Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-518-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2S-518-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07440-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
E. Č.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-518-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07440-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. Č. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iš suinteresuoto asmens E. Č. priteisti 483,56 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su nutarimo Nr. 107931397/2007 vykdymu.

Nurodė, kad buvo vykdomas 2007-09-13 Vilniaus miesto VPK VP kelių eismo priežiūros tarnybos nutarimas Nr. 107931397/2007 dėl 500 Lt baudos išieškojimo. Skolininkui baudos nesumokėjus per numatytą terminą, nutarimas buvo perduotas vykdyti antstolių kontorai. Surašius išieškojimo negalimumo aktą, skolininkui buvo siunčiamas siūlymas susimokėti vykdymo išlaidas geruoju, tačiau vykdomosios išlaidos nustatytu laiku nebuvo apmokėtos, todėl antstolė prašo teismą priteisti jas iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš E. Č. 260,48 Lt vykdymo išlaidų antstolei D. M.. Likusią pareiškimo reikalavimų dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad bauda buvo mokama dalimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkas piktybiškai vengė atlikti paskirtą nuobaudą nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog 2009-09-13 suėjo įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK 629 str. 1 d. 4 p. numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jei išieškojimui pasibaigė įstatymo nustatytas išieškojimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad per 2 metus nuo nuobaudos paskyrimo, t.y. iki 2009-09-13, neįvykdžius nutarimo administracinėje byloje, antstolė privalėjo vykdomąją bylą nutraukti. Dėl šios aplinkybės teismas nevertino antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kurios susidarė po 2009-09-06, kadangi nuo šios datos vykdymas turėjo būti nutrauktas, o vykdymo išlaidos neturėjo būti skaičiuojamos. Teismas taip pat pažymėjo, jog antstolei priteistiną vykdymo išlaidų sumą sudaro mokesčiai: būtinosios išlaidos 60 Lt, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu: užklausos – 66 Lt, antstolio patvarkymai, vykdymo išlaidų paskaičiavimai – 50 Lt, siūlymai – 15 Lt , pašto išlaidos 6,72 Lt, banko pavedimų išlaidos 14,40 Lt, - iš viso 182,12 Lt, atlyginimas antstoliui – 240,21 Lt. Pritaikius vartotojų kainų indeksą, susidaro 559,24 Lt vykdymo išlaidų suma. Teismas nustatė, kad skolininkas dalį vykdymo išlaidų - 298,76 Lt yra sumokėjęs, todėl iš skolininko priteisė likusią neapmokėtą vykdymo išlaidų sumą – 260,48 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė D. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-25 nutartį pakeisti ir priteisti iš skolininko antstolei D. M. 483,56 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su vykdomojo dokumento Nr. 107931397/2007 vykdymu.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu - pirmosios instancijos teismas netinkamai pritiaikė materialinės teisės normas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti nutarimo įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios datas. Šiuo atveju vykdymo senaties pradžia yra 2007-09-13, o nutarimo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus jį vykdyti, t.y. 2007-12-07. Be to, LVAT 2003-01-22 konsultacijoje aiškiai nurodyta, kad senaties eiga sustoja, jei skolininkas vengia atlikti paskirtąją nuobaudą. Apeliantė nurodo, jog aptariamu atveju E. Č. paskutiniąją įmoką skolai dengti atliko 2009-02-20, todėl atsižvelgiant į tai, kad nutarimas priimtas 2007-10-13, konstatuotina, jog 2 metų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Įvertinus faktą, kad nuo 2009-02-20 skolininkas pradėjo vengti padengti įsiskolinimą, todėl vykdymo senaties termino eiga sustojo, ko pasekoje nebuvo jokio pagrindo vykdomajai bylai nutraukti CPK 629 str. 1 d. 4 p. Taigi apeliantės nuomone, ji elgėsi pagrįstai, todėl ir vykdymo išlaidos patirtos po 2009-09-06 priteistinos kaip pagrįstos ir teisėtos.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-25 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, bei atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo procesą ir antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-12-07 patvarkymu antstolė D. M. priėmė vykdymui Vilniaus miesto VPK VP Kelių eismo priežiūros tarnybos 2007-09-13 išduotą nutarimą dėl 500 Lt išieškojimo iš E. Č. (vykdm.b.l. 2).

LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nagrinėjamos civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nutarimas skirti skolininko 500 Lt baudą buvo pateiktas antstolei vykdyti nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų. 2007 m. gruodžio 7 d. antstolis patikrino, ar skolininko vardu yra lėšų bankuose, taip pat atliko kitus vykdymo veiksmus. Tuo tarpu skolininkas E. Č. 2007-12-17 d. antstolei pateikė prašymą (vykdomoji byla b.l. 8), leisti Vilniaus miesto Eismo priežiūros tarnybai baudą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, t.y. po 142 Lt kas mėnesį, kadangi niekur nedirba. 2008-01-17 antstolė D. M. priėmė patvarkymus AB bankui „Hansabankas“ ir AB Vilniaus bankui dėl skolininko lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdm.b.l. 10,11). Skolininkas baudą mokėjo dalimis. (vykdm.b.l. 12, 14-17). Paskutiniąją įmoką skolai dengti E. Č. atliko 2009-02-20. Nuo 2009-02-20 skolininkas pradėjo vengti padengti įsiskolinimą. 2009-04-24 antstolė D. M. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 54,50 Lt likusios skolos ir 243,15 vykdymo išlaidų išieškojimo (vykdm.b.l. 22). Antstolė 2009-09-07, 2010-03-05, 2010-06-21, 2010-12-20 pateikė užklausas bankams dėl skolininko turimų sąskaitų (vykdm.b.l. 23,24,30,31,37-41), 2010-03-17 atliko paiešką Nekilnojamojo turto registre (vykdm. b.l. 33), 2010-03-17, 20101-06-21, 2011-02-22 užklausė Gyventojų Registro tarnybą (vykdm.b.l. 35, 36,42).

Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą. Teismo teigimu, tokius skolininko veiksmus pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaip vengimą vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo, tačiau to nepadarė. Konstatavus pirmiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes – kad skolininkas savo veiksmais trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, – nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Skolininkui pačiam vengiant atlikti savo pareigą ir sumokėti jam paskirtą administracinę baudą senaties eiga sustojo, todėl antstolė visiškai pagrįstai ir teisėtai atliko priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog per 2 metus nuo nuobaudos paskyrimo neįvykdžius nutarimo administracinėje byloje, antstolė privalėjo vykdomąją bylą nutraukti.

Taigi nesant pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas skolininkui paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kurios susidarė po 2009-09-06.

Patikrinus antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, darytina išvada, kad prašomos 483,56 Lt vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžius, jos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Iš antstolės D. M. atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė patyrė bendrąsias, papildomas vykdymo išlaidas ir pašto išlaidas. Be to, antstolei priklauso ir atlyginimas. Atsižvelgiant į išieškomą sumą – 445,50 Lt, atlygis antstolei yra 200 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 4 punktas). Bendrosios vykdymo išlaidos - 60 Lt - atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nustatytą dydį. Kadangi antstolė parengė išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl arešto panaikinimo, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, atliko užklausas atitinkamoms institucijoms, darė dokumentų nuorašus, jai priklauso ir papildomos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad priimtus dokumentus antstolė siuntė skolininkui paštu, jai priklauso ir pašto išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktas nustato, kad šioje instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytus procentine išraiška, indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 82 str. 1 d. ir Instrukcijos 32 p. vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytuosius procentine išraiška, indeksuojami, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, indeksą taikant nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, pritaikius 34,8 proc. vartotojų kainų indeksą, antstolei priteistina 483,56 Lt vykdymo išlaidų.

Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padidinti skundžiama nutartimi antstolei priteistų vykdymo išlaidų dydį iki 483,56 Lt.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas antstolės pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, neteisingai aiškino ir taikė pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis pakeistina ir priteistas vykdymo išlaidų dydis didintinas iki 483,56 Lt (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį pakeisti – padidinti priteistą iš suinteresuoto asmens E. Č. vykdymo išlaidų sumą antstolei D. M. iki 483,56 Lt.

Teisėja Laima Gerasičkinienė