Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. O. skundą suinteresuotiems asmenims: antstolei V. M., UAB „If draudimas“, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-02-15 vykdomąjį raštą Nr. 2-1521-31/2005 dėl 7549,63 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų 3 eilės išieškotojui UAB „If draudimas“ (vykdomosios bylos Nr. 0015/05/00908), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-04-24 nutarimą Nr. A2.2-1769-376/2006 dėl 300 Lt baudos 3 eilės išieškotojui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 15/07/9512), Vilniaus miesto VPK VP EPT nutarimus Nr. D148851 dėl 400 Lt (vykdomosios bylos Nr. 15-1128/2004) ir Nr. D237497 dėl 400 Lt (vykdomosios bylos Nr. 15/07/5590) baudų 3 eilės išieškotojui Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai, išieškojimo iš skolininko V. O.. Antstolė 2014 m. spalio 30 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininko turimas pingines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 8 645,60 Lt skolos likučio ir 1 451,51 Lt vykdymo išlaidų likučio, iš viso – 10 097,11 Lt, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių V. O..

Apeliantas iš esmės ginčija antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Jo manymu vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo artimųjų (motinos) jam siunčiamas lėšas, kurios yra skirtos tik būtiniausiems poreikiams tenkinti. Antstolė vykdydama išieškojimą pažeidė CPK 688 straipsnio nuostatas.

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas SVĮ. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVĮ. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė veikė teisėtai ir pagrįstai priimdama 2014-10-30 patvarkymą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Apelianto teigimu, gautos lėšos iš artimųjų yra skirtos tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, nukreipus išieškojimą į minėtas lėšas, atimamos ir suvaržomos pareiškėjo teisės. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje. Jame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos (LR Teisingumo ministro 2005-12-23 Įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“). Iš aptarto reglamentavimo spręstina, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems, tame tarpe ir pareiškėjui, yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolė pažeidė CPK 653 straipsnį nesilaikydama terminų pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Iš vykdomosios bylos Nr.00155/05/00908 duomenų nustatyta, kad antstolių I. G. ir V. M. kontoroje 2005-03-18 gautas vykdomasis raštas, išduotas 2005-02-15 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005-01-12 sprendimo pagrindu. Antstolė vykdomuosius veiksmus pradėjo nepažeisdama įstatyme nustatytų terminų t.y. jau 2005-03-21 ėmėsi vykdymo veiksmų, išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Vykdomieji veiksmai buvo atliekami visą skolos išieškojimo laikotarpį. Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolė laiku nesiėmė vykdymo veiksmų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų argumentavo, jog antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, nes vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminus, yra suėjęs administracinės nuobaudos vykdymo 2 metų senaties terminas, todėl vykdymas turi būti nutrauktas.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, tai turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Vykdomosiose bylose Nr.0015/04/01128, Nr.0015/07/05590, Nr.0015/07/09512, esantys duomenys patvirtina, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į visų vykdomųjų dokumentų priėmimo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio redakcijas, pažeistas nebuvo. Vykdomoje byloje Nr.2015/04/01128 nutarimas piimtas 2004-03-04, pateiktas vykdyti antstoliui – 2004-05-14; vykdomoje byloje Nr.2015/07/05590 nutarimas priimtas 2004-04-07, pateiktas vykdyti antstoliui – 2004-06-21; vykdomoje byloje 2015/07/09512 nutarimas priimtas 2006-04-24, pateiktas vykdyti antstoliui – 2006-05-30. Minėtos vykdomosios bylos vykdymo proceso metu prijungtos prie pagrindinės vykdomosios bylos Nr.0015/05/00908. Vykdomoje byloje buvo atliekami sistemingi vykdymo veiksmai – antstolis periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, tikrino ar skolininkas turi darbo santykių, užklausinėjo kredito įstaigas, antstolė priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymais paskirstė išieškotas lėšas vykdomoje byloje ir kt. Be to iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog apeliantas dar 2008-08-22 kreipėsi į antstolę, informuodamas, jog atlieka bausmę, bausmės atlikimo laikotarpis 2006-08-28 iki 2017-08-28, nurodė, jog jokio turto neturi, atsisako mokėti baudas, teismo sprendimu priteistas sumas. Iki minėto apelianto rašto pateikimo antstolei, vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl skolininko paieškos paskelbimo. Visos vykdomosios bylos užvestos pareiškėjui dar nesant įkalinimo įstaigoje, todėl pareiškėjas žinodamas apie jam paskirtas baudas, turėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, geranoriškai jos nesumokėjo, todėl baudos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstinai. Taigi Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus, tarp kurių iš esmės nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikęs kokių nors vykdymo veiksmų, siekdamas išsiieškoti administracines baudas iš skolininko, nutarimai pateikti vykdyti antstoliui nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, be to pakankamai ilgą išieškojimo trukmę iš dalies lėmė ir pareiškėjo (skolininko) veiksmai.

Vykdomoje byloje Nr.0015/05/00908, vykdomas vykdomasis dokumentas ne dėl baudos skyrimo, o dėl skolos išieškojimo 2005-01-12 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo pagrindu iš skolininko V. O. išieškotojo UAB „If draudimas“ naudai. Vadovaujantis išieškotojo vykdomojo rašto antstoliui pateikimo metu galiojusia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju išieškotojas UAB „If draudimas“ teismo išduotą vykdomąjį raštą pateikė antstoliui vykdyti nepraleidęs CPK 606 straipsnyje nustatyto senaties termino, per kurį vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Vykdomoje dokumento senaties termino įstatymas nenustato. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra.

Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, 2005-03-21 raginimas įvykdyti įsipareigojimą buvo skolininkui siųsti vykdomajame rašte nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas skolininko seseriai. Toks procesinių dokumentų įteikimas yra tinkamas (CPK 123 str. 3 d.). CPK 604 straipsnyje įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Todėl apelianto argumentai, jos raginimas vykdomoje byloje Nr.0015/05/00908 įteiktas netinkamai, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.