- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-630-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02699-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 129.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3711-650/2014 pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, pareikštą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui (toliau – Radviliškio r. PK), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Ž. skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą, nurodė, kad nesutinka su antstolio 2014-02-04 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. BLO006094, nes yra suėjusi administracinės baudos vykdymo senatis. Prašė nutraukti neteisėtus antstolio veiksmus bei sustabdyti neteisėtą lėšų išieškojimą.
Antstolis A. B. 2014-04-04 patvarkyme dėl skundo netenkinimo nurodė, kad išieškojimui nėra pagrindo taikyti vykdymo senaties, nes vykdymo laikotarpyje dėl 3000 litų skirtos R. Ž. administracinės baudos išieškojimo nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų. Po vykdomojo dokumento pateikimo buvo reguliariai tikrinama skolininko R. Ž. turtinė padėtis, daromos užklausos bankams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (toliau – ir VSDFV).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog nutarimas skirti administracinę baudą perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, antstolis reguliariai nuo 2004-05-25 iki 2014-02-04 tikrino skolininko R. Ž. turtinę padėtį, atlikdamas užklausas bankams ir VSDFV. Gavęs duomenis, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje, antstolis 2014-02-04 priėmė patvarkymą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko gaunamų darbinių pajamų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio 2014-02-04 patvarkymą Nr. BLO006094.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1.Teismas skundžiamą nutartį grindė melagingais motyvais, jog tarp antstolio atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio išlaikymo veiksmų nėra didesnio kaip 2 metų laikotarpio. Antstolis 2014-02-04 priėmė patvarkymą pagal vykdomąjį dokumentą, kuris yra negaliojantis dėl senaties. Nuo Radviliškio r. PK nutarimo priėmimo iki išieškojimo veiksmų pradžios praėjo daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas nesutinka su antstolio teiginiu, kad jis tik po 10 metų sužinojo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir, kad nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį. Įkalinimo įstaigos administracija iki 2014 metų iš antstolio A. B. jokių raštų nėra gavusi.
2. Antstolis nėra pareiškėjui įteikęs raginimo įvykdyti sprendimą, todėl išieškojimo veiksmų pradžia yra data, kai pareiškėjui buvo įteiktas 2014-02-04 patvarkymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2014-05-07 nutartį. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2014-05-07 nutartį. Komisariato nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo R. Ž. prašymą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai pripažinti teisėtais, pagrįstumo, dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą vykdymo procese, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1056/04 dėl 3000 Lt skolos išieškojimo iš R. Ž. išieškotojo Radviliškio r. PK naudai pagal 2003-12-16 Radviliškio r. PK nutarimą Nr. 33343. Gavęs duomenis, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, antstolis 2014-02-04 priėmė patvarkymą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko gaunamų darbinių pajamų pagal CPK 611 straipsnio, 733-743 straipsnių nuostatas.
Vienu iš atskirojo skundo argumentu, apeliantas nurodo aplinkybę, kad antstolis praleido dviejų metų naikinamąjį administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminą, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolio priverstinio vykdymo veiksmai laikytini neteisėtais. Antstolis su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laiko tarpo, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei LR CPK, nei LR ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (LR ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Radviliškio r. PK 2003-12-16 nutarimas Nr. 33343 antstolio kontoroje gautas 2004-03-18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolis pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas nė karto nėra kreipęsis į antstolį, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia. Radviliškio r. PK 2003-12-16 nutarime Nr. 33343 nurodyta, kad pareiškėjas su LR ATPK 313 straipsniu, kuriame nurodyti baudos įvykdymo terminai ir tvarka supažindintas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, o ne siekti išvengti baudos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko reguliariai. Tikrino R. Ž. turtinę padėtį, atlikdamas užklausas bankams, VSDFV (3-40 vykd. b. l.). Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams, todėl taikyti senaties terminą vykdymo procese administracinės teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo.
Kitas atskirojo skundo motyvas, jog antstolis nėra pareiškėjui įteikęs raginimo įvykdyti sprendimą, todėl išieškojimo veiksmų pradžia yra data, kai pareiškėjui buvo įteiktas 2014-02-04 patvarkymas. Vadovaujantis LR CPK 661 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vadovaujantis LR ATPK redakcijų, galiojusių 2003-12-16 nutarimo Nr.33343 priėmimo metu ir nutarimo pateikimo antstoliui vykdyti metu, 313 straipsniu, baudą pažeidėjas turėjo sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama teisės pažeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2003-12-16 nutarimo Nr.33343 duomenis, su šiuo straipsniu pareiškėjas buvo supažindintas. LR ATPK 314 straipsnyje buvo numatytas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas, jame nurodyta, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą išieško teismo antstolis. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad buvo kreiptasi į VSDFV Radviliškio rajono skyrių ir gauta informacija apie tai, kad R. Ž. nedirba ir valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna (1 vykd. b. l.). Vėliau nutarimas išsiųstas antstoliui vykdyti. Antstolis priėmęs 2003-12-16 nutarimą Nr.33343 vykdyti, 2014-04-16 priėmė patvarkymą dėl duomenų apie turtą pateikimo, kurį išsiuntė R. Ž. (2 vykd. b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis atskirojo skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.