- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1868-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15398-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, antstolis D. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą pagal nutarimą Nr. A2.1.-2302-498/2010 dėl 200 Lt baudos, suėjus administracinių baudų išieškojimo dvejų metų senaties terminui (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 str. 1 d.).
Nurodė, kad nuo nutarimų, kuriais pareiškėjai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, priėmimo praėjo daugiau nei dveji metai, tiksliau – keturi metai, bet bauda nėra išieškoma. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo rekomendacijas pareiškėja kreipėsi pas antstolį D. Š. su prašymu nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis į pareiškėjos prašymą 2014-04-14 raštu atsakė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, ir nurodė, jog pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu. Nurodė, kad pareiškėja neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, jokių pranešimų iš antstolio negaudavo, nežinojo apie vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, o pagal BK 96 str. 1 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Nurodė, kad pareiškėja jokių veiksmų siekiant išvengti baudos sumokėjimo nesiėmė, o vykdyti paskirtų nuobaudų negalėjo dėl objektyvių priežasčių – nes neturėjo ir neturi darbo, turto, pajamų. Bauda per dvejus metus neišieškota, todėl, pareiškėjos nuomone, jai suėjo įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad viena augina mažametį sūnų D. A., gimusį (duomenys neskelbtini), jos materialinė padėtis sunki, pajamas sudaro tik socialinės išmokos.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. su pareiškėjos skundu nesutiko ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Antstolis nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.1.-2302-498/2010 perduotas vykdyti nepažeidžiant įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, o vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi pareiškėjos E. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatytas nutarimo administracinėje byloje vykdymo senaties terminas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinės nuobaudos vykdymo senatis turi būti prilyginama BK 96 str. 1 d. numatytam dvejų metų vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo senaties terminas laikytinas praleistu tada, kai vykdomasis dokumentas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų perduotas praleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminą arba kai vykdymo laikotarpyje yra dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01364 vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino nuo vykdomojo dokumento išdavimo, taip pat nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti momento nėra dvejų metų laikotarpio, kuomet nebūtų atliekami vykdymo veiksmai. Nurodė, kad pareiškėja teigia, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai – paklausimų kredito įstaigoms apie skolininkės pinigines lėšas bei SODRAI apie išmokas skolininkei siuntimas, yra formalaus pobūdžio, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis po vykdomojo dokumento pateikimo atliko visus įmanomus vykdymo veiksmus, siekiant nustatyti skolininkės lėšas ir turtą, į kuriuos būtų galimybė nukreipti išieškojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skolininkės turto ir piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nesurasta, o duomenys apie skolininkės pinigines lėšas ir turtą gali kisti vykdymo eigoje, antstolio atlikti vykdymo veiksmai – paklausimų apie skolininkės pinigines lėšas siutimas, laikytinas vieninteliu galimu vykdymo veiksmu, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo antstolio D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01364 atliktus vykdymo veiksmus pripažinti formaliais. Taip pat pažymėjo, kad skolininkė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirba ir nėra duomenų apie skolininkės pastangas įsidarbinti. Skolininkė su antstoliu vykdymo procese nebendradarbiavo, nepranešė apie savo buvimo vietos adresą. Tokį skolininkės elgesį teismas vertino kaip vengimą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taigi, teismas pripažino, kad antstolis pagrįstai atsisakė pareiškėjos nurodytu pagrindu nutraukti vykdomąją bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja E. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, nes pareiškėja nevengė mokėti baudų, o negalėjo nutarimų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių – nes neturėjo ir neturi darbo, turto, pajamų. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad pareiškėja vengė įvykdyti teismo įpareigojimus ar kitaip trukdė vykdyti nutarimus, kad būtų pasislėpusi ar būtų kokios nors objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios vykdyti nutarimą. Nurodė, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra itin sunki, ji augina mažametį vaiką, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos vaikui, dėl to nėra jokios galimybės sumokėti paskirtų baudų. Išlaikymo vaikui pareiškėja negauna, dėl to jau kreipėsi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Jokio turto pareiškėja taip pat neturi. Baudą pakeitus į areštą ar viešuosius darbus, pareiškėja to negalėtų įvykdyti dėl sveikatos problemų. Pažymėjo, kad kiti antstoliai, vykdę nutarimus dėl baudų išieškojimo pareiškėjos atžvilgiu, vykdomąsias bylas yra nutraukę suėjus administracinių baudų išieškojimo dvejų metų senaties terminui. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat yra priimti 2 nutarimai nutraukti vykdomąsias bylas E. Š. atžvilgiu suėjus senaties terminui.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kurį prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014-05-29 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-30 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.1.-2302-498/2010 dėl 200 Lt išieškojimo iš skolininkės E. Š. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, naudai. Dėl minėto vykdomojo dokumento vykdymo 2010-07-01 pradėta vykdomoji byla Nr. 0178/10/01364.
Nagrinėjamu atveju apeliantė E. Š. nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartimi, kuria atmestas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą pagal nutarimą Nr. A2.1.-2302-498/2010 dėl 200 Lt baudos, suėjus administracinių baudų išieškojimo dvejų metų senaties terminui.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 str. numatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartos administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0178/10/01364 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-30 nutarimas antstolio D. Š. kontoroje priimtas vykdyti 2010-07-02 patvarkymu (v. b. l. 3). Taigi, matyti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. 1 d. nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. 2010-07-08 ir 2010-07-10 antstolis pateikė paklausimus gyventojų registro tarnybai, nekilnojamojo turto registrui, transporto priemonių registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir bankams (v. b. l. 4-8). 2010-07-13 antstolis priėmė patvarkymus areštuoti pareiškėjos sąskaitose esančias lėšas, taip pat išsiuntė skolininkei pranešimą dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 9-12). 2010-07-20 priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie pareiškėjos E. Š. turimą turtą (v. b. l. 14). Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį periodiškai buvo tikrinama skolininkės turtinė padėtis, patikrinant duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (v. b. l. 25-41). Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuo areštuotų skolininkės sąskaitų nebuvo nurašyta jokia pinigų suma, ir, nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad neturėjo ir neturi jokios galimybės apmokėti išieškomą sumą, tačiau skolininkė per visą išieškojimo laikotarpį nesikreipė į antstolį, su juo nebendradarbiavo, nepranešė apie savo gyvenamosios vietos adresą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apeliantės vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo per dvejų metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į aukščiau nurodytą susiformavusią teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog šiuo atveju vykdomoji byla Nr. 0178/10/01364 turi būti nutraukta, kadangi yra suėjęs dvejų metų vykdymo senaties terminas. Vadovaujantis tuo, pareiškėjos E. Š. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Suinteresuoto asmens E. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.