- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-44-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07146-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. V. S.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UADBB „Maksidora“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-44-425/2019.
teisėja Inga Staknienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07146-2017-7.
2019 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės UADBB „Maksidora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13293-779/2019 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“, UADBB „Maksidora“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. S. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UADBB „Maksidora“ 7382,76 Eur neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 321,61 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-09-15 Būsto draudimo liudijimo TIA Nr. (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – Būsto draudimas) apdrausti gyvenamasis namas, 10500 Eur draudimo sumai, ir jame esantis namų turtas, 10790 Eur draudimo sumai, naudos gavėju nurodytas V. V. S., taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 067 (2015-07-01 redakcija, galiojanti nuo 2015-07-13) (toliau – Taisyklės). 2016-02-18 kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas namas, todėl ieškovas kreipėsi dėl draudimo išmokos. AB „Lietuvos draudimas“ informavo, jog nuostolių suma dėl namo sunaikinimo sudaro 10500 Eur, o dėl turto sunaikinimo – 2850,30 Eur, tačiau dėl neatskleistos informacijos apie draudimo riziką, draudimo išmoka mažintina iki, atitinkamai, 4826,85 Eur ir 1140,69 Eur. Prieš sudarant draudimo sutartį ir išduodant būsto draudimo liudijimą, ieškovas suteikė visą informaciją, susijusią su namu, kadangi nurodė jo adresą ir unikalų numerį, kurio pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ turėjo galimybę identifikuoti pastatą ir jo paskirtį, kad įvertinti draudimo riziką, taigi, ieškovas elgėsi sąžiningai, jokios informacijos nenuslėpė, bendradarbiavo. AB „Lietuvos draudimas“ nesikreipė dėl papildomos informacijos pateikimo ar jos patikslinimo, nepasinaudojo teise prieš sudarant sutartį patikrinti jos sudarymui būtiną informaciją, taigi, ieškovo pateikta informacija buvo aiški, suprantama. AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad po gaisro buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir nustatyta, jog namas nebuvo nuolatos gyvenamas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančios informacijos ir įrodymų. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nurodė, kad name nebuvo įrengta šildymo sistema ir kiti patogumai, kurių dėka galima nuolatos gyventi, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi tam, kad nuolatos gyventi name, stacionari šildymo sistema nėra būtina, ji gali būti ir mobilaus pobūdžio, be to, ieškovas informavo, jog name įrengtas židinys. Frazė „ir kiti patogumai“ neįvardinta ir nedetalizuota, todėl lieka neaišku, kas turima omenyje. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nurodė, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra kitu adresu. Tačiau tai neleidžia spręsti, jog name nebuvo nuolat gyvenama.
3. Draudimo išmoka buvo neišmokėta ir dėl UADBB „Maksidora“ netinkamo pareigų vykdymo, kurios darbuotojas nesupažindino ieškovo su AB „Lietuvos draudimas“ parengtomis ir šiuo atveju taikytinomis Taisyklėmis, taip pat neįteikė šių taisyklių kopijos. Tokie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kurie nustato pareigą draudėją supažindinti su taikytinomis taisyklėmis ir įteikti jam tokių taisyklių kopiją. Draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ sudarė UADBB „Maksidora“, kuri veikdama kaip draudimo brokerių bendrovė, draudimo sutarties prasme nėra savarankiška sutarties šalis, o sutartį pasirašė kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovė: sutarties šalys yra AB „Lietuvos draudimas“ bei ieškovas o UADBB „Maksidora“ nėra savarankiška draudimo sutarties šalimi. Taigi draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl bendrų AB „Lietuvos draudimas“ ir UADBB „Maksidora“ veiksmų, kurie sukėlė žalą – ieškovas neteko draudimo išmokos dalies, nors pats nei jokių teisės aktų reikalavimų, nei sutartinių nuostatų nepažeidė – atskleidė visą informaciją bei sumokėjo draudimo įmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš UADBB „Maksidora“, priteistė 7382,76 Eur žalos atlyginimą, 321,61 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7704,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-02-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą V. V. S. naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad Būsto draudimo taisyklių A skyriaus II dalies 2 punkte įtvirtintos (ne)nuolat gyvenamo būsto sąvokos ieškovui nebuvo privalomos ir jis neprivalėjo informuoti AB „Lietuvos draudimas“ apie šias esmines aplinkybes, todėl turi teisę į 7382,76 Eur sumą, atitinkančią neišmokėtą draudimo išmokos dalį, tačiau tokia pareiga ieškovui nekilo dėl to, kad UADBB „Maksidora“ draudimo brokeris, o ne AB „Lietuvos draudimas“ aiškiai ir suprantamai nesuteikė jam būtinos, teisingos, išsamios ir neklaidinančios informacijos apie būsto priskyrimą (ne)nuolat gyvenamam, ieškovui neįteikė Būsto draudimo taisyklių kopijos. Kita vertus, AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pagrindą pasitikėti UADBB „Maksidora“ draudimo brokerio, kaip verslininko profesionalo, pateiktais Būsto draudimo liudijimu ir pasiūlymu, todėl pagrįstai draudimo išmoką sumažino 7382,76 Eur suma dėl neatskleistos draudimo rizikos, tačiau ši nebuvo atskleista, kadangi UADBB „Maksidora“ draudimo brokeris, o ne ieškovas Būsto draudimo liudijime Namą priskyrė nuolat gyvenamam būstui, neturint tai pagrindžiančių patikimų duomenų, nepašalinęs pagrįstų abejonių dėl galimybės Name gyventi nuolat. Taigi UADBB „Maksidora“, atstovaujama draudimo brokerio, nevykdė pareigos veikti ieškovo interesais, nes nevykdė įstatymų numatytų pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 straipsnio 2 dalis, 6.2286 straipsnio 1 dalis, DĮ 164 straipsnio 2 dalis), neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
6. 7382,76 Eur sumos, atitinkančios neišmokėtą draudimo išmokos dalį, ieškovas negavo ne dėl AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįsto atsisakymo ją išmokėti, o dėl nurodytų UADBB „Maksidora“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis). Ši suma pripažintina ieškovo nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), kuriuos UADBB „Maksidora“ padarė dėl nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1-3 dalys), todėl privalo juos atlyginti (DĮ 164 straipsnio 2 dalis, CK 6.2286 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu AB „Lietuvos draudimas“ tokia pareiga nekyla, nes, priešingu atveju, tai reikštų, kad ji neteisėtai atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos, tuo tarpu nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pagrindą tai padaryti dėl neatskleistos draudimo rizikos (CK 6.993 straipsnio 6 dalis), be to, jos ir UADBB „Maksidora“ nesieja pavedimo (CK XXXVI sk.) ar kitokie teisiniai santykiai, kurie lemtų atsakomybę už UADBB „Maksidora“ padarytą žalą (CK 6.257, 6.265 straipsniai) ir vėlesnės regresinės prievolės atsiradimą (CK VII sk.), kadangi UADBB „Maksidora“ yra viena iš draudimo rinkos dalyvių, nuo AB „Lietuvos draudimas“ nepriklausoma draudimo tarpininkė, kuri privalo vadovautis ieškovo, o ne AB „Lietuvos draudimas“ interesais, pagaliau, jų solidari civilinė atsakomybė nėra galima, kadangi draudimo išmokos dalies neišmokėjimu AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui padarytų ne žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o neįvykdytų savo pareigos natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis), todėl nebūtų pagrindo pripažinti jų veiksmais bendrai padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), kito solidarios civilinės atsakomybės pagrindo teismas nenustatė, solidari civilinė atsakomybė nėra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).
7. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovo naudai iš draudimų brokerių bendrovės taip pat priteisti kompensacines ir procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UADBB „Maksidora“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei UADBB „Maksidora“ atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, padarė esminius procesinius pažeidimus. Šiuo atveju atsakovė UADBB „Maksidora” yra privaloma tvarka apdraudusi civilinę atsakomybę Akcinėje draudimo bendrovėje (toliau – ADB) „Balticums Lietuvos filialas“, o draudimo liudijimas, išduotas 2014-09-30, buvo galiojantis nuo 2014-10-01 iki 2015-09-30, dėl ko draudimo apsaugos laikotarpis apėmė ir 2015-09-15 dieną, kai buvo išduotas ieškovui V.V. S. Būsto draudimo liudijimas. Tačiau ši draudimo bendrovė į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo, dėl ko civilinė byla negali būti išnagrinėta apeliacine tvarka. Šiuo atveju konstatuotina, kad dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šie pažeidimai, atsižvelgiant į jų pobūdi, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, o jų nepašalinus, byla gali būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu paties ieškovo pozicija keitėsi, o be to iki ginčo draudimo poliso išdavimo, ieškovas tą patį objektą ketino apdrausti tiesiogiai pas AB „Lietuvos draudimas” ir gavo iš pastarojo pasiūlymą ir draudimo polisą, kuriame nurodyta, kad turtas nėra nuolat gyvenami pastatai. Šis draudimo pasiūlymas išreikalautinas iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Šis įrodymas patvirtins, kad ieškovas gavo du pasiūlymus iš AB „Lietuvos draudimas“ sudaryti sutartį, kai tas pats objektas draudžiamas kaip nuolat gyvenamasis namas ir kaip ne gyvenamasis namas. Šis įrodymas patvirtins, kad ieškovas sąmoningai pasirinko drausti būstą kaip nuolat gyvenamąjį namą, nors žinojo ir suprato, kad draudiminė apsauga gali būti nustatoma ir kaip ne gyvenamajam namui. Negana to, pats ieškovas savo parašu patvirtino, kad Taisyklės jam yra išaiškintos ir įteiktos, juo labiau kad jas buvo galima rasti internetiniame tinklalapyje. Nagrinėjamu atveju visos aptartos ir į polisą įrašytos sąlygos ir duomenys ieškovui buvo tinkami, bet atsitikus draudžiamajam įvykiui ir draudimo bendrovei išmokėjus tik dalį išmokos, ieškovas pradžioje bandė įrodyti, kad jis ten pastoviai gyveno, bet nepavykus, pakeitė savo nuomonę ir pradėjo teigti, kad jis nesuprato, ką reiškia nuolat gyvenami pastatai. Visos polise įrašytos sąlygos ir sumos klientui tiko ir yra aiškios, nedviprasmiškos. Visos draudimo sąlygos buvo aiškiai aptartos ir surašytos polise. Ir prieš sudarant sutartį, ir ją jau sudarius, klientas turėjo visas galimybes kreiptis į draudiką ar į brokerį dėl kilusių neaiškumų. Brokerio laiške klientui primenama, kad esant reikalui polisą galima koreguoti. Brokeris klientui netgi siūlo atlikus remonto darbus, namą pervertinti ir drausti jį jau ne likutine, o atkuriamąja verte. Tai parodo, kad brokeris tinkamai rūpinosi kliento turto apsauga ne tik prieš sudarant sutartį, bet ir apie jos koregavimą ateityje, kas dar labiau apsaugotų kliento turtą.
11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kliento atsakomybės už neteisingai pateiktus duomenis brokeriui, nors tikėtina, kad ieškovas pateikė klaidingus duomenis, norėdamas sumažinti draudimo įmoką bei neįrodė, kad pastatas buvo nuolat gyvenamas. Itin reikšminga ir tai, kad ieškovas neginčijo Draudimo sutarties sąlygų, neprašė pripažinti sutartį iš dalies negaliojančia. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškinį atmesti neįrodžius atsakovės UADBB „Maksidora“ kaltės bei netesėtų veiksmų. Be to, ieškovas kaip žalą įvardija negautą draudimo išmoką, tačiau ieškovas nėra sumokėjęs draudimo įmokos tokio dydžio, kuri nustatyta draudžiant negyvenamus pastatus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovės apeliacinio skundo tenkinimo ar atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
13. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ įsitikinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas tuo atveju, jei draudiko įtraukimas ar neįtraukimas darytų įtaką jo teisėms ir(ar) pareigoms. Šiuo konkrečiu atveju AB „Lietuvos draudimas“ neturi jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, kad prievolių pagal sudarytą draudimo sutartį vykdymui įtakos turėtų tas faktas, kad byla dėl brokerio civilinės atsakomybės buvo išnagrinėta neįtraukus į ją brokerio draudiko. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ savo iniciatyva siuntė pasiūlymo formą, kuri buvo užpildyta konkretaus pardavimų darbuotojo ir pateikta ieškovui, tačiau nei poliso forma, nei griežtos atskaitomybės blankas tokiems veiksmams atlikti nebuvo naudojami. Dėl šios priežasties, AB „Lietuvos draudimas“ neturi šio dokumento kopijos, tačiau gali patvirtinti, kad draudimo pasiūlymas buvo suformuotas pagal NT registro išrašą, todėl pasiūlyme buvo nurodyta, kad siūloma drausti ne nuolat gyvenamą namą. Kitos sąlygos buvo parinktos draudiko, todėl po gaisro pradėjus žalos bylos administravimą, draudimo poliso kaina buvo perskaičiuota pagal sudaryto poliso sąlygas, o ne pasiūlyme nurodytą kainą. Pažymėtina, kad šį pasiūlymą ieškovas buvo pateikęs teismo posėdžio metu, todėl šis dokumentas yra išreikalautinas būtent iš ieškovo. Atsakovė nurodo sutinkanti su apeliacinio skundo argumentu, kad žalos dydis turėjo būti vertinamas plačiau, aiškinantis, kokia žala kilo dėl neva netinkamai atliktų brokerio pareigų. Galiausiai net nusprendus, kad ji lygi neišmokėtos draudimo išmokos daliai, atitinkamai turėtų būti atimta iš šios sumos ieškovo nesumokėtos draudimo įmokos (sutaupytų pinigų) dalis. Nepaisant to, ieškovui esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, turėjo būti žinoma ir suprantama draudimo polise įrašyta draudimo sąlyga, nurodanti, kad turtas yra draudžiamas kaip „nuolat gyvenamas“ ir tai, kad jeigu pastatai nėra nuolat gyvenami – bus didesnė draudimo įmoka (jo kaip ilgamečio AB „Lietuvos draudimas“ kliento patirtis taip pat suponuoja išvadą, kad jam nebuvo jokia staigmena, kad yra Taisyklės, kad jose yra nurodytos atitinkamos sąlygos ir jų paaiškinimai, jei poliso sąvokos neaiškios).
14. Atsiliepimu ieškovas V. V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla ADB „Balticums Lietuva filialas“ jokių teisių ir pareigų savaime neliečia, kadangi teisminis ginčas yra kilęs būtent tarp ieškovo, apeliantės ir AB „Lietuvos draudimas“. Vien tas faktas, kad yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, nesudaro pagrindo traktuoti, jog ADB „Balticums Lietuva filialas“ sukuriamos teisės ir pareigos šioje civilinėje byloje. Be to, apeliantė šio klausimo pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė, o ADB „Balticums Lietuva filialas“ nereiškė prašymo įtraukti į bylą bei neteikė kitų procesinių dokumentų bylos nagrinėjimo metu, nors apeliantė ir nurodo, kad informavo ADB „Balticums Lietuva filialas“ apie bylą. Be to, vertinimas, kad ADB „Balticums Lietuva filialas“ neįtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, yra išdėstytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamoje praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Būsto draudimo liudijime Namą nuolat gyvenamam būstui priskyrė UADBB „Maksidora“ draudimo brokeris, kuris tai nustatė ne pagal Būsto draudimo taisyklių A skyriaus II dalies 2 punkte pateiktą nuolat gyvenamo būsto apibrėžimą, bet remdamasis vien tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantė, ieškovas nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios teigė, jog tretysis asmuo visus duomenis, reikalingus sutarties sudarymui, ėmė iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo; kad ieškovas buvo nurodęs nekilnojamojo turto unikalų numerį ir adresą bei kitas aplinkybes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas itin reikšminga ir tai, kad ieškovas negavo Būsto draudimo taisyklių, su jomis nebuvo supažindintas, todėl nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad neva ieškovas pasirašytinai jas gavo. Bylos nagrinėjimo metu šis faktas nenustatytas. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog sudarė tokią draudimo sutartį, kuri yra reikalinga sudaryti būtent jo būsto draudimui, pasikliovė draudimo brokerio profesionalumu ir sąžiningumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi UADBB „Maksidora” civilinę atsakomybę apdraudusi įmonė (ADB „Balticums Lietuvos filialas“) nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
19. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, dėl atsakovės nurodomo asmens – ADB „Balticums Lietuvos filialas“, materialinių teisių ir pareigų joks procesinis sprendimas nėra priimtas. Vien aplinkybė, kad atsakovės nurodomoje draudimo bendrovėje yra apdrausta draudimo brokerių įmonės civilinė atsakomybė, automatiškai nepatvirtina, jog yra nuspęsta dėl šio asmens materialinių teisių ir pareigų. Kita vertus, ši aplinkybė, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą bei ieškovo atstovas nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atsakovė UADBB „Maksidora“ reikalavimą dėl ADB „Balticums Lietuvos filialas“ įtraukimo į civilinį procesą pareiškė tik apeliaciniame skunde, kas kelia abejonių, ar pati atsakovė išties vertino egzistuojant pagrindui nurodomą bendrovę įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, juo labiau kad draudimo išmokos išmokėjimo/ neišmokėjimo aspektai yra savarankiški atsakovės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusios įmonės tarpusavio klausimai, kylantys iš atitinkamo tarpusavyje sudaryto susitarimo.
21. Papildomai pažymėtina ir tai, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pripažino informavusi ADB „Balticums Lietuvos filialas“ apie vykstantį civilinį procesą pirmosios instancijos teisme, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ADB „Balticums Lietuvos filialas“ būtų kreipęsis į pirmosios į instancijos teismą ir pateikusi prašymą įtraukti ją į bylą.
22. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko apeliantės nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Be to, nenustatyta, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta apeliantės nurodomo neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jam sukėlė, juo labiau kad atsakovės ir jos civilinę atsakomybę apdraudusio asmens tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
23. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka teismo savo iniciatyva atliekamą vertinimą, lemia procesiniuose dokumentuose išdėstyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra nustatytas, todėl, atsižvelgiant į tai, jog dėl šių aplinkybių ginčas byloje nekyla, o skundžiamame sprendime šios aplinkybės aptartos itin išsamiai ir detaliai, teisėjų kolegija papildomai klausimo dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės nenagrinėja ir plačiau dėl to nepasisako.
24. Be to, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
25. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar draudimo brokerio veiksmai buvo ieškovui V. V. S. kilusios žalos sąlyga, kas atitinkamai lemia ieškovo patirtos žalos atlyginimą.
26. Iš byloje esančių duomenų išties matyti, kad 2015-09-15 AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikas, tarpininkaujant UADBB „Maksidora“ draudimo brokeriui E. B., išdavė V. V. S., kaip draudėjui, Būsto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) (toliau – Būsto draudimo liudijimas), kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2015-09-16 00:00 val. iki 2016-09-15 24:00 val. apdraustas nurodytas namas (toliau – Namas) ir jame esantis turtas, atitinkamai 10500 Eur ir 10790 Eur draudimo sumai, naudos gavėju nurodytas V. V. S.. Būsto draudimo liudijime Namas priskirtas nuolat gyvenamiems pastatams, taip pat numatyta, kad taikomos Būsto draudimo taisyklės Nr. 67 (2015-07-01 redakcija, galiojanti nuo 2015-07-13) (toliau – Būsto draudimo taisyklės). 2016-02-18 apie 03:54 val. Namas sudegė. Už Namo sunaikinimą AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo V. V. S. 4826,85 Eur draudimo išmoką, kurią sumažino 5673,15 Eur – proporcingai nesumokėtai draudimo įmokai, nes V. V. S. neinformavo apie rizikos pasikeitimą: apdraustas Namas nebuvo nuolat gyvenamas. Už Name buvusio turto sunaikinimą AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo V. V. S. 1140,69 Eur draudimo išmoką, kurią sumažino 1709,61 Eur – proporcingai nesumokėtai draudimo įmokai, nes V. V. S. neinformavo apie rizikos pasikeitimą: apdraustas Namas nebuvo nuolat gyvenamas.
27. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje esančias aplinkybes, o taip pat ir susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendė, kad V. V. S. reikalavimai AB „Lietuvos draudimas“ atmestini, o UADBB „Maksidora“ – tenkintini, kadangi UADBB „Maksidora“ draudimo brokeris V. V. S. aiškiai ir suprantamai nesuteikė jam būtinos, teisingos, išsamios ir neklaidinančios informacijos apie būsto priskyrimą (ne)nuolat gyvenamam pastatui, neįteikė Būsto draudimo taisyklių kopijos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.
28. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, DĮ 164 straipsnio 2 dalies, kuri galiojo draudimo sutarties sudarymo bei vykdymo metu, pagrindu draudimo brokerių įmonė CK nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl pareigos veikti šių asmenų interesais nevykdymo. CK 6.228⁶ straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, jog verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Be to, CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje be kitų nuostatų įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.
29. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neleidžia nustatyti konkrečių draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau ginčas byloje nekyla, jog draudimo brokeris kontaktavo su ieškovu ir sąmoningai pažymėjo draudžiamąsias patalpas, kaip gyvenamas. Atsižvelgiant į trečiojo asmens E. B. ir ieškovo V. V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, nėra pagrindo vertinti, jog draudimo brokeris išvis nesidomėjo ieškovo situacija ir savavališkai, nesiaiškinęs jokių aplinkybių, žymėjo draudžiamą Namą, kaip nuolat gyvenamas patalpas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės neleidžia vertinti, jog draudimo brokeris tinkamai įvykdė pirmiau aptartas jam, kaip verslininkui, kylančias pareigas dėl suprantamos ir aiškios informacijos pateikimo, juo labiau kad ieškovo V. V. S. paaiškinimai, kurie nėra paneigti byloje esančiais įrodymais, rodo, kad jis draudimo sutartį pasirašė per itin trumpą laiką tik privažiavęs prie draudimo brokerių įmonės. Trečiasis asmuo E. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tokius ieškovo argumentus nei patvirtino, nei paneigė, kadangi tiksliai negalėjo įvardinti, kokiu būdu ir kaip ieškovui, kuris yra vartotojas, suteikė informaciją apie esmines sudaromos sutarties sąlygas.
30. Papildomai pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo draudimo sąlygų klausimu formuojamą teismų praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga įrodyti, jog informavimo pareiga buvo įvykdyta, tenka draudikui. Draudikas turi įrodyti, kad konkreti Sutarties (Draudimo taisyklių) sąlyga buvo ne tik gramatiškai aiški, bet ir kad vartotojas turėjo galimybę priimti sprendimą dėl Sutarties sudarymo suprasdamas jam potencialiai reikšmingus draudimo sutartyje įtvirtintos garantijos apribojimo ekonominius padarinius. Tipinė sąlyga (kuria vartotojas patvirtina, kad prieš sudarant sutartį su draudimo taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo) patvirtina supažindinimo ir draudimo taisyklių kopijos gavimo faktų įvykimą, o ne visišką ir tinkamą draudikui tenkančios informavimo pareigos įvykdymą. Svarbu išsiaiškinti, ar draudėjas turėjo galimybę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį. Tokiai galimybei esant, vartotojui turėjo būti išaiškintas ryšys tarp suteikiamos apsaugos apimties ir mokamos įmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-701/2016).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog turint omenyje būsto priskyrimo (ne)nuolat gyvenamam esminę reikšmę AB „Lietuvos draudimas“ prisiimtos draudimo rizikos laipsniui, nuo kurio priklauso Būsto draudimo liudijimo sąlygos, Būsto draudimo taisyklių numerio, redakcijos nurodymas Būsto draudimo liudijime, jų paskelbimas AB „Lietuvos draudimas“ interneto svetainėje susiklosčiusių vartojimo teisinių santykių kontekste, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo teisės principais, nesudaro pagrindo išvadai, kad V. V. S. buvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su Būsto draudimo taisyklių A skyriaus II dalies 2 punktu, todėl jame įtvirtintos (ne)nuolat gyvenamo būsto sąvokos V. V. S. nebuvo privalomos ir jis neprivalėjo informuoti AB „Lietuvos draudimas“ apie šias esmines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiu vertinimu sutinka ir sprendžia, kad, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju vien tik ieškovo pasirašyta sąlyga dėl susipažinimo su draudimo taisyklėmis neatleidžia atsakovės nuo pareigos suprantamai išaiškinti sudaromos draudimo sutarties esmines aplinkybes.
32. Įvertinus byloje esančius įrodymus, o taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu draudimo brokerio, V. V. S. bei AB „Lietuvos draudimas“ išdėstytas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, jog ieškovas siekė sudaryti draudimo sutartį ir užtikrinti turto apsaugą. Konkrečios sutarties sąlygos, kaip nurodė pats ieškovas, jam nebuvo tiek aktualios, kadangi jis vertino mokamos įmokos dydį bei draudiminio įvykio atveju išmokėtiną sumą. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės UADBB „Maksidora“ vykstančiame procese išdėstyta pozicija, jos vartotojas taip pat privalo būti atsakingas bei apdairus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas išvis buvo supažindintas su draudimo taisyklių sąlyga dėl negyvenamųjų bei gyvenamųjų patalpų, o taip pat ar ši sąlyga bei jos teisiniai padariniai buvo išaiškinti, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo pastatas-poilsio namelis, todėl atsakovės UADBB „Maksidora“ darbuotojui trečiajam asmeniui draudimo brokeriui E. B. tai turėjo būti papildoma paskata išsiaiškinti ar tikrai ginčo pastatas-poilsio namelis (duomenys neskelbtini) kaime bus draudėjo V. V. S. nuolat gyvenami pastatai ar tik epizodiškai, nes Būsto draudimo liudijime nurodyta draudėjo V. V. S. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
33. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pats draudimo brokeris trečiasis asmuo E. B. nurodė, jog iš esmės klausė ieškovo V. V. S. apie tai, ar draudžiamame name bus gyvenama nuolat. V. V. S. iš esmės neginčijo tokios aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Būsto draudimo taisyklių A skyriaus II dalies 2 punkte būsto priskyrimas (ne)nuolat gyvenamam siejamas su inter alia draudėjo ir jo šeimos narių gyvenimo jame trukme – (ne) mažiau nei 9 mėnesiais per metus, būsto priskyrimas nuolat ar ne nuolat gyvenamajam pastatui, yra viena esminių draudimo sutarties nuostatų, nuo kurios priklauso draudimo apsauga besinaudojančio asmens galimai kilsiančių nuostolių atlyginimo apimtis. Tokių aplinkybių, t.y. kad ši sąlyga konkrečiai ieškovui nebuvo išdėstyta ir paaiškinta, apeliacinės instancijos teisme nepaneigė ir atsakovės atstovas (trečiasis asmuo, sudaręs draudimo sutartį). Priešingai, E. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teiravosi ieškovo, ar šis ketina gyventi draudžiamame pastate nuolat ar ne, kas niekaip nėra susiję su konkrečiu 9 mėnesių draudžiamame pastate gyvenimo trukmės bei draudimo sutarties ekonominių pasekmių išaiškinimu. Taigi byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su viena iš esminių draudimo sutarties sudarymo sąlygų bei šios sąlygos ekonominių pasekmių.
34. Kita vertus, draudimo brokeris, kurio ūkinė komercinė veikla yra būtent draudimo sutarčių sudarymas, matydamas nekilnojamojo turto duomenis viešajame registre, o būtent, jog draudžiamas Namas yra poilsio namelis, turėjo pareigą detaliau išsiaiškinti bei ieškovui paaiškinti pirmiau aptartą vieną esminių draudimo sutarties sąlygų, susijusių su nuolat gyvenamų patalpų sąvoka bei atitinkamai jos pagrindu kylančiomis pasekmėmis. Tačiau to, kaip jau minėta pirmiau, padaryta nebuvo.
35. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas bei nepagrįstai priteisė žalą iš atsakovės.
36. Išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su ieškovo pozicija dėl gyvenamųjų patalpų proceso eigoje keitėsi. Kaip matyt iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų ieškovo paaiškinimų, jis akivaizdžiai neskyrė ir nevertino (ne)gyvenamų patalpų sąvokos, kuri jam nebuvo išaiškinta, ekonominių pasekmių, dėl ko vertintina, kad jo valia buvo išreikšta sudaryti konkretaus dydžio draudiminės apsaugos sutartį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovas sąmoningai veikė siekdamas suklaidinti draudimo brokerį, jam tyčia neatskleidė ar nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl ko aptariami apeliacinio skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, juo labiau kad byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti, kad draudimo taisykles ieškovas išties gavo.
37. Kartu apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir pagrindo mažinti ieškovui priteistą žalą, kadangi jo atlikti veiksmai, kurie nurodomi apeliaciniame skunde (nepakankamas atidumas ar per didelis nerūpestingumas) neturi įtakos draudimo sutarties sudarymo aplinkybėms, kurios, kaip jau minėta pirmiau, akivaizdžiai pažeidė vartotojo interesus, kadangi nebuvo atskleistos esminės draudimo sutarties sąlygos, dėl ko jis neturėjo galimybės rinktis ir įvertinti, kad jam suteikiama kitokios apimties draudiminė apsauga. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, išklausius atsakovių bei trečiojo asmens dėstomas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų sąlygų skirtumas buvo neabejotinai aiškus ir suprantamas pačiam draudimo brokeriui.
38. Apeliantė taip pat kelia klausimą ir dėl pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio bei patikslinto ieškinio. Vertina, kad nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu buvo keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, o taip pat ieškovo pareikšto ieškinio bei patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, jog konstatuoti buvus civilinio proceso pažeidimų nėra pagrindo. Esminiu tiek pirminio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimu buvo konkrečios pinigų sumos priteisimas, o faktinės tokio reikalavimo aplinkybės iš esmės keistos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagal CPK nuostatas ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o reikalaujama nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.), apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio aplinkybėmis vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.