami necenzūriniai žodžiai, nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam L. D. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis L. D. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką gydėsi, jautė įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to jis turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes būtent dėl šio įvykio, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu minėjo, kad dėl įvykio galbūt, turės išeiti iš darbo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl įvykusio įvykio nukentėjusysis nebedirbtų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Byloje nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, nors po įvykio iki bylos nagrinėjimo pabaigos praėjo daugiau kaip metai, kad jam būtų reikalinga nosies operacija. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo L. D. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam L. D. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2500 Eur, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.
30. 2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. piniginėms lėšoms 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai, esančioms AB „Artea“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. P. kiekvieną mėnesį būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 450 eurų (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumos. 2025 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 14 d.). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam L. D. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteistų civilinių ieškinių patenkinimo, atsižvelgus į tikslią priteistiną sumą, sumažinant laikino nuosavybės teisės apribojimo mąstą – 2 666,16 Eur sumoje, nekeičiant kitų nutartyje nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
32. Patirtoms atstovavimo išlaidoms pagrįsti į bylą nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Dobrovolskis pateikė: 2024 m. rugsėjo 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 68/2024, 2025 m. birželio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr.52/2025 bei SEB banko patvirtinimus apie lėšų įskaitymą (2 t. b. l. 93–94, 105–106; 3 t. b. l. 133–134), kuriose nurodyta bendra 1 548,80 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma neviršija „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
33. Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1–4), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus –kompaktinės laikmenos (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančios vokuose, prisegtuose prie bylos antro tomo 151 lapo, trečio tomo 15 lapo bei prie bylos antro tomo galinio viršelio – paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 7.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 9 (devynis) mėnesius atlyginti priteistą nukentėjusiam L. D. neturtinę ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 166,16 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus šešiolika euro centų) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo nukentėjusiojo L. D. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtų eurų) L. D. naudai neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (2500 Eur), nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš A. P. priteisti nukentėjusiajam L. D. 1548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt euro centų) turėtų išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti.
2025 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. P. piniginėms lėšoms 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai, esančioms AB „Artea“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. P. kiekvieną mėnesį būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais neviršijant 450 eurų (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) sumos, kurio terminas 2025 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas 6 mėnesiams (terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 14 d.), palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam L. D. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteistų civilinių ieškinių patenkinimo, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 2666,16 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 16 euro cento) sumoje, nekeičiant kitų nutartyje nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.
Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdyti skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktines laikmenas (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančias vokuose, prisegtuose prie bylos antro tomo 151 lapo, trečio tomo 15 lapo bei prie bylos antro tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
A. P. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.