Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1049-475/2023 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, prašydama priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2 465,39 Eur neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d. draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, su draudėju K. B. sudarė gyventojų turto draudimo liudijimą / polisą Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas sumokėjo 283,88 Eur draudimo įmoką. Draudimo polise numatyta, jog draudimo pradžia – 2022 m. birželio 12 d., draudimo rūšis – gyventojų turto draudimas, draudimo grupė – turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų, bendrosios civilinės atsakomybės. Draudimo objektai, esantys (duomenys neskelbtini), yra šie: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma 311 892,00 Eur, kilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo suma 35 644,80 Eur, civilinė atsakomybė, draudimo suma 3 000,00 Eur, pagalba namuose, draudimo suma 500,00 Eur, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5298-5011-202(duomenys neskelbtini), draudimo suma – 14 560,00 Eur. Draudimo polise užfiksuota ši draudėjo pateikta informacija apie draudžiamą ūkinį pastatą: unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini), medinis, plotas 91 m², 2022 m. statybos, 100 procentų pastato baigtumas, ekonomiškas apdailos tipas, neapibrėžta šildymo sistema, naudos gavėjas I. V.. Ūkiniam pastatui taikytas vidutinis draudimo variantas – „apsauga plius“, kuris, kaip matyti iš Gyventojų turto draudimo poliso apdraustos rizikos lentelės, ugnies atveju apima 100 procentinę nekilnojamojo turto apsaugą. Sutarties sudarymo metu ūkiniame pastate buvo įrengta pirtis, kuri 2022 m. liepos mėn. apdegė, todėl ieškovė kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2022 m. liepos 27 d. rangovės MB „Sidma“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog už pirties remonto medžiagas iš viso su pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) paskaičiuota bendra suma – 3 842,71 Eur (iš jų – 666,93 Eur PVM). Draudikas, iš esmės pripažindamas, jog minėtas įvykis laikytinas draudžiamuoju, įvertinęs 2022 m. liepos 27 d. lokalinę sąmatą, 2022 m. rugpjūčio 23 d. draudėjui išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, jog už draudžiamą įvykį draudėjui atlygins 44,94 procentų sumos už paskaičiuotas remonto medžiagų bei darbų išlaidas (atskaičius 50,00 Eur išmoką), iš viso 1 377,32 Eur be PVM. Draudikas nurodė, kad draudimo išmoką sumažino vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau – Taisyklių) 12 dalies 12.2.4 punktu, kadangi draudėjas nenurodė, jog draudžia ne ūkinį pastatą, kurio draudimo suma 14 560,00 Eur, o pirtį, kuriai taikytina didesnė rizikos apsauga, dėl ko, atlikus skaičiavimus, draudimo suma už ūkinį pastatą išaugo iki 32 396,00 Eur sumos. Ieškovė nesutiko su draudiko pozicija, jog draudėjas draudimo sutarties sudarymo metu klaidingai nurodė, jog draudžia ūkinį pastatą, o ne pirtį, kuriai taikytina didesnė draudimo rizikos apsauga. Draudikas sutarties sudarymo metu buvo gavęs informaciją apie tai, kad draudėjas draudžia be kito nekilnojamojo turto ir ūkinį pastatą, kas lėmė pareigą jam, būnant draudimo srities profesionalu, ne tik išsiaiškinti, kokios paskirties ūkinį pastatą draudėjas ketina drausti, bet ir išaiškinti draudėjui draudimo taisykles, susijusias su ūkinio pastato draudimo rizika, kai skiriasi jo paskirtis ar specifikacija. Šiuo atveju draudikas patikslinti ūkinio pastato vidinės struktūros draudėjo neprašė, siūlymo pakeisti sutartį draudėjui nepateikė, sutarties sudarymo metu rizikos apsaugos padidėjimo ar sumažėjimo sąvokų nepaaiškino, duomenų apie draudžiamą turtą netikrino, priešingai, draudikas, sudarydamas su draudėju draudimo sutartį ir priimdamas 283,88 Eur draudimo įmoką, prisiėmė draudžiamo ūkinio pastato draudimo riziką tokiu mastu bei tokiomis aplinkybėmis, kokios numatytos draudimo polise, todėl draudikui už draudžiamą įvykį kyla pareiga atlyginti 100 procentinę draudėjo žalą ir pagrindo ją mažinti, šiuo atveju, nėra. Ieškovė nesutiko ir su atsakovo pozicija, kad išmokos dydis turi būti išmokamas šį skaičiuojant be PVM. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog už pirties remonto medžiagas paskaičiuota suma yra su PVM, todėl draudėjas, sumokėdamas visą šią sumą rangovei, kuri atliko šios lokalinės sąmatos vertinimą, turi pagrindą prašyti išmokėti visą šią sumą. Draudėjas rangovės atstovui 3 842,71 Eur sumą padavė grynaisiais. Rangovė yra įtraukta į PVM mokėtojų apskaitą, todėl už lokalinę sąmatą rangovė sumą paskaičiavo taip pat su PVM, kurią draudėjas sumokėjo grynaisiais pinigais. Jei draudėjas (užsakovas) būtų sumokėjęs sumą be PVM, tikėtina, jog rangovė kreiptųsi į užsakovą dėl likusios sumos padengimo. Draudėjas, veikdamas ieškovės naudai, patyrė išlaidas paskaičiuotas būtent su PVM, todėl atitinkamai ir draudimo išmoka turi būti išmokėta pagal ieškinyje pateiktą paskaičiavimą.

3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo užregistruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu pareiškėjas R. V. pranešė apie 2022 m. liepos 16 d. ūkiniame pastate kilusį gaisrą. Pranešdamas apie įvykį, pranešėjas nurodė, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis. Žalos bylos administravimo metu buvo gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl gaisro, kilusio ūkio paskirties pastate įrengtoje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis – kitos priežastys (gaisras galimai kilo dėl įkaitusių metalinių konstrukcijų, kurios šilumą perdavė į medines konstrukcijas). Draudėjas žalos bylos administravimo metu pateikė lokalinę sąmatą 3 842,71 Eur su PVM sumai, toje pačioje sąmatoje vertė be PVM sudarė 3 175,79 Eur. BTA draudimo bendrovėje 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo priimtas sprendimas, kuriame draudimo suma buvo paskaičiuota taip: draudimo suma pagal draudėjo sudarytą polisą sudarė 14 560,00 Eur, nurodžius, kad draudžiama pirtis draudimo suma padidėjo iki 32 396,00 Eur, nuostolio suma (pagal sąmatą) 3 175,79 Eur be PVM, proporcija (dėl neteisingos informacijos): 44,94 procentų, todėl atlygintina BTA nuostolių suma pritaikius proporciją: 1 427,32 Eur be PVM išskaita: 50,00 Eur. Išmokos dydis sudarė 1 377,32 Eur be PVM. Draudimo išmoka buvo sumažinta 44,94 procentų, nes gavus pretenziją, bylos administravimo metu buvo surinkta informacija apie aplinkybes, kuriomis remiantis buvo nustatyta, jog prieš sudarant draudimo sutartį iš draudėjo pusės nebuvo pateikta informacija, kad minimame ūkiniame pastate yra įrengta pirtis. Atsakovas pažymėjo, kad informacija, ar ūkiniame pastate yra įrengta pirtis yra esminė informacija draudikui, kadangi draudimo įmoka ir draudimo prisiimama rizika didėja. VĮ Registrų centre šis objektas buvo įregistruotas kaip ūkinis pastatas be specializuotos paskirties, todėl draudikas negalėjo numatyti, kad ūkinis pastatas yra su įrengta pirtimi. Tuo tarpu pirties naudojimosi paskirtis yra svarbus kriterijus draudimo rizikos vertinimui. Atsižvelgiant į tai, ūkinis pastatas gali būti naudojamas skirtingiems tikslams (sandėliavimo, saugojimo ir t.t.), todėl negalima jo suabsoliutinti kaip tos pačios paskirties objekto. Pirties veikimo principas ir visa inžinerinė sistema skiriasi nuo paprasto ūkinio pastato. Pirtis yra susijusi su dideliu karščiu, kas gali turėti didesnę gaisro kilimo riziką. Pirtyse beveik visuomet būna įrengta šilumai sukurti skirta krosnelė ar kitas elektrinis prietaisas bei medienos apdaila, todėl tai sukelia didesnę draudimo riziką. Nagrinėjamu atveju, draudžiant ūkinį pastatą, draudikui nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos pakankamumo ir patikimumo. Jeigu draudikas sudarant draudimo sutartį žinotų apie būsimą rizikos padidėjimą, draudimo sutartis būtų sudaryta apskaičiuojant kito dydžio draudimo įmoką. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. atsakovo draudimo bendrovė išmokėjo dalį draudimo išmokos, t. y. 1 377,22 Eur į ieškovės sąskaitą, o draudėjo teikta lokalinė sąmata sudarė 3 842,71 Eur su PVM. Be to, draudimo išmoka skaičiuojama be PVM mokesčio, siekiant atlyginti žalą tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti sugadintą turtą į pradinę padėtį. Ieškovės pateikta informacija, jog 3 842,71 Eur su PVM suma apmokėta, nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Neturint duomenų, jog draudėjas faktiškai patyrė PVM išlaidų, draudimo išmoka buvo paskaičiuota be PVM.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, įpareigojo valstybę ieškovei grąžinti 30,00 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs turtą, esantį (duomenys neskelbtini), poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Poliso draudėjas – K. B., naudos gavėjas ieškovė V. I., draudimo apsaugos laikotarpis 2022 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 11 d. Vienas iš šio sudaryto poliso draudimo objektų ginčo ūkinis pastatas. Draudimo apsaugos variantas – apsauga plius, kuri apima draudimo sutartyje nurodytas rizikas. K. B., kuriam nuosavybės teise priklausė apdraustas ūkinis pastatas, 2022 m. balandžio 29 d. mirė. 2022 m. spalio 31 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 8209 D. D. B. priėmė jo palikimą, kuri 2022 m. gruodžio 14 d. kartu su I. V. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią apdovanotajai atiteko nekilnojamasis turtas, tarp kurių ir ginčo pastatas – ūkinis pastatas, kuris buvo apdraustas atsakovo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad pas atsakovą buvo užregistruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu pareiškėjas R. V. pranešė apie 2022 m. liepos 16 d. ūkiniame pastate kilusį gaisrą. Pranešėjas nurodė, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis. Žalos bylos administravimo metu buvo gauta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl gaisro, kilusio ginčo ūkio paskirties pastate įrengtoje pirtyje. Pažymoje nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis – kitos priežastys (gaisras galimai kilo dėl įkaitusių metalinių konstrukcijų, kurios šilumą perdavė į medines konstrukcijas). Draudėjas žalos bylos administravimo metu pateikė lokalinę sąmatą 3 842,71 Eur su PVM sumai, toje pačioje sąmatoje vertė be PVM sudarė 3 175,79 Eur. Atsakovas priėmė sprendimą, kuriame draudimo suma buvo paskaičiuota taip: draudimo suma pagal draudėjo sudarytą polisą sudarė 14 560,00 Eur, nurodžius, kad draudžiama pirtis, draudimo suma padidėjo iki 32 396,00 Eur, nuostolio suma (pagal sąmatą) 3 175,79 Eur be PVM, proporcija (dėl neteisingos informacijos): 44,94 procentų, todėl atlygintina atsakovės nuostolių suma pritaikius proporciją sudarė 1 427,32 Eur be PVM, išskaita 50,00 Eur. Išmokos dydis sudarė 1 377,32 Eur be PVM, nes draudikas neturi duomenų, kad draudėjas faktiškai patyrė PVM išlaidų, todėl draudimo išmoka buvo paskaičiuota be PVM. Ieškovė nesutiko su draudimo išmokos sumažinimu ir, patikslinusi reikalavimus, prašė priteisti 2 465,39 Eur neišmokėtą draudimo išmoką įskaitant PVM.

7. Teismas nurodė, kad ginčo atveju draudėjas drausdamas ūkinį pastatą, draudikui nenurodė, kad jame yra įrengta pirtis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis pastatas įregistruotas tik kaip ūkinis pastatas, nedetalizuojant, kad jame yra pirtis. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713, (toliau – STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) 7.17 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taigi pagalbiniai ūkio pastatai yra skirstomas į pastatus, kurie yra naudojami skirtingiems tikslams ir skirtingoms funkcijos atlikti. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre draudėjui nenurodžius, kad ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, tik draudėjas galėjo žinoti, kokiai ūkinio pastato kategorijai yra priskiriamas jo ūkinis pastatas ir kokiems tikslams jis jį naudoja. Pirties veikimo principas ir visa inžinerinė sistema skiriasi nuo paprasto ūkinio pastato. Pirtis yra susijusi su dideliu karščiu, kas lemia didesnę draudimo riziką.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant vartotojo galimybę suprasti sutarties sąlygas, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo, lygį. Vertinant pirties sąvoką iš vidutinio vartotojo – draudėjo pusės, jis turėjo numatyti, jog draudžiant ūkinį pastatą, kuriame įrengta pirtis, būtina nurodyti, jog draudimo objektas yra būtent pirties paskirties objektas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, yra esminė, turinti įtakos draudimo sutarties sudarymui, todėl draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 5 ir 6 dalys, Taisyklių 2.2.1 punktas, 12.2.4 punktas). Ieškovės argumentai, kad draudikas nepaaiškino draudėjui draudimo sąlygų, jog priklausomai nuo ūkinio pastato paskirties, keičiasi ir jo draudimo rizika, atmesti, nes draudėjui, kaip vidutiniam vartotojui, turėjo būti akivaizdu, jog ūkinis pastatas, kuriame yra įrengta pirtis, turi didesnę draudžiamojo įvykio kilimo tikimybę (riziką). Be to, draudėjas sutartį pasirašė, taigi buvo susipažinęs su jos sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė I. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė, sudarydama turto draudimo liudijimą, atsakovui nurodė visus jai žinomus duomenis apie norimą apdrausti turtą, t. y. pateikė duomenis apie gyvenamąjį namą, kilnojamąjį turtą ir ūkinį pastatą, o suvokimo detalizuoti, kas gyvenamajame name ar ūkiniame pastate yra įrengta, neturėjo, kadangi tiek pirtyje, tiek ūkiniame pastate galima įrengti šildymo sistemas, todėl pirties įrengimo atveju draudimo rizika papildomai neturėtų didėti. Be to, ieškovė kitokios informacijos apie ūkinį pastatą pateikti net ir negalėjo, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje šis pastatas įregistruotas būtent kaip „ūkinis“.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirties sąvoką vertina kaip didesnės draudimo rizikos, kadangi niekur, nei draudimo liudijime, nei Gyventojų turto draudimo taisyklėse, nei draudiko ir draudėjo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, jog pirtis yra didesnės draudimo rizikos objektas. Šiuo metu niekur nėra reglamentuota, jog pirtis turėtų būti laikoma didesnio pavojingumo objektu, dėl to ieškovė negalėjo žinoti ar numanyti, jog pirtis gali būti didesnės draudimo rizikos objektu, kadangi ir pats atsakovas, prie kurio sudarytos draudimo sutarties prisijungė ieškovė, to nežinojo. Teismas taip pat niekaip nepagrindžia ir nenurodo jokio teisės akto ar dokumento galinčio patvirtinti, jog pirtis yra laikoma didesnės rizikos. Draudėja, nežinodama atvejų, kuomet ūkiniam pastatui pagal jo paskirtį taikoma didesnė ar mažesnė draudimo rizika, kadangi draudikas to nepaaiškino, buvo įsitikinusi, jog pirties pastatui taikytina tokia pat draudimo rizika kaip ir paprastajam ūkiniam pastatui. Pati ieškovė buvo suinteresuota ir norėjo apdrausti savo turtą su tikslu, jog įvykus draudiminiam įvykiui gautų draudimo išmoką. Draudimo sutarties sudarymui reikšmingos informacijos nuslėpimas būtų neatitikęs pačios ieškovės interesų.

1.3. Pagal įstatymą informavimo pareiga nustatyta abejoms sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti; draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1029/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-661-464/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-778/856/2018).

1.4. Atsakovas, būdamas draudimo srities profesionalu, draudimo sutarties sudarymo metu turėjo pareigą ne tik išsiaiškinti, kokios paskirties ūkinį pastatą ieškovė ketina drausti, bet ir išaiškinti ieškovei draudimo taisykles, susijusias su ūkinio pastato draudimo rizika, kai skiriasi jo paskirtis ar specifikacija. Ieškovė, neišmananti draudimo srities esminių taisyklių, neturėjo jokio suvokimo apie tai, kad reikia detalizuoti draudžiamo ūkinio pastato rūšį ir paskirtį, tačiau sąmoningai ieškovė šios informacijos slėpti nesiekė. Būtent draudikas turėjo pareigą paaiškinti draudėjui draudimo rizikos taisykles, informuoti draudėją, kokiais atvejais gali draudimo rizika padidėti, kadangi būtent draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartis civ byla Nr. e2A-44-425/2019).

1.5. Gyventojų turto draudimo taisyklėse yra apibrėžta, kokius objektus galima apdrausti. Šių taisyklių 3.11 punkte be kita ko išaiškinama, kokius pastatus draudikas draudžia kaip ūkinius pastatus. Pagal draudimo taisykles, pirtis taip pat yra laikoma ūkiniu pastatu, jei yra draudžiamojo gyvenamojo namo teritorijoje. Draudimo sutartyje nėra pateikta jokio kito tikslesnio ūkinio pastato apibrėžimo, todėl tiek draudikas, tiek draudėjas privalo vadovautis minimu apibrėžimu. Nustatant, ar tai ūkinis ar ne ūkinis pastatas, nėra reikalinga detalizuoti jo vidinės struktūros, sandaros ir pan., kadangi draudimo taisyklėse įtvirtintas tik vienas kriterijus (pastato buvimo vieta) pagal, kurį draudikas įvertina, ar pastatas ūkinis ar ne. Ieškovė, net ir žinodama šias aplinkybes, negalėjo suprasti, kad statinys atitinkantis taisyklių 3.11 punktą (ūkiniai pastatai), nėra ūkinis pastatas.

1.6. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tik ji galėjo žinoti, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, kadangi draudimo sutarties sudarymo metu ūkiniame pastate jau buvo įrengta pirtis. Ieškovė nurodė, kad pastatas yra 100 procentinio baigtumo, tuo tarpu atsakovas, būdamas savo srities profesionalas ir žinodamas, jog draudimo sutarties esminė sąlyga yra ūkinio pastato paskirtis, turėdamas galimybę, neklausė, nesidomėjo ūkinio pastato paskirtimi ir jos nesužinojo. Pagal Gyventojų turto draudimo taisykles ir gyventojų turto draudimo liudijimą, ieškovės ūkinis pastatas yra apdraustas, nedetalizuojant jo vidaus sandaros, paskirties. Ieškovė draudimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti tikrųjų atsakovo ketinimų, ir jam tenkančių ekonominių padarinių, kai atsakovas savo elgesiu nuslėpė tikruosius savo ketinimus ir taip suklaidino ieškovę.

1.7. Taisyklių 12.2.4. punkte numatyta antroji alternatyvi sąlyga draudimo išmokos mažinimui – kai nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir / ar padidėjusią riziką – šiuo atveju akivaizdžiai neegzistuoja, kadangi po draudimo sutarties sudarymo apdrausto turto paskirtis ir kitos jo esminės sąlygos nesikeitė, taigi ir draudžiamo turto rizika nepadidėjo. Be to, pagal šias taisykles, galima apdrausti: pastatus ir statinius – butus,<...>, ūkinius pastatus, kurių grupei priklauso ir pirties statinys (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 punktas) <...>, tačiau, jose nėra nei vieno punkto, išskiriančio ūkinių pastatų kategorijas pagal jų rizikos laipsnį ar bent nurodančio, kad, priklausomai nuo ūkinio pastato paskirties, keičiasi ir jo rizikos laipsnis, todėl ieškovė be papildomo atsakovo išaiškinimo šios aplinkybės žinoti tiesiog negalėjo.

1.8. Atsakovas patikslinti ūkinio pastato vidinės struktūros ieškovės neprašė, siūlymo pakeisti draudimo sutartį ieškovei nepateikė, sutarties sudarymo metu rizikos apsaugos padidėjimo ar sumažėjimo sąvokų nepaaiškino, duomenų apie draudžiamą turtą netikrino, priešingai, atsakovas, prisiėmė draudžiamo ūkinio pastato draudimo riziką tokiu mastu bei tokiomis aplinkybėmis, kokios numatytos draudimo liudijime, todėl atsakovui už draudžiamą įvykį kyla pareiga atlyginti 100 procentinę draudėjo žalą ir pagrindo ją mažinti, šiuo atveju, nėra. Atsakovas turėdamas pareigą įsitikinti informacijos teisingumu ir žinodamas, kokia informacija bei duomenis jam svarbūs, nedėjo pastangų sužinoti draudimo sutarties sudarymui galimai reikšmingos informacijos.

1.9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, vertinant pirties sąvoką iš vidutinio vartotojo – ieškovės pusės, ji turėjo numatyti, jog draudžiant ūkinį pastatą, kuriame įrengta pirtis, būtina nurodyti, jog draudimo objektas yra būtent pirties paskirties objektas. Vien tai, kad ieškovė draudimo sutartį pasirašė, nereiškia, kad ji buvo susipažinusi ir su jos sąlygomis. Šiuo atveju nėra įrodyta, kad draudikas paaiškino draudėjai draudimo sąlygas, jog priklausomai nuo ūkinio pastato paskirties, keičiasi ir jo draudimo rizika. Taip pat nėra įrodyta, kad draudėja buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, draudimo sutarties sąlygomis bei jų ekonominėmis pasekmėmis, t. y. jai nebuvo paaiškintos galimos pasekmės, pasikeitus draudimo rizikai ir apie tai neinformavus.

10. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nutikus draudžiamajam įvykiui – gaisrui, administruojant žalos bylą, atsakovas konstatavo, kad draudėjas, apdrausdamas turtą nurodė klaidingą informaciją apie draudžiamą turtą bei nuslėpė, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis. Kaip paaiškėjo bylos administravimo metu, ūkiniame pastate buvo įrengta pirtis jau prieš sutarties sudarymą, tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas sumažinti draudimo išmoką vadovaujantis Taisyklių specialiųjų sąlygų 12.2.4. punktu.

2.2. Ginčo dalykas kyla ne dėl šildymo sistemų įrengimo galimybių, o dėl to, kokiam tikslui yra naudojamas draudžiamas turtas, t. y., ar jis naudojamas kaip ūkinis pastatas, pavyzdžiui, daiktų saugojimui, ar kaip daržinė, ar dirbtuvės, ir pan., ar ūkinis pastatas yra naudojamas kaip pirtis. Pabrėžtina, jog funkcinė pastato paskirtis, kaip nurodė ir pirmos instancijos teismas, galėjo būti žinoma išimtai tik draudėjui.

2.3. Draudžiant ūkinį pastatą, draudikui nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos pakankamumo ir patikimumo. Jeigu draudikas, sudarant draudimo sutartį, žinotų apie būsimą rizikos padidėjimą, draudimo sutartis būtų sudaryta apskaičiuojant kito dydžio draudimo įmoką. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše buvo nurodyta, jog pastatas įregistruotas kaip ūkinis pastatas, taip pat, pateikus draudžiamo objekto nuotraukas, kaip nurodė draudimo brokerė „nuotraukose matėsi tvarkinga sodyba“, Draudikas neprivalėjo tikslintis informacijos, kuri buvo aiški.

2.4. Ieškovės argumentai, kad niekur nėra reglamentuota, jog pirtis turėtų būti laikoma kaip didesnio pavojingumo objektu, dėl ko draudėja negalėjo žinoti ir numanyti, jog pirtis gali būti laikoma didesnės draudimo rizikos objektu, prieštarauja vidutinio vartotojo (pakankamai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus) galimybei suvokti, jog pirties veikimo principas ir visa inžinerinė sistema skiriasi nuo paprasto ūkinio pastato. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog draudimo rizika yra apibrėžta Taisyklių bendrųjų sąlygų 1.19 punkte. Be to, joks teisės aktas neįpareigoja draudiko išvardinti objektų sąrašo, lemiančio draudimo rizikos vertinimą. Draudikas, surinkęs informaciją iš draudėjo, tik įvertina, ar rizika yra draudžiama bei nustato rizikos draudimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019, 45 punktas).

2.5. Nors ieškovė teigia, kad suteikė visą jai žinomą informaciją, tačiau tik ji galėjo žinoti, kokią funkcinę paskirtį atlieką draudžiamas ūkinis pastatas, kadangi jis, remiantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 punktu, skirstomas į skirtingus pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Kadangi pagalbinis ūkio pastatas yra skirstomas į pastatus, kurie yra naudojami skirtingiems tikslams ir skirtingoms funkcijos atlikti, tik draudėjas galėjo žinoti, kokiai ūkinio pastato kategorijai yra priskiriamas jo ūkinis pastatas ir kokiems tikslams jis jį naudoja. Draudėjas, žinodamas, jog pirtis atlieka pagrindinę funkciją jos apdraustame pastate, turėjo pareigą šią informaciją atskleisti, kadangi draudikui nekilo abejonių dėl draudžiamo pastato, gavus nuotraukas – šis pastatas atrodė kaip sodyba.

2.6. Ieškovė analizuoja Taisyklių 3.11 punkte nurodytus objektus, kuriuos galima apdrausti, pabrėždama, kad draudimo objektu gali būti ūkinis pastatas. Tačiau minėtų taisyklių 3.11 punktas nenumato draudžiamų objektų sąrašo. Aptariamų taisyklių specialiųjų sąlygų 3.10 punkte nurodyta, kad draudikas draudžia ūkinius pastatus – draudikas to nekvestionuoja, ūkinis pastatas patenka po draudimo apsauga. Tačiau ieškovė netinkamai ginčo kontekste interpretuoja, kad pirtis laikoma ūkiniu pastatu, jei yra draudžiamojo gyvenamojo namo teritorijoje, taip pat, jog draudikas privalo vadovautis šiuo apibrėžimu ir nustatant, ar pastatas yra ūkinis, ar ne ūkinis, atsižvelgti tik į pastato atstumą.

2.7. Ieškovė nukrypsta nuo Taisyklių punkto, kuriuo remiantis buvo sumažinta draudimo išmoka: po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą. Esminė informacija apie draudimo objektą laikytina tikrovę atitinkanti, teisinga informacija apie pageidaujamą drausti turtą. Taisyklėse aiškiai detalizuota, kokią informaciją draudėjas turi pateikti apie draudžiamą objektą, vienas iš aspektų – naudojamo objekto paskirtis. Šiuo atveju visiškai nėra svarbus minėtų taisyklių punktas, detalizuojantis, kokius pastatus galima apdrausti bei nėra svarbus ūkinio pastato atstumtas, ginčo kontekste svarbu, kokią funkcinę paskirtį atliko draudžiamas objektas.

2.8. Nekilnojamojo turto registre draudėjui nenurodžius, kad ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, tik draudėjas galėjo žinoti, kokiai ūkinio pastato kategorijai yra priskiriamas jo ūkinis pastatas ir kokiems tikslams jis jį naudoja. Draudėjui, kaip vidutiniam vartotojui, turėjo būti akivaizdu, kad ūkinis pastatas, kuriame yra įrengta pirtis, turi didesnę draudžiamojo įvykio kilimo tikimybę (riziką), ypatingai kalbant apie gaisrą. Be to, draudėjas sutartį pasirašė, taigi buvo susipažinęs su jos sąlygomis, o kartu ir su Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, kurios buvo draudėjui įteiktos.

2.9. Ieškovės reikalaujama suma – 2 465,39 Eur, t. y. ieškovė reikalauja draudimo išmokos kartu su PVM dalimi, nors byloje yra nustatyta, jog ieškovė faktiškai šių išlaidų nepatyrė. Ieškovės pateiktoje statybos rangos sutartyje, trečiame punkte nurodyta, jog užsakovas (I. V.) darbų pradžioje sumoka 0,00 procentų bendros sumos avansą, už visą sutarties objektą sumoka po civilinio ginčo, kas įrodo, kad ieškovė šiai dienai nepatyrė jokių išlaidų, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti žalą, skaičiuojant jos dydį kartu su PVM. Ieškovei yra atlyginta 1 377,22 Eur suma (ji buvo apskaičiuota iš sąmatoje nurodytos galutinės sumos 3 175,79 Eur be PVM, pritaikant proporciją dėl neteisingai pateiktos informacijos ir ją sumažinus 44,94 procentais).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo atmestas, motyvuojant tuo, kad draudėjas draudimo sutarties sudarymo metu nepranešė draudimui apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos vertinimui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

15. CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra pabrėžęs vieno iš bendrųjų prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo – ypatingą svarbą draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-334-687/2015).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 10 d. atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apdraudė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Poliso draudėjas – K. B., naudos gavėjas ieškovė V. I., draudimo apsaugos laikotarpis 2022 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 11 d. (el. b. t. 1, l. 13–18, 63–68). Draudimo polise nurodyta, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); medinis, jo plotas 91 kv. m, 2002 statybos metai, pastato baigtumas 100 proc.; apdailos tipas – ekonomiškas, šildymo sistema – neapibrėžtas. Draudimo apsaugos variantas – apsauga plius, kuri apima rizikas: ugnis (gaisras, dūmai, suodžiai, tiesioginis žaibo trenkimas ir pan.); vanduo (šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos avarija ir pan.); gamtinės jėgos (audra, liūtis, kruša, sniego slėgis ir pan.); trečiųjų asmenų tyčinė veika (vagystė įsilaužiant, apiplėšimas ir pan.); apdraudžiama butui priklausanti bendra dalinė nuosavybė ir kt. (el. b. t. 1, l. t. 67 – 68).

18. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2022 m. raštas patvirtina, kad 2022 m. liepos 16 d. buvo gesinamas gaisras, ūkio paskirties pastate įrengtoje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikėtina gaisro priežastis-kitos priežastys (gaisras galimai kilo dėl įkaitusių metalinių konstrukcijų, kurios šilumą perdavė į medines konstrukcijas) (el. b. t. 1, l. 69).

19. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą mokėti 1 377,32 Eur draudimo išmoką, kuri buvo sumažinta 44,94 proc. vadovaujantis Taisyklių Nr. 039.1 specialių sąlygų 12.2.4. punktu, pagal kurį draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą (2.2 punktas) ar nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir / ar padidėjusią riziką (8.1 punktas) (el. b. t. 1, l. 22, 54).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė mokėti visą ieškovės prašomą draudimo išmoką pagal rangovo MB Sidma 2022 m. liepos 27 d. parengtą lokalinę sąmatą – 3 842,71 Eur (el. b. t. 1, l. 23–24). Draudimo bendrovė apskaičiavo mokėtinos sumos dalį tokia tvarka: draudimo suma pagal draudėjo sudarytą polisą sudarė 14 560,00 Eur, nurodžius, kad draudžiama pirtis draudimo suma padidėjo iki 32 396,00 Eur, nuostolio suma (pagal sąmatą) 3 175,79 Eur be PVM, proporcija (dėl neteisingos informacijos): 44,94 proc., todėl atlygintina suma pritaikius proporciją: 1 427,32 Eur be PVM, išskaita: 50,00 Eur. Išmokos dydis sudarė 1 377,32 Eur be PVM, nes draudikas neturi duomenų, kad draudėjas faktiškai patyrė PVM išlaidų (el. b. t. 1, l. 30).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atsisakė mokėti visą prašomą draudimo išmoką ir ją sumažino, motyvuodama tuo, kad po draudžiamojo įvykio išaiškėjo, jog sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudėjas drausdamas ūkinį pastatą, draudikui nenurodė, kad jame yra įrengta pirtis, ir sprendė, kad aplinkybė, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, yra esminė, turinti įtakos draudimo sutarties sudarymui, todėl draudikas turėjo teisę sumažinti draudimo išmoką.

22. Taisyklių specialių sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis sudaroma pagal draudėjo pateiktą visą žinomą informaciją apie aplinkybes galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos vertinimui. Draudėjas atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Taisyklių 2.2.1 punkte nurodyta, kad esminėmis aplinkybėmis laikoma: tikrovę atitinkanti, teisinga informacija apie pageidaujamą drausti turtą (pastato konstrukcijos, bendras plotas, tūris, paskirtis, apsaugos priemonės, statybos, rekonstrukcijos, remonto metai, nuolat ar ne nuolat gyvenamasis būstas, nuomojamas ar naudojamas pagal panaudos sutartį, kiti rizikos veiksniai); buvusių nuostolių ir įvykių istorija (2.2.2. papunktis); kitos aplinkybės aprašytos šiose taisyklėse ar išdėstytos prašyme sudaryti sutartį, jei toks prašymas yra teikiamas (2.2.3 papunktis). Taisyklių 12.2.4 punkte numatyta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba ją atsisakyti mokėti jeigu po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą (2.2 punktas) ar nebuvo pranešta apie pasikeitusia aplinkybes ir/ar padidėjusią riziką (8.1 punktas) (el. b. t. 1, l. 40 – 62).

23. Gyventojų turto draudimo polise Nr. LT22-GT-00043586-3 nurodyta, kad Draudimo sutartis sudaryta pagal Taisykles, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, ir, kad sumokėdamas įmoką draudėjas patvirtina, kad prieš sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvo supažindintas, jas suprato ir taisyklių kopiją gavo (el. b. t. 1, b. l. 65 – 66).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 7.17 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai skirstomi į sodybų ūkio pastatus, pagalbinio ūkio pastatus (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Nekilnojamojo turto registre draudėjui nenurodžius, kad ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, tik draudėjas galėjo žinoti, kokiai ūkinio pastato kategorijai yra priskiriamas jo ūkinis pastatas ir kokiems tikslams jis jį naudoja.

25. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė kitokios informacijos apie ūkinį pastatą pateikti net ir negalėjo, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje šis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas būtent kaip „ūkinis“, apeliacinės instancijos kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre pagalbinio ūkinio pastato paskirtis neįregistruota, ieškovė žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ūkiniame pastate yra pirtis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pagalbinio ūkio paskirties pastatai būtent ir atribojami pagal jų tikslinę paskirtį, kuri priklauso nuo techninių savybių. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirties veikimo principas ir visa inžinerinė sistema skiriasi nuo paprasto ūkinio pastato. Akivaizdu, kad pirties techninės savybės yra susijusios su karščio skleidimu, o tam yra reikalingas šilumos skleidimo šaltinis. Skirtingai nuo paprasto ūkinio pastato, kuriame nėra šildymo sistemos, pirtyje įrengta karščiui skleisti skirta inžinerinė sistema lemia didesnę draudimo riziką. Ieškovė nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog pirtis turėtų būti laikoma didesnio pavojingumo objektu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad draudimo rizika yra susijusi su veiksniais, lemiančiais didesnę draudimo objekto nuostolių atsiradimo tikimybę. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Dėl šildymo sistemos sąveikos su kitais objektais pirtis yra didesnio pavojingumo objektas ir tokį suvokimą lemia elementarių fizikos dėsnių atpažinimas, bet ne teisės aktuose įtvirtintas pirties kaip padidintos rizikos objekto individualizavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudėjas draudimo polise, drausdamas ūkinį pastatą – pirtį, aiškiai nurodė, kad pastatas medinis, šildymo sistema – neapibrėžtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudėjas negalėjo nežinoti, kad pirtyje nėra šildymo sistemos ir ją įvardinti neapibrėžta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vidutiniam vartotojui, turėjo būti akivaizdu, kad ūkinis pastatas, kuriame yra įrengta pirtis, turi didesnę draudžiamojo įvykio kilimo tikimybę (riziką).

26. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad draudėjas draudimo sutartį sudarė žinodamas apie aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė rėmėsi draudėjo pateikta informacija, buvo apžiūrėtos sodybos nuotraukos, Taisyklių 2.2.1 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai išvardinta, kas yra tikrovę atitinkanti, teisinga informacija apie pageidaujamą drausti turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo sutartyje šalys susitarė dėl paprasto ūkinio pastato apsaugos. Apie kaip draudimo rizikos padidėjimą lemiančią aplinkybę, jog ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, draudėjas privalėjo pranešti draudikei. Pačiam draudėjui nepateikus draudikui prieštaringos informacijos, Nekilnojamojo turto registre draudėjui nenurodžius, kad ūkiniame pastate yra įrengta pirtis, iš esmės sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad draudikui nekilo abejonių dėl draudžiamo ūkinio pastato. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas neturėjo pareigos reikalauti pateikti papildomą informaciją ir rinkti informacijos savo iniciatyva. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad draudikas turėjo teisę mažinti draudimo išmoką, dėl to, kad po draudžiamojo įvykio išaiškėjo, jog sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą.

27. Dėl ieškovės argumento, kad nėra įrodyta, jog draudėja buvo supažindinta su draudimo taisyklėmis, draudimo sutarties sąlygomis bei jų ekonominėmis pasekmėmis, t. y. jai nebuvo paaiškintos galimos pasekmės, pasikeitus draudimo rizikai ir apie tai neinformavus, teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja draudiką sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, o prieš sudarant draudimo sutartį – įteikti jų kopiją draudėjui. Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, jog kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

28. Draudimo polise nurodyta, kad Taisyklės yra sutarties sudedamoji dalis (el. b. t. 1, l. 15). Sumokėdamas draudimo įmoką draudėjas patvirtino, kad pritaria draudimo sutarties sąlygoms, kad yra supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis (el. b. t. 1, l. 16, 66). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei kaip naudos gavėjai buvo sudarytos tinkamos galimybės susipažinti su atsakovės standartinėmis Taisyklėmis, kadangi jos paskelbtos BTA internetiniame puslapyje, ir tokia informacija nurodyta Draudimo polise (el. b. t. 1, l. 16, 66). Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad Taisyklės ieškovei buvo atskleistos ir turėjo būti žinomos.

29. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

30. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y. priteisti 2 465,39 Eur sumą su PVM. Ieškovė prašė priteisti draudimo išmokos sumą mažinant nuo 3 842,71 Eur iki 2 465,39 Eur sumos (su PVM), nes 1 377,32 Eur (be PVM) draudimo išmokos suma buvo pervesta į I. V. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Taigi, ieškinio reikalavimą sudarė 2 465,39 Eur suma su PVM (21 proc. PVM suma nuo išmokėtos 1 377,32 Eur sumos ir likusi neišmokėta draudimo suma su PVM). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visa apimtimi.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl neišmokėtos draudimo sumos su PVM pagrįstumo, tačiau, sprendžia, kad dėl 21 proc. PVM sumos nuo išmokėtos 1 377,32 Eur sumos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir ieškinio reikalavimus visa apimtimi atmetė.

32. Taisyklių 10.19 punkte numatyta, kad jeigu jūs nusprendžiate po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo išmoka mokama išskaičiavus projektavimo, planavimo, derinimo išlaidas, socialinio draudimo, PVM, pelno mokesčius (el. b. t. 1, b. l. 54).

33. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus: statybos rangos sutartį Nr. 2022 08 01, sudarytą tarp I. V. ir MB Sidma, taip pat 2022 m. rugpjūčio 18 d. atliktų darbų aktą, kuriame aiškiai matyti, jog pirties remonto darbų apskaičiuota kaina su PVM – 3 842,71 Eur suma, 2022 m. liepos 27 d. lokalinę sąmatą. Ieškovė nurodė, kad sąskaitos faktūros pateikti negali, kadangi, kaip matyti iš MB Sidma pažymos ir 2023 m. balandžio 6 d. aiškinamojo rašto, PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta dėl to, jog MB Sidma K. B. buvo pritaikiusi sumokėjimo atidėjimą iki išsispręs civilinis ginčas (el. b. t. 1, l. 101, 110 – 11, 112, 113).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 yra išaiškinęs, kad aplinkybė, [jog] dar neatlikti sugadinto apdrausto daikto atkūrimo (remonto) darbai, nėra pagrindas mažinti išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma. Apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Taisyklėse draudimo išmokos dydžio nustatymas siejamas su apdrausto turto atkūrimo darbais. Bylos duomenys patvirtina, kad turtas yra suremontuotas, rangos darbus atliko PVM mokėtojas, pateikta rangos sutartis, atliktų darbų aktas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad draudimo išmoka neturėjo būti mažinama PVM suma. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 299,73 Eur sumą (turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta: 1 427,32 Eur + 299,73 Eur PVM – 50,00 Eur išskaita = 1 677,05 Eur su PVM) – (draudikas apskaičiavo ir išmokėjo: 1 427,32 Eur be PVM – 50,00 Eur išskaita = 1 377,32 Eur be PVM)) bei procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė visa apimtimi, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį ir 1 089,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 12 procentų (299,73 Eur x 100 proc. / 2 465,39 Eur). Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 137,40 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

40. Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės apeliacinį skundą iš dalies dėl 299,73 Eur nesumokėtos draudimo išmokos priteisimo, kitą skundo dalį atmetė. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 12 procentų (299,73 Eur x 100 proc. / 2 465,39 Eur). Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 79,32 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 299,73 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt trijų centų) neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (299,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,40 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir keturiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 79,23 Eur (septyniasdešimt devynių eurų ir dvidešimt trijų centų) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.