Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-08-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-14056-994/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
2YT-14056-994/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2016 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) A. B. skundą dėl antstolės I. B. procesinių veiksmų bei neveikimo, suinteresuoti asmenys – antstolė I. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-asis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-08 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų teismui nesilaikė nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi c. b. Nr. 2S-1106-275/2016, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtos nutarties, jį patenkino, nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą skundo turinį, nepagrįstai atsisakė jį priimti. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-03-01 pateiktas skundas yra pareiškėjo skundas dėl antstolės neveikimo, paduotas CPK 510 str. 4 d. pagrindu. Vilniaus apygardos teismas perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-05 nutartimi buvo priimtas pareiškėjo A. B. 2016-03-01 skundas dėl antstolės veiksmų bei neveikimo (b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė 2016-03-01 skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės patvarkymus (vykd. b. Nr. 0011/14/00764), kuriais buvo areštuota pareiškėjo asmeninė, Vilniaus pataisos namų administruojama sąskaita, nutraukti išieškojimą iš šioje sąskaitoje esančių lėšų bei nutraukti vykdomąją bylą, taikant 2 metų senaties terminą. Pažymi, kad apie vykdymo proceso pradžią nebuvo tinkamai informuotas, todėl vykdymo metu priskaičiuotos vykdymo išlaidos nepagrįstos, todėl turi būti naikintinos. Pareiškėjas taip pat skundžia antstolės neveikimą, gavus jo du kitus – 2015-09-09 ir 2016-02-17 skundus, ką konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartyje Nr. 2S-1106-275/2016, spręsdamas nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2016-03-01 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Teismo 2016-07-05 nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims pasiūlyta pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą (b. l. 52-53). Suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-asis policijos komisariatui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016-07-08 (b. l. 86), per teismo nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

A. I. B. atsiliepime į skundą nurodo, jog kategoriškai nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad lėšų nei iš skolininko vardu atidarytos sąskaitos įkalinimo įstaigoje, nei iš trečiųjų asmenų gauta nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad 2016-06-06 iš Vilniaus pataisos namų buvo gautas pranešimas dėl patvarkymo grąžinimo, kuriuo buvo grąžintas 2015-04-07 patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei nurodoma, kad A. B. 2016-05-10 išėjo į laivę. Taigi 2015-04-07 patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei 2015-04-07 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje nebėra aktualūs ir vykdytini. Antstolė atsiliepime į skundą dalyje dėl vykdymo išlaidų panaikinimo nurodo, kad jos paskaičiuotos pagrįstai ir nėra pagrindo jas naikinti. Dėl dviejų metų senaties taikymo pažymi, kad vykdymo senatis nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas ne dėl antstolės aplaidumo, o dėl pareiškėjo netinkamų pareigų vykdymo. Atsikirsdama į pareiškėjo skundo argumentus dėl antstolės neveikimo, antstolė nurodė, kad pareiškėjo skundai neatitiko CPK numatytų reikalavimų, todėl buvo priimti patvarkymai dėl informacijos pateikimo, kuriuose nurodytos teisės normos, reglamentuojančios skundų turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Skundas tenkintinas iš dalies. Civilinė byla dalyje reikalavimų nutrauktina.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-1272-655/2013 dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš A. B. išieškotojui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajam policijos komisariatui (vykd. b. l. 4-5). Iš 2014-02-04 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurių suma – 112,40 Eur (388,00 Lt) (vykd. b. l. 6). Antstolė 2014-02-04 priėmė Siūlymą sumokėti skolą Nr. S1-147594, kuriuo pareiškėjui (skolininkui) pasiūlė sumokėti įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 7), minėtas siūlymas išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu. Neįteikus procesinių dokumentų, 2014-02-20 antstolė užklausė Įtariamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą (vykd. b. l. 21), kurio duomenimis nustatė, jog pareiškėjo A. B. buvimo vieta – Kybartų pataisos namai. Į šią įstaigą buvo išsiųstas antstolės 2014-02-21 patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris 2015-02-27 buvo grąžintas antstolei, kadangi pareiškėjas išėjo į laisvę (vykd. b. l. 30). 2015-03-17 antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 2015-03-17 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2015-03-17 patvarkymą areštuoti lėšas, kuriuos išsiuntė UAB „Medicinos bankas“ bei pareiškėjui, vykdomajame dokumente nurodytu gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 34-36). Pakartotinai užklausus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, antstolė nustatė, kad pareiškėjo A. B. buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. l. 40). Į šią įstaigą buvo išsiųsti 2015-04-07 Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei Patvarkymas dėl skolos išieškojimo (vykd. b. l. 43-44). 2015-06-05 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo prašymas panaikinti areštą nuo jo asmeninių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei prašymas informuoti pareiškėją dėl antstolių sąrašo, kurie vykdo išieškojimą iš pareiškėjo (vykd. b. l. 46). Prie šio prašymo pridėta 2015-05-13 Vilniaus pataisos namų pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nedirba ir negauna pajamų, jam padeda artimieji (vykd. b. l. 47). 2015-06-09 antstolė informavo pareiškėją dėl arešto panaikinimo galimybės bei pateikė užklausos išrašą iš Vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado, kuriuo informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus (vykd. b. l. 57). 2015-08-06 antstolė priėmė patvarkymą dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 58). 2015-08-10 antstolės kontoroje gautas prašymas dėl arešto pareiškėjo sąskaitos arešto panaikinimo (vykd. b. l. 59). 2015-08-18 antstolė priėmė patvarkymą dėl leidimo išmokėti pervedamas pinigines išmokas arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvosios galvos bausmės atliekantiems nuteistiesiems (vykd. b. l. 61). Antstolės kontoroje 2015-09-16 gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų arba neveikimo, kuriuo pareiškėjas prašo persiųsti jo skundą, kartu su vykdomąja byla teismui, panaikinti sąskaitos areštą, vykdymo išlaidas bei baudą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog byla turi būti nutraukta 2016-06-12 suėjus vykdymo senačiai (vyk. b. l. 63). 2015-09-22 patvarkyme dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė priežastis dėl kurių negali būti panaikintas pareiškėjo sąskaitos areštas bei vykdymo senaties skaičiavimo tvarką. Antstolė taip pat nurodė, kokių procesinių veiksmų ėmėsi, siekdama informuoti skolininką apie vykdymo procesą bei vykdomojo dokumento įvykdymą. Antstolė minėtu patvarkymu taip pat nurodė ir CPK normas, kurios reglamentuoja reikalavimus skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo (vykd. b. l. 64-66). Antstolei pareiškėjas pateikė 2016-02-17 skundą, kuriuo prašo panaikinti vykdymo išlaidas bei taikyti 2 metų vykdymo senatie terminą (vykd. b. l. 71). 2016-02-23 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė, kad skundas turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Taip pat nurodė, kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, kaip skaičiuojamas vykdymo senaties eiga bei kokie antstolės procesiniai veiksmai atlikti vykdant vykdomąjį dokumentą (vykd. b. l. 72-74). 2016-03-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismas c. b. 2S-919-431/2016 paliko pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (vykd. b. l. 77-79). Pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunduose dėl antstolė veiksmų nei atskirajame skunde nenurodė duomenų, reikalingų tinkamam skundo dėl antstolio veiksmų klausimui išspręsti. 2016-06-06 antstolės kontoroje gautas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo raštas, kuriuo antstolė informuota, jog pareiškėjas A. B. išėjo į laisvę adresu „(duomenys neskelbtini)“ (vykd. b. l. 87). Iš 2016-07-20 Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. B. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų paiešką (vykd. b. l. 89)

Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi c. b. 2S-1106-275/2016 išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. B. 2016-03-01 skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-03-01 pateiktas skundas yra pareiškėjo skundas dėl antstolės neveikimo, paduotas CPK 510 str. 4 d. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo iš antstolės I. B. papildomus dokumentus, kurių pareiškėjas nebuvo pateikęs teismui, teikdamas 2016-03-01 skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors civilinio proceso normos numato, kad kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 str. 3, 4 d.). Iš į civilinę bylą pateiktų dokumentų bei išsireikalautos vykdomosios bylos Nr. 0011/14/00764 medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę I. B. su 2015-09-09 ir 2016-02-17 skundais (vykd. b. l. 63, 71), kuriais iš esmės prašo persiųsti jo skundą, kartu su vykdomąja byla teismui, panaikinti sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietoje areštą, išieškojimą iš šios sąskaitos, vykdymo išlaidas bei baudą. Pareiškėjas taip pat prašė nutraukti bylą, suėjus vykdymo senačiai. Antstolė, atsakydama į minėtus skundus, priėmė 2015-09-22 ir 2016-02-23 patvarkymus dėl informacijos pateikimo, kuriuose nurodė, kad skundas turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Taip pat antstolė, atsakydamas į skundus argumentavo, kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, kaip skaičiuojamas vykdymo senaties eiga. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas apie vykdymo procesą yra tinkamai informuotas bei detalizavo vykdymo išlaidų pagrįstumą (vykd. b. l. 64-66, 72-74). Taigi iš antstolės patvarkymų dėl informacijos pateikimo turinio matyti, kad antstolė ne tik konstatavo pateiktų skundų trūkumus, t. y. jų neatitikimo CPK reikalavimams, bet ir iš esmės pasisakė dėl skundų reikalavimų nepagrįstumo, nesutikdama su pareiškėjo skundų motyvais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolė nepatenkinusi pareiškėjo skundų – neperdavė per įstatymu nustatytą terminą teismui kartu su vykdomąja byla, todėl pareiškėjo 2016-03-01 skundo dalis dėl antstolės netinkamo veikimo pagrįsta ir tenkintina.

Pareiškėjas (skolininkas) teigia, jog antstolė pažeidė nutarimams įvykdyti nustatytus išieškojimo senaties terminus, kadangi vykdymo senatis yra du metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis (duomenys neskelbtini)316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad 2013-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas priverstiniam vykdymui antstolei buvo pateiktas 2014-01-31 (vykd. b. l. 4), taigi nepraleidus vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti 3 mėnesių senaties termino. Vertinant reikšmingą vykdymo senaties pasibaigimo konstatavimui faktinę aplinkybę, ar vykdymo laikotarpiu nėra buvę dviejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo neatliko vykdymo veiksmų, teismas pažymi, kad vykdomojoje bylose Nr. 0011/14/00764 esantys įrodymai patvirtina antstolės išdėstytas aplinkybes, kad per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, patikrinant duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, Nekilnojamojo turto registre, VĮ „Regitra“, teikiant užklausas Gyventojų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui dėl skolininko buvimo vietos (vykd. b. l. 13-22, 31-32, 37-40, 48-56, 68,89-95).

Antstolė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas pats savo veiksmais (neveikimu) vengė vykdyti paskirtą baudą, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad vykdymo senatis suėjusi, kadangi baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi dėl paties skolininko veiksmų. Teismo vertinimu, šios antstolės nurodytos ir iš vykdomosios bylos duomenų nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti nutarimo vykdymo vengimą. Iš vykdomo dokumento matyti, kad pareiškėjas pripažįsta, jog įvykdė nusižengimą už kurį paskirta bauda, pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole (vykd. b. l. 4), taigi skolininkas, žinodamas apie jam gresiančią baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu (644 str. 4 p.). Dar daugiau, pareiškėjas savo 2015-09-09 skunde dėl antstolės veiksmų nurodo, kad apie vykdymo procesą sužinojo 2015-04-07 (vykd. b. l. 63), tačiau ir tada nesikreipė į antstolį dėl 86,89 Eur baudos sumokėjimo ar jos išdėstymo, nepateikė duomenų, jog siekia įsidarbinti, bet jam nepavyko dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir nustačius vengimo vykdyti nutarimą požymius, yra pagrindas konstatuoti, jog sustojo išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 nutarimą Nr. A2.2.-12722-655/2013 dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo senaties termino eiga. Nėra pagrindo konstatuoti, kad skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolės aplaidumo. Vadinasi, šis terminas nėra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti išieškojimo senaties ir vykdomąją bylą nutraukti. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi formuojamojoje apygardų teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-23 nutartis c. b. 2S-24-653/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-10-20 nutartis c. b. Nr. 2S-2321-232/2015, Kauno apygardos teismo 2014-01-23 nutartis c. b. Nr. 2S-316-601/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-08-11 nutartis c. b. Nr. 2S-630-372/2014 ir kt.).

Pareiškėjas 2016-03-01 skunde dėl antstolės veiksmų skundžia vykdymo išlaidas, argumentuodamas, kad 86,88 Eur (300 Lt) baudai 112,40 Eur (388 Lt) vykdymo išlaidos yra neproporcingai didelės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad antstolė turėjo visus su išieškojimu susijusius dokumentus siųsti į jo faktinę buvimo vietą, o ne siųsti į vykdomajame dokumente nurodytą pareiškėjo gyvenamąją vietą, tokiu būdu tinkamai pareiškėjo neinformuojant apie vykdymo procesą bei didinant vykdymo išlaidas.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė iš vykdomojo dokumento duomenų nustačiusi paskutinę pareiškėjo gyvenamąją vietą – „(duomenys neskelbtini)“, Vilnius, 2014-02-04 siuntė procesinius dokumentus registruota pašto siunta (vykd. b. l. 8-11), o grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams su žyma „netikslus adresas“, antstolė pateikė 2014-02-20 užklausą Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų pateikimo apie pareiškėją (vykd. b. l. 21). Užklausos išraše nurodyta, jog pareiškėjas bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose (vykd. b. l. 21). Į šią instituciją 2014-02-21 buvo išsiųsti antstolės procesiniai dokumentai (vykd. b. l. 29), o 2015-03-09 nustačius, kad pareiškėjas bausmės minėtoje institucijoje nebeatlieka (vykd. b. l. 30), 2015-03-17 patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir lėšų arešto buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjo adresu (vykd. b. l. 35-36 ). 2013-03-31 papildomai patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą ir nustačius pareiškėjo buvimo vietą (vykd. b. l. 40), antstolės procesiniai dokumentai išsiųsti į Vilniaus pataisos namus (vykd. b. l. 43-44). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodo pareiškėjas, antstolė ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad skolininkui būtų pranešta apie pradėtą vykdymo procesą – priimtus patvarkymus, siūlymą įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 661 str. 1 d., jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. 2013-11-20 nutarime Nr. A2.2.-12722-655/2013 buvo nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Iš minėto nutarimo turinio nustatyta, kad pareiškėjas nusižengimą pripažįsta (vykd. b. l. 4), remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2013-11-20 nutarimas Nr. A2.2.-12722-655/2013 pareiškėjui buvo išsiųstas, taip pat šis nutarimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl laikytina, kad aukščiau minėto nutarimo turinys pareiškėjui buvo žinomas. Teismo vertinimu, byloje nėra paneigtos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie pradėtą baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimą. Pažymėtina, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (CPK 609-611 str.). Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 str. vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos būtinosios ir papildomos išlaidos (t. y. administravimo išlaidos) ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Teismas, patikrinęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus tarifų dydžius ir antstolės atliktus skaičiavimus, nenustatė, kad antstolė būtų pažeidusi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką. Iš 2014-02-04 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, kad antstolė, išieškodama 86,88 Eur (300 Lt) baudą pagrįstai reikalavo iš skolininko sumokėti ir 112,37 Eur (388 Lt) vykdymo išlaidas. Antstolė vykdymo išlaidas apskaičiavo vadovaudamasi tuo metu aktualiais Sprendimų vykdymo instrukcijoje (redakcija galiojusi nuo 2014-01-15 iki 2014-07-16) nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašomas panaikinti vykdymo išlaidas nei mažinti nei naikinti.

Pareiškėjas 2015-09-09 ir 2016-02-17 skundais prašo panaikinti pareiškėjo vardu atidarytos Vilniaus pataisos namų administruojamos sąskaitos areštą ir nutraukti išieškojimą iš šioje sąskaitoje esančių lėšų.

Iš civilinėje byloje esančio 2016-06-13 Vilniaus pataisos namų rašto (b. l. 43) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (b. l. 85) nustatyta, kad A. B. iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę, 2016-05-10 išvyko. Taigi pareiškėjas nebeturi banko sąskaitos, administruojamos Vilniaus pataisos namų. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie išieškotas sumas iš pareiškėjo banko sąskaitos, administruotos pataisos namų. Kadangi pareiškėjas nebeturi laisvės atėmimo vietos administruojamos banko sąskaitos, byloje išnyko faktinis reikalavimo pagrindas, o jo nesant, civilinė byla dėl skundo reikalavimo dalies - panaikinti banko sąskaitos areštą bei išieškojimą iš tokio pobūdžio sąskaitos – nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo 2016-03-01 skundo dalis dėl antstolės neveikimo, gavus jo 2015-09-09 ir 2016-02-17 skundus, tenkintinas ir minėti skundai išnagrinėti CPK 510 str. 4 d. nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs skundų argumentus, nusprendė, kad pareiškėjo 2015-09-09 ir 2016-02-17 skundai dėl vykdymo senaties taikymo ir vykdomosios bylos nutraukimo bei netinkamo vykdymo išlaidų paskaičiavimo bei banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundo dalį dėl antstolės I. B. neveikimo patenkinti.

Pareiškėjo A. B. skundo dalį dėl vykdymo senaties taikymo bei vykdymo išlaidų panaikinimo atmesti.

Civilinę bylą skundo dalyje dėl sąskaitos, administruojamos Vilniaus pataisos namų, arešto bei iš jos išieškojimo panaikinimo, nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė