Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-19650-1167/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-15
Bylos Nr.: e2-19650-1167/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06711-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Adomaitytė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
Advokatai: Ina Kurauskienė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2-19650-1167/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06711-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ 500 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2025 m. sausio 2 d. daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių išorinių konstrukcijų buvo aplietas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

2.2. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą / prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 500 Eur draudimo išmoka, ir ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka. Aplietas butas yra paskutiniame aukšte, virš buto nėra kitų butų, iš kurių galėjo pratekėti vanduo, taigi vienintelis vandens išsiliejimo šaltinis yra bendrojo naudojimo objektas – išorinės daugiabučio namo konstrukcijos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administratorė, veikianti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Ieškinyje teigiama, kad butas buvo užlietas 2025 m. sausio 2 d. Atsakingiems darbuotojams atvykus į įvykio vietą buvo atlikta stogo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad stogo danga ties butu fiziškai nusidėvėjusi, nesandari. Atsakovė nedelsiant suorganizavo stogo pratekėjimo lokalizavimo darbus, po kurių daugiau kreipinių iš buto Nr. 6 negavo. Iki aptariamo įvykio jokių pranešimų iš namo butų ir kitų patalpų savininkų apie nesandarų stogą nebuvo gauta. Ieškinyje yra deklaratyviai nurodoma, kad butas aplietas dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, tačiau ieškovė byloje nėra pateikusi kvalifikuotų specialistų išvados, kurioje būtų pateiktas situacijos vertinimas.

3.2. 2024 m. rugsėjo 19 d. atlikus kasmetinę statinio apžiūrą nustatyta, kad „asbestinio šiferio lakštai susidėvėję, matosi lakštų įtrūkimai“. Avarinė stogo būklė nenustatyta. Patenkinama ar bloga namo stogo būklė negali būti prilyginama avarinei, atitinkamai tokie darbai – stogo remonto, tokiu atveju nepriskirtini prie privalomųjų darbų, kuriuos atsakovė gali atlikti be namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo namo patalpų savininkai būtų informavę atsakovę, be kita ko, dėl stogo konstrukcijų trūkumų / defektų. Atitinkamai šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, jog ginčo namo stogo būklė bent jau ginčo įvykio metu nebuvo avarinės būklės. Be to, 2018 m. vasario 1 d. buvo parengtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018–2028 m. ilgalaikis planas, kuriame buvo įtraukti stogo remonto darbai.

3.3. Namas adresu: (duomenys neskelbtini), stovi valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tokiame pastate galimi tik ribotos apimties paprastojo remonto darbai, užtikrinantys pastato galimų vertingųjų savybių, autentiškų detalių ar elementų išsaugojimą. Saugomoje vietovėje pastatų architektūrinės išraiškos priemonės, apdailos medžiagos turi būti derinamos prie aplinkinio užstatymo. Saugomoje vietovėje neleistinas čerpių imitacijos skardos lakštų, plastikinių dailylenčių, plastikinių langų ir pan., o taip pat kitų medžiagų imitacijų naudojimas. Teisės aktų nustatyta tvarka tik gavus pastato bendraturčių sutikimus privalo būti parengta pastato tvarkomųjų statybos darbų projektinė dokumentacija ir, tik gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pritarimą planuojamiems tvarkomiesiems statybos darbams, galima atlikti remonto darbus.

3.4. Siekdama, kad būtų įgyvendinti ilgalaikiame plane numatyti tikslai, atsakovė ne kartą siūlė butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimus dėl namo stogo remonto darbų: 2020 m. lapkričio 20 d., po vykusio balsavimo raštu, surašytas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-017132. Butų ir kitų patalpų savininkai nepritarė namo stogo ir visų sienų techninio darbo projekto rengimui; 2021 m. balandžio 15 d., po vykusio balsavimo raštu, surašytas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-021203. Butų ir kitų patalpų savininkai sprendimo dėl techninio darbo projekto parengimo nepriėmė; 2021 m. rugsėjo 29 d., po vykusio balsavimo raštu, surašytas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-024957. Butų ir kitų patalpų savininkai sprendimo dėl techninio darbo projekto parengimo nepriėmė.

3.5. Byloje yra pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu. Tačiau atsakovei kyla abejonių, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu. Ieškovė yra profesionali draudimo santykių dalyvė, kuriai keliami gerokai didesni atidumo, rūpestingumo standartai, todėl, prieš sudarydama draudimo sutartį, turi imtis visų priemonių, jog, atsiradus žalai, būtų galimybės įsitikinti, ar yra priežastinis ryšis tarp įvykusio draudiminio įvykio bei sugadinimų apimties.

3.6. Byloje pateikiamas nuostolio apskaičiavimas, tačiau iš jo neįmanoma identifikuoti, kaip jis yra susijęs su aptariamu įvykiu. Minėtame dokumente nenurodoma sudarymo data, adresas, todėl laikytina, kad apskaičiavimas visiškai nepagrįstas. Ieškovės viešai skelbiamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse yra nurodoma, kad vidaus apdailai yra taikomas kasmetinis nusidėvėjimo procentas 3,5, nepriklausomai nuo pastato konstrukcijos tipo. Nepaisant savo pačių viešai skelbiamų taisyklių, pateiktame nuostolio apskaičiavime nurodoma, kad nusidėvėjimo vidutinė vertė per vienus metus yra 2,5 proc. (taisymas atliktas ranka, nenurodant priežasčių ir paaiškinimų). Lyginant ieškovės byloje pateiktas fotonuotraukas, patalpų planą bei nuostolio apskaičiavimą, visiškai nesuprantama, kokiais metodais vadovaujantis buvo apskaičiuotas būtent toks reikalingų atlikti darbų kiekis. Taip pat pateiktame patalpų plane nėra aiškiai pažymėtos žalos atsiradimo vietos.

3.7. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Pateiktoje skaičiuotėje yra įtraukti darbai, kurie neaišku, ar tikrai buvo reikalingi – „atskirų vietų (nagų) tinko remontas“. Ieškovė turėtų pagrįsti, kurioje patalpos vietoje buvo reikalinga atlikti tokio pobūdžio darbą ir kodėl jo skaičiavimas yra pateikiamas komplektais, o ne „m2“. Taip pat ieškovė turėtų aiškiai pagrįsti, kokių trijų komplektų baldų pernešimas įtrauktas į aptariamą dokumentą.

3.8. Vertinant pateiktą nuostolio paskaičiavimą matyti, kad vertinant nusidėvėjimą nurodomas 4 metų terminas, tačiau atsakovė mano, jog šis terminas yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje niekaip nėra pagrįsta remonto data. Vieninteliai pagrįsti duomenys, leidžiantys vertinti nusidėvėjimo apimtis, nurodyti Gyventojų turto draudimo liudijime prie draudimo objekto. Ieškovė nurodo, kad nusidėvėjimo vidutinė vertė per metus yra 2,5 proc., bei skaičiuoja nusidėvėjimą 4 metų, taikant koeficientą 10. Vertinant visą bylos medžiagą, turėtų būti skaičiuojamas 12 metų laikotarpis. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes. Nors dokumentuose nurodoma paskutinio atlikto remonto data, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikiama jokia dokumentacija. Paskutinio remonto padarymo bute fakto įrodinėjimas negali būti perkeltas atsakovei.

3.9. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė savo ieškinio reikalavimų, kas sudaro kliūtis atsakovei išanalizuoti pateikto reikalavimo pagrįstumą bei pateikti išsamią poziciją dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip matyti iš visų ieškinyje pateiktų teiginių bei prie jo pridedamų dokumentų, akivaizdu, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė.

4. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su atsiliepimu nesutinka. Dublike nurodė šiuos argumentus:

4.1. Atsakovei nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo žinoma apie vandens skverbimąsi per stogo konstrukciją ir daromą žalą, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų galimai žalai išvengti. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, įrodinėdama savo pareigų tinkamą vykdymą kartu su atsiliepimu teikia duomenis apie organizuotus ir vykusius daugiabučio namo gyventojų balsavimus dėl namo stogo remonto darbų. Atsakovė balsavimus organizavo 2020 m. lapkričio 20 d., 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje nėra duomenų, ar iki 2020 m. vykusio balsavimo daugiabučio namo stogas jau buvo prastos būklės, taip pat, ar daugiabučio namo gyventojai buvo supažindinti su namo stogo būkle. Tikėtina, kad šios dvi aplinkybės galėjo turėti esminę įtaką daugiabučio namo gyventojų sprendimui. Tai, kad daugiabučio namo patalpų savininkai 2021 m. rugsėjo 29 d. nesutiko su stogo remonto darbais, nereiškia, kad atsakovė yra atleidžiama nuo įstatyminės pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Taigi, atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. nustačiusi vykstančią avariją – vandens skverbimąsi per stogo konstrukciją, turėjo nedelsdama ją likviduoti.

4.2. Atsakovė atsiliepime nurodydama, kad savo pareigas atlieka tinkamai, pažymi, jog ji periodiškai tikrina daugiabučio namo techninę būklę. Techninės būklės patikrinimai patys savaime yra betiksliai, jeigu nėra imamasi savalaikių aktyvių veiksmų nustatytiems defektams pašalinti. Šiuo atveju atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d nustačiusi vandens prasiskverbimą per stogo konstrukcijas nesiėmė aktyvių veiksmų ir avariją likvidavo tik po to, kai apdraustam butui buvo padaryta žala. Atsakovė nurodo, kad skaičiuojant apdrausto buto nusidėvėjimą būtina atsižvelgti į daugiabučio namo rekonstrukcijos metus (2013 m.). Tačiau toks nusidėvėjimo procento vertinimas yra niekuo pagrįstas, nuostolis yra padarytas apdraustam butui, taigi, nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas vertinant būtent apdrausto buto būklę.

4.3. Ieškovė nusidėvėjimo procentą skaičiuoja gavusi informaciją iš draudėjo apie paskutinę turto remonto datą, o taip pat vertindama turto būklę vizualiai. Šiuo atveju buvo pritaikytas 10 proc. nusidėvėjimas, kai 2,5 proc. – metinis. Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais (neveikimu) buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas.

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai nurodė šiuos argumentus:

5.1. Priešingai nei nurodo ieškovė, avarinė stogo būklė nebuvo nustatyta. 2024 m. rugsėjo 19 d. akte nurodyti trūkumai nepatvirtina, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. stogo danga susidėvėjusi virš viso statinio, tuo pačiu ir virš ginčo buto. Tai, kad stogo danga buvo susidėvėjusi ir ties butu 6, buvo nustatyta tik 2025 m. sausio 14 d. tiriant užliejimo priežastį. Kaip matyti iš byloje pateikto 2025 m. sausio 14 d. akto, nustatinėjant buto užliejimo priežastį buvo apžiūrimas stogas ir stoglangiai, nustatyta, jog vienas uždengtas fanera, turi nesandarumų, kurias reikia ištaisyti. Kadangi nei iki įvykio, nei po įvykio apdrausto buto gyventojai dėl besikartojančių užliejimų nesikreipė, kategoriškos išvados, kad tik dėl stogo susidėvėjimo vanduo galėjo patekti į ginčo būtą, daryti negalima.

5.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas butas buvo galimai apgadintas dėl per išorines pastato konstrukcijas, kurios priskirtinos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams, prasiskverbusio vandens. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi. Byloje pateikti statinio priežiūros žurnalo išrašas ir apžiūros aktas patvirtina, jog atsakovė, kaip namo administratorė, namo techninę priežiūrą organizavo įstatymo nustatyta tvarka. Iki įvykio namo išorinių sienų konstrukcijos specialistų nebuvo pripažintos avarinės būklės. Byloje nėra nustatyta, kad namo, kuriame yra apdraustas butas, būklės vertinimus reikėjo atlikti dažniau, nei nurodyta įstatyme.

5.3. Akivaizdu, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ieškovės apdraustam turtui, ieškovė neįrodė atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovei taikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad 2025 m. sausio 2 d. daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1939 metai, buvo aplietas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas).

9. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 5–8). Atlikusi žalos sureguliavimą, ieškovė išmokėjo 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (el. b. l. 4). Ieškovės byloje įrodinėjama buto apliejimo priežastis – nesandarios išorinės namo konstrukcijos (stogas).

10. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ ginčo laikotarpiu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad ginčo laikotarpiu atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tačiau draudimo sutartyje numatyta 2 000 Eur besąlyginė išskaita. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 500 Eur žalos atlyginimo, atsakovės civilinės atsakomybės draudikas į bylos nagrinėjimą neįtrauktas, nes priimtas teismo sprendimas neturės įtakos jo materialiosioms teisėms ir (ar) pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas (kaip nagrinėjamu atveju) bendrojo naudojimo objektų administratorius.

14. Atsiliepime į ieškinį atsakovė, be kita ko, motyvavo, kad ieškinyje tik deklaratyviai nurodoma, jog butas buvo aplietas dėl nesandarių išorinių konstrukcijų, tačiau ieškovė nepateikė kvalifikuotų specialistų išvados, kurioje būtų pateiktas situacijos vertinimas. Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovė nepateikė atsakovės nurodomos kvalifikuotų specialistų išvados, savaime nereiškia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos, kadangi įstatyme nėra numatyta, jog buto apliejimo priežastis gali būti įrodinėjama tik konkrečios rūšies įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovė byloje yra pateikusi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių buto apliejimo priežastį – nesandarią daugiabučio namo išorinę konstrukciją (stogą). Tokią išvadą teismas daro sistemiškai įvertinęs šiuos ieškovės pateiktus įrodymus ir faktus: buto apliejimo vietą (lubos), buto vietą daugiabučiame name (paskutinis aukštas), pranešimą apie įvykį (el. b. l. 32–33), 2025 m. sausio 10 d. buto apžiūros aktą ir jame nurodytas aplinkybes (el. b. l. 28–29), atsakovės raštus ieškovei ir juose išdėstytas aplinkybes (el. b. 34, 36), atsakovės 2025 m. sausio 14 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą bei jame nurodytas aplinkybes (el. b. l. 37–38), Statinio techninės priežiūros žurnalo 175 įrašą (el. b. l. 71), taip pat atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodomas aplinkybes, kad administratoriui nedelsiant suorganizavus stogo pratekėjimo lokalizavimo darbus, daugiau kreipinių iš buto Nr. 6 negauta. Taigi byloje nustatyta, kad labiausiai tikėtina buto apliejimo priežastis – nesandarios išorinės namo konstrukcijos (stogas) (CPK 185 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip buto savininkų (gyventojų) teisių į žalos atlyginimą perėmėja, byloje įrodinėjo, kad žala jos apdraustam turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovė tinkamai nevykdė daugiabučio namo, kuriame buvo apdraustas turtas (butas), bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų, t. y. tinkamai jų neprižiūrėjo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga atlyginti ieškovės apdraustam turtui atsiradusią žalą, kadangi ji tinkamai, nuolat ir periodiškai vykdė daugiabučio namo techninę priežiūrą, be kita ko, 2018 m. vasario 1 d. buvo parengtas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018–2028 m. ilgalaikis planas, kuriame buvo įtraukti stogo remonto darbai, ir siekdama, kad būtų įgyvendinti ilgalaikiame plane numatyti tikslai, atsakovė ne kartą siūlė butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimus dėl namo stogo remonto darbų.

16. Remiantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kaupimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgdamas į namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl reikalingų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, jų kiekio, į Kaupimo tvarkos apraše nurodytą maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 4.5 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

20. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus minėtų Nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

21. Aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pagrindžia, kad sprendžiant dėl administratorės atsakomybės ir atsižvelgiant į šioje byloje kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar ginčo stogas buvo avarinės būklės, t. y. ar tai buvo privalomai atliktini darbai, priskiriami privalomiesiems reikalavimams, dėl kurių remonto darbų atsakovei nereikia daugiabučių namų savininkų pritarimo ir kurie turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir ar atsakovė tinkamai vykdė jai teisės aktuose priskirtas daugiabučių namų priežiūros ir administravimo pareigas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2173-1187/2025).

22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai nustatyti aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 10.3 papunktį, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Vieni pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 papunktis).

23. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus) (Reglamento 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas). Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai (Reglamento 48 punktas).

24. Reglamento 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų, nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti pastato stogą ir pan.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 1 d. buvo parengtas ginčo daugiabučio gyvenamojo namo Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018–2028 m. ilgalaikis planas, kuriame 2025 m. III ketvirtį buvo numatyti stogo remonto darbai (el. b. l. 54–55). Iš 2020 m. lapkričio 20 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad atsakovė 2020 metais organizavo ginčo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų balsavimą, siekdama išsiaiškinti, ar pastarieji pritaria, jog jų lėšomis būtų parengtas namo stogo ir visų sienų (fasado) techninis darbo projektas; balsavimas neįvyko (el. b. 56). Iš 2021 m. balandžio 15 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad atsakovė 2021 metais organizavo ginčo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų balsavimą, siekdama išsiaiškinti, ar pastarieji pritaria, jog jų lėšomis būtų parengtas namo tvarkybos darbų ir techninis–darbo projektas; balsavimas neįvyko (el. b. 57). Iš 2021 m. rugsėjo 29 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad 2021 metais atsakovė organizavo dar vieną ginčo daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų balsavimą, siekdama išsiaiškinti, ar pastarieji pritaria, kad būtų parengtas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų), techninis darbo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas; šį kartą balsavimas įvyko, sprendimas nepriimtas (el. b. 58). Atsakovė taip pat pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d. Statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad atsakovė organizavo ginčo daugiabučio gyvenamojo namo apžiūrą, kurios metu, be kita ko, nustatyta, jog stogo šiferio dangos lakštai susidėvėję, matyti lakštų įtrūkimai, ant medinių stogo konstrukcijų – vandens prabėgimų žymės; apskardinimai su korozijos židiniais, palėpės langai susidėvėję, išvada – reikalingas viso stogo remontas, stogo remonto darbams atlikti reikalingas stogo paprastojo remonto projektas (el. b. 60–64).

27. Taigi byloje yra duomenų, kad atsakovė, vykdydama jai tenkančias bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas, ragino gyventojus spręsti namo stogo, sienų (fasado) atnaujinimo klausimą, šiuo tikslu rengė gyventojų balsavimus, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai išliko pasyvūs. Taip pat iš atsakovės pateiktų įrodymų, be kita ko, Statinio techninės priežiūros žurnalo, 2024 m. rugsėjo 19 d. Statinio apžiūros akto, nustatyta, kad atsakovė vykdė bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, atliko periodines ginčo daugiabučio gyvenamojo namo būklės apžiūras, dėl ko ginčo nagrinėjamu atveju nekilo.

28. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad namo stogas buvo avarinės būklės, t. y. stogo darbai buvo priskirtini privalomiems atlikti darbams. Šiame kontekste teismas pažymi, kad aplinkybė, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad stogo šiferio dangos lakštai susidėvėję, matyti lakštų įtrūkimai, ant medinių stogo konstrukcijų – vandens prabėgimų žymės; apskardinimai su korozijos židiniais, palėpės langai susidėvėję, savaime nepagrindžia stogo avarinės būklės, tokių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). 2024 m. rugsėjo 19 d. Statinio apžiūros akte padaryta išvada, kad yra reikalingas viso stogo remontas, stogo remonto darbams atlikti reikalingas stogo paprastojo remonto projektas, t. y. stogas specialistų nebuvo pripažintas esantis avarinės būklės. Pažymėtina, kad stogo (jo dalies) keitimas laikytinas paprastuoju remontu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punktas). Įprastai paprastojo remonto darbai nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013).

29. Kaip minėta, stogo remonto darbai buvo numatyti dar 2018 m. vasario 1 d. parengtame ginčo daugiabučio gyvenamojo namo Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2018–2028 m. ilgalaikiame plane, konkrečiai 2025 m. III ketvirtį. Taigi namo stogas turėjo defektų, jam buvo reikalingas remontas, tačiau apie tai (stogo remonto (atnaujinimo) poreikį) namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti jau anksčiau, ir tai nebuvo nauja aplinkybė. Papildomai pažymėtina, kad nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. apžiūros, kurios metu nustatyti minėti stogo defektai, iki ginčo įvykio praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta kelių šimtų eurų žala, kas papildomai pagrindžia, jog 2024 m. rugsėjo 19 d. apžiūros metu nustatyta stogo būklė nebuvo avarinė, ir atitinkamai nebuvo Reglamento 96 punkte numatytų sąlygų administratorei nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus – kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Nenustačius stogo avarinės būklės, priešingai, esant stogo paprastojo remonto darbų poreikiui, kuris nepriskirtinas statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei ir griežtosios civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas).

30. Taigi nesant stogo avarinės būklės ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo, atsakovė neprivalėjo savo iniciatyva imtis stogo remonto darbų. Aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, kad tokiais atvejais atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2173-1187/2025).

31. Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, vis dėlto teismas papildomai pasisako dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovės įrodinėjama žala ir jos dydžiu.

32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

33. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai – Turto apžiūros aktas kartu su nuostolių apskaičiavimu, nuotraukos (el. b. l. 13–31), pagrindžia tiek žalos faktą, tiek jos dydį (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Šiame kontekste teismas pažymi, kad bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Atsakovė byloje kėlė abejones, kad galbūt ieškovės įrodinėjama žala yra ankstesnių įvykių pasekmė, bei argumentavo, jog ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo sutarties sudarymo metu. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo (o ne priešingai) prezumpcija, todėl tam, jog būtų galima įtarti, kad žala yra kitų įvykių pasekmė, tokiems įtarimams turi būti realaus pagrindo. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma (be kita ko, nuotraukos, ieškovės atliktas draudiminio įvykio tyrimas, užfiksuoti draudėjos paaiškinimai) sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad žala padaryta būtent ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu atsakovės argumentai, jog žala galėjo atsirasti dėl kitų įvykių, yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

36. Lygiai taip pat vertinamas atsakovės argumentas, kad byloje pateiktas nuostolio apskaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, nes iš jo, pasak atsakovės, neįmanoma identifikuoti, kaip jis yra susijęs su ginčo įvykiu, jame nenurodoma sudarymo data, adresas. Teismas tik atkreipia dėmesį, kad kartu su ieškiniu pateiktame nuostolio apskaičiavime, kurio, anot atsakovės, neįmanoma identifikuoti, yra nurodytas žalos bylos numeris – 25/220-00173, kuris ir susieja jį su draudiminiu įvykiu.

37. Antra, atsakovė teigė, kad ieškovės viešai skelbiamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse yra nurodoma, jog vidaus apdailai yra taikomas kasmetinis 3,5 nusidėvėjimo procentas, nepriklausomai nuo pastato konstrukcijos tipo, o pateiktame nuostolio apskaičiavime nurodoma, kad nusidėvėjimo vidutinė vertė per vienerius metus yra 2,5 proc.; taip pat vertinant nusidėvėjimą nurodomas ketverių metų terminas, tačiau, atsakovės manymu, šis terminas yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra niekaip pagrįsta remonto data. Ieškovė dublike paaiškino, kad ieškovas nusidėvėjimo procentą skaičiuoja gavęs informaciją iš draudėjo apie paskutinę turto remonto datą, taip pat vertindamas turto būklę vizualiai. Šiuo atveju buvo pritaikytas 10 proc. nusidėvėjimas, kai 2,5 proc. – metinis. Spręsti, kad ieškovės atliktas konkretaus turto (buto) nusidėvėjimo vertinimas yra netinkamas, sudarantis sąlygas praturtėti kitos šalies sąskaita, teismas neturi pagrindo, tokių argumentų nenurodė ir atsakovė. Nors atsakovė, viena vertus, teigia, kad byloje niekaip nėra pagrįsta remonto data, kita vertus, pripažįsta, jog bylos dokumentuose vis dėlto yra nurodoma paskutinio atlikto remonto data. Realaus pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

38. Trečia, atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad, lyginant ieškovės byloje pateiktas fotonuotraukas, patalpų planą bei nuostolio apskaičiavimą, visiškai nesuprantama, kokiais metodais vadovaujantis buvo apskaičiuotas būtent toks reikalingų atlikti darbų kiekis; pateiktame patalpų plane nėra aiškiai pažymėtos žalos atsiradimo vietos; pateiktoje skaičiuotėje yra įtraukti darbai, kurie neaišku, ar tikrai buvo reikalingi, toks darbas laikytinas „Atskirų vietų (nagų) tinko remontas“; ieškovė turėtų pagrįsti, kurioje patalpos vietoje buvo reikalinga atlikti tokio pobūdžio darbą ir kodėl jo skaičiavimas yra pateikiamas komplektais, o ne m2; taip pat ieškovė turėtų aiškiai pagrįsti, kokių trijų komplektų baldų pernešimas įtrauktas į aptariamą dokumentą.

39. Išvardytų, taip pat ir kitų pirmiau aptartų atsakovės argumentų kontekste teismas primena, kad, pagal teismų praktiką, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovei subjektyviai yra nesuprantamas ieškovės atliktas nuostolių apskaičiavimas ir (ar) atsakovei kyla dėl jo abejonių, savaime nepatvirtina, kad toks apskaičiavimas yra netinkamas. Kaip minėta, pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus, o ne vien, kaip nagrinėjamu atveju, reikšti abejones ieškovo pateiktų įrodymų tinkamumu. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamos žalos dydį, tačiau ir bylą nagrinėjant teisme neuždavė ieškovei jokių klausimų, siekdama pašalinti atsakovei kylančias abejones, pavyzdžiui, dėl reikalingo atlikti darbų kiekio ir pobūdžio.

41. Jau minėta, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

42. Teismas, ištyręs byloje pateiktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo naštą, tuo tarpu atsakovė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų ir (ar) svarių jų patikimumą paneigiančių argumentų nepateikė, apsiribodama teorinio pobūdžio abejonių reiškimu (CPK 185 straipsnis).

43. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nors ieškovė byloje įrodė tiek žalos faktą ir jos dydį, tiek žalos atsiradimo aplinkybes (namo stogo pratekėjimą 2025 m. pradžioje), tačiau neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintina pagrįsta. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsniu, 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė