- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-24-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14137-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Kreditorius
- Vilniaus
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolės veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-21465-833/2014 pagal pareiškėjos E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Vilniaus aps. VPK VTV Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius, antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjos E. Š. skundu dėl antstolės B. P. veiksmų prašė nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0171/09/00933 vykdymą suėjus administracinių baudų išieškojimo dviejų metų senaties terminui. Nuo nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda, priėmimo datos praėjo daugiau kaip 2-5 metai, bet bauda nėra išieškoma. Nurodo, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų baudos sumokėjimo, o įvykdyti paskirtų nuobaudų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes buvo ir yra bedarbė, neturi turto ir pajamų.
Antstolę B. P. pavaduojantis antstolis A. N. 2014-04-14 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo vykdymo senaties terminas, būtina nustatyti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Pareiškėjos turtinė padėtis yra tikrinama periodiškai. Pareiškėja per visą vykdymo laiką žinojo, kad atliekami vykdymo veiksmai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus aps. VPK VTV ETPPS atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, nes nėra duomenų, kad valdžios institucijos per du metus dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (išieškojimo). Administracinės baudos išieškojimo proceso metu antstolis per du metus atliko veiksmus, reikalingus baudai išieškoti, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės nuobaudos senaties termino, nepaisant to, kad per du metus administracinė bauda nebuvo išieškota.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės B. P. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Vilniaus aps. VPK VTV ETPPS 2009-01-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N150447 dėl 300 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo Vilniaus aps. VPK VTV ETPPS naudai.
Pagal ATPK 312 str. nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str.3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis adm. byloje Nr. N18-1653/2007).
Teismas darė išvadą, kad ATPK 308 str. 1 d. nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Bylos vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko veiksmų dėl nuobaudos išieškojimo. Vykdomojoje byloje nuolatos ir periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, susiję su paskirtos baudos išieškojimu. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolės aplaidumo.
Vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bendradarbiavusi su antstole, kad skola būtų mokėta gera valia ar būtų kreiptasi dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar pan. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja, žinodama apie jai paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjusi, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu ir bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 643 str. 6 p., 644 str. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą ( b.l.17-19), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos skundas būtų patenkintas ir nutraukti vykdymo procesą aukščiau nurodytose administracinių teisės pažeidimų byloje suėjus nutarimų vykdymo senaties terminui. Nurodo, jog pareiškėja nevengė sumokėti baudą, nutarimų įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių: neturėjo ir neturi darbo, turto, pajamų.
Vykdomosios bylos medžiaga, kad antstolė neišieškojo piniginių baudų, patvirtina, jog apeliantė neturėjo galimybių savalaikiai įvykdyti skirtų nuobaudų, todėl vykdymo procesas administracinių teisės pažeidimo byloje, suėjus nutarimų skirti nuobaudą - piniginė baudą, vykdymo senaties terminui, turėtų būti nutrauktas.
Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad po baudos paskyrimo pareiškėja vengė sumokėti teismo nutartimi jai paskirtą baudą ar kitaip trukdo vykdyti minėtą nutarimą, kad būtų pasislėpusi (antstolė neskelbė skolininkės paieškos) ar būtų kokios nors objektyvios kliūtys įstatymo numatytu būdu sutrukdžiusios įvykdyti nutarimą.
Pareiškėja nuoširdžiai pripažįsta, kad baudos išieškojimo metu ji vedė netinkamą gyvenimo būdą. Pastaruoju metu pareiškėja deda visas pastangas gyventi tvarkingai, gydytis, auginti mažametį sūnų.
Šiuo metu pareiškėja laikinai gyvena pas savo tetą (tėvo seserį) pensininkę G. B. su mažamečių sūnumi D. A. (gim. 2012-12-26). Vaiką augina viena, o materialinė padėtis yra itin sunki, pajamos sudaro tik socialinės išmokos vaikui, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių sumokėti paskirtą baudą. Įsiskolinimo suma 887 Lt (300 Lt skola, 587 Lt vykdymo išlaidos). Pareiškėjai tai yra nepakeliama finansinė našta, nes jai nepakanka lėšų sūnaus ir savo pačios minimaliausiems poreikiams tenkinti.
Atlikti bausmę, pakeičiant baudą į areštą arba viešuosius darbus, apeliantė negali dėl sveikatos problemų: ji turi opą kairės blauzdos srityje, lėtinį tromboflebitą, lėtinį virusinį hepatitą ir viena augina mažametį vaiką. Šias aplinkybės patvirtina prie skundo pridedama pažyma ir gimimo liudijimo kopija pridedama. Išlaikymo iš vaiko tėvo pareiškėja negauna, todėl kreipėsi į antstolius dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Baudos išieškojimo laikotarpiu pareiškėja nedirbo, piniginių lėšų kredito įstaigose neturėjo, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturėjo ir iki šiol neturi.
Nutarimas skirti baudą priimtas 2009-01-14, tokiu būdu dviejų metų vykdymo senaties terminas jau suėjęs. Kiti antstoliai, vykdę nutarimus dėl baudų išieškojimo pareiškėjos atžvilgiu, vykdomąsias bylas yra nutraukę, suėjus administracinių baudų išieškojimo dviejų metų senaties terminui. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimti trys nutarimai (2014-04-07, 2014-04-15 ir 2014-06-04) nutraukti vykdomąsias bylas pareiškėjos atžvilgiu suėjus senaties terminui (bylos Nr. A.2.13-4267- 271/2014, bylos Nr. 6-106-02/04. bylos Nr. 4-01-3-02217-2009-1 ir bylos Nr. A2.13.-8185- 576/2014).
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.32) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjos teiginys, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, nepagrįstas. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007. Jei administracinės baudos išieškojimo procese, antstolis per du metus atliko kokius nors veiksmus, reikalingus baudai išieškoti (pvz. tikrino skolininko turtinę padėtį) ar skolininkas nesiekė sumokėti baudos ir nebendradarbiavo su antstoliu, nėra pagrindo taikyti administracinės baudos išieškojimo senaties termino, nepaisant to, kad per du metus administracinė bauda nebuvo išieškota (Vilniaus apygardos teismo 2010-10-25 nutartis c.b. Nr. 2SA-170- 623/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012-02-09 nutartis c.b. Nr. 2S-518-431/2012, Vilniaus apygardos teismo 2014-04-10 nutartis c.b. Nr. 2S-775-302/2014).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/09/00933 medžiagos matyti, kad 2009-03-25 buvo areštuotos pareiškėjos vardu atidarytos banko sąskaitos (pažymėtina, jog pareiškėjai pateikus pažymą apie socialinės pašalpos gavimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-06 areštas minėtai sąskaitai buvo panaikintas). Nuo areštuotų pareiškėjos banko sąskaitų nebuvo nurašyta jokia pinigų suma, pareiškėja per visą išieškojimo laikotarpį nesikreipė į antstolę dėl skolos padengimo, jokio kito turto, į kurį galima būtų nukeipti skolos išieškojimą, pareiškėjos vardu nėra registruota. Todėl iki dabar buvo periodiškai tikrinama pareiškėjos turtinė padėtis, nes nuo vykdomosios bylos Nr. 0171/09/00933 užvedimo (2009-03-25) ji galėjo pasikeisti (pvz. pareiškėja galėjo atsidaryti naują sąskaitą banke, įsigyti turto, įsidarbinti). Pareiškėja per visą vykdymo laiką žinojo, jog yra atliekami tokie vykdymo veiksmai, 2013-12-23 per savo įgaliotą atstovę G. B. kreipėsi į antstolę dėl duomenų pateikimo. Be to, atskirajame skunde pareiškėja pati pripažįsta, kad baudos išieškojimo metu vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko negalėjo sumokėti paskirtų baudų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo procese būtų suėjęs dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą. Priešingai, konstatuotina, kad administracinės baudos išieškojimo proceso metu, antstolė atliko veiksmus, reikalingus baudai išieškoti, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės nuobaudos senaties termino, nepaisant to, kad per dvejus metus administracinė bauda nebuvo išieškota (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-170-623/2010, 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-518- 431/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-775-302/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomoji byla užbaigiama (CPK 632 str. 1 d. 3 p.).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/09/00933 medžiagos matyti, jog Vilniaus aps. VPK VTV ETPPS 2009-01-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N150447 antstolės kontoroje buvo gautas 2009-03-25, taigi ATPK 308 str. 1 d. nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo (v. b. l. 1). Nenustatyta, jog vykdomosios bylos vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, kuriuo antstolė nebūtų atlikusi veiksmų dėl nuobaudos išieškojimo. Aplinkybę, kad antstolė periodiškai atliko vykdymo veiksmus, susijusius su paskirtos baudos išieškojimu, patvirtina vykdomosios bylos medžiaga (v. b. l. 17, 16, 20, 25-31, 33-36, 38-39, 41-43, 45, 47, 61, 54, 56), 64-65). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolės aplaidumo.
Bylos duomenimis apeliantė vykdymo procese tapo aktyvi tik tuo metu, kai, gimus antram vaikui, gavo išmokas. Iki tol apeliantė nesidomėjo išieškojimo procesu, nesikreipė į antstolį dėl baudos sumokėjimo (CPK 644 str.), nepateikė duomenų, jog siekė įsidarbinti, bet jai nepavyko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Toks apeliantės elgesys gali būti vertinamas kaip vengimas vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolė sistemingai tikrino skolininkės turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės netinkamų veiksmų ar aplaidumo vykdymo laikotarpiu užsitęsė išieškojimas. Nenustatyta ir to, kad vykdymo laikotarpiu buvo dviejų metų laikotarpis, kurio metu nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1776-450/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1868-560/2014), teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog šiuo atveju vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi suėjęs 2 metų vykdymo senaties terminas.
Apeliantė pateikė naujus įrodymus – Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimus, antstolių patvarkymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliantė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuota (b.l.9).
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Be to, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodyti pirmosios instancijos teismų sprendimai, priimti administracinėse bylose, ar antstolio patvarkymai, kuriais buvo nutrauktos vykdomosios bylos, suėjus vykdymo senaties terminui, nėra privalomi apeliacinės instancijos teismui ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjimą situaciją.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino vykdymo procesą ir vykdymo senaties terminus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.