- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-919-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43959-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotasis asmuo – antstolė I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitoms, taip pat priteisti pareiškėjui 5000 € moralinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad visi asmenys, nepaisant turimo išsilavinimo, gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą tik laikydamiesi įstatymų nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipdamasis teisminės gynybos, asmuo turi aiškiai nurodyti, kokios jo teisės ir kaip pažeistos, kokios aplinkybės ir įrodymai tai pagrindžia, aiškiai suformuluoti reiškiamą reikalavimą, kokiu būdu prašoma šias teises ginti.
Šalies argumentai
Iš pareiškėjo pateikto teismui skundo bei pareiškimo dėl trūkumų šalinimo neaišku, kokį konkretų antstolės patvarkymą pareiškėjas laiko neteisėtu. Dėl antstolio veiksmų apskundimo tvarkos pareiškėjui buvo išaiškinta, kad su skundu dėl konkretaus antstolės patvarkymo neteisėtumo pirmiausia reikia kreiptis į antstolę, kurios veiksmai yra skundžiami (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu jis siekia neturtinės žalos atlyginimo, turi reikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas už pareiškėją negali nei suformuluoti reikalavimo, nei parengti procesinio dokumento. Teisinės pagalbos pareiškėjas turi teisę kreiptis į advokatą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas išaiškino pareiškėjui, jog tinkamai suformulavus reiškiamą reikalavimą ir parengus įstatymų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, jis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, jog jis kreipėsi į antstolę su skundu, tačiau ji skundo netenkino ir neperdavė kartu su vykdomąja byla teismui. Todėl pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą, kad jis įpareigotų antstolę perduoti skundą teismui. Pirmos instancijos teismas turėjo išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolės. Pareiškėjo skunde yra aiškiai nurodyta, kokius antstolės veiksmus (neveikimą) jis skundžiantis. Jeigu teismas būtų išsireikalavęs vykdomąją bylą ir ją peržiūrėjęs, būtų radęs pažeidimus. Pareiškėjas prašė panaikinti areštą, kadangi antstolė raginimą sumokėti skolą įteikė pareiškėjui netiksliu adresu. Todėl skolininkas raginimo negavo ir nieko nežinojo apie baudą. Dėl antstolės padarytos klaidos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Jeigu pareiškėjas buvo nurodęs netinkamą atsakovą, teismas turėjo pataisyti skundo trūkumus, kadangi pareiškėjas gerai neišmano įstatymų. Teismas galėjo pats savo iniciatyva pašalinti kai kuriuos skundo trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolių veiksmų priėmimu bei pareiškimo trūkumų šalinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas prašė pripažinti jo skundą pagrįstu ir priteisti 5.000 € moralinės žalos (b.l. 2). Kartu su pareiškimu teismui buvo pateikti tik du antstolės patvarkymai: 2015 m. balandžio 7 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose, ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas dėl leidimo išmokėti pervedamas pinigines išmokas arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvosios galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems (b.l. 3-4). Tačiau pačiame skundo tekste pareiškėjas nenurodė, kokį iš šių patvarkymų jis skundžia, teigė, kad antstolė raginimą sumokėti baudą jam siuntė netiksliu adresu, todėl jis jo negavęs. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką pagal CPK 510-512 straipsnius, nurodė, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi atitikti įstatymo nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, ir nustatė pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau jame taip ir nenurodė, kokį antstolės patvarkymą skundžia, kokio pateikiamo skundo rezultato reikalauja. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nauju skundu pareiškėjas neištaisė nurodytų trūkumų, todėl teisėtai grąžino jam pateiktą dokumentą. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CPK 512 straipsnį yra nustatyti tam tikri procesiniai terminai, per kuriuos suinteresuotieji asmenys gali apskųsti antstolio veiksmus arba neveikimą. Todėl skunde dėl antstolio veiksmų yra būtina nurodyti, koks konkrečiai antstolio patvarkymas yra skundžiamas, kada tiksliai pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu ar skundu, kurio antstolis neišnagrinėjo per įstatymo nustatytus terminus. Tik turėdamas nurodytus duomenis, teismas gali tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, tai yra nustatyti, ar nėra praleisti skundo pateikimo terminai. Taip pat pareiškėjas, nurodantis, jog antstolė nevykdo įstatyme numatytos pareigos ir neperduoda jo skundo su vykdomąja byla teismui, turi nurodyti vykdomosios bylos numerį, kad teismas galėtų šią bylą išsireikalauti iš antstolio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunduose dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde aukščiau minėtų duomenų nenurodė.
Iš skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo teksto galima suprasti, kad pareiškėjo nuomone antstolė pažeidė vykdymo tvarką, kadangi raginimą išsiuntė jam klaidingu adresu ir skolininkas nebuvo informuotas apie pradėtą išieškojimą. Pareiškėjas nurodė, jog raginimas sumokėti baudą, jam buvo siųstas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-12722-655/2013. Tačiau pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda už administracinės teisės pažeidimą. Tiek ATPK 314 straipsnyje, tiek pačiame teismo nutarime pareiškėjui buvo nurodyti paskirtos baudos mokėjimo terminai (40 d.), išaiškinta, jog per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, išieškojimas bus perduotas antstoliui. Todėl antstolė neturėjo įstatymo nustatytos pareigos siųsti skolininkui raginimo ir galėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus iš karto.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.